Telšių apylinkės teismo įsakymas

2018-03-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-296-1048/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-03-30
Bylos Nr.
1-296-1048/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-63899-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Diržienė
Kaltinamasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-296-1048/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-63899-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.2.4.6.2; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 30 d.Naujoji AkmenėTelšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Aušra Diržienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), turintis galiojančių administracinių nuobaudų, neteistas, Akmenės 2014 m. lapkričio 18 d., nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

2017 m. gruodžio 7 d. apie 17 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,29 promilių girtumas), konflikto metu kumščiais sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į galvos sritį savo tėvui S. B. ir taip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Baudžiamoji atsakomybė už šią A. B. padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. gruodžio 7 d. vartojo alkoholį kartu su savo tėvu S. B.. Dėl ko tarp jo ir tėvo kilo konfliktas, negali pasakyti, nes nepamena, buvo girtas. Gali būti, kad jis pasikarščiavo ir sudavė tėvui nemažai smūgių į galvą. Jei tėvas nurodo, kad jis trenkė penkis kartus, tai taip ir buvo, nemano, kad tėvas meluotų, jis tėvu tiki. Paaiškino, kad yra ūmaus būdo, todėl gali būti, kad girtas pasikarščiavo ir iš tų nervų sudavė tėvui į galvą. Dėl savo elgesio gailisi (b. l. 57).

Kaltinamojo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: nukentėjusiojo S. B. ir liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, įvykio vietos protokolu su priedu (fotolentele), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale užfiksuotais duomenimis bei kitais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis S. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena su žmona E. B., kartu gyvena jų suaugęs sūnus A. B.. 2017 m. gruodžio 7 d. apie 17 val. 00 min. A. B. grįžo su A. B. ir jie abu kambaryje gėrė alų. Jis pas sūnų nėjo, pats turėjo alaus ir vienas gėrė. Šiek tiek vėliau atėjo kitas jo sūnus A. B., kuris buvo blaivus. Kai A. B. atėjo, A. B., būdamas girtas, pradėjo prie A. B. kabinėtis, priekaištauti dėl to, kad šis nusipirko namą. Tada jis, gindamas A. B., kažką pasakė A. B. ir šis puolė jį mušti. A. B. jam kumščiais sudavė ne mažiau kaip penkis kartus į galvos sritį. Jam labai skaudėjo. A. B. puolė prie jų ir neleido broliui jo mušti. A. B. tuo metu pas juos jau nebuvo. A. B. išstūmė A. B. į kiemą ir iškvietė policiją (b. l. 20–21).

Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gruodžio 7 d. apie 17 val. 30 min. jis atėjo pas savo tėvus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Pasikalbėjęs su tėvais ruošėsi eiti namo. Jau buvo kieme, kai išgirdo iš virtuvės sklindantį triukšmą. Sugrįžęs atgal į namus pamatė, kad tėvas su broliu yra susikibę vienas kitam už rūbų. Jis smūgių nematė, bet matė, kad yra suplyšę tėvo marškiniai ir vienas skruostas juodas nuo pelenų. Jis puolė tėvą ir brolį skirti ir pasakė mamai, kad iškviestų policiją. Mama atbėgo iš kito kambario, todėl jis nežino, ar mama matė tėvo ir brolio konfliktą. Mama paskambino pagalbos numeriu ir iškvietė pareigūnus. Dėl ko tarp tėvo ir jo brolio A. B. kilo konfliktas, jis negali pasakyti. A. B. nebuvo jokių sužalojimų, buvo sužalotas tik tėvas. Kiek jis žino, pirmus smūgius brolis sudavė tėvui. Paaiškino, kad brolis yra konfliktinis žmogus, o kai išgeria alkoholio, puola peštis. Pareigūnai ne vieną kartą yra važiavę pas juos (b. l. 25–26).

2017 m. gruodžio 7 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuotos A. B. smurto prieš S. B. aplinkybės (b. l. 1).

2017 m. gruodžio 7 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 7 d. apie 17 val. 20 min. adresu (duomenys neskelbtini), tarp neblaivaus tėvo S. B. (nustatytas 2,30 promilių girtumas) ir sūnaus A. B. (nustatytas 2,29 promilių girtumas), kilo žodinis konfliktas, kurio metu sūnus A. B. pradėjo rankomis į veido sritį mušti savo tėvą S. B. ( b. l. 8–10).

Įvykio vietos apžiūros protokolu su priedu (fotolentele) užfiksuota įvykio vieta – gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini). Fotolentelėje užfiksuota įvykio vieta (b. l. 11–14).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale 2018 m. gruodžio 7 d. A. B. nustatytas 2,29 promilių promilių girtumas, S. B. nustatytas 2,30 promilių girtumas (b. l. 16).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų visumą, pripažįsta, kad šie duomenys yra pakankami teismo apkaltinamajai išvadai padaryti, jog A. B. 2017 m gruodžio 7 d. apie 17 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,29 promilių girtumas), konflikto metu kumščiais sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į galvos sritį savo tėvui S. B. ir taip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Šie veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstam veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

2018 m. vasario 19 d. įtariamasis supažindintas su pranešimu apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, suprato teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarką ir pasekmes, pritaria proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, prašo skirti mažesnę bausmę (b. l. 61–63).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).

A. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, veika baigta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, 2014 m. lapkričio 18 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (b. l. 30, 31–32, 33–34), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 35–37). Asmuo nedirba, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 38, 39). A. B. yra VšĮ Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro registre, diagnozė: lengvas protinis atsilikimas su autizmo bruožais (b. l. 41). Duomenų apie priklausomybės ligų gydymą nėra. Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2018 m. kovo 13 d. specialisto išvados Nr. 97TPK-72/2018 matyti, kad teismo psichiatrinės ekspertizės A. B. skirti netikslinga, nes praeityje tiriamajam nenustatyta ūmių ar lėtinių psichikos sutrikimų, dėl kurių tiriamasis negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ar juos valdyti (b. l. 47).

Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui (BK 46 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. B. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė savo šeimos nariui – tėvui, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė: dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant ją įvykdyti per 6 mėnesius (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72², 73 straipsniai).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2) punkto b) papunkčiu, 66 straipsniu, A. B. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. gruodžio 7 d. 17 val. 40 min. iki 2017 m. gruodžio 8 d. 11 val. 58 min. (viena para), vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (b. l. 58–59).

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam viešuosius darbus 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu A. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72², 73 straipsniais, A. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, ją išklausant per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2) punkto b) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. B. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. gruodžio 7 d. 17 val. 40 min. iki 2017 m. gruodžio 8 d. 11 val. 58 min. (1 para), vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms ir laikyti, kad A. B. yra atlikęs 6 (šešias) valandas viešųjų darbų.

A. B. 2017 m. gruodžio 8 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti A. B., jog darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti A. B., kad asmeniui dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbus paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti A. B., jog vengiant atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Informuoti kaltinamąjį, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Aušra Diržienė