Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2013-07-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-607-519-2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-07-10
Bylos Nr.
1A-607-519-2013
Teisminio proceso Nr.
1-86-1-00947-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gražvydas Poškus (pirm.), Vaclovas Iždonas, Bronius Zalaga
Nuteistasis
P. V.
Advokatai
Silva Balčiūnienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-607-519/2013 Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00947-2012-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; 1.2.28.4.; 2.4.6.; 2.4.6.3.1.; 2.4.7.
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teisėjų Vaclovo Iždono, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant I. S., R. K.,dalyvaujant prokurorei Erikai Girgždienei,nuteistajam P. V. ir jo gynėjai advokatei Silvai Balčiūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. V. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo P. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 294 str. 2 d. ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. V. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. spalio 25 d., apie 21.15 val., būdamas G. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą tikrą A. P. nuosavybės teisę, siekdamas paimti iš G. K. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-108iT“, 60 Lt vertės, kurį pastarasis buvo paėmęs už R. J. ir L. L. 200 Lt skolą, panaudojo fizinę prievartą G. K. atžvilgiu, t. y. sudavė jam rankos kumščiu, apvyniotu 47 cm ilgio metaline grandine, nemažiau kaip vieną smūgį į galvą, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam G. K. fizinį skausmą, sveikatos pablogėjimą (galvos svaigimą, negalėjimą atlikti staigius judesius), dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, išgąstį, pažeminimą, privertė nukentėjusįjį perduoti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-108iT“ A. P., ir taip padarė didelę žalą G. K. teisėms ir teisėtiems interesams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendį ir skirti jam švelnesnę bausmę, taip pat pripažinti vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą, dėl to gailisi, ir tai nepripažino atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Būtent todėl jam skyrė didesnę nei sankcijoje numatytą vidurkis bausmę. Pažymėjo, jog nukentėjusysis jam pretenzijų neturi. Mano, kad jo prisipažinimą bei gailėjimąsi pripažinus atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei atsižvelgus į kitas aplinkybes, jam skirtina sankcijoje mažesnė nei vidurkis bausmė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis P. V. ir jo gynėja palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų, pagrįstai pripažino P. V. kaltu pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei paskyrė teisingą bausmę, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendis keistinas.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde iš esmės kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo pripažinti vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei skirti jam mažesnį bausmės dydį, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo reikalavimų.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 str.).

Spręsdamas dėl kaltininkui skirtinos bausmės, teismas turi atsižvelgti į Baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, taip pat atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Sankcijoje už nusikalstamą veiką pagal LR BK 294 str. 2 d., kurios padarymu P. V. pripažintas kaltu ir nuteistas, numatytos bausmės yra alternatyvios: areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Laisvės atėmimo bausmės (LR BK 50 str. 2 d.) numatytas minimumas yra 3 mėnesiai. Taigi LR BK 294 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės – laisvės atėmimo vidurkis yra 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų.

P. V. už nusikalstamą veiką Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15d. nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Pirmosios instancijos teismas P. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (LR BK 59 str.) ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) byloje nenustatė.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, P. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką jau pačios pirminės 2012 m. spalio 26 d. ikiteisminio tyrimo atliktos apklausos metu. Teisminio nagrinėjimo metu savo duotus parodymus patvirtino, gailėjosi, nukentėjusysis jam atleido. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, esant nuteistojo P. V. nurodytoms aplinkybėms – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas nusikaltimas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai), įvertino tai, kad nusikalstamą veiką apeliantas padarė būdamas teistas šešis kartus, atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes. Taip pat atsižvelgė į tai, jog realiai atlikęs laisvės atėmimo bausmes ir išėjęs į laisvę, vėl daro tyčinius nusikaltimus, todėl rinkdamas jam bausmės rūšį sprendė tik laisvės atėmimo skyrimą. Atsižvelgta į tai, kad byloje nėra civilinio ieškinio, nukentėjęs asmuo kaltininkui atleido, jokių pretenzijų nereiškia.

Apeliaciniu skundu apeliantas mano, kad jam turėtų būti skirta mažesnė nei LR BK 294 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

P. V. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių (LR BK 294 str. 2 d., 11 str. 4 d.) tyčinių nusikalstamų veikų kategorijai, nusikaltimas baigtas. P. V. anksčiau teistas 6 kartus, teistumas neišnykęs. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas. Administracine tvarka laikytinas nebaustu (1 t. 145 b. l.). Po paskutinės nusikalstamos veikos nesistengė pakeisti savo gyvenimo būdo: neįsidarbino, savo elgesio kritiškai neįvertino, nes P. V. naują nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nė metams nuo paskutinės bausmės atlikimo įkalinimo įstaigoje, kas rodo jo netinkamą elgesį ir nenorą keistis. P. V. už padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai parinkta griežčiausia LR BK 294 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis - laisvės atėmimas, kadangi kitų rūšių bausmių, nei terminuotas laisvės atėmimas, P. V. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, ir tik tokia bausmės rūšis, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, gali įgyvendinti LR BK 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį. Atsižvelgus į anksčiau išdėstytą bei kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, įvertinus nuteistojo P. V. asmenybę, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo apeliantui už nusikalstamą veiką paskirta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu yra mažesnė nei BK 294 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, ir nors pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau savo dydžiu paskirtos bausmės dydis aiškiai nėra per griežtas, nes nesiekia ir straipsnio sankcijoje numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkio ir jo mažinti nėra pagrindo.

Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendis keistinas, tačiau paskirta bausmė nemažintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 331 str.,

nusprendž i a:

Pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendį.

Pripažinti P. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkasGražvydas PoškusTeisėjaiVaclovas IždonasBronius Zalaga