Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Č. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbęs iki suėmimo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis Č. Š. nesunkiai sužalojo J. B., o būtent: 2009 m. liepos 20 d. apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po įvykusio apie 14.00 val. parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje Trakų m. konflikto su M. B., kurio metu M. B. stikline trenkė Č. Š. vieną kartą į kairę akį, iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini)., paėmęs legaliai laikomą savigynai išduotą šaunamąjį ginklą – pistoletą „Makarov“ Nr. GN 0309, atėjo į M. B. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, kur iš maždaug 1,4 m atstumo, taikydamas į namo sieną, tyčia vieną kartą iššovė iš atsinešto pistoleto ir pataikė į stovėjusią prie namo įėjimo (lauko) durų M. B. žmoną J. B. –peršovė jai kairiąją krūtį iš dešinės pusės į kairę ir tuo padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Č. Š. parodė, kad 2009-07-20 dienos metu, valandos neprisimena, savo vardadienio proga atėjo į kaimynystėje esančią parduotuvę (duomenys neskelbtini) išgerti alkoholinių gėrimų. Prieš tai namuose buvo išgėręs 100 g degtinės. Nusipirkęs 0,5 l degtinės, sėdo gerti ją parduotuvėje prie staliuko. Tuo metu į parduotuvę atėjo dvi kaimynystėje gyvenančios moterys, kurias jis pakvietė prie stalo ir vaišino degtine. Jiems besivaišinant, į parduotuvę atėjo iš matymo pažįstamas M. B., kuris taip pat atsisėdo prie staliuko. Neprisimena, kad būtų susiginčijęs su M. B., tačiau pamena, kad pastarasis stikline trenkė jam vieną kartą į dešinę akį. Prisimena, kad grįžo namo ir užmigo. Kelintą valandą pabudo nežino, tačiau, būdamas piktas ant M. B., iš seifo paėmė „Makarov“ pistoletą, kurį prieš pusmetį įsigijo savigynai. Kiek šovinių įdėjo ir kiek apkabų paėmė, pasakyti negali. Paėmęs pistoletą, įsidėjo jį į kelnių kišenę ir nuėjo ieškoti M. B. sodybos. Ginklą paėmė tuo tikslu, kad, jei kils muštynės su M. B., tai muš jį pistoleto rankena. Suradęs M. B. namą, užėjo į kiemą, kur jį pasitiko M. B. žmona. Pokalbis tarp jų vyko ant laiptų, prie namo laiko durų, stovint 1-2 m atstumu vienas nuo kito. Prisimena, kad, nueidamas nuo laiptų, sukosi ir, išsiėmęs pistoletą, vieną kartą iššovė taikydamas į namo kampą, o M. B. žmona tuo metu stovėjo ant laiptų prie turėklų atstumu apie 1 m nuo namo sienos. Ar pataikė šaudamas ir kur pataikė nematė, nes apsisukęs nuėjo namo. Tikslo žudyti M. B. žmoną neturėjo. Atėjo pas M. B. tikslu išsiaiškinti, kodėl šis trenkė jam stikline į akį ir jį sužalojo. Buvo įsitikinęs tuo, kad M. B. yra name, tačiau nenori išeiti pasiaiškinti. Todėl iš pykčio sugalvojo paleisti įspėjamąjį šūvį. Svarstė tokį šūvį paleisti į laukus, tačiau pagalvojo, kad toje vietoje gali staiga atsirasti žmogus, kurį jis netyčia sužalos arba nušaus. Po to, sugalvojo iššauti į metalinį stogelį, esantį virš namo lauko durų, bet, vėl gi, pagalvojo, kad, rikošetu atšokusi kulka, gali pataikyti į stovėjusią ant laiptų po stogeliu J. B., todėl nusitaikė į gyvenamojo namo bei garažo sienų kampą ir iššovė. Tyčios nužudyti J. B. neturėjo. Su ja nebuvo pažįstamas ir neturėjo jokių konfliktų. Prisipažino buvęs apsvaigęs nuo alkoholio, įpykęs dėl sužalotos akies, kurią jam be priežasties sužalojo M. B., įvykio vietoje pasakęs „aš supūsiu kalėjime, bet jį – M. B. – nušausiu“. Tačiau šių žodžių tikrai nepasakė J. B. atžvilgiu. Teisiamojo posėdžio metu jis daug kartų atsiprašė J. B. ir pasakė, kad jam, būnant suėmime, jo žmona, norėdama atlyginti jo padarytą žalą, pirmą kartą padavė J. B. 500 Lt, antrą kartą buvo atnešusi 1000 Lt, tačiau nukentėjusioji jų nepaėmė, sakydama lauksianti teismo sprendimo. Kaltinamasis Č. Š. sutinkąs atlyginti savo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai padarytą žalą, dėl įvykio nuoširdžiai gailisi.

Savo parodymus Č. Š. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b.l. 129-138).

Nukentėjusioji J. B. parodė, kad 2009-07-20 apie 20.00 val., į kiemą užėjo Č. Š. ir, eidamas namo link takeliu, paklausė, kur yra jos vyras. Ji atsakė, jog nežino, ir pati paklausė, ko jam reikia. Č. Š. atsakė, kad jam reikia pakalbėti. Tuomet ji, eidama prie namo laiptų, pasiūlė jam ateiti išsiblaiviusiam, nes akivaizdžiai matėsi, kad Č. Š. yra girtas. Užlipusi laiptais, ji pasisuko ir pamatė Č. Š., stovintį ant pirmo-antro laiptelio (ne daugiau 2 m atstumu), kuris ištarė: „aš kalėjime supūsiu, bet jį, t.y. jos vyrą, nušausiu“. Jai nespėjus nieko pasakyti, Č. Š. ištraukė iš kišenės pistoletą ir šovė. Būdama šoke, nematė, kur ir kaip jis nuėjo. Dėl kokios priežasties Č. Š. į ją šovė, pasakyti negali. Č. Š. pažįsta kaip kaimyną, tačiau anksčiau pas juos jis užėjęs nebuvo, jie niekada tarpusavyje nekonfliktavo. Jos turėtus turtinius nuostolius: už benziną, ją vežiojant į polikliniką, už tvarsčių ir medikamentų pirkimą, už sugadintus įvykio metu drabužius, už atsidėkojimą kaimynėms dėl suteiktos pagalbos buityje, kuriuos ji įvertino 500 Lt, jai atlygino kaltinamojo Č. Š. sutuoktinė. Padarytą jai neturtinę žalą ji įvertino 30000 Lt ir prašo šią sumą priteisti iš kaltininko. Dėl jo veiksmų ji patyrė fizinį skausmą ir didelį dvasinį išgyvenimą, turėjo didelių nepatogumų buityje. Be to ji sudarė sutartį su advokatu, kuris teisiamojo posėdžio metu ją atstovautų. Už advokato paslaugas ji sumokėjo 2000 Lt ir teismui pateikė kvitą.

Savo parodymus J. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t 1, b.l. 51-57).

Liudytojas M. B. parodė, kad 2009-07-20, jam būnant (duomenys neskelbtini) parduotuvėje ir geriant vyną, tarp jo ir girto Č. Š. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu Č. Š. jam trenkė alkūne į kaktą, o jis paėmė stiklinę ir sudavė jam atgal į galvą ir išėjo namo. Anksčiau jokių konfliktų jie neturėjo, o susitikę tik pasisveikindavo. Vėliau, jam gulint miegamajame, išgirdo šūvio (vieno) garsą ir iš pradžių pagalvojo, jog lauke žaidžia vaikai. Tačiau, atėjusi į kambarį, susiėmusi už krūtinės, iš kurios bėgo kraujas, žmona pasakė, kad ją peršovė Č. Š..

Liudytoja V. Č. parodė, kad 2009-07-20 apie 13.00 val. su kaimyne V. Š. nuėjo į parduotuvę-barą (duomenys neskelbtini) išgerti alaus. Ten pamatė geriantį vyną M. B.. Jos prisėdo prie kito staliuko gerti alaus. Po 10 min. į parduotuvę atėjo neblaivus Č. Š. ir, nupirkęs degtinės, atsisėdo prie jų staliuko. Tuomet M. B. taip pat prisėdo šalia jų. Jokių konfliktų iš pradžių nebuvo. Po kurio laiko M. B. ir Č. Š. išėjo parūkyti, o jiems sugrįžus, Č. Š. nupirko dar vieną butelį degtinės. Sėdėdami, M. B. su Č. Š. pradėjo konfliktuoti. M. B. pradėjus įžeidinėti Č. Š., pastarasis paklausęs už ką, stuktelėjo jam alkūne. Tuomet M. B. paėmė stiklinę ir vieną kartą trenkė Č. Š. į akį. Ji atėmė stiklinę iš M. B., tuomet šis kumščiu sudavė Č. Š. į kaktą, po ko ji su V. Š. vyrus išskyrė. M. B. išėjo, o Č. Š. jos išeiti neleido, nes suprato, jog gali įvykti muštynės. Išgėrus visą degtinę, jie išsiskirstė. Č. Š. buvo labai girtas, M. B. atžvilgiu negrasino, tik pats sau kalbėjo „už ką jam sudavė M. B.“.

Iš esmės analogiškus parodymus davė liudytoja V. Š..

Liudytoja J. S. parodė, kad 2009-07-20 ji dirbo parduotuvėje (duomenys neskelbtini) pardavėja. Apie 13 val. į parduotuvę atėjo M. B., kuris, užsisakęs 200 g vyno, atsisėdo prie staliuko. Po kurio laiko į parduotuvę atėjo V. Š. ir V. Č., kurios nupirko alaus ir atsisėdo prie kito staliuko, po to atėjo jau neblaivus Č. Š., kuris nupirko butelį degtinės ir atsisėdo prie moterų, o prie jų trijų prisėdo ir M. B.. Į juos ji atkreipė dėmesį, kai prie jų staliuko kilo triukšmas. M. B. pradėjo vadinti Č. Š. necenzūriniais žodžiais. Dar prieš tai M. B. nupirko 200 g vyno, o Č. Š. – dar vieną butelį degtinės. Kilus konfliktui, ji matė, kaip M. B. stikline trenkė Č. Š. į akį ir puolė jį mušti kumščiais. Moterys ėmė ginti Č. Š., tuomet ji pareikalavo baigti triukšmą ir pagrasino iškviesti policiją. Po to, M. B. išėjo. Kada iš parduotuvės išėjo Č. Š. ir abi moterys, ji pasakyti negali, tačiau matė, kad Č. Š. buvo labai girtas. Vakare, apie 19.00 val., į parduotuvę vėl atėjo Č. Š., nupirko 150 g degtinės ir, ją gerdamas, sakė , kad „atsiskaitys“ su M. B. ir pats savęs klausė, už ką M. B. jį sumušė. Išgėręs degtinę, Č. Š. išėjo.

Liudytoja J. O. P. parodė, kad 2009 m. liepos mėnesį, dienos ir valandos tiksliai pasakyti negali, ji išgirdo savo lauko durų skambutį. Atidarius duris, ji pamatė Č. Š., kuris paklausė, ar čia gyvena M. B.. Jai atsakius, kad Babaičiai gyvena šalia, Č. Š. išėjo. Praėjus maždaug 20 min., ji išgirdo lauke šūvį, tačiau pagalvojo, jog tai vaikai žaidžia, o po kurio laiko pas kaimynus kieme pamatė greitosios pagalbos ir policijos automobilius. Nuėjusi ten, sužinojo, jog Č. Š. peršovė kaimynę J. B..

Iš liudytojos Z. U. LR BPK 276 str. 1 d. 1 p. pagrindu perskaitytų parodymų seka, kad 2009-07-20 dienos metu (valandos pasakyti negali) jos žentas Č. Š. sugrįžo namo girtas ir, kiek pabuvęs namuose, vėl išėjo. Kai grįžo apie 17.00 val., žento akis buvo pamušta. Jis pasakė, kad jam parduotuvėje stikline į akį sudavė kažkoks vyras. Kadangi ji buvo savo kambaryje, nematė, kada jis išėjo iš namų (t. 1, b.l. 106).

Iš 2009-07-20 įvykio apžiūros protokolo matyti, kad prie M. B. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). sienos ir laiptelių, ant žemės tarp takelio ir plytelių aptikta ir paimta 9 mm kalibro tūtelė, (162 mm iki namo laiptelių) ir deformuota kulka; išdaužtas namo įėjimo durų stiklas (t. 1, b.l. 4-13).

2009-09-17, atlikus papildomą įvykio vietos apžiūrą, (dalyvaujant nukentėjusiajai J. B. ir LP KTC vyr. specialistui T. B.) matyti, kad šūvio metu tarp J. B. ir šovusio asmens buvo apie 1,40 m atstumas. J. B. kūno sužalojimas, įdubimas sienoje ir pažeidimai durų stikle padaryti vienu šūviu, kulkai peršaunant J. B. krūtį, atsitrenkiant į sieną, rikošetuojant į stiklą ir krentant ant takelio (t. 1, b.l. 14-22).

Daiktų pateikimo metu Z. U. pateikė pistoletą PM („Makarov“) Nr. CN 0309 ir dvi pistoleto apkabas su šoviniais, keturias dėžutes su šoviniais „Barnaul“, šovinius plastikinėse dėžutėse (t. 1, b.l. 23, 24-28, 29-31).

Iš specialisto išvados Nr. 140-(6583)-IS1-8719 matyti, kad tirti pateiktas 9 mm kalibro „Makarov“ konstrukcijos pistoletas PM Nr. GN 0309 yra tinkamas šaudyti. Iš šio pistoleto po paskutinio valymo buvo šauta. Tirti pateikta 9 mm kalibro „Makarov“ (9X18 mm) šovinio tūtelė buvo iššauta tirti pateiktame pistolete PM Nr. GN 0309 (teigiama identifikacija). Tikimiausia, kad tirti pateikta 9 mm kalibro „Makarov“ (9X18) šovinio kulka buvo iššauta iš tirti pateikto pistoleto PM Nr. GN 0309 (tikėtinai teigiama identifikacija (t. 1, b.l. 35-42).

Iš 2009-08-11 Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3202/09/01 seka, kad J. B. nustatytos kairės krūties šautinės žaizdos, padarytos šaunamuoju ginklu. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu šūviu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ši išvada buvo duota iš pateiktos VĮ Trakų ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos (t. 1, b.l. 61-62). Atlikus papildomą tyrimą, 2009-10-09 specialisto išvadoje Nr. 3947/09/01 nurodyta, kad pagal išrašus iš medicininių dokumentų ir pagal gydytojo R. S. paaiškinimus darytina išvada, jog sužalojimai galėjo būti padaryti dviem trauminiais poveikiais – J. B. krūtyje keturios žaizdos su dviem kanalais negalėjo būti padarytos vienu šūviu. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes nėra pakankamai duomenų patvirtinti ilgesnį nei 10 dienų sveikatos sutrikdymą (t 1, b.l. 67-68).

Iš 2009-11-10 specialisto išvados Nr. G 4481/09/01 matyti, kad specialistas Jonas M. P., remdamasis aprašytais J. B. medicininių dokumentų ir jos pačios apžiūrėjimo duomenimis, atsižvelgdamas į anksčiau duotas išvadas apie jos krūties sužalojimą, davė išvadą apie tai, kad J. B. kairės krūties sužalojimas – 4 šautinės žaizdos – galėjo būti padarytos vienu šūviu. Tikėtina, šūvio kryptis iš dešinės į kairę. Apie sužalojimą vienu šūviu, vienu sviediniu užtaisytu šoviniu, padarymo galimybę sprendžiama iš žaizdų krūtyje pobūdžio, aprašyto ligos istorijoje, iš randų krūtyje pobūdžio ir lokalizacijos vienas kito atžvilgiu, esant labai dideliam krūties mobilumui, dėl kurio priklausomai nuo kūno padėties ir krūties (ne)imobilizavimo liemenuku ar kitaip, labai keičiasi krūties dalių topografija. Šiuo atveju, krūtį iš apačios pakėlus ranka ar liemenuku, visi randai atsiduria vienoje menamoje skersinės krypties linijoje, kurios galai orientuoti maždaug į 2.30 val. ir 8.30 val. (pagal laikrodžio ciferblatą). J. B. padarytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes krūties žaizdų gijimas užtruko ir sveikata buvo sutrikdyta ilgam (ilgiau nei 10 dienų) ir tai yra dėsninga, kadangi šautinės žaizdos visuomet būna užterštos ir gyja antriniu būdu lėtai, be to, vienas sužalojimo kanalas, jungiantis žaizdas (virš spenelio ir šoniniame krūties paviršiuje), gana gilus (t. 1, b.l. 75-77). Dalyvavęs teismo posėdyje teismo medicinos ekspertas J.M. P. patvirtino šią išvadą ir paaiškino, kad ši išvada skiriasi nuo ankstesnių todėl, kad šis tyrimas buvo atliktas pagal pirminių medicinos dokumentų originalus, o ne pagal išrašus, kritiškai vertinant dokumentuose padarytus įrašus, sužalojimų schemas ir buvo ištirta pati nukentėjusioji J. B.. Be to, ekspertas paaiškino, kad, apžiūrint nukentėjusiosios J. B. krūtį, ją pakėlus ir jai esant liemenuko dubenėlyje, krūties paviršius lengvai raukšlėjasi, transformuodamas kaip skersinės, taip ir išilginės krypčių odos dublikatūros raukšles. Per tokią, pakeltą, raukšlėtu paviršiumi krūtį praeidama kulka odos paviršių gali kirsti kelis kartus, padarydama ne du, bet ir daugiau skylinių sužalojimų (žaizdų). Žaizdų (randų) J. B. kairėje krūtyje lokalizacija tokiam krūties sužalojimo vienu šūviu mechanizmui neprieštarauja.

Remiantis byloje ištirtais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis aptariamo įvykio aplinkybėmis, teismas daro išvadą apie tai, kad kaltinamojo Č. Š. kaltė yra įrodyta.

Teismas, siekdamas nustatyti aptariamojo įvykio eigą, vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. nuostatomis, kiekvieno byloje apklausto asmens – įrodymų šaltinio – parodymus įvertino, atsižvelgdamas į tai, kiek jie objektyviai sutampa su kitais bylos duomenimis arba yra patvirtinti kitų asmenų parodymais. Kaltinamojo Č. Š. ir nukentėjusiosios J. B. parodymai atskleidė visą įvykio esmę ir sutapo dalyje, turinčioje reikšmės dėl nusikalstamos veikos tinkamo kvalifikavimo. Sprendžiant baudžiamojo įstatymo taikymo klausimą, teismas vadovaujasi tiek kaltinamojo Č. Š., tiek nukentėjusiosios J. B. parodymais ir tiek, kiek jie pasitvirtino kitų ištirtų įrodymų visete.

Kaltinamasis Č. Š. buvo kaltinamas tuo, kad pasikėsino nužudyti kitą žmogų, o būtent, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po konflikto su M. B., iš savo namų paėmęs legaliai laikomą savigynai išduotą šaunamąjį ginklą – pistoletą „Makarov“, atėjo į M. B. priklausančio namo kiemą ir, norėdamas patekti į vidų, turėdamas tikslą nužudyti, iš maždaug 1,4 m atstumo tyčia vieną kartą šovė iš specialiai atsinešto pistoleto į stovėjusią prie namo ėjimo (lauko) durų M. B. žmoną J. B., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes stovinčiai šonu J. B. buvo padarytas šautinis kairės krūties šoninis sužalojimas ir tuo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Veikos kvalifikacijai, siekiant atriboti tyčinį kūno sužalojimą nuo pasikėsinimo nužudyti, lemiamą reikšmę turi tyčios rūšies nustatymas, taigi, norint Č. Š. veiksmus kvalifikuoti pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 1 d. kaip pasikėsinimą nužudyti, būtina įrodyti, kad jis veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, nes veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti gyvybę, kai veikiama siekiant atimti gyvybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 6 punktas). Kitaip tariant, reikia nustatyti, kad Č. Š. tikrai norėjo ir ketino nužudyti J. B.. Pagal LR BK 15 str. 2 d. 2 p. nusikaltimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK 129 str. numatyti padariniai ir jų norėjo. Šis nusikalstamos veikos požymis nustato atitinkamus reikalavimus ir jų įrodinėjimo procesui – būtina įrodyti kaltininko tyčią ir atskleisti jos turinį. Kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai – psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, būdą, pastangas juos padarant. Todėl apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.

Kaltinamasis Č. Š. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad ėjo pas M. B. tikslu išsiaiškinti, kodėl pastarasis stikline trenkė jam į veidą ir sužalojo paakį. Jo parodymus šioje dalyje patvirtina liudytojos J. S. parodymai bei 2009-07-20 Trakų ligoninės pažyma, iš kurios matyti, kad jam padaryta dešinės akies apatinio voko hematoma (t. 1, b.l. 179). Iš Č. Š. parodymų seka, kad ginklą jis pasiėmė tuo tikslu, jei kils muštynės su M. B., tai muš pastarąjį pistoleto rankena. Šie Č. Š. parodymai liko nepaneigti. Esant nepaneigtoms prielaidoms, teismas jas vertina kaltinamojo naudai. Nukentėjusioji J. B. parodė, kad, užėjęs į kiemą, Č. Š., eidamas takeliu, paklausė, kur yra jos vyras. Ji paklausė, ko jam reikia, gi, Č. Š. atsakė, kad jam reikia su juo pasikalbėti. Kadangi akivaizdžiai matėsi, kad Č. Š. yra girtas, ji jam pasiūlė ateiti kitą kartą negirtam. Užlipusi laiptais, ji pasisuko ir pamatė Č. Š., stovintį ant pirmo-antro laiptelio, ne daugiau 2 m atstumu nuo jos, kuris ištarė: „supūsiu kalėjime, bet jį nušausiu“. Jai nespėjus nieko pasakyti, Č. Š. iššovė į namo ir garažo sienų kampą ir pataikė į ją, t. y. peršovė jai kairę krūtį. Su Č. Š. ji iki tol nebuvo pažįstama, jis niekada nesilankė jų namuose. Kaltinamasis Č. Š. paaiškino, kad, supratęs, jog M. B. yra namo viduje, tačiau nenori išeiti pasiaiškinti dėl sužalotos akies, nutarė paleisti įspėjamąjį šūvį. Svarstė galimybę iššauti į orą, po to – į esantį virš įėjimo į namą durų metalinį stogelį, tačiau suabejojęs, ar nepataikys į atsitiktinį praeivį arba nuo stogelio, įveikdama kliūtį, rikošetu atsimušusi kulka nepataikys į J. B., todėl nutarė iššauti į garažo ir namo sienų kampą ir iššovė. Šie Č. Š. parodymai taip pat liko nepaneigti, todėl vertinami kaltinamojo naudai. Aiškinant tolesnę įvykio seką, Č. Š. parodė, kad nematė kur iššovęs pataikė, nes apsisukęs nuėjo namo. Tikslo nužudyti J. B. neturėjo. Visą įvykio esmę teismas atskleidė iš nukentėjusiosios J. B. ir kaltinamojo Č. Š. parodymų. Vertindamas nustatytą įvykio eigą pagal jų parodymus, teismas neįžiūri tikslo nužudyti J. B.. Aplinkybė, kad kaltinamasis Č. Š. prieš tai buvo iš dalies provokuojamas M. B. dėl pavartotų agresyvių veiksmų (smūgio stikline į akį), duoda pagrindo daryti išvadą, kad paskata griebtis ginklo buvo, būtent, pykčio protrūkis, o ne konkretus motyvas – įgyvendinti tikslą – atimti gyvybę J. B.. Atliktų veiksmų pasekmių atžvilgiu, kaltinamasis Č. Š. veikė netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.), tai yra, šaudydamas Miko ir J. B. kieme, suvokė nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti neigiami padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Taigi, teismas neturi teisinio pagrindo Č. Š. veiksmus kvalifikuoti kaip pasikėsinimą nužudyti. Todėl Č. Š. nusikalstama veika iš Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 1 d. perkvalifikuojama į Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. pagal realiai kilusias pasekmes – nesunkų J. B. sveikatos sutrikdymą.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką. Kaltininko prisipažinimas aiškinamas, kaip esminių, kvalifikacijai reikšmingų, objektyvių padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas. Įstatymo nereikalaujama, kad asmuo pripažintų kaltę visa kaltinimo apimtimi. Jis turi teisę į gynybą, taigi turi teisę ginčyti kaltinimą, gintis nuo jo, vadovaudamasis savo faktinių inkriminuoto jam nusikaltimo aplinkybių suvokimu. Jo faktinių aplinkybių suvokimas gali skirtis nuo kaltinimo formuluočių, todėl tokios teisės negalima atimti arba apriboti, nurodant atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažinimu (baudžiamoji byla Nr. 2K-420/2006).

Kaltinamasis Č. Š. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes, davė nuoseklius parodymus, prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje, atsiprašė nukentėjusiosios, nuoširdžiai gailėjosi bei iš dalies atlygino savo neteisėtais veiksmais padarytą turtinę žalą, sutiko atlyginti teismo nustatytą konkretų dydį neturtinės žalos. Tuo remdamasis, teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. B. patikslintame civiliniame ieškinyje nurodyta, kad po 2009-07-20 patirtos traumos ji buvo nuvežta į Trakų ligoninę, kurioje buvo gydoma iki 2009-07-25. Po to buvo gydoma ambulatoriškai. Žaizdos perrišimams pirkdavo tvarsčius, medikamentus. Turėtus turtinius nuostolius – už benziną, vežiojant ją į polikliniką, už tvarsčių ir vaistų pirkimą, už sugadintus įvykio metu drabužius, už atsidėkojimą kaimynėms, suteikiant jai pagalbą buityje, įvertino 500 Lt, kuriuos Č. Š. sutuoktinė jai atlygino. Taigi, kaltinamasis Č. Š. iki teismo posėdžio atlygino nukentėjusiajai neteisėtais veiksmais padarytą turtinę žalą. Šią aplinkybę teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

Motyvuojamoji dalis

Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) bei nusikalstamą veiką padarė naudojant šaunamąjį ginklą (BK 60 str. 1 d. 10 p.). Nors Č. Š. teigė, kad išgėrė jau po nusikaltimo padarymo, tačiau iš jo paties ir apklaustų liudytojų J. S. – parduotuvės pardavėjos, V. Č. ir V. Š. parodymų seka, kad 2009-07-20 nuo 13.00 val. jis gėrė parduotuvėje, buvo nupirkęs du butelius degtinės, apie 19.00 val. toje pačioje parduotuvėje vėl nusipirko 150 g degtinės ir išgėrė. Nustatyta, kad įvykis buvo apie 20.00 val. Iš Trakų PK Viešosios tvarkos skyriaus patrulio tarnybinio pranešimo (t. 1, b.l. 3) matyti, kad Č. Š. buvo sulaikytas 2009-07-20 apie 20.30 val., jam buvo nustatytas sunkus (2,66 prom.) girtumo laipsnis, ką patvirtino alkotesterio rodmenys (t. 1, b.l. 177). Taigi, šie įrodymai paneigia Č. Š. tvirtinimą, kad jis išgėrė jau po įvykio.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas kaltinamajam Č. Š. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, jos pasekmes, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1,2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant išskirtinės dominuojančios reikšmės. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai , kad yra dvi atsakomybę lengvinančios ir dvi sunkinančios aplinkybės. BK 62 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas pirmiau nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kaltinamasis Č. Š. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka. BK 55 str. nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teistam už nesunkų nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. BK 138 str. 1 d. nustatyta, kad už nesunkų sveikatos sutrikdymą skiriama laisvės apribojimo bausmė, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Teigiamai charakterizuojantys Č. Š. duomenys: neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbo, turi šeimą, atlygino turtinę žalą – duoda teismui pakankamo pagrindo manyti kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, parenkant jam BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytą vieną iš alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą. Teismas mano, kad tokios bausmės parinkimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizavimo ir ekonomijos principus.

Teismas nustatė Č. Š. dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir dvi ją sunkinančias. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo padarymui Č. Š. pasirinko grėsmingą įrankį – ginklą – teismas parenka jam maksimalią laisvės apribojimo bausmę. atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes , vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 68 str., Č. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – laikyti ir nešioti ginklą.

Atsižvelgiant į tai, kad pakankamai ilgas laisvės apribojimo bausmės laikotarpis ir Č. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – laikyti ir nešioti ginklą bus pakankamai efektyvūs, sulaikant jį nuo galimų naujų nusikaltimų darymo, tokiu būdu jis bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujus nusikaltimus, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, tuo bus užtikrintas teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimas. Be to, būdamas laisvėje ir gaudamas iš darbinės veiklos pajamas, jis greičiau galės atlyginti savo nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. B. jos patirtą neturtinę žalą įvertino 30.000 Lt.

Neturtinės žalos atlyginimo būdus, jos atlyginimo atvejus, žalos dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja LR CK 6.250 str. Nurodyto straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis – kuo teisingiau kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybės sumažėjimą ir kt. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas, priimdamas sprendimą tokią žalą atlyginti, siekia tik sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekuo – pinigais ar kitu materialiniu turtu – neįmanoma kompensuoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo asmens neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Nustatant neturtinės žalos dydį, įstatymas įpareigoja atsižvelgti į tam tikrus kriterijus, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal CK 6.250 str. 2 d. nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes – konkrečiu atveju – į nesunkų sveikatos sutrikdymą, šią žalą padariusio asmens kaltę – netiesioginė tyčia, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį – 500 Lt, nukentėjusiosios J. B. patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį – nesunkiai sužalota krūtis, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktika rodo, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais neturtinė žala dažniausiai įvertinama vienetais tūkstančių litų ir teismas negali ignoruoti šių neturtinės žalos atlyginimo principų bei siekia nustatyti teisingą pinigų kompensaciją už nukentėjusiosios J. B. patirtą skriaudą, atsižvelgiant į patirtus nepatogumus, pažeminimus bei destruktyvius dvasinius išgyvenimus.

Akivaizdu, kad tarp nukentėjusiosios J. B. patirtos neturtinės žalos ir kaltinamojo veiksmų yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmai konkrečioje situacijoje būtų įvertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 str.). Įvertinus bylos bei aukščiau aptartas aplinkybes, manytina, kad būtų teisinga civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai.

Nukentėjusioji J. B. prašė teismo priteisti jai iš kaltininko 2000 Lt už advokato paslaugas. BPK 106 str. 2 ir 3 dalyse yra suteikta teisė teismui nuspręsti, ar iš kaltinamojo išieškoti, ar nepriteisti, ar dydį mažinti, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti. Toks nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. B. prašymas šio straipsnio nuostatoms neprieštarauja, todėl tenkintinas visa apimtimi, atsižvelgiant į tai, kad advokatė dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose bei surašė nukentėjusiajai patikslintą civilinį ieškinį.

Baudžiamojoje byloje (t. 2, b.l. 9-15) pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1153,10 Lt civilinis ieškinys, dėl žalos atlyginimo atsakovui Č. Š. už nukentėjusiosios J. B. gydymą sveikatos priežiūros įstaigoje, tenkintinas visiškai. Ieškinys pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašu bei stacionarinių paslaugų balo vertės ir nestacionarinių paslaugų koeficiento lentelės kopija. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. CK 6.283 str. 1 d. nustatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 str. numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Tokiu būdu, iš Č. Š. Valstybinei ligonių kasai priteistina 1153,10 Lt už nukentėjusiosios J. B. gydymą.

2009-11-13 Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato nutarimu nutarta daiktus, nurodytus 2009-11-13 kvituose B Nr. BBB 001 ir BBB 701, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, priduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Trakų PK saugojimo patalpą (t. 1, b.l. 43-44, 83,84).

Šių daiktų klausimas išsprendžiamas BPK 94 str. 1 d. 2 p. tvarka. Pistoletas „Makarov“ konstrukcijos PM Nr. GN 0309, viena tūtelė, viena kulka, keturios dėžutės šoviniams „Barnaul“, 11 vnt. 9 mm šovinių, viso 27 vienetai perduotini Ginklų fondui (t. 1, b.l. 43-44). Kitų daiktų – J. B. rūbų: chalato, žiursto klausimas išsprendžiamas BPK 94 str. 1 d. 4 p. tvarka – jie sunaikintini (t. 1, b.l. 84).

Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono Viešosios policijos skyriaus viršininko 2009-02-18 Č. Š. išduotas leidimas Nr. 794 laikyti (nešiotis) ginklą perduotinas jį išdavusiai įstaigai (BPK 94 str. 1 d. 3 p.). Č. Š. tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) gražintina jam (BPK 94 str. 1 d. 3 p.)

Vadovaujantis BK 66 str. 1,2 d.d., kardomasis kalinimas įskaitytinas į paskirtą bausmę remiantis BK 65 str. numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms (1:2).

Kardomoji priemonė – suėmimas Č. Š. panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 303 str., 305 str., 307 str., 308 str., 310 str., 313 str.,

nusprendė:

Č. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir nuteisti jį laisvės apribojimu dvejiems metams. Č. Š. privalo:

be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą ir laikytis teismo nustatyto draudimo;nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimą ar įpareigojimą.

Uždrausti Č. Š. prisiartinti ir bendrauti su M. B..

Įpareigoti Č. Š. iki 2010 spalio 1 d. atlyginti nukentėjusiajai J. B. 1/3 jai priteistos neturtinės žalos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d., 68 str., uždrausti Č. Š. trejus metus naudotis specialia teise – laikyti ir nešiotis ginklą.

Bausmės pradžią nustatyti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdymo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 65 str. 1 d. 1 p. „b“ papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo – suėmimo terminą nuo 2009-07-21 iki 2010-03-09, prilyginat vieną suėmimo dieną dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

Kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti, paleisti Č. Š. iš suėmimo teismo salėje.

Priteisti iš Č. Š. J. B. aštuonis tūkstančius litų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš Č. Š. J. B. du tūkstančius litų už teisinę pagalbą advokatei apmokėti.

Priteisti iš Č. Š. Valstybinei ligonių kasai vieną tūkstantį šimtą penkiasdešimt tris litus ir dešimt centų už nukentėjusiosios J. B. gydymą sveikatos priežiūros įstaigoje.

Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono Viešosios tvarkos skyriaus viršininko 2009-02-18 Č. Š. išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklą perduoti jį išdavusiai įstaigai – Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono PK.

Č. Š. tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti jam.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str., daiktus, turinčius reikšmės bylai, laikomus Vilniaus apskrities VPK Trakų PK saugojimo patalpoje: pistoletą „Makarov“ konstrukcijos PN Nr. GN 0309, vieną tūtelę, vieną kulką, keturias dėžutes šoviniams „Barnaul“, 11 vnt. 9 mm šovinių, viso 27 vienetus perduoti Ginklų fondui; J. B. rūbus: chalatą ir žiurstą sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistojo per tą patį laikotarpį nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.