Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-36/2013

Teisėjas Antanas Virbalas Teisminio proceso Nr. 1-12-1-04404-2011-1

2013 m. sausio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

Vilniaus miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei Onai Žukauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 178 str. 2 d. (1 epizodas) ir nubaustas laisvės atėmimu devyniems mėnesiams:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. (1 epizodas) ir nubaustas areštu dvidešimčiai parų;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (2 epizodas) ir nubaustas laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. (2 epizodas) ) ir nubaustas areštu dvidešimčiai parų;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (3 epizodas) ir nubaustas laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. (4 epizodas) ir nubaustas laisvės atėmimu penkiems mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (4 epizodas) ir nubaustas laisvės atėmimu trims mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (T. B. 2012 m. sausio 14 d., 19.30 val. epizodas) ir nubaustas laisvės atėmimu trims mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (T. B. 2012 m. sausio 14 d., 20.00 val. epizodas) ir nubaustas laisvės atėmimu trims mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (6 epizodas) ir nubaustas laisvės atėmimu trims mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (V. D. 2012 m. sausio 18 d. epizodas) ir nubaustas laisvės atėmimu keturiems mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (V. D. 2012 m. sausio 29 d. epizodas) ir nubaustas laisvės atėmimu keturiems mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (8 epizodas) ir nubaustas laisvės atėmimu keturiems mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (I. Z. 2012 m. sausio 28 d. epizodas) ir nubaustas laisvės atėmimu trims mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (I. Z. 2012 m. sausio 29 d. epizodas) ir nubaustas laisvės atėmimu trims mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (10 epizodas) ir nubaustas laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 5 d., apėmimo būdu subendrintos bausmės, paskirtos už nusikaltimus, padarytus esant idealiai nusikaltimų sutapčiai (UAB „Vaskota“ epizodas (BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d.) ir B. Z. epizodas (Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d.)), po to šios apėmimo būdu subendrintos bausmės ir bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d., 140 str. 2 d., 178 str. 2 d. subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir B. B. paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir Ž. V. bei D. S., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai nėra gauti.

Nuosprendžiu solidariai iš B. B., Ž. V. ir D. S. UAB „Vaskota“ naudai priteista 272,12 Lt, B. Z. 363,00 Lt turtinės žalos atlyginimo, iš B. B. D. P. priteista 600,00 Lt turtinės žalos atlyginimo. Nepilnamečiui B. B. neturint lėšų ar uždarbio, priteistą sumą nustatyta išieškoti iš B. B. įstatyminio atstovo - BĮ Vilniaus Žolyno socialinės globos namų.

Civilinio ieškovo BĮ Vilniaus Žolyno socialinės globos namų civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. B. nuteistas už tai, kad, jis, Ž. V. ir D. S. pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą, t. y. jie, tikslu pagrobti svetimą turtą, veikdami kartu, 2011 m. spalio 7 d., apie 02.30 val., išdaužę spaudos kiosko, priklausančio UAB „Vaskota“, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, stiklo paketą 132,06 Lt vertės, įsibrovė į vidų, iš kur pagrobė pakelį cigarečių „Kent black“ 7,11 Lt vertės, pakelį cigarečių „Kent Nanotec Titanium“ 7,18 Lt vertės, 2 pakelius cigarečių „Kent HD hite“, kurių vieno pakelio vertė 6,86 Lt, bendros 13,72 Lt vertės, pakelį cigarečių „Kent Convertible poly“ 7,20 Lt vertės, 3 pakelius cigarečių „Kent HD Silver“, kurių vieno pakelio vertė 6,74 Lt, bendros 20,22 Lt vertės, 2 pakelius cigarečių „Wall street Red”, kurių vieno pakelio vertė 5,23 Lt, bendros 10,46 Lt vertės, pakelį cigarečių Wall street Blue“ 5,23 Lt vertės, 2 pakelius cigarečių „Wall treet Silver“, kurių vieno pakelio vertė 5,23 Lt, bendros 10,46 Lt vertės, 2 pakelius cigarečių „Wall Street Menthol Label“, kurių vieno pakelio vertė 5,23 Lt, bendros 10,46 t vertės, 7 pakelius cigarečių „Kent Menthol Surround“, kurių vieno pakelio vertė 6,86 Lt, bendros 48,02 Lt vertės ir tokiu būdu, iš viso pagrobė UAB „Vaskota“ priklausantį 140,06 Lt vertės turtą.

Taip pat, kad sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. jie, tikslu pagrobti svetimą turtą, veikdami kartu, 2011 m. spalio 7 d., apie 02.30 val., išdaužę spaudos kiosko, priklausančio UAB „Vaskota“, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, stiklo paketą 132,06 Lt vertės, tokiu būdu sugadino UAB „Vaskota“ priklausantį 140,06 Lt vertės turtą.

Taip pat, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovus į patalpą, t. y. jie, tikslu pagrobti svetimą turtą, veikdami kartu, laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 5 d. iki 2011 m. spalio 7 d., išdaužę B. Z. priklausančio sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, du langų stiklus, kurių vieno stiklo vertė 50,00 Lt, bendros 100,00 Lt vertės, įsibrovė į namo vidų, iš kur pagrobė nerūdijančio plieno žirkles 26,00 Lt vertės, cukrų 3,00 Lt vertės, kavą 4,00 Lt vertės ir tokiu būdu iš viso pagrobė nukentėjusiajai B. Z. priklausantį 33,00 Lt vertės turtą.

Taip pat, kad sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. jie, tikslu pagrobti svetimą turtą, veikdami kartu, laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 5 d. iki 2011 m. spalio 7 d., išdaužė B. Z. priklausančio sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, du langų stiklus, kurių vieno stiklo vertė 50,00 Lt, bendros 100,00 Lt vertės, supjaustė užuolaidą 20,00 Lt vertės, sugadino virdulį „Boman“ 30,00 Lt vertės, sulaužė medinę taburetę 20,00 Lt vertės, sulaužė spintelę 50,00 Lt vertės, išmėtė sėklas sodinimui 50,00 Lt vertės, supjaustė sofą 30,00 Lt vertės, sulaužė kibirą 10,00 Lt vertės, sudaužė veidrodį 20,00 Lt vertės Tokiu būdu, sugadino nukentėjusiajai B. Z. priklausantį bendros 330,00 Lt vertės turtą.

Taip pat B. B. nuteistas už tai, kad grasino sužaloti žmogų, t. y. jis 2011 m. spalio 8 d., apie 22.00 val., būdamas Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namų virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodžiu grasino sužaloti peiliu nukentėjusiąją R. B. bei sudarė pastarajai realų ir pakankamą pagrindą bijoti, kad grasinimas bus įvykdytas, t. y. jis žodžiu grasino nukentėjusiajai R. B. sužaloti peiliu, mojuodamas juo pastarajai prieš veidą.

Taip pat, kad jis nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, t. y. jis 2011 m. spalio 8 d., apie 22.00 val., būdamas Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namų žaidimų kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudavė nukentėjusiajai R. B. ranka į krūtinę, į kairį dilbį ir įspyrė į pilvą, padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairiame žaste, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Taip pat, kad jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, t. y. jis, tikslu pagrobti svetimą turtą, 2011 m. spalio 10 d., 01.00 val., pavogęs raktą iš kabineto stalčiaus, kuriuo atrakino Vilniaus Žolyno vaikų socialinės vaikų globos namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktoriaus kabineto duris, įsibrovė į kabinetą, iš kur pagrobė skaitmeninį fotoaparatą „Canon Power Shot SX210 IS“ 899,00 Lt vertės ir skaitmeninį fotoaparatą „Digimax S500“ 499,95 Lt vertės, atminties kortelę 4 GB 61,00 Lt vertės, priklausančius Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namams, bei sidabrinį rašiklį 300,00 Lt vertės ir 300 litų grynųjų pinigų, priklausančius nukentėjusiajai D. P.. Tokiu būdu, pagrobė Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namams priklausantį bendros 1459,95 Lt vertės ir nukentėjusiajai D. P. priklausantį bendros 600,00 Lt vertės turtą.

Taip pat, kad jis sukėlė žmogui fizinį skausmą, t. y. jis 2012 m. sausio 14 d., apie 19.30 val., būdamas Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, porą kartų kumščiu sudavė nukentėjusiajai nepilnametei T. B., gim. 1997 m. rugsėjo 13 d., į šoną bei vieną kartą spyrė į koją, sukeldamas jai fizinį skausmą.

Taip pat, kad jis sukėlė žmogui fizinį skausmą, t. y. jis 2012 m. sausio 14 d., apie 20.00 val., būdamas Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namų kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, keturis kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajai nepilnametei T. B., gim. 1997 m. rugsėjo 13 d., į nugaros sritį ir vieną kartą spyrė į koją, sukeldamas jai fizinį skausmą.

Taip pat, kad jis sukėlė žmogui fizinį skausmą, t. y. jis, būdamas nepilnamečiu, gim. 1995 m. kovo 24 d., 2012 m. sausio 14 d., apie 19.00 val., būdamas Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namų kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pargriovęs ant žemės nukentėjusįjį nepilnametį L. Z. gim. 1996 m. rugpjūčio 25 d., spardė kojomis per rankas ir kojas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių, sukeldamas jam fizinį skausmą.

Taip pat, kad jis mažamečiui sukėlė fizinį skausmą, t. y. jis 2012 m. sausio 18 d., apie 18.00 val., būdamas Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, koja spyrė nukentėjusiajam mažamečiui V. D., gim. 2003 m. rugpjūčio 7 d., į galvą, pastarajam pradėjus verkti, spyrė koja du kartus į galvą, sukeldamas jam fizinį skausmą.

Taip pat, kad jis mažamečiui sukėlė fizinį skausmą, t. y. jis 2012 m. sausio 27 d., apie 22.00 val., būdamas Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rankoje laikydamas citriną, trenkė keletą kartų nukentėjusiajam mažamečiui P. D., gim. 2001 m. rugpjūčio 31 d., į veidą, sukeldamas jam fizinį skausmą.

Taip pat, kad jis sukėlė žmogui fizinį skausmą, t. y. jis 2012 m. sausio 28 d., apie 14.00 val., būdamas Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vieną kartą spyrė koja nukentėjusiajai nepilnametei I. Z., gim. 1997 m. rugsėjo 2 d., į koją bei kumščiu sudavė į galvą, sukeldamas jai fizinį skausmą.

Taip pat, kad jis sukėlė žmogui fizinį skausmą, t. y. jis 2012 m. sausio 29 d., apie 15.00 val., būdamas Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vieną kartą trenkė nukentėjusiajai nepilnametei I. Z., gim. 1997 m. rugsėjo 2 d., per veidą sakydamas „Tavo motina paleistuvė, ir tu tokia esi“, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Taip pat, kad jis mažamečiui sukėlė fizinį skausmą, t. y. jis 2012 m. sausio 29 d., apie 15.30 val., būdamas Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paėmęs kėdę trenkė nukentėjusiajam mažamečiui V. D., gim. 2003 m. rugpjūčio 7 d., į kairę ausį, sukeldamas jam fizinį skausmą.

Taip pat, kad jis nežymiai sutrikdė mažamečio sveikatą, t. y. jis 2012 m. balandžio 15 d., apie 16.00 val., būdamas Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įkišo nukentėjusįjį mažametį V. J., gim. 2000 m. lapkričio 6 d., į maišą, skirtą skalbiniams, ir pargriovęs jį, trypė kojomis į įvairias kūno vietas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą tikslesnį smūgių skaičių, padarydamas jam odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva nugaros kairėje pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukeldamas fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio, jame nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės dydžiu, keliamas lengvinančių aplinkybių buvimo klausimas, menkinamas nuteistojo vaidmuo padarant nusikalstamas veikas bei nurodomas neva kitų asmenų provokuojantis elgesys, taip pat vieno iš liudytojų galimas dalyvavimas darant nusikalstamą veiką.

Kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad dėl UAB „Vaskota“ turto vagystės ir turto sugadinimo (1 epizodas) B. B. nuteistas pagrįstai. Jo kaltė įrodyta jo paties daliniu prisipažinimu, kitų nuteistųjų Ž. V. ir D. S. parodymais, kita baudžiamosios bylos medžiaga, t. y. 2011 m. spalio 7 d. apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 38-44), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2012 m. vasario 13 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 45-49), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2012 m. vasario 15 d. raštu dėl pėdsakų patikrinimo (t. 1, b. l. 50), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2012 m. kovo 5 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 54-58). Pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nelaikė to, kad jis dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Pagal teismų praktiką, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 str.1 d. 2 p.) tada, kai asmuo savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, ir nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė reiškiasi tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pažymėtina, kad jis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.) (kasacinė nutartis Nr. 2K-539/2006). Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta lengvinanti aplinkybė negali pasireikšti tik nuoširdžiu galėjimusi ar prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką. Turi būti konstatuotos abi šios aplinkybės. Taigi, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nelaikė esant nustatyta nuteistojo B. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl vagystės iš UAB “Viskota” ir jos turto sugadinimo, kadangi jis savo kaltę dėl šio nusikaltimo pripažino tik iš dalies. Taigi, nepaisant to, kad nuteistasis teigia besigailintis dėl padarytos nusikalstamos veikos, vien ši aplinkybė nėra laikytina pakankama pripažinti esant jo atsakomybę dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo lengvinančią aplinkybę.

Kolegijos vertinimu, dėl B. Z. turto vagystės ir turto sugadinimo (2 epizodas) B. B. atžvilgiu taip pat pagrįstai priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Jo kaltę įrodo dalinis paties nuteistojo prisipažinimas, kitų nuteistųjų Ž. V. ir D. S. parodymai, nukentėjusiosios parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, t. y. 2011 m. spalio 7 d. apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 63-66), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2011 m. lapkričio 29 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 69-72), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2011 m. gruodžio 1 d. raštas dėl sutapimo DNR registre (t. 1, b. l. 73), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2011 m. gruodžio 1 d. raštas dėl sutapimo DNR registre (t. 1, b. l. 74), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2012 m. sausio 25 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 79-81), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2012 m. kovo 16 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 87-89). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, bandė menkinti savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

B. B. pagrįstai pripažintas kaltu ir dėl vagystės iš Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namų (3 epizodas). Jo kaltė yra įrodyta paties B. B. visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Nors nuteistasis B. B. visiškai prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas nepripažino šios aplinkybės lengvinančia jo baudžiamąją atsakomybę. Pirmos instancijos teismas visiškai nemotyvavo šio savo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis teismo sprendimas yra nepagrįstas, o nuteistojo nuoširdus prisipažinimas bei gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos, vis dėlto, yra pripažįstamas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nekeičiant skundžiamo nuosprendžio.

Kolegijos vertinimu, B. B. pagrįstai pripažintas kaltu dėl grasinimo sužaloti ir nežymaus R. B. sveikatos sutrikdymo (4 epizodas). Nuteistojo kaltė įrodyta jo paties daliniu prisipažinimu, nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 17-18) bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Kadangi nuteistasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino tik iš dalies, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Kolegijos vertinimu, B. B. pagrįstai pripažintas kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo T. B. 2012 m. sausio 14 d., apie 19.30 val., ir 2012 m. sausio 14 d., apie 20.00 val. (5 epizodas) ir dėl fizinio skausmo sukėlimo I. Z. 2012 m. sausio 28 d. ir 2012 m. sausio 29 d. (9 epizodas). Jo kaltė yra įrodyta paties nuteistojo daliniu prisipažinimu, nukentėjusiosios T. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiosios I. Z. parodymais. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl nukentėjusiosioms T. B. ir I. Z. sukelto skausmo, nepagrįstai rėmėsi liudytojos D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo teisiamųjų posėdžių protokolų, ši liudytoja pirmosios instancijos teisme apklausta nebuvo, jos parodymai nebuvo pagarsinti. Akcentuotina, jog teismas galėjo neapklausti minėtos liudytojos, tačiau negalėjo remtis jos parodymais priimdamas nuosprendį, nes kitu atveju, būtų pažeista Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d. nuostata, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Vis dėlto, ši apeliacinės instancijos teismo nustatyta aplinkybė nėra laikytina esminiu Lietuvos Respublikos BPK pažeidimu ar pagrindu išteisinti nuteistąjį, nes nuteistojo kaltė yra pilnai įrodyta kitais įrodymais, t. y. jo paties daliniu prisipažinimu ir nukentėjusiųjų parodymais. Kadangi nuteistasis savo kaltę dėl šių nusikalstamų veikų pripažino tik iš dalies, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Nuteistojo kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo L. Z. (6 epizodas), V. D. (7 epizodas) bei P. D. (8 epizodas) yra įrodyta paties nuteistojo visišku prisipažinimu bei nukentėjusiųjų parodymais. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, šiose dalyse jį priimdamas pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai vadovavosi liudytojos D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Vis dėlto, kaip jau buvo minėta, ši aplinkybė nėra laikytina esminiu Lietuvos Respublikos BPK pažeidimu ar pagrindu išteisinti nuteistąjį, nes nuteistojo kaltė yra įrodyta jo paties visišku prisipažinimu ir nukentėjusiųjų parodymais. Kadangi nuteistasis savo kaltę dėl šių nusikalstamų veikų pripažino visiškai, gailisi, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimo dėl nusikalstamų veikų, padarytų nukentėjusiųjų L. Z., V. D. bei P. D. atžvilgiu. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nekeisdamas skundžiamo nuosprendžio, nuteistojo nuoširdų prisipažinimą bei gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos šiuose epizoduose pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad nukentėjusįjį V. J. mušė ir liudytojas M. A., ši aplinkybė, netgi jai pasitvirtinus, nuteistojo kaltės nešalintų, o atvirkščiai, jo padėtį dar pasunkintų, nes leistų daryti išvadą, kad nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., V. J. (10 epizodas) atžvilgiu jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Tačiau apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo V. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, iš kurių matyti, jog B. B. jį jėga nutempė į rūbinę ir privertė užsidėti maišą, tada pargriovė ir pradėjo trypti bei spardyti. Ikiteisminio tyrimo metu bei teisme apklaustas liudytojas M. A. taip pat parodė, kad būtent B. B. liepė V. J. lipti į maišą, po to pradėjo spardyti. Liudytojas M. A. taip pat patvirtino aplinkybes, kurias nurodė didžioji dalis liudytojų ir nukentėjusiųjų, t. y. jog B. B. dažnai skriaudė kitus vaikus, kad vaikai jo bijojo. Netikėti nurodytais nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, be to, nuteistojo iškeltos versijos nepatvirtina jokia kita baudžiamosios bylos medžiaga, ją nuteistasis iškėlė tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje jį priėmė vadovaudamasis ir liudytojo D. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nors šis liudytojas teisme nebuvo apklaustas, o jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nebuvo pagarsinti pirmosios instancijos teisme. Tačiau nuteistojo kaltė padarius V. J. nežymų sveikatos sutrikdymą yra įrodyta paties nuteistojo daliniu prisipažinimu, nukentėjusiojo bei kitų liudytojų parodymais, o taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2012 m. balandžio 20 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 181-182). Kadangi nuteistasis savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino tik iš dalies, pirmosios instancijos teismas šiame epizode pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo.

Apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija pažymi ir tai, kad baudžiamosios bylos medžiagoje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių nuteistojo apeliacinio skundo teiginius apie neva provokuojantį kitų asmenų elgesį, dėl kurio jis padarė nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog nuteistasis kokiais nors nukentėjusiųjų ar kitų asmenų veiksmais buvo išprovokuotas daryti nusikalstamas veikas, o jo apeliaciniame skunde nurodyti minėto pobūdžio teiginiai laikytini deklaratyviais.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su nuteistojo B. B. teiginiu, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas, pirmiausia, suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Akcentuotina ir tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 91 str. 2 d. reikalavimais, teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos ir paties nuteistojo parodymų, nuteistasis, nors ir būdamas nepilnamečiu, jau turi žalingų įpročių - vartoja alkoholį, rūko. Administracine tvarka jis yra baustas eilę kartų (t. 2, b. l. 80-82). Paskutiniu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – dveji metai laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 20.00 val. iki 07.00 val. būti Vėliučionių vaikų socializacijos centre, tęsti mokslą. Nuteistajam ją reguliariai pažeidinėjant, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi laisvės apribojimas pakeistas keturiasdešimt penkių parų arešto bausme, bausmę atliekant areštinėje (t. 2, b. l. 115125, 126-127). Minėtos aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo jo nenorą taisytis. Akivaizdu, kad su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės nuteistajam jokio poveikio neturi. Iš Vilniaus „Vilnios“ pagrindinės mokyklos pateiktos B. B. charakteristikos matyti, jog mokymo įstaiga jį apibūdina neigiamai, nurodo, kad į įvairias savo numatytas veiklas jis stengiasi įtraukti jaunesnio amžiaus mokinius, duoda jiems nurodymus vagiliauti, jo elgesys kelia grėsmę mokyklos mokiniams ir darbuotojams. BĮ Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namų pateiktoje charakteristikoje nuteistasis taip pat apibūdinamas itin neigiamai (t. 2, b. l. 129, 131). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinį skundą nagrinėjančios kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nuteistasis išvadų nedaro ir taisytis nenori, todėl už baudžiamuosius nusižengimus nuteistajam, nors jis ir yra nepilnametis, pagrįstai skyrė arešto, o už nusikaltimus - laisvės atėmimo bausmes.

Nors pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, konstatuotinas lengvinančios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. buvimas epizoduose dėl vagystės iš Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namų (3 epizodas) ir dėl fizinio skausmo sukėlimo L. Z. (6 epizodas), V. D. (7 epizodas) bei P. D. (8 epizodas). Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas šiuose epizoduose nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jam vis tiek buvo paskirta itin švelni bausmė. Pažymėtina, kad B. B. nuteistas už tyčinių nusikaltimų, kurių dalis yra nusikaltimai nuosavybei, o kita dalis - smurtiniai, padarymą. Didžioji dalis smurtinių nusikaltimų atlikti mažamečių bei nepilnamečių atžvilgiu. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, dvi B. B. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie baudžiamųjų nusižengimų, vienuolika – prie nesunkių, trys – prie apysunkių nusikaltimų. Nusikalstamas veikas nuteistasis padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Nors B. B. yra nepilnametis, tačiau iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo jau buvo teistas keturis kartus už nusikaltimus nuosavybei. Ši aplinkybė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d., leidžia konstatuoti esant nusikaltimų recidyvą, o recidyvistui paprastai skiriamos su laisvės atėmimu susijusios bausmės, didesnės už straipsnio, pagal kurį jis teisiamas, vidurkį. Tačiau nepaisant šios aplinkybės, B. B. už jo padarytas nusikalstamas veikas buvo paskirtos arba alternatyvios, arba kur kas mažesnės už sankcijos vidurkius bausmės. Dar labiau švelninti jam paskirtas bausmes kolegijos vertinimu, net ir nustačius keliuose epizoduose Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos lengvinančios aplinkybės (prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis) buvimą, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad už apysunkius nusikaltimus, kurių sankcijos vidurkis yra treji metai, B. B. buvo paskirtos vos devynių mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmės, už nesunkius nusikaltimus, kurių sankcijos vidurkis yra vieneri metai, nuteistajam paskirtos trijų mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmės, o už baudžiamuosius nusižengimus nuteistajam skirtos dvidešimties parų arešto bausmės. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas B. B. už šešiolikos nusikalstamų veikų, padarytų turint neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, skyrė bausmes, gerokai mažesnes nei straipsnių, pagal kuriuos jis nuteistas, sankcijų vidurkiai. Akivaizdu, jog subendrintos bausmės dydį lėmė ne nuteistajam paskirtų bausmių už konkrečius nusikaltimus griežtumas, o nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas B. B. skaičius.

Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis nori mokytis ir pradėti naują gyvenimą, tapti rašytoju nesudaro pagrindo dar labiau švelninti pirmosios instancijos teismo nuteistajam tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, tiek ir nustatytą galutinę subendrintą bausmę. Šiuo atveju nuteistojo nurodytos jo gyvenimo aplinkybės, kad jis augo vaikų namuose ir jo gyvenimas nebuvo lengvas, taip pat nėra pagrindas toleruoti nuteistojo padarytus nusikaltimus ar švelninti jam paskirtą bausmę ypač po to, kai ankstesnius nuosprendžius nuteistojo atžvilgiu priėmę teismai ne kartą yra parodę pasitikėjimą nuteistuoju ir davę jam galimybę keistis. Iš baudžiamosios bylos medžiagos galima patikimai spręsti, kad nuteistasis visiškai nesistengė pateisinti jam parodyto pasitikėjimo, toliau darė nusikalstamas veikas, nesistengė pritapti, rinkosi žalingą gyvenimo būdą. Sutiktina su nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, kad jis nėra nepataisomas, tačiau šiuo atveju jo ateitis priklauso tik nuo jo paties įdėtų pastangų ir noro keistis bei doru elgesiu kurti sau kitokį gyvenimą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus konstatuoja, kad nuosprendyje teismas nurodė įrodymus, kuriais grindė išvadas dėl apelianto kaltės. Spręsdamas B. B. kaltės klausimą teismas surinktus įrodymus įvertino bendrame bylos duomenų kontekste ir išvadas, kad jis padarė jam inkriminuojamas veikas grindė ne vienu kuriuo nors įrodymu, bet remiantis įrodymų visetu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Be to, nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. ir 91 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo ir bausmės skyrimo nepilnamečiui pagrindų, o nuteistajam paskirta bausmė atitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo B. B. apeliacinį skundą atmesti.