- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-25
- Bylos Nr.
- 2A-2-267/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Laisvė Aleknavičienė, Danutė Burbulienė (pran.)
- Ieškovas
- G. D., M. J.
- Atsakovas
- V. J.
- Išvadą teikia
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Kristina Pugačienė
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalies pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovių M. J. ir G. D. patikslintą ieškinį atsakovui V. J., institucijai duodančiai išvadą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo bei atsakovo V. J. priešieškinį ieškovei G. D. dėl gyvenamosios patalpos ((duomenys neskelbtini)) pardavimo ir uzufrukto nustatymo kitai gyvenamajai patalpai, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės G. D. ir M. J. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamos: 1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-04-18 nutartimi nustatytą atsakovo V. J. įsipareigojimą skirti nepilnamečių dukrų: M. J. ir D. J. išlaikymui kiekvienai po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pakeisti ir priteisti nepilnametėms dukroms M. J. ir D. J. išlaikymą turtu – butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir butą, adresu (duomenys neskelbtini), bei po 325 Lt dydžio periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį kiekvienai iš dukrų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jų pilnametystės; 2) iki dukrų pilnametystės taikyti atsakovui V. J. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui - gyvenamajam namui, adresu (duomenys neskelbtini), priverstinę hipoteką. Nurodė, kad G. D. su atsakovu V. J. susituokė (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniams gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė duktė M., o (duomenys neskelbtini) duktė D.. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-04-18 nutartimi patvirtinus ieškovės G. D. ir atsakovo V. J. taikos sutartį, ieškovė G. D. atsisakė vieno iš reikalavimų dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei ir šalys susitarė, kad nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta bus su ieškove. Taip pat atsakovas minėta taikos sutartimi, įsipareigojo kiekvienos dukros išlaikymui mokėti po 300 Lt periodinių išmokų kas mėnesį iki jų pilnametystės. Šiaulių m. apylinkės teismo 2004-10-21 sprendimu ieškovės G. J. (vėliau pakeista pavardė į D.) ir atsakovo V. J. santuoka nutraukta. Ieškovė G. D. nurodė, jog po Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-04-18 nutarties priėmimo dėl išlaikymo skirto nepilnametėms dukroms iš esmės pasikeitė aplinkybės: padidėjo dukrų poreikiai bei pagerėjo atsakovo turtinė padėtis, nurodė, kad dukrų mėnesio išlaikymo išlaidoms reikia iki 1200 Lt. Teigė, kad nutraukus santuoką atsakovas nepaliko ieškovės ir jos dukrų ramybėje, kišosi į jų gyvenimą. Dėl jo nepakenčiamo ir nepateisinamo elgesio, visiško nepilnamečių dukrų interesų ignoravimo, ieškovė su nepilnametėmis dukromis yra verčiama išsinuomoti butą, kadangi atsakovas nuolat atvyksta į dabartinį jam priklausantį butą (duomenys neskelbtini) ir reikalauja jų nedelsiant iš jo išsikelti. Atvykęs jis nederamai elgiasi, duodamas privalomus nurodymus ieškovei bei dukroms, kategoriškai reikalaudamas iš jų vykdyti jo nurodymus. Atsakovas ne tik piktnaudžiauja tėvystės teisėmis, bet ir ne kartą yra bandęs panaudoti prieš ieškovę G. D. fizinį smurtą, dėl ko į minėtą butą tekdavo kviesti policijos pareigūnus. Atsakovo elgesys neigiamai veikia ieškovės ir vaikų sveikatos būklę bei vystymąsi, mergaitės gyvena jausdamos nuolatinę nervinę įtampą, stresą ir baimę, tai patvirtina medicininės pažymos. Kadangi po teismo nutarties, kuria atsakovas įsipareigojo nepilnamečiams vaikams teikti išlaikymą, jo turtinė padėtis pagerėjo, o vaikų išlaikymo poreikiai dėl pablogėjusios jų sveikatos ir amžiaus padidėjo, dėl to prašė teismo pakeisti nepilnametėms dukroms atsakovo skiriamo išlaikymo dydį ir formą, tai yra taikyti mišrų išlaikymo būdą.
Atsakovas V. J. su pareikštu ieškiniu bei patikslintu ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį ieškovei, kuriuo prašė teismo leisti parduoti jam nuosavybės teise priklausančius butus (duomenys neskelbtini), ir nustatyti uzufruktą butui adresu (duomenys neskelbtini), arba kitai ieškovės išsirinktai gyvenamajai patalpai bei priteisti iš ieškovės G. D. 1600 Lt nuostolių atlyginimui ir su bylinėjimusi susijusias išlaidas. Nurodė, kad ieškovė su nepilnametėmis dukromis neteisėtai apsigyveno jo tėvų dovanotuose butuose (duomenys neskelbtini), bei juose deklaravo savo gyvenamąją vietą. Teigė, kad ne kartą siūlė ieškovei išsirinkti kitą gyvenamąją patalpą ir persikelti į ją gyventi. Pažymėjo, kad pats tarėsi su būsimais pardavėjais dėl gyvenamosios patalpos pirkimo ir norėtų, kad atsakovė su dukromis išsikeltų iš joms nepriklausančių gyvenamųjų patalpų. Atsakovas nurodė, kad nėra įsiskolinęs dėl išlaikymo skirto nepilnametėms dukroms, o atvirkščiai stengiasi kiek įmanoma kuo daugiau jas remti ir praleisti kartu poilsio laiką, atsižvelgiant į dukrų norą. Teigė, kad nepiktnaudžiauja ir neviršija tėvo valdžios, niekuomet nekėlė jokių neteisėtų reikalavimų vaikams ir buvusiai žmonai, neturėjo tikslo ir noro jų bauginti bei gąsdinti, o atvirkščiai pati ieškovė G. D. nuteikinėja prieš ji dukras ir sudaro kliūtis jo bendravimui su vaikais.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškovių G. D. ir M. J. ieškinį tenkino iš dalies, o atsakovo V. J. priešieškinį atmetė. Teismas pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. balandžio 28 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 punktą ir jį išdėstė taip: ,,3. Priteisti iš V. J. (a/k (duomenys neskelbtini)) nepilnamečių vaikų M. J. (a/k (duomenys neskelbtini)) ir D. J. (a/k (duomenys neskelbtini)) išlaikymui po 400 Lt periodinėmis išmokomis mokamomis per mėnesį kiekvienai iš jų nuo ieškinio padavimo dienos 2007-09-28 iki jų pilnametystės.“ Įpareigojo D. J. įstatyminę atstovę G. D. (a/k (duomenys neskelbtini)) tvarkyti uzufrukto teise dukrų M. J. ir D. J. išlaikymui V. J. mokamas pinigines lėšas. Teismas nustatė G. D. (a/k (duomenys neskelbtini)), M. J. (a/k (duomenys neskelbtini)) ir D. J. (a/k (duomenys neskelbtini)) uzufruktą į V. J. (a/k (duomenys neskelbtini)), asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iki D. J. pilnametystės. Tuo pačiu teismas priteisė iš V. J. 1518,99 Lt bylinėjimosi išlaidų G. D. bei 74,58 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį teismas atmetė. Teismas pažymėjo, jog šioje byloje susidarė tokia situacija, kuomet nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, kuri neturi nuosavybės teisių į jokią gyvenamąją patalpą, o vaikų tėvo atsakovo V. J. vardu yra įregistruotos nuosavybės teisės į kelis nekilnojamuosius daiktus, iš kurių vienas yra gyvenamoji patalpa, adresu (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad tokiu atveju įstatymas suteikia teisę nustatyti uzufruktą į minėtą gyvenamąją patalpą nepilnamečiams vaikams ir buvusiai sutuoktinei. Nors ieškovė G. D. tokį reikalavimą kėlė tik pradiniame ieškinyje, tačiau teismas, pasinaudodamas įstatymo suteikta teise, savo iniciatyva taikė uzufruktą nepilnamečių vaikų ir jų motinos dabartinei gyvenamajai patalpai. Teismas uzufruktą nustatė atsižvelgiant į gyvenamosios patalpos dydį, vaikų skaičių, jų amžių ir lytį. Nurodė, kad uzufruktas nustatytinas iki nepilnamečiai vaikai sulauks pilnametystės. Pažymėjo, jog uzufruktas nustatomas tik gyvenamajai patalpai (duomenys neskelbtini) ir su šia gyvenamąją patalpa susijusioms bendro naudojimo patalpoms bei užtikrinant tinkamą naudojimąsi jomis, o uzufruktas netaikomas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiai gyvenamojo namo žemės sklypo daliai, nes tai neatitiktų tiesioginio uzufrukto tikslo, kuriuo siekiama užtikrinti normalias nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygas. Nors atsakovas priešieškiniu prašė teismo taikyti uzufruktą kitai gyvenamajai patalpai, tačiau teismas konstatavo, jog atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, jog jam asmeninės nuosavybės teise priklauso kita gyvenamoji patalpa ir, kad ji yra tinkama gyventi trijų asmenų šeimai. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie žymų atsakovo įsiskolinimą, mokant dukrų išlaikymui skirtas periodines išmokas. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis po taikos sutarties patvirtinimo ne pablogėjo, bet atvirkščiai – pagerėjo. O fakto, kad atsakovas turi kreditorinių įsiskolinimų tretiesiems asmenims ar gauna tėvų materialinę paramą, teismas nelaikė jo turtinės padėties pablogėjimu, atsižvelgiant į viso atsakovui priklausančio turto balansą. Teismas, išnagrinėjęs ieškovių prašymą dėl išlaikymo dydžio bei formos pakeitimo ir jų nurodytas aplinkybes apie vaikų poreikių tenkinimui reikalingų lėšų padidėjimą, po to, kai 2004-04-28 teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, byloje surinktus įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį, padarė išvadą, jog ieškovių reikalavimas dėl išlaikymo dydžio padidinimo iki 325 Lt iš dalies pagrįstas ir tenkintinas, tačiau teismui atmetant ieškovių reikalavimą dėl išlaikymo formos pakeitimo, toks ieškovių prašomas išlaikymo dydis pripažintinas neatitinkančiu nepilnamečių vaikų poreikių, atsižvelgiant į pasikeitusias ekonomines sąlygas. Todėl teismas pakeitė teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 punktą, kuriuo nustatytas 300 Lt išlaikymo dydis per mėnesį kiekvienai nepilnametei dukrai, nurodant, kad išlaikymo dydis kiekvienai nepilnametei dukrai yra 400 Lt per mėnesį. Tuo pačiu teismas atmetė atsakovo argumentus, jog ankstesnis išlaikymo dydis nepilnametėms dukroms yra pakankamas. Konstatavo, jog ieškovė G. D. nepagrįstai nurodo, kad atsakovas vaikų išlaikymui turėtų skirti žymiai didesnę pinigų sumą nei ji pati, nes byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti tokios išvados. Nurodė, kad atsakovo darbo užmokestis yra mažesnis už ieškovės, o turto jis turi daugiau nei ieškovė. Todėl atsakovo turtinė padėtis teismui leido nustatyti teiktiną išlaikymą po 400 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametėms dukroms M. ir D., kad būtų užtikrinti jų būtiniausi poreikiai. Teismas pripažino nepagrįstu ieškovių reikalavimą dėl išlaikymo formos pakeitimo. Konstatavo, jog atsižvelgiant į atsakovo mokėtiną išlaikymą nepilnametėms dukroms iki jos taps pilnametėmis, į atsakovui priklausančio turto vertę, nėra teisinio pagrindo pakeisti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis, į išlaikymą ieškovių nurodytu turtu. Be to, teismas nurodė, kad nėra ir kitų teisinių pagrindų pakeisti išlaikymo dydį į dar didesnį, nei nurodyta aukščiau. Byloje nenustatyta, jog atsakovas V. J. neteikė išlaikymo pagal 2004-04-28 teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį ir susidarė žymi skola, ar atsakovas neturi nuolatinių pajamų, kurios užtikrintų skolų ir neatidėliotiną tam tikro įsiskolinimo padengimą. Todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo nustatyti priverstinę hipoteką atsakovui nuosavybės teise priklausančiam turtui, gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini). Teismas nepripažino pagrįstais ir ieškovių argumentus, jog išlaikymo būdas turi būti pakeistas dėl to, kad nepilnametės dukros turi turėti gyvenamąjį būstą ir saugią aplinką. Pažymėjo, kad šios vaikų teisės gali būti apgintos kitų įstatymų pagrindu, o ne pagal CK 3.201 str. 3 d. Teismas konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai tvirtina, jog šiuo metu nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas, netinkamai atlikdamas savo pareigą auklėti nepilnametes dukras, įgyvendindamas tėvo valdžią jų atžvilgiu, daro ypatingą žalą jų vystymuisi ir dėl to būtina keisti joms reikalingą išlaikymo formą. Nustatęs, jog tarp ieškovės G. D. ir atsakovo daugiausia konfliktų kyla ieškovės gyvenamojoje vietoje, toks šalių elgesys taip pat traumuoja vaikus, teismas pažymėjo, kad ieškovei išlieka teisė atsakovui neleisti bendrauti su dukromis jų gyvenamojoje vietoje. Siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę augti saugioje aplinkoje iki jos taps pilnametėmis, kad jos nebūtų traumuojamos jų gyvenamojoje vietoje, teismas nustatė ieškovei G. D. uzufruktą į atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Įvertinęs atsakovo gaunamas pajamas, duomenis apie jo turimą turtą, tai, kad jis turi teikti išlaikymą tik nepilnamečiams vaikams, teismas padarė išvadą, jog atsakovas lieka apsirūpinęs gyvenamuoju plotu. Teismas atmetė atsakovo prašymą priteisti iš ieškovės G. D. 1600 Lt nuostolių atlyginimui, nurodydamas, kad atsakovas nepateikė teismui jokių tiesioginių įrodymų susijusių su jam padaryta žala ir galimu nuostolių atlyginimu. Patenkinęs ieškovių ieškinį iš dalies ir atmetęs atsakovo priešieškinį, teismas priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ieškovei G. D. ir valstybei.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. J. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimą, panaikinant sprendimo dalis, kuriomis teismas: 1) pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. balandžio 28 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 punktą ir jį išdėstė taip: ,,3. Priteisti iš V. J. (a/k (duomenys neskelbtini)) nepilnamečių vaikų M. J. (a/k (duomenys neskelbtini)) ir D. J. (a/k (duomenys neskelbtini)) išlaikymui po 400 Lt periodinėmis išmokomis mokamomis per mėnesį kiekvienai iš jų nuo ieškinio padavimo dienos 2007-09-28 iki jų pilnametystės.“; 2) nustatė G. D. (a/k (duomenys neskelbtini)), M. J. (a/k (duomenys neskelbtini)) ir D. J. (a/k (duomenys neskelbtini)) uzufruktą į V. J. (a/k (duomenys neskelbtini)), asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iki D. J. pilnametystės; 3) priteisė iš V. J. 1518,99 Lt bylinėjimosi išlaidų G. D. bei 74,58 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Tuo pačiu apeliantas prašo priteisti iš ieškovės apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas.
1. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo po 400 Lt dukrų išlaikymui neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovė savo ieškiniu nepateikė jokių akivaizdžių faktinių išlaikymo dydžio padidinimo reikalingumo įrodymų, neįvertino to, kad atsakovas sistemingai, šalia tiesioginio piniginio išlaikymo, dukroms perka rūbus, apmoka kitas išlaidas, t.y. teikia dukroms papildomą materialinį išlaikymą. Teismas sprendime niekur neužsiminė apie esminį ieškovės turtinės būklės pasikeitimą: nėra duomenų apie ieškovės gaunamų pajamų žymų sumažėjimą, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimą ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimą, sveikatos žymų pablogėjimą, dėl ko padidėja dukrų būtinos išlaidos, ar kitokių rimtų priežasčių. Be to, mokant po 400 Lt dukrų išlaikymui atsakovo gaunamos pajamos nebeleis jam tinkamai pragyventi.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas nustatė uzufruktą visiškai neįvertinęs atsakovo teismui pateiktų įrodymų. Atsakovas aiškiai įrodė, kad ieškovė adresu (duomenys neskelbtini) negyvena, nes ten nėra tinkamų gyvenimui, o ypač su vaikais, sąlygų. Teismas nukrypo nuo įrodymų vertinimo pusiausvyros principo. t.y. jei yra įrodymai, kad ieškovė negyvena atsakovo bute (duomenys neskelbtini), reiškia ji ten negyvena ir uzufrukto nustatinėti bute negalima. Be to, teismas galėjo nustatyti uzufruktą kitoje vietoje. Atsakovas teismui buvo pateikęs priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti uzufruktą bute, adresu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas galėtų nupirkti ir kuriame galėtų gyventi ieškovė ir dukros. Tačiau teismas šios galimybės nevertino.
3. Teismas nepagrįstai priteisė visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, kadangi ieškovės ieškinys patenkintas tik iš dalies. Todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
Atsiliepimas
Ieškovės G. D. ir M. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo V. J. apeliacinį skundą atmesti ir pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnametėms dukroms priteisimo ir nepilnamečių dukrų M. J. ir D. J. išlaikymui iš atsakovo V. J. priteisti po 700 Lt dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas nuo 2007-09-28 iki dukrų pilnametystės.
Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais.
1. Ieškovė byloje pateiktais įrodymais visiškai įrodė nepilnamečių dukrų poreikius ir jų išlaikymui reikalingų lėšų dydį. Be to, pirmosios instancijos teismui atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad papildomai skiria lėšas ar kitokį materialinį išlaikymą vaikams. Iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, jog šalių turtinė padėtis pasikeitė – ieškovės G. D. pablogėjo, o atsakovo pagerėjo. Atsakovas apeliaciniame skunde klaidina teismą nurodydamas, jog jokių išlaikymo įsiskolinimų niekada neturėjo. Pirmosios instancijos teismui yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad atsakovas už 2005 m. gegužės mėnesį ir 2007 m. sausio mėnesį išlaikymo laiku nesumokėjo. Be to, atkreiptinas apeliacinės instancijos teismo dėmesys į tai, jog atsakovas, pateikdamas į bylą duomenis apie savo turtinę padėtį bei gaunamas pajamas buvo itin nenuoseklus, savo gerą ar blogą turtinę padėtį nurodydavo „pagal poreikį“ byloje. Todėl darytina išvada, kad atsakovas slepia savo realias pajamas, siekdamas neteikti ar teikti kuo mažesnį išlaikymą dukroms. Kadangi byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog atsakovo turtinė padėtis yra labai gera ir žymiai geresnė nei ieškovės G. D., todėl jam turėtų tekti didesnė dukrų išlaikymo našta – po 700 Lt dydžio išlaikymo kas mėnesį kiekvienai iš dukrų.
2. Teismas visiškai pagrįstai nustatė uzufruktą atsakovui priklausančiam butui.
3. Atsakovas savo apeliacinio skundo motyvą, kad teismas neteisingai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, reiškia neįvertinęs tos aplinkybės, jog jo pateiktas priešieškinis pirmosios instancijos teismo buvo atmestas visiškai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Nagrinėjamojoje byloje teismas turi būti aktyvus, todėl bylos nagrinėjimo ribos nesutampa su apeliaciniame skunde nustatytomis ribomis (CPK 376 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija pasisako dėl atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padidino atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį iki 400 Lt kiekvienam.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-09-19 sprendimu buvo pakeistas iš atsakovo V. J. nepilnamečių dukterų M. J. ir D. J. priteisto išlaikymo dydis iki 400 Lt periodinių išmokų kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2007-09-28 iki vaikų pilnametystės.
CK 3.192 str. įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Minėto straipsnio 2 dalis nurodo, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, 3 dalyje įtvirtinta proporcingo tėvų turtinei padėčiai materialinio išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui teikimo taisyklė. Iki šiol atsakovas dukterų išlaikymui skyrė po 300 Lt.
Nuostata, jog išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškintina su CK 3.192 str. 2 d.. Dėl to darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja vaikams augant. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog paskirstant nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina atsižvelgti į orientacinius kriterijus nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį ir įvertinti vaikų poreikius bei kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turtinę padėtį. Nepilnamečių vaikų išlaikymo orientacinis kriterijus yra viena minimali mėnesinė alga (CK 6.461 str. 2 d.), kuri šiuo metu yra 800 Lt. Pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus tenka abiem tėvams (CK 3.192 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, ieškovės nurodymu, vieno vaiko išlaikymui atsižvelgiant į jo poreikius kas mėnesį reikia apie 1200 Lt (t. 1, b.l. 36). Ieškovė į bylą pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių šias išlaidas (t. 1, b.l. 128, 132, t. 2, b.l. 15, 22).
Byloje nustatyta, kad ieškovės gaunamas darbo užmokestis per mėnesį yra šiek tiek virš 800 Lt (t. 1, b. l. 27). Atsakovo pajamos tuo pačiu laikotarpius sudarė apie 300 Lt (t. 1, b.l. 157). Iš išrašo iš medicininių dokumentų nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo dukros M. ir D. turi sveikatos problemų (t. 1, b.l. 28, 131). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, atsakovui V. J. yra įregistruotos nuosavybės teisės į kelis nekilnojamuosius daiktus (t. 1, b.l. 11 – 24, 89 – 93). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, ieškovės G. D. vardu įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, nėra (t. 1, b. l. 25). Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nors atsakovas gauna mažesnį darbo užmokestį, tačiau jis turi daugiau nekilnojamojo turto, todėl yra pajėgus teikti savo vaikams padidintą išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Jei iš atsakovo vaikų išlaikymui būtų priteista mažesnė suma, nebūtų užtikrinti būtini vaikų poreikiai.
Į tai, kad atsakovas turi išlaikyti dar vieną vaiką, atsižvelgtina, tačiau pažymėtina, kad atsakovas V. J. apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino, jog galėtų mokėti kiekvienos dukros išlaikymui po 400 Lt.
Ieškovė G. D. atsiliepimu į atsakovo V. J. apeliacinį skundą prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnametėms dukroms priteisimo ir nepilnamečių dukrų M. J. ir D. J. išlaikymui iš atsakovo V. J. priteisti po 700 Lt dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas nuo 2007-09-28 iki dukrų pilnametystės. Tačiau, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad jei iš atsakovo vaikų išlaikymui būtų priteista didesnė suma, ji nebūtų proporcinga ieškovo turtinei padėčiai. Todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio padidinimo iki 700 Lt atmestinas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė CK 3.192 str. normas, vadovavosi vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties pusiausvyros (proporcingumo) principu. Teismo nustatytas dukroms M. ir D. išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį, atsižvelgiant ir į vaikų motinos pareigą teikti materialų išlaikymą dukroms bei jos finansinę padėtį, pripažintinas tinkamu būtiniems vaikų poreikiams patenkinti.
Dėl uzufrukto į gyvenamąją patalpą nustatymo.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nustatė G. D., M. J. ir D. J. uzufruktą į V. J. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iki D. J. pilnametystės.
Siekiant apsaugoti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 str. įtvirtintą vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, atsižvelgiant į tai, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d. nustatyta, jog tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą, CK įtvirtintas nepilnamečio vaiko teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką (CK 3.71 str.). CK 3.71 str. nustatytos sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir vieno sutuoktinio teisių į gyvenamąją patalpą garantijos nutraukus santuoką. Įstatymu teismui suteikiama teisė nustatyti uzufruktą į gyvenamąją patalpą nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, nors gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Uzufrukto terminas nustatomas iki vaiko pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės uzufruktas baigiasi. Tokiu atveju baigiasi ir kito sutuoktinio uzufrukto teisė. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl vaikų, kurie yra gimę šalims esant santuokoje ir ginčo sprendimo metu gyvenantiems skyrium, aprūpinimo būstu. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimą, taikė CK 3.71 str. normą. Teismo išvada, kad remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, siekiant užtikrinti vaikų teisę į būstą, yra pagrindas nustatyti uzufruktą, laikytina pagrįsta. Nustatydamas uzufruktą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad vaikų motina (ieškovė), su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, ir nepilnamečiai vaikai gyvenamojo būsto neturi (t. 1, b.l. 25). Ginčo buto savininkas yra vaikų tėvas (atsakovas), todėl nepilnamečių vaikų ir su jais gyvenančios motinos teisės į būstą gali būti ginamos nustatant uzufruktą.
Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas uzufruktą atsakovui priklausančiam butui, neatsižvelgė į atsakovo teiktus įrodymus, jog ieškovė su vaikais šiame ginčo bute negyvena, yra nepagrįsti. Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2007-12-10 Šeimos buities sąlygų patikrinimo akto matyti, jog ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena adresu (duomenys neskelbtini), nors jų gyvenimo sąlygos ir sudėtingos (t. 1, b.l. 127). Tuo įsitikino ir pirmosios instancijos teismas, 2007-05-20 byloje padaręs išvažiuojamąjį posėdį ir apžiūrėjęs ginčo patalpas (t. 2, b.l. 51).
Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Šių taisyklių esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje. Nagrinėjant bylą apeliaciniame teisme, nenustatyta, kad teismas būtų pažeidęs įstatymu reglamentuotas įrodymų vertinimo taisykles, teismo padarytos išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų analize. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas CPK 176 str., nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pateikto šios normos aiškinimo, kad teismas turi vertinti įrodymus, vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais. Tai reiškia, jog įstatymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo, nes faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-29 nutartis Nr. 3K-3-516/2004).
Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas galėjo nustatyti uzufruktą bute, adresu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas galėtų nupirkti ir kuriame galėtų gyventi ieškovė ir dukros. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė jokio realaus pasiūlymo dėl kitos jam priklausančios gyvenamosios patalpos, kurioje galėtų gyventi ieškovė su vaikais. Todėl ir šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, kadangi ieškovės ieškinys patenkintas tik iš dalies.
CPK 93 str. nustato bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad ieškovės ieškinys yra didžiąja dalimi patenkintas, o atsakovo priešieškinis visiškai atmestas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ieškovės ieškinio pagrįstumą, teisėtai ieškovei priteisė bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.
Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir konstatuoja, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Taip pat iš atsakovo priteistinos advokato teisinės pagalbos apeliacinėje instancijoje išlaidos ieškovei bei pašto išlaidos valstybei (CPK 93 str., 88 str., t. 2, b.l. 168, 191 – 192, t. 3, b.l. 17).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. J. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 800 Lt (aštuonis šimtus litų) advokato teisinės pagalbos išlaidų ieškovei G. D. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) ir 21,57 Lt (dvidešimt vieną litą 57 ct) pašto išlaidų valstybei.