- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-26
- Bylos Nr.
- 1A-159-120-2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Majauskienė (pirm.), Danguolė Šiugždinytė, Dmitrijus Korsakovas
- Nuteistasis
- T. L.
- Civilinis ieškovas
- I. K.
- Advokatai
- Vaclovas Kaminskis
- Kategorijos
- 2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, nuteistajam T. L., jo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo T. L. apeliacinį skundą dėl 2012 m. lapkričio 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo T. L. pripažintas kaltu nuteistas:
-pagal BK 180 str. 1d. - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 8 mėnesiams;
-pagal BK 286 str. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios paskirtos bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, T. L. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė.
Civilinės ieškovės I. K. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš T. L. jai priteista 220 Lt (du šimtai dvidešimt litų) neturtinei ir 1000 Lt (vienas tūkstantis litų) turtinei žalai atlyginti.
Kratos metu rasti ir paimti T. L. pinigai 73,54 Lt (septyniasdešimt trys litai 54 ct) - nukreipti civilinio ieškinio padengimui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. L. pagal BK 180 str. 1 d., 286 str. nuteistas už tai, kad 2012-03-02, apie 15.30 val., prie (duomenys neskelbtini) g. 41 namo, Kaune, panaudojęs prieš nukentėjusiąją nepilnametę D. K. fizinį smurtą, t.y., tyčia du kartus sudavęs ranka nukentėjusiajai į veidą ir taip padaręs jai poodinę kraujosruvą kairio žando vidiniame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą turtą, t.y. D. K. priklausančią rankinę, 20 Lt vertės, kurioje buvo 170 Lt grynųjų pinigų įvairiomis kupiūromis, parfumerija, bendros 20 Lt vertės, pirštinės 10 Lt vertės, padarydamas tuo D. K. bendrą 220 Lt turtinę žalą.
Be to, jis, 2012-05-04, apie 13.50 val., prie (duomenys neskelbtini) g., namo Nr. 10, Kaune, įtarus jį turint su savimi galimai narkotinės medžiagos bei policijos pareigūnams pagrįstai ir teisėtai paprašius jį vykti į policijos komisariatą, nepakluso jų teisėtam reikalavimui, tyčia, siekdamas išvengti sulaikymo, pasipriešino valstybės tarnautojui - savo pareigas atliekančiam (duomenys neskelbtini) komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui R. J., t.y., bėgo, aktyviais veiksmais priešinosi, muistėsi, panaudojo fizinį smurtą, tyčia pastumdamas nukentėjusįjį R. J. bei jį pargriovė, sukeldamas jam fizinį skausmą.
Šalies argumentai
Nuteistasis T. L. apeliaciniu skundu prašo paskirtą bausmę pagal BK 180 str. 1 d., sumažinti ir sumažinti priteistą iš jo moralinę žalą, o pagal BK 286 str., jį išteisinti, nesant veiksmuose nusikaltimo požymių.
Nurodo, kad teismas, pagal BK 180 str. 1 d. paskirdamas jam 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, buvo per griežtas, neatsižvelgė į teigiamas jo charakteristikas būnant sulaikyme, į tai, kad jis dalyvavo rengiamuose konkursuose, rašinio „Lietuva valstybė mūsų“ ir tapo pirmos vietos nugalėtoju, tęsia mokslus, turi šeimą, dukrą, gyveno normalų gyvenimą šeimoje, apiplėšimas nebuvo planuotas, savo kaltę pripažino pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat nurodo, kad pati D. K. moralinę žalą sumažino iki 500 lt.
BK 286 str. numatyto nusikaltimo, jis nepadarė. R. J. parodymai yra jokiais įrodymais nepagrįsti. Parodymai apie tai, kad jis buvo neva pastumtas ir patyrė fizinį skausmą, tėra tik R. J. žodinė nepagrįsta gynybinė pozicija, bei bandymas pateisinti tolimesnius savo veiksmus. R. J. sulaužė jam nosį. Dėl to, dėl pareigūno piktnaudžiavimo savo pareigomis, baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00245-12.ko atliekamas ikiteisminis tyrimas Prokurorė R. J. veiksmuose nustatė nusikalstamą veiką, padariusią jam fizinės žalos bei pripažino jį nukentėjusiuoju. Pripažįsta, bėgęs nuo R. J., tačiau tyčia šio nestūmęs, nekankinęs ir nesudavęs jam. R. J. neparodė jam tarnybinio pažymėjimo, buvo apsirengęs civiliai ir, tik jam pradėjus bėgti, sušuko „stok policija“. Tai patvirtinta liudytojų G. K., kurio dėl kažkokių aplinkybių teisme neapklausė, parodymais.
Motyvuojamoji dalis
T. L. apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmetamas.
DĖL PAGAL BK 180 STR. 1 D. PASKIRTOS BAUSMĖS DYDŽIO.
Apeliantas veikos padarymo ir jos kvalifikacijos neginčija, tad skundas šioje dalyje nagrinėjamas tik jo ribose.
Už BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą asmuo baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų.
T. L. ne kartą teistas, skundžiamu nuosprendžiu konstatuotas padarytu plėšimas padarytas yra neišnykus ankstesniam teistumui ir tepraėjus apie 6 mėnesiams po jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, tad griežčiausia įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jam paskirta pagrįstai ir savo rūšimi ši bausmė jam nėra aiškiai per griežta ir neteisinga.
BK 61 str. įpareigoja skiriamos bausmės dydį skaičiuoti nuo įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkio. Šių reikalavimų teismas taip pat nepažeidė. BK 180 str. 1 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 m. 1 mėn. ir 15 d. Apeliantas už šio nusikaltimo padarymą nubaustas mažesne, nei sankcijos vidurkis, t.y., 2 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausme. Skiriant jam bausmę už šio nusikaltimo padarymą, teismas atsižvelgė bei įvertino visas BK 54 str. 2 d. nurodytas sąlygas (nusikaltimo sunkumą, jo padarymo aplinkybes, pasekmes, asmenybę, turimus teistumus bei atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi, buvimą, kitus faktinius duomenis). Duomenų, kurie leistų išvadas teismo paskirtos bausmės dydžio dalyje laikyti nepagrįstomis, nėra, tad, šiuo konkrečiu atveju, apeliantui, už šio nusikaltimo padarymą paskirta 2 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu nėra jam aiškiai per didelė ir todėl pagrindo, skunde nurodytais motyvais ją mažinti, nėra.
Apeliantas skundžia priteistą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tik jo dydžio dalyje, tad tik priteisto ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydžio dalyje, teismo nuosprendžio teisingumas bei pagrįstumas ir yra tikrinamas bei vertinamas.
Teismų praktika neturtinės žalos dydžiu laiko jo piniginę išraišką.
Duomenys byloje rodo, kad BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu jai padarytą neturtinę žalą nukentėjusi įvertino 1000 lt (t.1, b.l. 24). Tokio dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti nukentėjusi palaikė ir bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu. Tokio dydžio ieškinys jai skundžiamu nuosprendžiu ir yra priteistas.
Nepilnametei nukentėjusiai neturtinė žala padaryta buvo plėšimo metu pavartotu smurtu nežymiai sutrikdžius jai sveikatą. Esminiu neturtinės žalos atlyginimo kriterijumi sužalojus sveikatą, laikomi yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Abejonių, kad dėl smurto panaudojimo nukentėjusi tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, skausmą ir t.t., nekyla. Tenkindamas nukentėjusios ieškinį teismas nuo suformuotos praktikos nenukrypo. 2009 m. birželio 1 d. sudaryta apžvalgai pateiktose bylose priteistų neturtinės žalos atlyginimo dydžių lyginamoji lentelė rodo, kad BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu padarytos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 100 lt iki 20.000 lt, o josios vidurkis yra 8000 lt., tad, priteista 1000 lt dydžio neturtinė žala, savo dydžiu nėra aiškiai per didelė. 2012 m. spalio 12 d. teisiamojo posėdžio turinys rodo, kad su nukentėjusios pareikštu ieškiniu apeliantas sutiko. Nesutikimą su šio dydžio neturtine žala apeliaciniame skunde, apeliantas grindžia teiginiu, jog nukentėjusi jai padarytą neturinę žalą vertino ne 1000 lt, bet 500 lt., tačiau tokius jo skundo teiginius patvirtinančių faktinių duomenų byloje nėra. Jokių kitokių motyvų ieškinio neturtinei žalai atlyginti mažinimui apeliantas nenurodo, tad apelianto skundas ir šioje dalyje, taip pat yra nepagrįstas.
DĖL PRIPAŽINIMO KALTU PAGAL BK 286 str. 1 D.
Pagal BK 286 str. 1 d. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.
BK 286 str. prasme fizinis smurtas apima fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą.
Pasipriešinimas pasireiškia 2 būdais: 1) jis padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti.
Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis ... kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. Fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą.
Apelianto teigimu, jis, vengdamas sulaikymo, mėgino pabėgti nuo pareigūnų. Bėgdamas, jis nei vieno iš jų tyčia, nestūmė. Pasakę, kad jie policija, policininkai liepė stoti prie mašinos ir viską traukti iš kišenių. Jo draugui tada pabėgus, jis. mėgindamas išvengti sulaikymo, tik bėgo, bet specialiai jis pareigūno nestūmė. (t.1, b.l. 197).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-05-04 apie 13.50 val. siekiant sulaikyti sustabdytą su švirkštu rankoje apeliantą, policijos pareigūnas R. J. jo buvo nustumtas ir nuo pastūmimo, pargriuvo, o, tuo pasinaudojęs apeliantas, nubėgo ir į teisėtus reikalavimus sustoti, nereagavo. Policijos pareigūnui T. L. pasivijus, tarp R. J. ir apelianto įvyko grumtynės, nes apeliantas sulaikomas nesidavė. Įvykusių grumtynių metu, T. L. ir nukentėjęs R. J., pargriuvo.
Apelianto bylos nagrinėjimo teisme duoti parodymai apie tai, kad jis policijos pareigūno tyčia nestūmė, teismo pagrįstai yra įvertinti kritiškai, nes, netyčinis pareigūno nuo savęs nustūmimas stengimosi pabėgti, metu yra tiesiog neįmanomas. Policininko, siekiančio asmenį sulaikyti, parstūmimas, patvirtina pasipriešinimo, panaudojant smurtą, buvimą. O tai, kad nuo stūmimo policininkas nukrito ant žemės, rodo stūmimą buvus stiprų.
Nukentėjusio R. J. teigimu, jis nuo T. L. stūmimo, krito ant žemės. Jam pašokus ir bėgantį T. L. pasivijus, T. L. sulaikomas nesidavė, stengdamasis ištrūkti, grūmėsi ir muistėsi, kol abu nenuvirto ant žemės nuvirto. Tiek nugriuvęs nuo T. L. pastūmimo, tiek ir nugriuvęs grumtynių su juo, metu, jis trenkęsis į žemę ir jautė fizinį skausmą.
Įsiteisėjusiu nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo taip pat yra konstatuota, kad policijos tyrėjai įvykio vietoje prisistatę, sulaikinėjo apeliantą, kuris priešinosi jiems.
Neginčytinai akivaizdu, kad, tiek kritimas nuo pastūmimo, tiek ir kritimas grumtynių su pasivytu besimuistančiu apeliantu, metu, buvo apelianto priešinimosi smurtu sulaikymui, pasekmė. Nukritęs nuo stūmimo ant žemės, nukentėjęs R. J. į žemę atsitrenkė ir fizinį skausmą neabejotinai jautė, tad, apelianto skundo teiginiai, kad nukentėjęs skausmo nuo nugriuvimo jausti negalėjo, tėra jokiais faktiniais duomenimis nepatvirtinta prielaida. Tyčinis parstūmimas ant žemės, yra aktyvus smurtinis veiksmas. Jo atlikimo metu poveikis nukentėjusiajam buvo tiesioginis. Trenkęsis nuo pastūmimo į žemę, nukentėjusysis skausmą jautė
R. J. jo trenkimosi nuo stūmimo į žemę, metu dirbo Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK kriminalinės paieškos skyriaus tyrėju ir buvo valstybės tarnautoju, turėjo viešojo administravimo įgaliojimus, suteikiančius teisę reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų teisėtus jo reikalavimus bei teisę panaudoti prievartą teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymo atvejais.
Policijos pareigūnai, ieškodami po miestą apelianto bei pamatę, jog šis, jiems prie jo privažiavus išmetė rankoje turėtą švirkštą, šiuo konkrečiu atveju, turėjo teisėtą pagrindą jį sulaikyti T. L., policijos pareigūnams nepaklusęs ir siekdamas išvengti sulaikymo, parstumdamas ant žemės policijos pareigūną, aktyviu smurtiniu veiksmu šiam pasipriešino. Pasivytas ir nesileisdamas sulaikomas, muistydamasis, jis taip pat smurtu priešinosi valstybės tarnautojui - savo pareigas atliekančiam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui R. J.. Tyčiniu parstūmimu nukentėjusįjį R. J. pargriovęs ant žemės, muistymusi ir stengimusi ištrūkti nesileisdamas sulaikomas, apeliantas policijos pareigūnui priešinosi, tad ir šioje dalyje T. L. kaltu yra pripažintas pagrįstai ir pagrįstai jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 286 str. .
Apelianto skundo teiginiai, kad jo sulaikymui teisėto pagrindo nebuvo, kad jo sulaikymo metu jis R. J. buvo tyčia sužalotas ir, kad R. J. už sulaikymo metu jam padarytą sužalojimą patrauktas yra baudžiamojon atsakomybėn, pagrindo, skundo šioje dalyje tenkinimui, taip pat neduoda.
2012 m. gruodžio 3 d. įsiteisėjusiu nutarimu, konstatavus, jog, apelianto sulaikymo metu, smurtas prieš jį panaudotas buvo teisėtai, jog sulaikymo metu panaudojęs prieš apeliantą fizinę prievartą R. J. tokią teisę turėjo ir tokia teise pasinaudojęs, įstatymų reikalavimų nepažeidė, dėl apelianto sužalojimo R. J. atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, nutraukė.
Apelianto bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme, metu, duoti parodymai rodo, kad sustoję ir prie jų priėję asmenys pasakė, „policija ir pradėjo viską traukti iš kišenės“ (t.1, b.l. 197).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
T. L. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nuosprendį apeliacinio skundo ribose palikti nepakeistą