Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-11-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-2525-1123/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-11-24
Bylos Nr.
A6.-2525-1123/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01928-2021-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Aušra Ragelienė (pirm.)
Pažeidėjas
J. G.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-2525-1123/2021 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01928-2021-6 Procesinio sprendimo kategorija 7.11. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. lapkričio 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (Bendrovės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos), ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir kitiems kreditoriams, nesilaikė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tokiu būdu pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises. Šiais savo veiksmais J. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jie buvo informuoti tinkamai bei laiku. J. G. neatvykimo priežastys nežinomos, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. VMI 2021 m. lapkričio 15 d. pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Esant šioms aplinkybėms, teismas nutaria bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą, tarp jų ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus reglamentuoja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – ir JANĮ), kurio 5 straipsnyje nustatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo šie asmenys: 1) juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus; 2) juridinio asmens likvidatorius, jeigu juridinio asmens likvidavimo metu paaiškėja, kad juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad esant juridinio asmens nemokumo tikimybei, juridinio asmens vadovas turi: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumo tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą; 2) imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti; 3) vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; 4) vykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas pareigas. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 punktas). Pažymėtina, kad JANĮ įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d., ir jam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais, kuris iki tol taip pat nustatė juridinio asmens vadovo pareigą inicijuoti nemokumo procesą.

Šalies argumentai

VMI savo pareiškime nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ir jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nepriemoka (57 177,71 Eur mokesčio suma + 3 088,26 delspinigių, iš viso 60 265,97 Eur) susidarė pateikus deklaraciją už 2020 m. birželio mėnesį ir pagal ją suformuotas 2020 m. liepos – spalio mėn. pakaitines PVM deklaracijas. Pelno mokesčio nepriemoka (1 160,00 Eur mokesčio suma + 51,97 Eur delspinigių, iš viso 1 211,97 Eur) susidarė už 2020 metus. Žemės mokesčio nepriemoka (39,00 Eur mokesčio + 1,80 Eur delspinigių, iš viso 10,80 Eur) susidarė už 2020 metus. Teisę išieškoti mokestinę nepriemoką VMI įgijo 2020 m. liepos 28 d. VMI, siekdama išieškoti Bendrovės mokestinę nepriemoką nuo 2020 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. balandžio 21 d. atliko priverstinio išieškojimo veiksmus. Nuo mokestinės nepriemokos susidarymo (2020 m. liepos 28 d.) buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Pareiškime nurodyta, kad Bendrovė nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui už 2020 metus, taigi Bendrovė nevykdo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos. Ši aplinkybė rodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) apskaita tvarkoma netinkamai bei kelia abejones, ar Bendrovė apskritai vykdo veiklą ir gauna pajamas. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis Bendrovės vardu įregistruoti trys nekilnojamojo turto objektai, kuriems įregistruoti juridiniai faktai – areštai bei hipotekos. VĮ „Regitra“ duomenimis Bendrovės vardu įregistruotos dvi transporto priemonės, vienos iš jų dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Bendrovė nuo 2020 m. liepos mėnesio nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodra) duomenimis, Bendrovėje registruotų darbuotojų nėra, skola Sodrai – 1 385,94 Eur. Antstolių informacinės sistemos duomenimis antstoliai vykdo išieškojimą iš Bendrovės ne tik VMI, bet ir kitų kreditorių naudai, 2021 m. birželio 17 d. duomenimis vykdoma 16 vykdomųjų bylų kitų kreditorių atžvilgiu 237 218,71 Eur sumai ir 3 vykdomosios bylos VMI naudai 60 045,88 Eur sumai. VMI vertinimu, anksčiau aptartos aplinkybės pagrindžia tai, kad Bendrovė buvo nemoki. Pastarieji duomenys yra pagrįsti kartu su pareiškimu pateiktais dokumentais (b. l. 7-27), jais abejoti teismas neturi pagrindo. Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, kad UAB (duomenys neskelbtini) iš tiesų buvo nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme, nes laiku negalėjo vykdyti turtinių prievolių VMI ir kitiems kreditoriams.

Šis faktas patvirtintas ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2660-936/2021, iš kurios matyti, kad 2021 m. rugsėjo 6 d. UAB (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratoriumi paskirta mažoji bendrija (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini). Šioje nutartyje nurodyta, jog ieškovas VMI prie FM kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus apygardos teismą ir prašo iškelti atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą. Teismas konstatavo, jog atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) mokestines prievoles, kurių mokėjimo terminas suėjęs, 2021-07-27 sudarė 57177,71 Eur pridėtinės vertės mokestis ir 3088,26 Eur mokesčio delspinigiai, 1160 Eur pelno mokestis ir 14,52 Eur mokesčio delspinigiai, 39 Eur žemės mokestis ir 1,80 Eur mokesčio delspinigiai, 8,84 Eur skola pagal vykdomuosius dokumentus. Bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2020 metus Juridinių asmenų registrui nepateikė. Iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 2019 metų balanso duomenų (nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31), pateiktų Juridinių asmenų registrui, nustatyta, kad atsakovė 2019 metais turėjo iš viso 615424 Eur vertės turto (89039 Eur vertės ilgalaikio ir 525025 Eur vertės trumpalaikio turto), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 308444 Eur. Iš 2019 metų pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, jog 2019 finansinius metus atsakovė baigė turėdama 20147 Eur nuostolį. Lyginant prieš tai buvusių finansinių metų duomenis matyti, kad atsakovės turtas 2018 metais sudarė 540312 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 358891 Eur, 2017 metais atsakovės turtas sudarė 497157 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 313944 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitų duomenimis, 2018 metais atsakovės grynasis pelnas siekė 14933 Eur, 2017 metais – 56158 Eur. Pagal turimus duomenis vertinant atsakovės nemokumą pagal balanso testą darytina išvada, kad atsakovė nelaikytina nemokia, kadangi iš atsakovės 2019 metų finansinės atskaitomybės duomenų matyti, kad atsakovės balanse nurodyti įsipareigojimai (308444 Eur) neviršija atsakovės turimo turto vertę (615424 Eur). Tačiau pažymėtina ir tai, kad šie duomenys nėra aktualaus laikotarpio duomenys (2020, 2021 metų), todėl šiuo metu situacija gali būti iš esmės pasikeitusi ir atsakovės finansinė būklė nemokumo aspektu gali būti visiškai kitokia. Vertinant atsakovės nemokumą likvidumo testo aspektu (skolininko negalėjimas apmokėti skolų suprantamas kaip situacija, kuomet prievolių apmokėjimo terminai suėję ir negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas) matyti, kad atsakovės negalėjimas apmokėti įsiskolinimus nėra laikinas. Atsakovė teismui nepateikė objektyvių duomenų apie tai, kad vykdytų kokią nors ūkinę komercinę veiklą (darbo sutartys su darbuotojais, užsakymai iš tiekėjų (klientų) ir t. t.). Minėta, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo 2021-09-02 duomenis UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo nė vieno asmens, apdrausto valstybiniu socialiniu draudimu. Atsižvelgiant į tai, neaišku, kokiu būdu, nevykdydama ūkinės komercinės veiklos, atsakovė ketina padengti esamą įsiskolinimą ieškovei ir kitiems kreditoriams. Taigi atsakovei nepateikus duomenų, jog ji vykdo realią ūkinę komercinę veiklą, taip pat nustačius atsakovės pradelstas finansines prievoles ir nenustačius duomenų apie tai, kokiais finansavimo šaltiniais atsakovė ketina dengti esamus finansinius įsipareigojimus kreditoriams, konstatuotina, kad atsakovės negalėjimas apmokėti skolas nėra laikinas ir dėl to atsakovė laikytina nemokia (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Todėl UAB (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas turėjo pareigą inicijuoti nemokumo procesą, tačiau to nepadarė, šios pareigos nevykdė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvęs vadovas yra J. G. kuris, šias pareigas ėjo ir Bendrovės vardu veikė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (Bendrovės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos), todėl būtent J. G. tenka atsakomybė už tai, kad jis, žinodamas Bendrovės finansinę padėtį ir įsiskolinimus, turėdamas pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo, šios pareigos nevykdė. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad J. G., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, žinodamas, jog įmonė yra nemoki, neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tokiu būdu pažeidė kreditorės VMI teises, todėl jo veiksmai pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis užtraukia baudą nuo 1400 iki 3000 eurų

VMI 2021 m. lapkričio 15 d. pateiktame rašte nurodė, jog 2021 m. lapkričio 11 d. duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), mokestinė nepriemoka yra 61 525,48 Eur. VMI prie FM palaiko savo pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo ir prašo teismo paskirti J. G. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį—2200 Eur dydžio baudą.

J. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir nusižengimo padarymo aplinkybes. Padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įstaigos įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, padarytas pažeidimas yra šiurkštus ir realiai pažeidžia kreditorių teises bei interesus. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis –dirbantis, duomenų apie asmens teistumą byloje nėra, administracine tvarka nebaustas. Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus tinkamai įgyvendinta, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus minėto straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas įstatyme įtvirtinam sankcijos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

J. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos A6.-2525-1123/2021.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė