Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. D., gimęs (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) susituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

2019 m. rugsėjo 17 d. apie 08.06 val. Gurių gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 8 V. D. vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,03 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalis.

1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Minėta, kad V. D. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,03 promilių neblaivumas, taigi V. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai

Teisiamojo posėdžio metu V. D. paprašė būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį D. D. atsakomybei pagal laidavimą. V. D. nurodė, kad D. D. yra jo sutuoktinė, su kuria jis gyvena dvidešimt penkerius metus. Jo sutuoktinės gyvenimo būdas bei asmeninės savybės leidžia jai būti laiduotoja.

Teisiamojo posėdžio metu D. D. paprašė perduoti V. D. jos atsakomybei pagal laidavimą. Ji nurodė galinti sutuoktinį V. D. nukreipti teigiamu keliu ir padaryti jam teigiamą įtaką, jų santykiai artimi ir darnūs, po įvykio ji buvo labai supykusi ant V. D., o jis labai išgyveno dėl savo veiksmų. Ji žino, kad V. D. laikysis įstatymų ir tikrai pasimokė.

BK 40 straipsnis.

1. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

2. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu:

2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir

3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

3. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

4. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.

V. D. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, prisiskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. V. D. nusikalstama veika žala padaryta nebuvo. V. D. nėra teistas (b. l. 63), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b. l. 64), darbovietės charakterizuojamas kaip sąžiningas, tvarkingas, atsakingas ir mandagus žmogus (b. l. 79), taigi teismas mano, kad yra pagrindas manyti, jog V. D., jam skyrus baudžiamojo poveikio priemones, kuriomis būtų apribotos jo galimybės vairuoti transporto priemones, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotoja sutinka būti V. D. sutuoktinė D. D. D. D. nėra teista (b. l. 85), administracinėmis nuobaudomis nebausta (b. l. 86), darbovietės charakterizuojama kaip kruopšti ir sąžininga darbuotoja (b. l. 87). Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad D. D. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima V. D., su kuriuo kartu gyvena, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką V. D., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus V. D., padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos D. D. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant dvejų metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 67 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

2. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės:

1) uždraudimas naudotis specialia teise;

2) viešųjų teisių atėmimas;

3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas;

4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas;

5) nemokami darbai;

6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;

7) turto konfiskavimas;

8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu;

9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

10) išplėstinis turto konfiskavimas.

BK 67 straipsnio 6 dalis.

6. Kai skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį.

BK 68 straipsnis.

1. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

2. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

3. Teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą.

BK 72 straipsnis.

1. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

2. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

3. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad V. D. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones - transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms - žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga V. D. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam - vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio - vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Teismas atsižvelgia į tai, kad V. D. iškvepiamame ore nustatytas alkoholio kiekis – 3,03 promilės alkoholio daugiau nei septynis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) bei daugiau nei du kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), taigi V. D. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas artimas vidurkiui - dveji metai ir šeši mėnesiai, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 17 d., t. y. nuo dienos, kai V. D. buvo skirta kardomoji priemonė - dokumento - vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas.

Teismas taip pat pažymi, kad V. D. nusikaltimą padarė naudodamasis automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio V. D. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu. VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymoje nurodyta, kad automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. D. (b. l. 26). Minėta, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, dėl ko V. D. priklausantis automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

VI. Procesinės prievartos priemonės

BPK 119 straipsnis.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

BPK 139 straipsnio 1 dalis.

1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

BPK 151 straipsnio 1 ir 8 dalys.

1. Civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas kartu su poėmiu ar krata.

8. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga.

Ikiteisminio tyrimo metu V. D. skirtos kardomosios priemonės - dokumento - vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. 1. 48-54), kurios paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus - naikintinos.

Atsižvelgiant į tai, kad V. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, iš V. D. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Ikiteisminio tyrimo metu laikinai apribotos V. D. nuosavybės teisės į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-28). Atsižvelgiant į tai, kad V. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikino V. D. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę - naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67, 68, 71, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsnio 8 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

V. D., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos D. D. atsakomybei pagal laidavimą dvejiems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Skirti V. D. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus ir šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 17 d., bei konfiskuoti automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

V. D. skirtas kardomąsias priemones - dokumento - vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Laikino V. D. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę - panaikinti.

Išaiškinti V. D. ir D. D., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti V. D., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.