- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-09-07
- Bylos Nr.
- 1-2162-1123/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- P. J.
- Nukentėjusysis
- M. Š.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 6 kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir P. J. pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirtą 45 parų arešto bausmę (bausmės neatlikęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. J., 2021 m. kovo 21 d., apie 00.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1.73 prom.) žodinio konflikto metu panaudojo savo draugės M. Š. atžvilgiu fizinį smurtą, t.y. du kartus delnu trenkė į veidą ir su viena ranka stipriai sugriebė už kaklo ir spaudė, šiais savo veiksmais sukeldamas M. Š. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais P. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis P. J., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad viskas įvyko jo bute (duomenys neskelbtini), tai buvo kovo mėnesis, neprisimena, kokia savaitės diena. Jie su M. Š. buvo išgėrę, gėrė namuose ir jis kažkur padėjo raktą. Ji pagalvojo, kad jis jos neišleidžia, tada paskambino motinai, o ši iškvietė policiją. Atvažiavo policija, o jis negalėjo rasti to rakto, dėl to pradėjo bartis su M. Š., kad jam išlauš šarvuotas duris. Tuomet ji pagriebė šakutę nuo stalo ir jis, galimai dėl pykčio, pagalvojo, kad ji norės jam kažką su ja padaryti, todėl jis prirėmė ją prie sienos, ta šakutė iškrito ir viskas. Paskui gaisrininkai išpjovė duris, jį išblaivė ir išleido. Jis prisipažįsta, kad smaugė nukentėjusiąją, gali būti, kad trenkė jai delnu du kartus. Jie su nukentėjusiąja draugauja, bet kartu negyvena. Nukentėjusioji buvo atėjusi iš vakaro ir jie tiesiog kartu gėrė alkoholį. Po įvykio buvo keletą kartų susitikę ir ji pasakė, kad jam teismas. Jis atsiprašė nukentėjusiosios, supranta, kad pasielgė netinkamai. Jis anksčiau niekad neturėjo problemų dėl smurto. Tikriausiai alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Priklausomybės nuo alkoholio jis neturi, nėra taip, kad vartotų kiekvieną dieną. Ateityje nebesmurtaus, dabar jie su nukentėjusiąja nebe pora, bet santykiai draugiški.
2021 m. kovo 21 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusioji M. Š. pareiškė, kad 2021 m. kovo 21 d., apie 00.00 val., jos draugas P. J. sudavė jai du smūgius delnu į veido sritį dėl to, kad ji norėjo išeiti iš buto. Atvykus policijos pareigūnams jis ją smaugė, sukeldamas fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.
Apklausta nukentėjusioji M. Š. parodė, kad 2021 m. kovo 21 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), atėjo pas savo draugą P. J., su kuriuo palaiko intymius santykius. Jie vartojo alkoholį. Vienu momentu jai paskambino buvęs vyras. P. J. pasidarė agresyvus. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu jis virtuvėje jai sudavė du smūgius į skirtingus žandus. Ji norėjo išeiti iš buto, bet jis uždarė duris ir paslėpė raktą. Jos motina iškvietė policiją. Atvyko policija, prašė atidaryti duris. Jis negalėjo atidaryti durų, nes neatsiminė, kur paslėpė raktą. Ji jam sakė, kad papasakotų policijai, ką jai padairė. Dėl to jis koridoriuje sugriebė viena ranka jai už gerklės, su kokia ranka sugriebė, neatsimena, kad negalėtų nieko pasakyti. Jos kojos vos siekė grindis. Tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą. Prieš ją anksčiau yra naudojęs smurtą, buvo sulaužęs šonkaulius ir pirštus. Į policiją dėl to nesikreipė. Labai bijo dėl savo saugumo. Prašo imtis atitinkamų veiksmų.
Protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji nurodė, kad jai padaryta moralinė ir fizinė žala, tačiau ji atsisako nuo civilinio ieškinio.
Papildomai protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), jis yra užrakintas, įsibrovimo/laužimo žymių nėra. Buto durys buvo išpjautos PGT. Užėjus į vidų, patenkama į koridorių, koridoriaus gale po kaire yra įėjimas į virtuvę, koridoriaus gale tiesiai yra svetainė, matosi girtavimo pėdsakai (b. l. 1-4).
Nukentėjusioji M. Š., papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad lieka prie savo 2021 m. kovo 21 d. duotų parodymų ir nori papildyti. Įvykio metu ji buvo neblaivi. Kuomet bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), P. J. prieš ją panaudojo fizinį smurtą, ji savarankiškai nesikreipė į jokią medicinos įstaigą. Jai atrodė, jog kažkokių rimtų sužalojimų jai nėra padaryta, ji galvojo, kad tiesiog kelių dienų bėgyje paraudimai ant kaklo praeis. 2021 m. kovo 21 d. pagal užduotį atlikti objektų tyrimą, pagal kurią turėjo nuvykti į Valstybinę teismo medicinos tarnybą adresu Didlaukio g. 86E, Vilnius, kur jai būtų atliktas kūno tyrimas, ji nenuvyko, kadangi, bent kiek pamena, jai tokia užduotis įteikta nebuvo. Civilinio ieškinio neteiks (b.1.20-21).
Liudytoja J. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji gyvena kartu su savo dukra M. Š.. 2021 m. kovo 21 d., dienos metu, tikslaus laiko nurodyti negali, M. Š. pasikvietė į liudytojos namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), P. J. pavalgyti, P. J. pavalgė ir išėjo. Kai P. J. išėjo išjos būtoji liko namuose kartu su savo dukra M. Š.. P. J. gyvena gretimame name, šalia jos gyvenamosios vietos, P. J. pažįsta daugiau nei metus. 2021 m. kovo 21 d., tikslaus laiko nurodyti negali, tačiau apie 23.00-00.00 val. jos dukrai M. Š. paskambino P. J. ir po to skambučio M. Š. jai pasakė, jog eina pas P. J.. Ji pasiteiravo dukters, už kiek laiko ji grįš, dukra jai atsakė, jog pasistengs ilgai nebūti. Nesulaukusi grįžtančios dukters, tikslaus laiko nurodyti negali, tačiau tai buvo po vidurnakčio, ji mobilaus ryšio telefonu paskambino savo dukrai M. Š. pasiteirauti, kodėl ji dar negrįžo, tačiau dukra jai atsakė, jog ji negali išeiti iš P. J. buto, kadangi jis jos neišleidžia, nes yra užrakinęs duris, o rakto neduoda ir elgiasi neadekvačiai. Tada M. Š. mobilaus ryšio telefoną perdavė P. J., kad jis pakalbėtų. Ji bandė paaiškinti P. J., jog jis leistų M. Š. eiti namo ir išleistų ją iš buto bei nesidarytų sau problemų, tačiau P. J., išvadinęs liudytoją necenzūriniais žodžiais, nutraukė pokalbį baigdamas skambutį. Praėjus apie 15 min. nuo to laiko kai P. J. baigė skambutį, liudytoja vėl paskambino į dukters M. Š. mobilaus ryšio telefoną, dukra atsiliepė ir nurodė, jog P. J. jai į veido sritį delnu sudavė apie 3 smūgius, ir paprašė, kad ji iškviestų policijos pareigūnus, nes P. J. blogai elgiasi. Ji baigė pokalbį su dukra ir ėmė skambinti bendruoju pagalbos numeriu, nes išsigando dėl dukros, tada išėjo į lauką pasitikti policijos pareigūnų. Atvykus policijos pareigūnams, ji kartu su pareigūnais nuėjo link P. J. gyvenamosios vietos buto durų, tačiau durų niekas neatidarė. Pasak liudytojos, P. J. nurodė, jog neranda buto rakto. Kadangi P. J. buto durų taip ir neatidarė, pareigūnai iškvietė priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, kuri atidarė duris, Jai kartu su pareigūnais pavyko užeiti į buto vidų. Tik užėjus į buto vidų, ji iš dukters pasakojimo sužinojo, jog P. J. jos dukrą buvo stipriai sugriebęs už kaklo, smaugė ir pakėlęs nuo žemės numetė ant lovos. Šią informaciją jai ir pareigūnams papasakojo dukra M. Š.. Ji nurodė, jog anksčiau dukra M. Š. jai nėra pasakojusi, kad P. J. jos atžvilgiu būtų naudojęs smurtinius veiksmus, jos manymu, smurto iš P. J. pusės jos dukra buvo sulaukusi ir anksčiau, tačiau, liudytojos nuomone, dukra slėpė P. J. smurtinius veiksmus, nes jį mylėjo. Yra buvę atvejų, kada jos dukra M. Š. grįždavo namo su mėlyne ant veido, o paklausus, kas nutiko, pasakydavo, jog tiesiog nukrito, kas po šio įvykio atrodo melas. Dėl ko P. J. jos dukters atžvilgiu panaudojo smurtinius veiksmus, ji nežino, ar tarp jos dukters M. Š. ir P. J. kilo koks nors konfliktas. Ji tiksliai nežino, bet, jos nuomone, dukra M. Š. po įvykio į medikus dėl sumušimų nesikreipė (b. l. 13-14).
Liudytojas G. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2021 m. kovo 21 d., apie 23.20 val. patruliavo kartu su vyriausiuoju patruliu O. A., kai iš budėtojo gavo pranešimą, kad pranešėjai paskambino dukra, kuri nurodė jog ją sumušė ir iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), neišleidžia jos draugas. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėja J. Š., kuri paaiškino, kad jai skambino jos dukra M. Š., kuri paprašė pagalbos, nes prieš ją smurtauja jos draugas P. J., kuris paslėpė raktus nuo buto ir neišleidžia jos. Priėjus prie minėto buto durų girdėjosi konflikto garsai, pastuksenus į duris prie durų priėjo P. J.. Pasakius asmeniui, kad čia policija, buvo paprašyta atidaryti duris, asmuo pasakė jog nežino kur yra raktai. Buvo paprašyta, kad asmuo surastų raktus ir atidarytų buto duris. Kol asmuo ieškojo raktų, pastoviai girdėjosi konflikto garsai su M. Š.. Po kurio laiko M. Š., priėjusi prie buto durų, prašė pagalbos, kad pareigūnai atidarytų jai duris. Vykstant žodiniam konfliktui tarp P. J. ir M. Š., asmenys staiga nutilo, girdėjosi grumtynių garsai, netrukus prie durų priėjusi M. Š. pradėjo prašyti pagalbos, nurodydama jog P. J. pradėjo ją smaugti. Jie su kolega kelis kartus įspėjo P. J., jog jei nebus rastas buto durų raktas, durys bus išpjautos. Taip pat su P. J. buvo bendrauta telefonu, asmuo buvo įspėtas dar kartą, asmuo pasakė, kad nežino, kur yra raktai, todėl buvo iškviesta PGT. Atvykus PGT, buvo patekta į butą, užėję į buto vidų pamatė virtuvės kambaryje sėdintį P. J. ir kitame kambaryje stovinčią M. Š., pabendravus su M. Š., ji nurodė, jog P. J. jai sudavė du kartus delnu į veido sritį, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, taip pat, kai M. Š. norėjo išeiti iš buto, P. J. paslėpė buto raktus, kad ji neišeitų. Taip pat M. Š. nurodė, jog P. J. koridoriuje viena ranka, kuria tiksliai nenurodė, buvo sugriebęs jai už kaklo. Bendraujant su M. Š., ant jos kaklo matėsi paraudimai, smaugimo žymės, daugiau aiškiai matomų sužalojimų ant M. Š. veido ar kitų vietų nepastebėjo. Bendraujant su P. J., jis patvirtino, jog smaugė M. Š.. Supildžius visus reikiamus procesinius dokumentus, M. Š. su savo motina J. Š. išėjo namo, o P. J. buvo sulaikytas ir pristatytas į VPK OVS (b. l. 16-18).
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2021 m. kovo 20 d., 23.21 val. pranešėja J. Š. pranešė, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjai paskambino dukra M. Š., paprašė iškviesti policiją, nes skundėsi, kad ją sumušė ir jos draugas neišleidžia iš buto. GMP atsisakė (b. 1. 7-9).
2021 m. birželio 2 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas BPC garso įrašas 2021_03_20_23-18-01_(duomenys neskelbtini). Garso įrašė užfiksuotas BPC operatoriaus pokalbis su moterimi, kuri prašo padėti, jos dukros draugas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), mušasi ir jos neišleidžia. Jis vardu P., P.. Dukra jai paskambino ir prašė padėti, iškviesti policiją, nes draugas neišleidžia ir ją muša. Greitosios pagalbos nereikia. Dukros vardas pavardė M. Š., pranešėjas – J. Š. (b. l. 31-32).
2021 m. balandžio 2 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš Body kameros B0F1EC5F875A, 13 vnt., kurių data 2021 m. kovo 20 – 21 d. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, bendrauja su pranešėja, paskui kartu su ja eina prie buto durų, pareigūnai beldžia į duris, nurodo atidaryti ir prisistato, kad čia policija. Buto viduje esantis vyras sako, kad neranda rakto, pareigūnai liepia ieškoti, laukia, kol bus atidarytos durys. Viduje girdisi konfliktas tarp vyro ir moters, tačiau nerišliai, sunku suprasti, kas šnekama. Pareigūnai perspėja, jog jei raktas nebus rastas ir durys nebus atidarytos, bus iškviesta gaisrinės saugos tarnyba. Toliau neatidarant durų atvyksta gaisrinės pagalbos pareigūnai, kurie išlaužia duris. Toliau vaizdo įraše policijos pareigūnai bendrauja su bute buvusiais vyru ir moterimi. Moteris rodo, kur ją smaugė, nurodo, kad tai vyko tuo metu, kai policijos pareigūnai buvo už durų. Taip pat nurodo, kad prieš tai, kai ji nebuvo išleista iš buto, prieš ją buvo panaudotas smurtas, jai trenkė per veidą, iš paaiškinimo sunku suprati, kiek kartų, tačiau daugiau nei du kartus. Moteris rodo, kur jai buvo suduota, tačiau vaizdo įraše to nesimato. Pareigūnas pasako, kad yra smaugimo žymės, moteris nurodo, kad neatsimena, kuria ranka buvo suimta ant kaklo. Moteris sako, kad konfliktas kilo, nes ji norėjo eiti namo, tačiau vyras, buvęs užrakintame bute kartu, jos neišleido. Bendraujant su bute buvusiu vyru, pareigūnai jo klausia, ką jis padarė moteriai, jis pasakoja, kad suėmė ją ranka, neatsimena, kuria. Vyrui paaiškinama, kad jis bus sulaikytas, reikia surasti, kas prižiūrės butą su išpjautomis durimis.
Asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu kvite užfiksuota, kad 2021 m. kovo 21 d., 01.38 val., P. J. buvo nustatytas 1,73 prom. girtumas (b. l. 45).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad P. J. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Teisme duodamas parodymus, kaltinamasis P. J. savo kaltę pripažino ir patvirtino, kad jis, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją M. Š., o būtent ją smaugė ir trenkė jai du kartus delnu. Tai, kad kaltinamasis aptariamomis aplinkybėmis smurtavo prieš nukentėjusiąją, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys: pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, nukentėjusiosios M. Š. bei liudytojų J. Š. ir G. G. parodymai, BPC duomenys bei garso ir vaizdo įrašų apžiūros protokolai. Teismui nekyla abejonių, kad dėl tokių kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tokie kaltinamojo P. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Skirdamas bausmę kaltinamajam P. J., teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, nusikalstama veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – anksčiau teistas 6 kartus, už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas (b. l. 50-53), daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 58-64), šiuo metu nedirbantis (b. l. 55-56), tačiau įvairiais laikotarpiais dirbęs praeityje, registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 57), P. J. teisme atsiprašė nukentėjusiosios, teigė, jog kritiškai įvertino savo poelgį ir ateityje daugiau taip nesielgs.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti paskyrus vieną iš griežtesnių baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje nustatytų bausmių – areštą, bausmės trukmę nustatant artimą įstatymo numatytam arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis savo kaltę pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažintina trečdaliu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 45 parų arešto bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie didesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirtina galutinė subendrinta arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. kovo 21 d., nuo 00.30 val. iki 12.57 val. (viena diena) (b. l. 68, 76), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai. Taip pat, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytina kaltinamojo P. J. jau atlikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės dalis.
Kaltinamajam P. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su CD laikmena, kurioje yra bylai reikšmingi duomenys, saugomas prie bylos viršelio – paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti P. J. 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 45 parų arešto bausme, ir paskirti P. J. galutinę subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. kovo 21 d., nuo 00.30 val. iki 12.57 val. (vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai. Taip pat, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, įskaityti kaltinamojo P. J. jau atliktą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės dalį.
Kaltinamajam P. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su CD laikmena, kurioje yra bylai reikšmingi duomenys, saugomą prie bylos viršelio – palikti saugoti byloje.
Išaiškinti P. J., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:
į Kauno tardymo izoliatorių – nepilnamečiai vyrai, kuriems teismai paskyrė arešto bausmę ir pilnamečiai vyrai, kuriems arešto bausmę paskyrė Vilniaus, Kauno ir Utenos apskrityse esantys teismai.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.