- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-15
- Bylos Nr.
- N-62-7229-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 42.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. gruodžio 15 d. surašė V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 91 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo, kadangi jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovu, dirbo komercinės – gyvenamosios paskirties pastate (statyboje), adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kuris yra miesto istorinės dalies teritorijoje, kultūros vertybės S288 apsaugos zonoje, tam neturėdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ir kultūros ministrų patvirtinta tvarka išduoto atestato, savo veiksmais nesilaikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 15 straipsnio 5 dalies 3 ir 5 punktų reikalavimų bei pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 23 straipsnio 6 ir 7 dalių reikalavimus. Tokio atestato neturi ir UAB (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Institucija, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, 2008 m. gruodžio 16 d. nutarimu pripažino V. K. kaltu padarius ATPK 91 straipsnyje įtvirtintą pažeidimą ir skyrė nuobaudą – 3000 Lt baudą. Institucija konstatavo, jog UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovas V. K. dirbo be teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo, parengtos projektinės dokumentacijos ir specialaus atestato. Pažymėjo, jog pažeidimą V. K. padarė tyčia, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.
II.
V. K. su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą (toliau – ir PAAT), prašydamas panaikinti Institucijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodė, jog darbai buvo atliekami, turint galiojantį statybos leidimą. Statomas statinys (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, vadovaujantis NKPAĮ nuostatomis, nėra kultūros paveldo teritorijoje, todėl paveldosaugos reikalavimai jam netaikomi. Šis statinys yra kultūros vertybės - statinio apsaugos zonoje, tačiau jokios specialios tvarkymo ar naudojimo sąlygos statiniui ar žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), nėra nustatytos. Dėl šios priežasties statybos darbai, kurie buvo atliekami šiame objekte, nebuvo kultūros paveldo objektų tvarkomieji darbai, o SĮ ir NKPAĮ nuostatos pažeistos nebuvo.
III.
Panevėžio apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo (pirmas PAAT 2009 m. vasario 27 d. nutarimas buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartimi dėl to, kad PAAT nutarimu nebuvo paneigtos administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės), 2010 m. rugsėjo 17 d. nutarimu V. K. skundą patenkino – panaikino Institucijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. K. atžvilgiu nutraukė. Teismas konstatavo, jog UAB (duomenys neskelbtini) neatliko tvarkybos darbų, tuo pačiu nevykdė tvarkomųjų paveldosaugos darbų, o statė naują statinį (vykdė statybos darbus, atitinkančius SĮ 2 str. 13 p.) kultūros paveldo objekto – miesto istorinės dalies – teritorijoje, t. y. vykdė tvarkomuosius statybos darbus. Bylos duomenys patvirtina, kad statybos darbams vadovavo V. K., o tvarkomieji paveldosaugos darbai, už kurių vadovavimą atsakingu buvo paskirtas A. D., objekte (duomenys neskelbtini) nebuvo vykdomi. Nustačius, kad UAB (duomenys neskelbtini) tvarkomųjų paveldosaugos darbų nevykdė, nepagrįstai konstatuota, jog V. K. pažeidė NKPAĮ 23 straipsnio 6 dalies reikalavimus. To paties įstatymo 7 dalyje nustatytas reikalavimas tvarkomųjų statybos darbų vadovui turėti aplinkos ir kultūros ministrų nustatyta tvarka išduotą atestatą ar dirbti įmonėje, kuri yra atestuota aplinkos ir kultūros ministrų nustatyta tvarka, sieja tik su kultūros paveldo statinių tvarkomaisiais statybos darbais. Pagal bendruosius teisės principus, teisės normų, nustatančių imperatyvius reikalavimus plečiamai aiškinti negalima. Todėl darytina išvada, kad NKPAĮ 23 straipsnio 7 dalis nekelia reikalavimo tvarkomųjų statybos darbų vadovui turėti aplinkos ir kultūros ministrų nustatyta tvarka išduotą atestatą ar dirbti įmonėje, kuri yra atestuota aplinkos ir kultūros ministrų nustatyta tvarka, kai šie darbai atliekami kultūros paveldo teritorijoje. Ginčo atveju V. K. vadovavo tvarkomiesiems statybos darbams, atliekamiems kultūros paveldo objekto teritorijoje, bet ne kultūros paveldo statinyje, todėl laikytina, kad jis nepažeidė NKPAĮ 23 straipsnio 7 dalies reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad V. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovu, dirbo komercinės – gyvenamosios paskirties pastate, (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kuris yra miesto istorinės dalies teritorijoje, kultūros vertybės S288 apsaugos zonoje, neturėdamas aplinkos ir kultūros ministrų patvirtinta tvarka išduoto atestato, kurio neturi ir UAB (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodyta, kad jis savo veiksmais pažeidė SĮ 15 straipsnio 5 dalies 3 ir 5 punktų reikalavimus, tačiau šiomis teisės normomis nėra nustatytas reikalavimas turėti atitinkamą atestatą, o kitokia V. K. veika protokole nenurodyta. Todėl laikytina, kad protokole V. K. nėra suformuluotas kaltinimas dėl SĮ 15 straipsnio 5 dalies 3 ir 5 punktų pažeidimo. Be to, šio įstatymo normų pažeidimas neįeina į ATPK 91 straipsnio dispoziciją, todėl administracinė nuobauda pagal šį straipsnį už SĮ pažeidimus negali būti skiriama. Institucijos nutarimu V. K. administracinė nuobauda buvo paskirta už darbą be nustatyta tvarka išduoto leidimo, parengtos projektinės dokumentacijos, tačiau kaltinimas dėl tokios veikos administracinio teisės pažeidimo protokole nesuformuluotas, todėl administracinė nuobauda už šią veiką negali būti skiriama.
IV.
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti 2010 m. rugsėjo 17 d. Panevėžio apygardos administracinio teismo nutarimą ir priimti naują sprendimą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartyje nurodytus motyvus ir vėl, neįvertinęs bei nepaneigęs administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų aplinkybių, jog V. K. vadovavo darbams be teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo, parengtos projektinės dokumentacijos ir specialaus atestato, nepagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, nevertino visų byloje surinktų faktinių duomenų, priešingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir pateiktiems byloje įrodymams, kvalifikavo padarytas veikas. Byloje nustatyta, kad statybos teritorijoje faktiškai buvo vykdomi tvarkomieji paveldosaugos darbai – valstybės saugomos kultūros vertybės (ypatingo statinio) pamatų atkasimo ir tvirtinimo darbai, registruotos nekilnojamosios vertybės teritorijoje atrasto XVII-XIX a. statinio dalies, vertingos istoriniu ir moksliniu požiūriu, ardomųjų tyrimų ir konservavimo darbai, pagal statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijų reikalavimus, tačiau be teisės aktų nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo ir parengtos projektinės dokumentacijos, šiems darbams vadovaujant UAB (duomenys neskelbtini) (kaip generalinio rangovo) paskirtam statybos darbų vadovui V. K., kuris neturėjo teisės tokių darbų vykdyti esamomis aplinkybėmis ir pagal nustatytą teisinę tvarką. Byloje taip pat nustatyta, kad pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtą projektinę dokumentaciją, kuriai įgyvendinti 2007 m. gruodžio 10 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 45.482, darbai vykdomi nebuvo, nes 2008 m. rugpjūčio mėn., pradėjus žemės kasimo darbus ir aptikus XVII-XIX a. statinio dalį, toks projektas nebegalėjo būti realizuojamas. Projekto korektūra buvo parengta negavus privalomojo laikinojo apsaugos reglamento be paveldosaugos dalies, negavus pritarimo atliktai korektūrai, o naujai projekto daliai leidimas buvo išduotas, pažeidžiant nustatytą tvarką – negavus Kultūros paveldo departamento įgalioto atstovo pritarimo. Todėl visi šie veiksmai ir buvo kvalifikuoti kaip NKPAĮ ir paveldosaugos reikalavimų nustatytų banketinėmis normomis, tarp jų ir SĮ, t. y. specialių kultūros paveldo apsaugos normų, pažeidimai. Iš NKPAĮ teisinio reguliavimo matyti, kad šis įstatymas įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, taip pat šiame įstatyme nurodyta, kad kultūros paveldo teisinę apsaugą sudaro ne tik šiuo, bet ir kitais įstatymais nustatyti paveldosaugos reikalavimai kultūros paveldo objektams, jų teritorijoms, vietovėms ir apsaugos zonoms, tokiu būdu pažeidus SĮ nustatytą tvarką, reglamentuojančią tvarkomuosius statybos darbus ir kultūros vertybių apsaugos reikalavimus, pažeidimas turi būti kvalifikuojamas atitinkamai pagal ATPK 91 straipsnį. Dėl šios priežasties, PAAT nepagrįstai susiaurino administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo ribas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą V. K. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir nurodo, jog sutinka su PAAT išvadomis dėl SĮ 15 straipsnio 5 dalies 3 ir 5 punktų ir NKPAĮ 23 straipsnio 6 dalies pažeidimų, o dėl NKPAĮ 23 straipsnio 7 dalies pažeidimo pažymi, jog tvarkomieji statybos darbai, kurie buvo atliekami adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, nebuvo atliekami kultūros paveldo statinyje ar jo teritorijoje, todėl aplinkos ir kultūros ministrų nustatyta tvarka išduotas atestatas jam nebuvo reikalingas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi ypatingą svarbą. Juo pradedamas procesas dėl galimai padarytų pažeidimų ir pirmiausia jame suformuluojamas kaltinimas, kuriame turi būti aiškiai nurodyta kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kokie norminių aktų reikalavimai pažeisti. Šiuo dokumentu apibrėžiamos kaltinimo ribos, kurios negali būti tolimesniame procese išplėstos (Žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N62-346/2007, N62-941/2010).
Nagrinėjamu atveju matyti, jog, administracinis kaltinimas V. K. suformuluotas už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovu, dirbo komercinės – gyvenamosios paskirties pastate (statyboje), (duomenys neskelbtini). 2, Panevėžyje, kuris yra miesto istorinės dalies teritorijoje, kultūros vertybės S288 apsaugos zonoje, neturėdamas aplinkos ir kultūros ministrų patvirtinta tvarka išduoto atestato, tokio atestato neturi ir UAB (duomenys neskelbtini). Kaip to teisinis įvertinimas, nurodyti šie teisės aktai – SĮ 15 straipsnio 5 dalies 3 ir 6 punktai bei NKPAĮ 23 straipsnio 6 ir 7 dalys, už ką atsakomybė numatyta ATPK 91 straipsnyje. Kaip matyti iš SĮ 15 straipsnio 5 dalies 3 ir 5 punktų, juose nėra V. K. suformuluotą kaltinimą pagrindžiančių nuostatų, dėl šios priežasties teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad protokole V. K. nėra suformuluotas kaltinimas dėl SĮ 15 straipsnio 5 dalies 3 ir 5 punktų pažeidimo, todėl Institucijos nutarimu administracinė nuobauda už tai, kad V. K. vadovavo darbams be nustatyta tvarka išduoto leidimo ir parengtos projektinės dokumentacijos, negalėjo būti paskirta.
ATPK 91 straipsnyje įtvirtinta, jog Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ar Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų ir baudą pareigūnams – nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.
NKPAĮ 23 straipsnio 6 dalis numato, kad parengti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektus, atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę, vadovauti tokiems darbams turi teisę kultūros ministro patvirtinta tvarka atestuotas specialistas. Kai kuriuos darbus gali atlikti neatestuoti pagalbininkai, prižiūrimi atestuoto specialisto, atsakančio už tokius darbus. Teisę fiziniams ir juridiniams asmenims būti tokios veiklos rangovais ar paslaugų teikėjais nustato šis ir kiti įstatymai. To paties straipsnio 7 dalis numato, kad vadovauti kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projektams, tokiems darbams, projekto vykdymo priežiūrai, tokio statinio projekto ekspertizei, statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę aplinkos ir kultūros ministrų patvirtinta tvarka atestuotas darbų vadovas, jei jis turi verslo liudijimą arba dirba įmonėje, kuri yra atestuota aplinkos ir kultūros ministrų patvirtinta tvarka.
Byloje ginčo dėl to, kad V. K. nėra atestuotas, kaip to reikalauja NKPAĮ 23 straipsnio 6 ir 7 dalys, nėra, todėl šiuo atveju, nustatytina, ar V. K. vadovavo tvarkomiesiems paveldosaugos darbams (NKPAĮ 23 str. 6 d.) ar/ir tvarkomiesiems statybos darbams (NKPAĮ 23 str. 7 d.). Kaip apibrėžta NKPAĮ (pažeidimo padarymo dieną galiojusi redakcija), tvarkomieji paveldosaugos darbai – tvarkybos darbai, atliekami pagal specialias technologijas, užtikrinančias autentiškumo išsaugojimą (2 str. 36 p.); tvarkyba – kultūros paveldui išsaugoti atliekami darbai: tyrimas (taikomasis), remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, pritaikymas, restauravimas, atkūrimas, šių darbų planavimas ir projektavimas (2 str. 32 p.). Tvarkomieji statybos darbai – statybos ar griovimo darbai, kaip apibrėžta SĮ, atliekami kultūros paveldo statinyje ar jo teritorijoje (2 str. 37 p.). Apibrėždamas tvarkomųjų statybos darbų sąvoką, NKPAĮ imperatyviai nukreipia į SĮ, kuriame statyba apibrėžta kaip veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose (2 str. 13 p.). Statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo) (2 str. 15 p.), o kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai – statybos darbai, atliekami kultūros paveldo statinyje ar jo teritorijoje (2 str. 22 p.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, jog byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, esanti teritorija, kurioje UAB (duomenys neskelbtini) vykdė komercinės – gyvenamosios paskirties pastato statybą, yra pripažinta nekilnojamąja kultūros vertybe ir 2008 m. gegužės 23 d. įregistruota Kultūros vertybių registre (b. l. 45-51, t.1; 2-57, t. 2) bei patenka į pastato Laisvės a. 1, kuris yra kultūros vertybė, 1997 m. spalio 24 d. įregistruota Kultūros vertybių registre, apsaugos zoną (b. l. 37-44, t.1). Byloje įrodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) minėtoje teritorijoje statė naują statinį, t. y. vykdė tvarkomuosius statybos darbus, kuriems vadovavo V. K.. Šios aplinkybės įrodytos jo paties paaiškinimais, parodymais teismo posėdžio metu, įrašais statybos darbų žurnale. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog UAB (duomenys neskelbtini) kultūros paveldo objekto teritorijoje nevykdė tvarkomųjų paveldosaugos darbų, todėl NKPAĮ 23 straipsnio 6 dalies reikalavimas – tvarkomųjų paveldosaugos darbų vadovui turėti atitinkamą atestatą, pažeistas nebuvo.
Tačiau įvertinęs aukščiau paminėtas sąvokas pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad reikalavimas, numatytas NKPAĮ 23 straipsnio 7 dalyje, V. K. nėra taikomas, nes jis tik vadovavo tvarkomiesiems statybos darbams, atliekamiems kultūros paveldo objekto teritorijoje, tačiau ne kultūros paveldo statinyje. Kaip jau buvo minėta „Kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų“ bei „Tvarkomųjų statybos darbų“ sąvokose apibrėžta, kad šiems darbams priskiriami statybos darbai atliekami kultūros paveldo statinyje arba jo teritorijoje, todėl įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog NKPAĮ 23 straipsnio 7 dalies nuostatos visgi buvo pažeistos.
Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, dėl ko administracinio teisės pažeidimo byla V. K. atžvilgiu nutraukta nepagrįstai. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, o byla gražintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.