Tauragės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Tauragė) prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), el. pašto neturi, pradinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. 2024 m. gruodžio 24 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių (nustatytas 2,85) neblaivumas.

R. K. kaltę pripažino visiškai. Apklaustas įtariamuoju paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, nes pažymėjimas prieš daug metų yra iš jo atimtas. Savo automobilio neturi, tačiau 2024 m. gruodžio 24 d., vakare, jis automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“ pasiskolino iš draugo A. K. Pas A. nuėjo būdamas visiškai blaivus ir paprašė, kad jis jam paskolintų savo automobilį. Tas automobilis priklauso jo draugui A., tačiau vis dar tebėra registruotas jo tėvuko A. K. vardu. Jo tėvas yra miręs, tai automobilį po tėvo mirties paveldėjo jo draugas. A. nėra sakęs, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, jis apie tai nieko nežinojo. Pasiėmęs minėtą automobilį iš A., juo nuvažiavo pas pažįstamą M. L. Būnant pas M., jie dviese gėrė degtinę. Ją pradėjo gerti kažkur tai apie 20 val. Dviese išgėrė apie vieną litrą degtinės. Pritrūkus degtinės, jis sugalvojo nuvažiuoti į parduotuvę ir dar jos nusipirkti. Iš to girtumo nei vienas nesuvokė kiek yra valandų. Su juo kartu važiavo ir M. L. Važiuojant (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Jis vairavo minėtą automobilį, o M. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Kai sustabdė pareigūnai, jam buvo patikrintas girtumas, nes jis vairavo automobilį. Jam buvo nustatytas 2,86 promilių girtumas. Labai gailisi, kad vairavo automobilį būdamas girtas, tačiau tuo metu apie pasekmes nepagalvojo (b.l. 75-78).

Motyvuojamoji dalis

Be R. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šia bylos medžiaga:

Liudytojas A. K. nurodė, kad po tėvo A. K. mirties kartu su mama Z. K. paveldėjo tėvo vardu registruotą automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nors pagal dokumentus automobilis irgi priklauso mamai, tačiau jie sutarė, kad tą automobilį mama atidavė jam. Jis automobilį apsidraudė, vienas rūpinasi jo išlaikymu. Turi vairuotojo pažymėjimą ir juo jis važinėja. Mama tuo automobiliu nesinaudoja. 2024 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, nepamena dienos, švenčių laikotarpiu, iš jo draugas R. K. pasiskolino minėtą automobilį. Kai jam davė automobilį jis buvo visiškai blaivus. Nieko blogo negalvodamas jam paskolino automobilį. Tik jau po kelių dienų sužinojo, kad R. K. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kai vairavo būdamas girtas jo automobilį ir, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Kai skolino automobilį apie tai nieko nežinojo. Nežinojo, kad jis jį turi praradęs. Jeigu būtų žinojęs, kad R. neturi vairuotojo pažymėjimo, nebūtų skolinęs jam automobilio. Apie tą įvykį nieko nežino ir negali nurodyti (b.l. 43-46).

Liudytoja Z. K. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas A. K. (b.l. 57-59).

Iš 2024 m. gruodžio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 9-11) ir fotolentelės (b. l. 12-18) matyti, kad įvykio vieta - automobilis stovi (duomenys neskelbtini).

Pagal informaciją apie kelių transporto priemones pateiktą iš VĮ Regitra matyti, kad automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini) priklauso A. K. (b. l. 20).

Pagal gautą pažymą iš VšĮ Emprekis matyti, kad automobilio vertė yra 400 eurų (b.l. 22-23).

Pagal alkotesterio parodymus (b.l. 39) ir neblaivumo nustatymo aktą (b.l. 37) matyti, kad 2024 m. gruodžio 24 d., alkotesteriu Alkotest 7510, Nr. (duomenys neskelbtini), 22.05 val. nustatytas sunkus 2,85 promilių neblaivumas. 22.20 val. - 2,86 promilių neblaivumas.

Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad R. K. 2024 m. gruodžio 24 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių (nustatytas 2,85) promilių neblaivumas. Tokiu būdu R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, neblaivumas nustatytas alkotesterio parodymais, vairavimo faktą patvirtina policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, taip pat kaltinamojo parodymai. R. K. veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokuroras už padarytą nusikalstamą veiką siūlo paskirti kaltinamajam 75 MGL t. y. 3 750 Eur dydžio baudą, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skirti galutinę 50 MGL t. y. 2 500 Eur dydžio baudą su turto konfiskavimu, t.y. išieškoti iš R. K. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą - 400 Eur ir uždrausti naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones - 3 m. (trejiems metams).

R. K. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmės rūšis bei jos dydis suprantami. Prašo leisti dalimis sumokėti baudą per 1 (vienerius) metus, kadangi turi dvi mažametes dukras, kurias šiuo metu išlaiko vienas, yra nedirbantis, pragyvena iš atsitiktinių pavienių darbų, kartais išvažiuoja padirbėti į užsienį, iš karto sumokėti visą paskirtą baudą būtų sudėtinga.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

R. K. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Asmuo neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 83-85).

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – 75 MGL t. y. 3 750 Eur dydžio baudą. Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, R. K. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 6 straipsnyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai. BVK 6 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį (teismo baudžiamąjį įsakymą) paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Pažymėtina, kad nei BPK, nei BVK nenumato galimybės išdėstyti nuteistajam nuosprendžiu (teismo baudžiamuoju įsakymu) paskirtos baudos vykdymą dalimis pagal nuteistojo prašymą, tačiau atsižvelgus į tai, kad baudos bausmės vykdymas visų pirma yra savanoriškas veiksmas, pagal teisės aktų nuostatas bei teismų praktiką teismas gali spręsti klausimą dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo, tai yra nustatyti ilgesnį terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda. Kaltinamasis pripažino kaltę dėl padaryto nusikaltimo, gailisi dėl savo veiksmų. Kaltinamasis yra nedirbantis ir nors sutinka su jam siūlomos skirti baudos dydžiu, sumokėti baudą per įstatyme numatytą 2 mėnesių terminą negali. Atsižvelgiant į tai, teismas tenkina kaltinamojo prašymą ir nustato 12 mėnesių terminą paskirtos baudos sumokėjimui, skaičiuojamą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, yra ją praradęs ir nesusigrąžinęs. Tačiau BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, net kai asmuo nėra įgijęs teisės vairuoti kelių transporto priemones, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Todėl faktas, kad kaltinamasis neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neįgytų tam tikrą nustatytą laiką ateityje. R. K. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis). Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Nustatyta, kad automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini) teisėtas valdytojas yra A. K. (sūnus), kuris nurodė, jog kaltinamasis, prašydamas paskolinti automobilį, buvo blaivus. Be to jis nežinojęs, kad kaltinamasis neturi vairuotojo pažymėjimo. Jei būtų žinojęs, kad kaltinamasis neturi vairuotojo pažymėjimo, automobilio nebūtų skolinęs. Tai rodo, kad kaltinamasis pasinaudojo automobilio teisėto valdytojo patiklumu ir pasiskolinęs automobilį jį vairavo neblaivus ir neturėdamas teisės jį vairuoti. Todėl tikslinga netaikyti kitam asmeniui priklausančio automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini) konfiskacijos, o iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto vertės atitinkančią pinigų sumą - 400 eurų į valstybės biudžetą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktinas nepakeistas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis, grąžintas A. K. (b.l. 28-30); (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis, grąžinta pagal 2024 m. gruodžio 31 d. pakvitavimą (b. l. 53-54)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 68 straipsniu, 72 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad 50 MGL (2 500 Eur) bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pasirinktinai į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. AS Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Urbo bankas“, įmokos kodas 6801. Mokėjimus patvirtinančius dokumentus pateikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų raštinės darbuotojui. Išaiškinti, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, į valstybės biudžetą iš R. K. išieškoti konfiskuotino turto – ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią pinigų sumą – 400 Eur (keturis šimtus eurų).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti R. K., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.