Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis (duomenys neskelbtini), nesimokantis, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau Lietuvoje neteistas, administracine tvarka baustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. N. neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o būtent jis:

1) 2014 m. rugpjūčio 30 d. apie 19.36 val. (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ne per Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės kontrolės punktus, tyčia, neteisėtai, perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, eidamas pėsčiomis iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Baltarusijos Respublikos teritoriją,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 291 str. 1 d.;

2) 2014 m. rugpjūčio 30 d. apie 19.42 val. (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ne per Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės kontrolės punktus, tyčia, neteisėtai, perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, eidamas pėsčiomis iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 291 str. 1 d.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. N. padaręs šias nusikalstamas veikas prisipažino visiškai ir paaiškino, kad atvyko pas savo draugą gyvenantį (duomenys neskelbtini) k. 2014-08-30 apie 18.00 val. iš savo draugo namų išėjo link pasienio pagrybauti. Pradėjo vaikščioti po mišką ir ieškoti grybų. Beieškodamas grybų, išėjo iš miško į proskyną. Šalia miško buvo keliukas. Beeidamas tuo keliuku pastebėjo, kad lygiagrečiai, šalia, eina kitas keliukas, todėl nusprendė nueiti iki jo ir pasidairyti ar ten nėra grybų. Nuėjęs iki kito keliuko, pradėjo juo eiti, kuomet pastebėjo viduryje proskynos stovinčią kamerą. Tada suprato, kad tai valstybės siena, todėl, išsigandęs, grįžo atgal į pirmą keliuką. Grįžęs atgal už kelių minučių pastebėjo važiuojantį automobilį. Tai buvo pareigūnų automobilis. Išlipę iš automobilio jie pasakė, kad perėjo valstybės sieną ir todėl yra sulaikomas. Žinojo, kad netoli yra valstybės siena. Taip pat žinojo, jog pereiti valstybės sieną galima tik per pasienio kontrolės punktą. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi ( b. 1. 17).

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė grindžiama šiais duomenimis:

-įvykio vietos apžiūros protokolu, planu schema, vaizdo kameros įrašu, kuriais nustatytą, kad Lietuvos Respublikos valstybės siena su Baltarusijos Respublika eina iš už ženklų, lygiagrečiai valstybės sienai yra 5 m pločio kontrolinė pėdsakų pločio patrulio takas. Iš pietų į šiaurę valstybės sieną žymintys stulpai iš valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybės sienos prieigos (duomenys neskelbtini), tarp valstybės sieną apie 300 m atstumu nuo valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Kontrolinėje pėdsakų juostoje, žolėje, yra iš valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos respubliką. Sieną žyminčio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini), apie 50 m atstumu nuo valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini), žolėje yra išmintas pėdsakų takelis, vedantis iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją. Kontrolinės pėdsakų juostos pagrindas yra molis, lyja, avalynės pėdsakai ištižę, avalynės rašto nesimato. Kamera užfiksavo asmenį einantį pirma į Baltarusijos pusę, kirtusį valstybės sieną, o po to grįžusį į Lietuvos teritoriją(b.1.4-5, 6-8).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs kaltinimo pagrįstumą, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad E. N. tyčia du kartus neteisėtai perėjo Lietuvos valstybės sieną ir tuo padarė du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 291 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o ją sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumą, kuri priskirtina nesunkiems nusikaltimams, kaltinamojo kaltės formą – tiesioginę tyčią, į jo asmenybę, kuris nedirba, administracine tvarka baustas, yra neįgalus, Lietuvoje neteistas, todėl atsižvelgus į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių,- jam skirtinos prokurorės pareiškime teismui siūlomos rūšies ir dydžio bausmės, kurios bendrintinos visiškai sudedant, o galutinė bausmė mažintina 1/3 dalimi (BK 64¹ str.).

Daiktinį įrodymą – vaizdo įrašą- teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti prie bylos (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. N. pripažinti kaltu, padarius du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 291 str. 1 d. ir nuteisti už kiekvieną 3 MGL (390 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3 d. paskirtas bausmes subendrinti visiškai sudedant ir subendrintą bausmę skirti – 6 MGL (780 Lt) (225 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str. bausmę mažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 4 MGL (520 Lt) (150 eurų) dydžio baudos.

Vadovaujantis BK 65, 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014-08-30 iki 2014-09-01 ir prilyginus vieną sulaikymo dieną 2 MGL dydžio baudai laikyti jį atlikusiu paskirtą bausmę.

Daiktinį įrodymą – vaizdo įrašą- teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti prie bylos.

Išaiškinti E. N., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus rajono apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.