Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal F. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) 2018 m. gegužės 24 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

F. J. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Kelių policijos tarnybos pareigūno 2018 m. kovo 22 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) ANK 426 straipsnio 1 dalį nubaustas 725 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 24 mėnesiams, pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį – 11 Eur dydžio bauda; vadovaujantis ANK 38 straipsniu, F. J. buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda – 725 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 24 mėnesiams.

F. J. nubaustas už tai, kad jis 2018 m. vasario 22 d. 18²⁵ val. ties (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus tokio važiavimo greičio, kad kiekvienu metu galėtų sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, posūkyje jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į nuosavo namo tvorą ir, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – KET), pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įvykio metu apgadinta nuosavo namo tvora bei automobilis.

Nesutikdamas su Šiaulių AVPK Kelių policijos tarnybos pareigūno 2018 m. kovo 22 d. nutarimu F. J. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismui (Šiaulių rūmams).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymima, kad teismo ar Institucijos procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.

ATPK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, pagal ATPK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad bylos duomenys patvirtina, jog F. J. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus.

To, kad apeliantas pagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, F. J. neginčija. F. J. apeliaciniame skunde teigia, kad jis nepagrįstai nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, t. y. už tai, kad po eismo įvykio jis pasišalino iš įvykio vietos pažeisdamas KET reikalavimus. Pažeidėjo teigimu, jis iš eismo įvykio vietos išvažiavo sąžiningai klysdamas ir nesuprasdamas, kad buvo apgadinta ne tik jo vairuota transporto priemonė, kuri nuosavybės teise priklauso jo sūnui, bet ir buvo apgadinta privataus namo tvora, todėl jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, sudėties – tyčios neteisėtai pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Tačiau tokie apelianto argumentai atmestini, nes jais remiantis naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei Institucijos nutarimą, konstatuojant, kad jo veikoje nėra minėto nusižengimo sudėties, t. y. subjektyviojo požymio – tyčios, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmeniui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šio administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisė pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-10-2014, 2AT-41-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015, 2AT-11-30/2018). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio, kitas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

F. J. pripažįsta, kad vairuodamas automobilį posūkyje jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į nuosavo namo tvorą ir stulpą bei iš įvykio vietos išvažiavo. Apeliantas teigia, kad jis nematė, jog įvykio metu buvo apgadinta – išversta tvora, nes buvo tamsu, jis buvo pasimetęs, patyrė stresą. Tokie F. J. skundo teiginiai yra nepagrįsti, juos paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.

F. J. savo paaiškinime nurodė, kad kelias buvo slidus, posūkyje automobilį „sumėtė“ ir jis kliudė tvorą, buvo pasimetęs, nesusigaudė situacijoje, labai gailisi dėl įvykio (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), lapas 11). Jam 2018 m. kovo 8 d. surašytame administracinio nusižengimo protokolo skiltyje „Asmens paaiškinimas ir pastabos“ apeliantas nurodė, kad labai gailisi, kad yra kaltas (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), lapas 1). Pažymėtina, kad apylinkės teisme F. J. taip pat pripažino pasišalinęs iš įvykio vietos, nes žmogaus ar kito automobilio nekliudė, negalvojo, kad tai bus traktuojama kaip pažeidimas (19 b. l.). Aplinkybę, jog įvykio vietoje nematė apgadintos tvoros, F. J. pradėjo tvirtinti tik po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas skundžiamas policijos pareigūno nutarimas ir jam buvo paskirta administracinė poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams. Be to, F. J. versiją, kad jis įvykio vietoje nematė apgadintos tvoros, paneigia eismo įvykio vietos schema, eismo įvykio vietos foto lentelės, iš kurių matyti, kad apgadinta tvora stovėjo ne už, o prieš elektros stulpą, t. y. arčiau kelio, įvykio metu dalis tvoros buvo išversta, sulaužytos jos dalys po įvykio mėtėsi tiek prieš stulpą, tiek už jo, dalis tvoros po įvykio tebestovėjo nedideliu atstumu (pagal eismo įvykio vietos schemą – apie 1,1 metro) nuo stulpo (21, 28–32, 36–41 b. l.; administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), lapas 6). Apylinkės teisme F. J. pripažino, kad po eismo įvykio buvo išlipęs iš automobilio, matė kad atsitrenkdamas į stulpą įbrėžė vairuoto automobilio galinį sparną, kad įskilo dešinės pusės lempa. Taigi, nekyla abejonių, jog F. J. išlipęs iš automobilio matė, kad apgadino tvorą. Nors apeliantas skunde teigia, kad įvykio metu buvo tamsu, tačiau šią aplinkybę paneigia bylos duomenys. Nors eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, tačiau lauke pakako šviesos šaltinių, nes iš L. R. 2018 m. vasario 22 d. paaiškinimo matyti, kad ji, būdama namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo smūgį ir per langą pamatė gatve greitai nuvažiuojantį oranžinį automobilį, galbūt „Peugeot 307“ (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 9). Taigi, įvykio liudytoja aiškiai matė eismo įvykį padariusį automobilį, jo modelį bei spalvą, nors buvo tamsus paros metas. Taip pat iš karto po eismo įvykio į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų darytos įvykio vietos fotonuotraukos (33–37 b. l.) patvirtina, kad lauke pakako šviesos šaltinių, kad pastebėti, jog eismo įvykio metu buvo apgadinta tvora. Be to, pastebtina, kad smūgis turėjo būti stiprus ir apeliantas turėjo jį jausti, nes ant stulpo, į kurį atsitrenkė apelianto vairuotas automobilis, yra likusi dažų dėmė (33–34, 36–37 b. l.).

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog faktinė situacija bei byloje esantys įrodymai duoda pagrindą neabejotinai teigti, jog F. J. pajuto įvykusį kontaktą tarp jo vairuojamo automobilio ir tvoros bei stulpo, išlipęs matė, kad apgadino svetimą turtą – tvorą, ir vietoj to, kad iš karto po eismo įvykio ne nuėjo pas apgadintos tvoros savininką ir jam nepranešė apie eismo įvykį, tyčia pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos. Pažymėtina, kad įvykio metu apeliantas vairavo ne jam priklausantį automobilį, kurį pripažino sugadinęs.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, laikydamasis ANK 567, 569 straipsnyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus, F. J. veikoje teisingai nustatė ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektyvųjį požymį – tyčią. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas, pripažįstant, kad F. J. padarė ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, yra teisingas ir jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniu skundu F. J. taip pat prašo panaikinti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad F. J. pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda – 725 eurų bauda, t. y. bauda lygi sankcijoje numatytam baudos vidurkiui. ANK 426 straipsnio 7 dalis numato, kad už ANK 426 straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.

Iš nutarimo matyti, kad F. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 12 punktas). Iš pažymos apie ankstesnius F. J. baustumus matyti, kad jis per paskutinius penkerius metus administracine tvarka buvo baustas iš viso 9 kartus, iš jų net septynis kartus už KET pažeidimus. Iš LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. nutarimu F. J. buvo nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus (nustatytas vidutinis – 1,77 promilių – girtumo laipsnis) (ATPK 126 straipsnio 4 dalis), o Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutarimu buvo nubaustas už vairavimą neturint teisės vairuoti, kai ši teisė atimta (ATPK 128 straipsnio 2 dalis). Pastebėtina, kad už administracinį teisės pažeidimą, padarytą būnant neblaiviam, F. J. buvo baustas ir 2014-06-25, nes būdamas girtas gulėjo viešoje vietoje, negalėjo savarankiškai paeiti, nesiorientavo aplinkoje, tuo įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Nors už ankstesnius padarytus administracinius nusižengimus (teisės pažeidimus) F. J. jam paskirtas nuobaudas yra įvykdęs, tačiau duomenys apie ankstesnius jo baustumus neigiamai charakterizuoja apeliantą ir rodo, kad jis daro ne tik smulkius KET pažeidimus, bet ir šiurkščius KET pažeidimus (pvz., vairuoja neblaivus, be teisių, sistemingai viršija leistiną važiavo greitį). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantas tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, motyvuodamas tuo, kad jo nuomone tai nebuvo joks pažeidimas, o pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pagal teismų praktiką taip pat vertinamas šiurkščiu KET pažeidimu.

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad apeliantas negerbia ir piktybiškai nepaiso saugaus eismo keliuose reikalavimų, todėl nebuvo teisinio pagrindo neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad F. J. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams. Šis terminas nėra per daug ilgas, atitinka apelianto asmenybę ir atitinka jo padaryto nusižengimo sunkumą.

Nors apeliantas skunde teigia, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina atliekant darbines funkcijas, tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis dirba ir jo darbas yra betarpiškai susijęs su transporto priemonių vairavimu. Be to, pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą, šiuo atveju neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Taip pat F. J. nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis vienintelis išlaiko šeimą.

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria F. J. skundas netenkintas ir paliktas galioti policijos pareigūno nutarimas nubausti F. J. pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją F. J. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti F. J. apeliacinį skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) 2018 m. gegužės 24 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.