Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-3820-641/2025

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-11-04
Bylos Nr.: eI2-3820-641/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-06029-2024-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Arvydas Martinavičius, Deimantė Andrulytė, Rasa Milvydaitė
Pareiškėjas: Mažosios bendrijos „SGbrand“, S. J.
Atsakovas: Valstybės vartotojų teisių apsaugos tarnybos
Trečiasis asmuo: L. P., Mažajai bendrijai „Berrybe“
Advokatai: Rasa Vaičekauskytė

Administracinė byla Nr. eI2-3820-641/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06029-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 4 d.Šiauliai

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Arvydo Martinavičiaus ir Rasos Milvydaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jolantai Miežienei,

dalyvaujant pareiškėjų Mažosios bendrijos „SGbrand“ ir S. J. atstovei advokato padėjėjai Rasa Vaičekauskytei,

atsakovės Valstybės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovams B. J., I. G., J. K., V. A.,

trečiojo suinteresuoto asmens L. P. atstovui advokatui K. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Mažosios bendrijos „SGbrand“ ir S. J. skundą atsakovei Valstybės vartotojų teisių apsaugos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Mažajai bendrijai „Berrybe“, L. P. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjos MB „SGbrand“, S. J. kreipėsi į teismą, prašydamos: 1) panaikinti Valstybės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir atsakovė, ir Tarnyba) 2024 m. rugsėjo 26 d. priimtą sprendimą „Atsisakyti pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl MB „Berrybe“ galimo Reklamos įstatymo pažeidimo“ (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti 2024 m. rugpjūčio 23 d. skundą „Dėl vartotojų teisių pažeidimo bei klaidinančios reklamos pateikimo / nukreipimo“ ir pradėti nagrinėti procedūrą dėl L. P. ir MB „Berrybe“ galimo Lietuvos Respublikos (toliau – LR) reklamos įstatymo bei LR nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatų pažeidimo; 3) priteisti pareiškėjoms patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti. Pareiškėjų atstovė advokato padėjėja R. Vaičekauskytė paaiškino, jog:

1.1. pareiškėja nesutinka su Tarnybos Sprendimu ir jame padarytomis išvadomis, kadangi nustačiusi, kad MB „Berrybe“ veiksmais buvo atliktas reklaminis vartotojų klaidinimas, pasireiškęs konkuruojančios pareiškėjos įmonės domenų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nukreipimu į trečiojo suinteresuoto asmens MB „Berrybe“ elektroninę parduotuvę, Tarnybos Sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą dėl galimo LR reklamos įstatymo (toliau – Įstatymas) pažeidimo, motyvuojant pažeidimo mažareikšmiškumu, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Be to, Sprendimas Tarnybos buvo priimtas tinkamai ir išsamiai neatlikus pareiškėjų pateikto 2024 m. rugpjūčio 23 d. skundo „Dėl vartotojų teisių pažeidimo bei klaidinančios reklamos pateikimo / nukreipimo“ argumentų ir nurodytų faktinių aplinkybių analizės, neatlikus išsamaus ir objektyvaus aplinkybių tyrimo, t. y. iš esmės patikėjus vien MB „Berrybe“ rašytiniais paaiškinimais pateikta versija, jos teisingumo nepatikrinus ir neįsitikinus argumentų tikrumu, vadovaujantis vien prielaidomis ir deklaratyviais argumentais. Pabrėžė, jog skunde Tarnybai labai aiškiai ir argumentuotai pareiškėjos nurodė poreikį ir būtinybę atlikti: su pareiškėjomis konkuravusios L. P., įsigijusios pareiškėjos prekės ženklo domenus ir po to, jos elgesį pareiškėjai S. J. išviešinus, skubiai juos perleidusios kitam asmeniui, jos gyvenimo partneriui V. M., individualios veiklos bei pačios MB „Berrybe“ veiklos / užsakymų tyrimą; gautų pajamų per ginčo domenų nukreipimą į berrybe.lt 16 mėnesių laikotarpiu tyrimą, tačiau tai Tarnybos nebuvo padaryta, nors skunde Tarnybai buvo pateikti detalūs paaiškinimai, jog L. P., veikdama kaip MB “Berrybe” vadovė bei influencerė, per savo socialinio tinkle Instagram paskyrą, be pareiškėjų leidimo, naudojosi pareiškėjos S. J. 2020 m. sukurtu ir jai priklausančiu prekės ženklu “sgbrand1982”, kurio pagrindu buvo sukurti trys ginčo domenai ir šiuos domenus nukreipdama į elektroninę parduotuvę berrybe.lt, siekė suklaidinti net 100 000 vartotojų / klientų, kurie galvodami, kad perka pareiškėjos prekių ženklo prekes, iš tikrųjų pirko MB „Berrybe“ prekes / drabužius, iš esmės labai panašius į pareiškėjos parduodamą prekių / drabužių asortimentą. Pabrėžė, jog L. P. yra MB „Berrybe“ įkūrėja ir buvusi vadovė, kuri, po to kai pareiškėja su ja atsisakė užsiimti bendra veikla, įsigijo ginčo domenus, juos be pareiškėjos žinios nukreipinėjo į berrybe.lt tokiu būdu klaidindama vartotojus, ką pripažino ir Tarnyba, ginčo domenus skubiai perleidusi savo gyvenimo partneriui V. M. tada, kai pareiškėja S. J. išviešino šiuos neteisėtus L. P. veiksmus. Nurodė, jog su skundu Tarnybai buvo pateikta Kauno technologijų universiteto (toliau – KTU) 2024 m. liepos 22 d. pažyma, kuri patvirtina aplinkybę, jog .lt antro lygio domenų vardų registro duomenimis ginčo domenų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) turėtoja nuo 2023 m. sausio 7 d., domeno (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. liepos 4 d. yra būtent trečiasis suinteresuotas asmuo L. P., o ne MB „Berrybe“.

1.2. tvirtino, jog Sprendimu Tarnyba, vertindama situaciją pagal Įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 6 punktą nesiaiškino, neištyrė ir neįvertino eilės pareiškėjų skunde įvardintų, reikšmingų faktinių aplinkybių: jog vartotojų klaidinimas ginčo reklama – nukreipiant ginčo dokumentus į berrybe.lt – nebuvo trumpalaikis, truko net 16 mėnesių ir šią aplinkybę pagrindžiančius įrodymus pareiškėjos pateikė su skundu Tarnybai; neįvertino klaidinančios reklamos poveikio vartotojų ekonominiam elgesiui bei suklaidintų vartotojų interesų, masto (buvo pateikti duomenys, jog klaidinanti reklama buvo nukreipiama apie 100 00 vartotojų ratui; neįvertino įstatymo pažeidimu trečiųjų suinteresuotų asmenų padarytos žalos Įstatymo saugomiems asmenų interesams masto; neįvertino ginčo domenus įsigijusios L. P. 16 mėnesių (nuo 2023 m. sausio 7 d. (ginčo domenų įsigijimo) iki 2024 m gegužės 27 d. (jų peradresavimo)) laikotarpiu vykdytos individualios veiklos ir iš jos gautų pajamų; neištyrė nei kada, nei kieno, nei ar iš tikro ginčo pažeidimas buvo pašalintas. Todėl mano, jog Sprendimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, o jo išvada dėl pažeidimo mažareikšmiškumo skubota, neobjektyvi, neatitinkanti faktinių aplinkybių.

Atsiliepimas

2. Atsakovės Tarnybos atstovės prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog:

2.1. Sprendimas yra priimtas tinkamai ir visapusiškai atsižvelgus į visas esminę reikšmę tinkamam jo priėmimui turinčias aplinkybes, įvertinus esančių įrodymų visetą bei tinkamai pritaikius ginčo santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatas. Tarnybos įsitikinimu, Sprendimas yra motyvuotas, neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, t. y. pagrįstas ir teisėtas, o pareiškėjų skunde nurodyti argumentai ir prašymas panaikinti Sprendimą yra teisiškai nepagrįsti ir atmestini. Pažymėjo, jog priežiūros institucija (Tarnyba), turi teisę atsisakyti pradėti skundo nagrinėjimo procedūrą remiantis Įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 6 punktu, jei skunde nurodyti faktai yra mažareikšmiai, nedarantys žalos šio įstatymo saugomiems asmenų interesams. Priimdama sprendimą dėl skunde nurodytų faktų mažareikšmiškumo, Tarnyba, vadovaujasi Tarnybos direktoriaus 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1-314 patvirtintais Mažareikšmių Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimų kriterijais (toliau – Mažareikšmių pažeidimų kriterijai) ir nustačiusi bent vieną iš jų, gali motyvuotu sprendimu atsisakyti pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą, tačiau šie mažareikšmių pažeidimų kriterijai Tarnybos nesaisto – net ir nustačius vieną ar keletą mažareikšmio pažeidimo kriterijų, Tarnyba gali pradėti ir atlikti Įstatymo pažeidimo tyrimą.

2.2. Tarnyba, 2024 m. rugpjūčio 27 d. gavusi pareiškėjų prašymą dėl MB „Berrybe“ įkūrėjos L. P. veiksmų, galimai pažeidžiančių Įstatymo bei Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatas, siekdama visapusiškai ir objektyviai ištirti pareiškėjų prašyme pateiktą informaciją, vadovaudamasi Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2024 m. rugsėjo 3 d. raštu (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) kreipėsi į MB „Berrybe“, prašydama iki 2024 m. rugsėjo 16 d. raštu pateikti išsamius paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus dėl prašyme nurodytų aplinkybių. Mano, 2024 m. rugsėjo 11 d. gavusi (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) MB „Berrybe“ pateiktus rašytinius paaiškinimus, ginčo aplinkybes tinkamai ir objektyviai ištyrusi bei Sprendimu įvertinusi, taip pat pagrįstai pritaikiusi Mažareikšmių pažeidimų kriterijų 5.6. kriterijų ir vadovaujantis Įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 6 punktu nusprendusi atsisakyti pradėti tyrimą dėl galimo Įstatymo pažeidimo.

2.3. nors pareiškėjos galimą Įstatymo nuostatų pažeidimą grindžia nukreipimu į konkuruojančiai bendrovei priklausančią elektroninę parduotuvę ir Tarnyba, vertindama šio fakto teisėtumą ir pagrįstumą, Sprendimu padarė išvadą, jog vartotojų klaidinimas galėjo pasireikšti būtent naudojant nukreipimą į konkuruojančiai bendrovei priklausančią elektroninę parduotuvę, tačiau, pabrėžė, jog ginčo atveju buvo nustatytos Įstatymo pažeidimo mažareikšmiškumą lemiančios aplinkybės, jog minėtas vartotojų galimas klaidinimas buvo trumpalaikis, nes domenų nukreipimas buvo pašalintas, t. y., Sprendimo priėmimo dieną domenai, kuriais buvo daromas nukreipimas, nebuvo aktyvūs, o taip pat, iš pateiktų duomenų buvo nustatyta, jog nukreipimo metu šios bendrovės pajamos neišaugo, t. y. preliminariu vertinimu, MB „Berrybe“ negavo finansinės naudos.

2.4. pažymėjo, kad objektyvių duomenų, jog, kaip teigiama pareiškėjų skunde, nukreipimas į konkuruojančiai bendrovei priklausančią elektroninę parduotuvę vyko galimai net 16 mėnesių, Tarnyba, spręsdama dėl galimo Įstatymo pažeidimo, vartotojų skundų nėra gavusi. Pabrėžė, jog, net ir teismui pateiktame skunde motyvuojant ilgos trukmės nukreipimą į konkuruojančiai bendrovei priklausančią elektroninę parduotuvę aplinkybę pareiškėjos vartoja terminą „galimai“, kas taip pat nepatvirtina fakto, jog toks nukreipimas tikrai vyko ilgą laiko tarpą (16 mėnesių). Be to, nei iš pareiškėjų Tarnybai teikto skundo, nei kartu su skundu teismui pateiktų įrodymų nebuvo ir atitinkamai nėra galimybės konstatuoti fakto, jog minimas nukreipimas vyko būtent 16 mėnesių, t. y., nuo domenų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ įregistravimo. Nurodė, jog, kaip paaiškinimuose, pateiktuose Tarnybai, nurodė MB „Berrybe“, nukreipimas, naudojant domenus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), į elektroninę parduotuvę www.berrybe.lt buvo vykdomas itin trumpai ir nebuvo atliktas sąmoningai ar siekiant nesąžiningų veiksmų. Bendrovė nurodė, jog tai įvyko dėl bendrovės pasitelkto samdomo informacinių technologijų specialisto klaidos, t. y. pavedimas nebuvo atliktas MB „Berrybe“ pavedimu ar prašymu. Bendrovė nurodė, jog, kai sužinojo apie ginčo nukreipimą iš viešosios erdvės, nedelsiant susisiekė su informacinių technologijų specialistu ir nurodė nedelsiant pašalinti šį nukreipimą. Bendrovė paaiškino, jog po nukreipimo pašalinimo buvo imtasi aiškintis priežastis ir paaiškėjo, kad nukreipimą lėmė žmogiškoji klaida. Bendrovė nurodė, jog nuoširdžiai apgailestauja dėl šios klaidos bei pažymėjo, jog pati pareiškėja S. J. viešoje erdvėje teigė, kad paskelbus apie nukreipimą, jis operatyviai buvo pašalintas. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog, priimdama Sprendimą, Tarnyba įvertino MB „Berrybe“ pateiktus duomenis apie pajamas laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2023 m. bei sprendė, jog priešingai, negu nurodoma pareiškėjų skunde, domenų nukreipimo metu MB „Berrybe“ pajamos neišaugo, t. y. preliminariu vertinimu, MB „Berrybe“ negavo finansinės naudos;

2.5. nesutiko su pareiškėjų argumentais, jog iš rekvizitai.lt puslapyje MB „Berrybe“ esančios informacijos apie pajamas nėra galimybės nei patvirtinti, nei paneigti, kad pardavimai MB „Berrybe“ elektroninėje parduotuvėje išliko stabilūs. Laikėsi pozicijos, jog išrašo apie MB „Berrybe“ pajamas iš rekvizitai.lt pateikimas priežiūros institucijai (Tarnybai) leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog MB „Berrybe“ grynasis pelnas (nuostoliai), lyginant 2022 ir 2023 metus, išliko stabilus. Be to, Tarnyba, priimdama Sprendimą, neturėjo teisinio pagrindo abejoti šia informacija, kadangi minėti duomenys apie įmonės finansus rekvizitai.lt puslapyje talpinami verslo subjektui pateikus VĮ „Registrų centras“ finansinės atskaitomybės dokumentus. Pabrėžė pareiškėjų pareigą ne tik pateikti motyvuotą skundą Tarnybai, tačiau ir pareigą jį pagrįsti įrodymais ir nurodė, jog pareiškėjai nepateikus Tarnybai duomenų, kurie leistų įtarti priešingai, Tarnyba neturi pagrindo rekvizitai.lt puslapyje pateikta informacija abejoti. Tvirtino, jog Tarnybai pakako pareiškėjų ir MB „Berrybe“ pateiktų paaiškinimų bei duomenų objektyviai ištirti ginčo situaciją ir Sprendimui priimti;

2.6. dėl Sprendimu netirtos L. P. individualios veiklos ir gautų pajamų, atkreipė dėmesys į tai, jog nors pareiškėjų skundas Tarnybai buvo grindžiamas aplinkybėmis, jog L. P., veikdama kaip MB „Berrybe“ vadovė, neturėdama pareiškėjos leidimo, galimai net 16 mėnesių nukreipdavo domenus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) į L. P. priklausančią elektroninę parduotuvę www.berrybe.lt, tačiau Tarnyba, 2024 m. rugsėjo 11 d. gavusi MB „Berrybe“ raštą, nustatė, jog priešingai nei buvo nurodoma pareiškėjos prašyme, L. P. nėra MB „Berrybe“ vadovė. Be to, tokia informacija (jog L. P. yra šios įmonės vadovė, nėra skelbiama ir interneto svetainėje www.berrybe.lt), t. y. interneto svetainėje www.berrybe.lt nurodoma, kad joje veiklą vykdo MB „Berrybe“, juridinis asmuo (o ne fizinis asmuo, kuris veikia individualios veiklos pagrindu). Atsižvelgiant į tai, Tarnyba, pasisakydama dėl minėto pareiškėjų argumento, paaiškino, jog būtent dėl aukščiau nurodytų argumentų L. P. pajamos nebuvo tikrintos. Be to, iš pareiškėjų nebuvo gauta pagrįstų įrodymų, jog nukreipimas buvo atliekamas būtent pirmiau minėto asmens;

2.7. pažymėjo, kad Įstatymas, nustatantis reklamos naudojimo reikalavimus, reklaminės veiklos subjektų atsakomybę ir reklamos naudojimo priežiūros Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis), nustato, kad reklamos davėjas atsako už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą, jeigu jis neįrodo, kad šiame įstatyme nustatyti reikalavimai buvo pažeisti ne dėl jo kaltės (Įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimai nagrinėjami Įstatymo 25 straipsnyje ir priežiūros institucijų patvirtintuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Teisę reikalauti, kad būtų pradėtas šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimų nagrinėjimas, turi asmenys, kurių interesai yra pažeisti, valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos bei asmenų interesams atstovaujančios asociacijos (Įstatymo 25 straipsnio 1, 2 dalys). Net ir esant pagrindui konstatuoti Įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą, reklamos priežiūros institucija, esant Įstatyme numatytoms sąlygoms, turi teisę motyvuotu priežiūros institucijos nutarimu arba motyvuotu jos įgalioto pareigūno sprendimu atsisakyti pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą Įstatyme numatytais pagrindais, kurių vienas yra – kai pranešime (skunde) nurodyti faktai yra mažareikšmiai (Įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 6 punktas). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 38 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais konkrečiose ūkio subjektų veiklos srityse yra nurodomi priežiūrą atliekančio ar aukštesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimamuose norminiuose teisės aktuose (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Ūkio subjektų priežiūra turi atitikti ūkio subjektų veiklos priežiūros principus, numatytus VAĮ 30 straipsnyje. Tarp jų minimalios ir proporcingos priežiūros naštos, bei rizikos vertinimo, kuris reiškia, jog priežiūrą vykdančių subjektų veiksmai pirmiausia turi būti nukreipti didžiausios rizikos atvejais šalinti, riziką siejant su žalos teisės normų saugomoms vertybėms atsiradimo tikimybe ir šios žalos dydžiu bei mastu. Ūkio subjektų priežiūra apima eilę funkcijų, kurių paskiausia yra poveikio priemonių ūkio subjektams taikymas (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Mano, jog pareiškėjų skunde nepateikta argumentų ir įrodymų, paneigiančių Tarnybos nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, lėmusias pažeidimo pripažinimą mažareikšmiu ir ginčijamo Sprendimo priėmimą, nėra teisinio pagrindo naikinti Sprendimą.

Šalies argumentai

3. Tretieji suinteresuoti asmenys MB „Berrybe“ bei L. P., veikianti per atstovą advokatą K. R., su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš pareiškėjų trečiajam suinteresuotam asmeniui L. P. 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti, ir paaiškino, jog:

3.1. Sprendimas priimtas pagrįstai ir teisėtai vertinant ginčo situaciją kaip mažareikšmį Įstatymo pažeidimą, nes ginčo domenai į berrybe.lt elektroninę parduotuvę buvo nukreipiami dėl MB „Berrybe“ informatiko padarytos žmogiškosios klaidos, apie kurią MB „Berrybe“ nieko nebuvo žinoma iki tol, kol apie ginčo situaciją sužinojo iš viešoje erdvėje pareiškėjos S. J. paskelbtos informacijos ir nedelsdami atliko veiksmus pažeidimui pašalinti, taigi jis buvo trumpalaikis;

3.2. mano, jog trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą L. P. į bylą įtraukta visiškai nepagrįstai, ši byla niekaip nesisieja su jos teisėmis ir teisėtais interesais, kadangi, priešingai pareiškėjų argumentams, ji niekaip nesusijusi su MB „Berrybe“ atliktais ginčo veiksmais – ginčo dokumentų nukreipimu į berrybe.lt elektroninę parduotuvę. Pabrėžė, jog ginčo dokumentų turėjimas ir šios bylos dalykas – jų nukreipimas į berrybe.lt elektroninę parduotuvę – yra skirtingi dalykai. Be to, niekur nėra nustatyta, jog tretysis suinteresuotas asmuo L. P. būtų atlikusi bent kokius neteisėtus veiksmus įsigydama ginčo domenus ir juos perleisdama V. M.. Nesutiko su pareiškėjų argumentais, jog klaidinanti reklama (nukreipiant ginčo domenus) vartotojams buvo pasiekiama 16 mėnesių, nes vien aplinkybė, jog įsigyjamas domenas, pati savaime neįrodo, jog su juo buvo atliekami bent kokie veiksmai, pvz., jis nukreipimas į kokią nors elektroninę svetainę ir pan.;

3.3. tikino, jog Tarnyba teisingai pasielgė netyrusi ir Sprendimu nevertinusi L. P. individualios veikos pajamų už ginčo 16 mėnesių laikotarpį. Mano, jog tai nieko nebūtų įrodę, kadangi domenai buvo nukreipiami ne į L. P. elektroninę parduotuvę, tačiau visai kito subjekto MB „Berrybe“. Mano, jog L. P. ankstesni ryšiai su pareiškėja S. J., siekiant vykdyti bendrą prekybą, tai, jog L. P. buvo MB „Berrybe“ įkūrėja ir vadovė, perleidusi šią mažąją bendriją V. M. ir galimai turinti artimus santykius su juo, nieko nereiškia ir yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas;

3.4. nurodė, jog MB „Berrybe“ informatikas domenų nukreipimo klaidą padarė savo iniciatyva tiesiog žmogiškai suklydęs, jam jokie MB „Berrybe“ nurodymai dėl to nebuvo duoti;

3.5. pabrėžė, kad nėra nustatyta faktinių duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog MB „Berrybe“, vykdydama komercinę veiklą, pažeidė Įstatymo nuostatas. Byloje nustatyta, jog Tarnyba, kaip kompetentinga institucija, įgyvendinanti Įstatymo 5 straipsnio priežiūrą, nėra gavusi vartotojų pranešimų dėl trečiojo asmens MB „Berrybe“ pažeidimų pareiškėjų nurodytais aspektais, kaip ir pareiškėjos ar MB „Berrybe“. Be to, atsižvelgiant į tai, kad su skundu į atsakovę kreipėsi pačios pareiškėjos, leidžia nustatyti reikšmingą aplinkybę, kad byloje nesurinkta duomenų apie vartotojus, kurie buvo paskatinti priimti sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėmis (be pareiškėjų nurodytos nukreipimo) nebūtų priėmę. Kitaip tariant, nėra įrodymų, kad buvo asmenų, kurių teisės ir interesai būtų buvę pažeisti. Taigi, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjų nurodyta reklama būtų suklaidinusi arba galėjusi suklaidinti vidutinį, protingai atidų ir apdairų vartotoją. Pareiškėjų pateikti faktai yra mažareikšmiai. Nukreipimas į elektroninę parduotuvę, kuri priklausė trečiajam suinteresuotam asmeniui MB „Berrybe“, buvo vykdomas labai trumpą laiką ir nebuvo atliktas sąmoningai ar siekiant nesąžiningų veiksmų. Pažymėjo, kad informacinių technologijų specialistas nėra MB „Berrybe“ darbuotojas, o buvo tik paslaugų teikėjas. Sužinojęs apie nukreipimą viešoje erdvėje, trečiasis suinteresuotas asmuo MB „Berrybe“ nedelsdamas susisiekė su juo ir nurodė pašalinti šį nukreipimą. Po nukreipimo pašalinimo buvo imtasi tyrimo dėl šios klaidos priežasčių, ir paaiškėjo, kad nukreipimą nulėmė žmogiškoji klaida. Nukreipimas vyko itin trumpą laikotarpį. Viso šio nukreipimo metu pareiškėjos neturėjo elektroninės parduotuvės, o pagal trečiojo suinteresuoto asmens turimus duomenis, savo prekybą vykdė per socialinį tinklą „Instagram“, todėl vartotojai negalėjo būti suklaidinti, nes pareiškėjos vykdė visai kitokio pobūdžio elektroninę prekybą. Šis veiksmas nebuvo susijęs su jokiu sąmoningu ar neetišku elgesiu, o veikiau su neapdairiai atlikta technine klaida, už kurią buvo prisiimta atsakomybė. Iškart po klaidos pastebėjimo buvo imtasi visų būtinų priemonių ją ištaisyti ir užtikrinti, kad tokie incidentai nepasikartotų. MB „Berrybe“ nuoširdžiai apgailestauja dėl šios klaidos, tačiau, trečiojo asmens vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad buvo padaryta klaidinančios reklamos ar nesąžiningos konkurencijos veika. Šiuo atveju nebuvo nei tyčios, nei neteisėtų veiksmų. Įvertinus trečiojo asmens ir pareiškėjų parduodamas prekes, akivaizdu, kad šios prekės nėra tapačios, jos skiriasi tiek savo savybėmis, tiek pobūdžiu. Prekės nėra panašios pagal dizainą, funkcionalumą ar kitus svarbius aspektus, todėl vidutinis vartotojas negalėjo suklysti, klaidingai įvertinęs jų kilmę, kūrėją ar pardavėją. Atsižvelgiant į tai, vartotojai negalėjo suklysti dėl prekių kilmės ar autentiškumo, nes buvo aiškiai matomi esminiai skirtumai tarp šių prekių, o jų pateikimas rinkoje buvo pakankamai atpažįstamas ir aiškus. Jokie vartotojai nebuvo suklaidinti, ir dėl trečiojo asmens netyčinės klaidos nebuvo sukeltos jokios žalos ar neigiamų pasekmių pareiškėjoms, kurios tuo metu net neturėjo elektroninės parduotuvės. Tvirtino, jog vertinant faktą, ar buvo paskleista klaidinanti reklama, svarbu atsižvelgti į tai, kad pareiškėjoms nebuvo sukelta jokios komercinės ar kitos pobūdžio žalos. Mano, kad tai patvirtina ir pačių pareiškėjų skundas, kuriame nėra pateikiama jokių rašytinių įrodymų ar kitų faktinių duomenų, kurie pagrįstų, jog kilo bent minimali žala. Pareiškėjos pateikia tik deklaratyvius teiginius apie tariamai prarastus pardavimus, tačiau nenurodo, nei kokie konkrečiai pardavimai buvo prarasti, nei kokie duomenys galėtų patvirtinti jų teiginius bei pačios pareiškėjos pripažįsta, kad trečiojo asmens pardavimai buvo nedideli ir nebuvo sėkmingi, kas dar kartą rodo, jog klaidinanti reklama nebuvo paskleista. Tai reiškia, kad pareiškėjų komercinė veikla nebuvo sutrikdyta, o žala, jei tokia ir buvo, yra neįrodyta. Nukreipimas neturėjo jokios tiesioginės ar netiesioginės įtakos nei pareiškėjoms, nei trečiojo suinteresuoto asmens veiklai;

3.6. mano, kad tikroji šio ginčo esmė nėra nei domenų nukreipimas, nei tariamai padaryta žala pareiškėjoms, o siekis pasiekti didesnį viešumą, kuris tiesiogiai naudingas pareiškėjoms. Viešumas skatina pardavimus ir leidžia didinti sekėjų skaičių socialiniame tinkle „Instagram“, kas, akivaizdu, tiesiogiai prisideda prie pareiškėjų pajamų augimo. Tvirtino, jog pareiškėjos nenurodė jokių objektyvių aplinkybių dėl Sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo ir jų nepagrindė įrodymais, todėl skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

4. Ginčas kilo dėl Tarnybos 2024 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Atsisakyti pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl MB „Berrybe“ galimo Reklamos įstatymo pažeidimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad:

5.1. Pareiškėjos MB „SGbrand“, S. J., veikdamos per atstovę advokato padėjėją R. Vaičekauskytę, 2024 m. rugsėjo 23d. motyvuotu skundu „Dėl vartotojų teisių pažeidimo bei klaidinančios reklamos pateikimo / nukreipimo“ su priedais kreipėsi į Tarnybą, prašydamos atlikti L. P. vadovaujamos MB „Berrybe“ įmonės veiklos, vykdomos per elektroninę parduotuvę berrybe.lt bei L. P. individualią veiklą (Nr. (duomenys neskelbtini)) išsamų tyrimą, įskaitant parduotų nuo 2023 m. sausio 7 d. iki 2024 m. gegužės 27 d. (nuo duomenų peradresavimo) elektroninėje parduotuvėje berrybe.lt prekių patikrinimą bei šiandien dienai parduodamų elektroninėje parduotuvėje berrybe.lt prekių patikrinimą, iš šioje elektroninėje parduotuvėje skelbiamos informacijos vartotojams faktinės tiesos atitikimą, nustačius, jog nurodytu laikotarpiu elektroninėje parduotuvėje berrybe.lt skleista reklama neatitiko reklamos teisingumo bei pateikimo kriterijų, nustatyti kaip ši reklama paveikė ar galėjo paveikti vartotojų ekonominį elgesį bei atitinkamai taikyti sankcijas.

5.2. Tarnyba, spręsdama pareiškėjų skundo priėmimo nagrinėti klausimą ir siekdama įvertinti susiklosčiusią situaciją, vadovaudamasi Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2024 m. rugsėjo 3 d. raštu paprašė trečiojo suinteresuoto asmens MB „Berrybe“ raštu pateikti motyvuotus paaiškinimus dėl pareiškėjų nurodytų aplinkybių, atsakyti į Tarnybos užduotus klausimus be pateikti duomenis, į kurį MB „Berrybe“ 2024 m. rugsėjo 10 d. atsakė – pateikė rašytinius motyvuotus paaiškinimus su priedais: skundu dėl asmens duomenų pažeidimo bei rekvizitai.lt išrašu.

5.3. Tarnyba 2024 m. rugsėjo 26 d. priėmė ginčo Sprendimą, kuriuo konstatavo, jog: vartotojų klaidinimas galėjo pasireikšti būtent naudojant nukreipimą į konkuruojančiai bendrovei priklausančią elektroninę parduotuvę, tačiau šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog minėtas nukreipimas buvo pašalintas, iš pateiktų MB „Berrybe“ duomenų matyti, jog nukreipimo metu bendrovės pajamos neišaugo, t. y. preliminariu vertinimu bendrovė negavo finansinės naudos; daugiau skundų dėl analogiškų aplinkybių gauta nebuvo; Tarnyba šiuo konkrečiu atveju, vadovaudamasi Įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 6 punktu, darė išvadą, kad nurodyti faktai dėl galimo Įstatymo pažeidimo gali būti vertinami kaip mažareikšmiai ir atsisakė pradėti tyrimą dėl galimo Įstatymo pažeidimo. Sprendime remtasi vienu iš Mažareikšmių pažeidimų kriterijų – galimas pažeidimas yra susijęs su pavienio asmens (pareiškėjo) ar nedidelės grupės vartotojų interesais ar individualiu pareiškėjo bei skundžiamo reklaminės veiklos subjekto ginču (5.6 punktas).

6. Pareiškėjos, nesutikdamos su Sprendimu ir Tarnybos veiksmais atliekant pirminę ginčo situacijos tyrimą pagal pareiškėjų kreipimąsi bei Sprendimu jos įvertinimu, kreipėsi į teismą, prašydamos Sprendimą panaikinti ir įpareigoti pareiškėjų skundą išnagrinėti iš naujo, nes pareiškėjų vertinimu jų skunde Tarnybai nurodytos aplinkybės dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų MB „Berrybe“ ir L. P. vartotojų klaidinimo panaudojant pareiškėjos S. J. prekės ženklo „sgbrand1982“ domenų nukreipimą į konkuruojančiai bendrovei MB „Berrybe“ priklausančią elektroninę parduotuvę, turinčią net 100 000 vartotojų, net 16 mėnesių laikotarpiu ((nuo 2023 m. sausio 7 d. (ginčo domenų įsigijimo) iki 2024 m gegužės 27 d. (jų peradresavimo)) negali būti pripažintos mažareikšmėmis.

7. Reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą (Įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d.) 2 straipsnio 8 punktas).

8. Klaidinanti reklama – reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti (įstatymo 2 straipsnio 3 punktas). Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas klaidinančios reklamos draudimas.

9. Kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus, numatytus minėto Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje: 1) reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu. Ar pakanka reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančių duomenų, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančiais duomenimis nepripažįstami liudijimai ir rekomendacijos asmenų, kurių kompetencija nėra susijusi su pateikiamos informacijos turiniu; 2) reklamoje pateikiama informacija yra neišsami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitą toje reklamoje pateikiamą informaciją, būtinai reikalingas, kad būtų išvengta reklamos vartotojų suklaidinimo. Reklamoje pateikiama informacija taip pat yra neišsami, jeigu neatskleidžiama, nuslepiama arba neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku pateikiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs. Jeigu reklamos perteikimo priemonės apimties arba laiko požiūriu yra ribotos, tai sprendžiant, ar informacija neišsami, turi būti atsižvelgiama į šį ribotumą, konkretaus atvejo ypatumus, aplinkybes ir bet kokias kitas priemones, kurių reklamos davėjas ėmėsi tam, kad informacija vartotojams būtų prieinama kitais būdais; 3) reklamos pateikimo būdas ar forma yra tokie, kad reklamos vartotojas gali suvokti numanomą neteisingą (klaidinantį) reklamos teiginį.

10. Kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, ypač atsižvelgiama į joje esančią informaciją apie: 1) reklamos davėją ar kitą asmenį, jų veiklą, buveinę, pavadinimą (jeigu fizinis asmuo, – šio asmens vardą ir pavardę), teisinę formą, turtą, pramoninės ar intelektinės nuosavybės teises, licencijas (leidimus), kvalifikaciją, narystę, apdovanojimus ir nuopelnus; 2) prekes ar paslaugas, jų gamybos vietą ar kilmę, pagaminimo datą, gamybos būdą, paskirtį, kiekį, sudėtį, energinę vertę, vartojamąsias savybes, pavojingumą, kaip atitinka paskirtį ir vartojimo (naudojimo) tinkamumą, patikros laiką, vietą, būdą ir įvertinimus, vartojimo (naudojimo) būdą, ar atitinka nustatytą standartą, sertifikavimą, oficialų prekės ar paslaugos pripažinimą ir apdovanojimą mugėse, parodose; 3) prekių (paslaugų) įsigijimo ir vartojimo (naudojimo) sąlygas – kainą ar jos apskaičiavimo būdą ar ypatingo kainos pranašumo buvimą, mokėjimo, pristatymo, grąžinimo sąlygas, garantijas, keitimo, remonto, aptarnavimo sąlygas ir poreikį; 4) reklamos davėjo įsipareigojimus, ūkinės komercinės, finansinės ar profesinės veiklos motyvus ir prekės ar paslaugos pardavimo būdą, bet kokį pareiškimą arba žymenį, susijusį su reklamos davėjo arba prekės ar paslaugos tiesioginiu arba netiesioginiu rėmimu arba patvirtinimu; 5) vartotojo teises, riziką, su kuria jis gali susidurti, ir skundų nagrinėjimą (Įstatymo 5 straipsnio 5 dalis).

11. Vertinant reklamos atitiktį Įstatymo reikalavimams, svarbu nustatyti, kaip reklamoje pateikiamą informaciją suprastų vidutinis vartotojas, o ne tai, kokią prasmę informacijai suteikia reklamos davėjas pagal savo vidinį įsitikinimą ar įsivaizdavimą. Vidutinis vartotojas – vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius. LVAT yra išaiškinęs, kad vidutinis vartotojas negali būti tapatinamas su įtariu bei nepasitikinčiu reklamos davėjo skleidžiama informacija vartotoju, kuris, gavęs reklamos skleistą informaciją, turėtų abejoti ir tikrinti, ar, dalyvaudamas akcijoje, gaus norimą prekę.

12. Pažymėtina, kad Įstatymas, nustatantis reklamos naudojimo reikalavimus, reklaminės veiklos subjektų atsakomybę ir reklamos naudojimo priežiūros Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis), be kita ko, nustato, kad reklamos davėjas atsako už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą, jeigu jis neįrodo, kad šiame įstatyme nustatyti reikalavimai buvo pažeisti ne dėl jo kaltės (Įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimai nagrinėjami Įstatymo 25 straipsnyje ir priežiūros institucijų patvirtintuose teisės aktuose nustatyta tvarka.

13. Teisę reikalauti, kad būtų pradėtas šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimų nagrinėjimas, turi asmenys, kurių interesai yra pažeisti, valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos bei asmenų interesams atstovaujančios asociacijos (Įstatymo 25 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pranešimas (skundas) dėl šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo turi būti pateiktas raštu ir jam kelia šie turinio ir formos reikalavimai – turi būti nurodyti: 1) pareiškėjo vardas, pavardė, adresas (jeigu kreipiasi fizinis asmuo) arba pavadinimas, kodas, buveinės adresas (jeigu kreipiasi juridinis asmuo) ir duomenys ryšiui palaikyti; 2) pareiškėjui žinomos šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo faktinės aplinkybės, prie pranešimo (skundo) turi būti pridėti tai patvirtinantys įrodymai (Įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1-2 punktai).

14. Vadovaujantis Įstatymu ir kitais įstatymais Tarnyba pagal kompetenciją atlieka Įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13 straipsniuose, 14 straipsnyje (nagrinėja šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų pažeidimus ir skiria baudas dėl pažeidimų, ištirtų savo iniciatyva, arba pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateiktus pažeidimų tyrimo dokumentus su atlikto tyrimo išvadomis (aktą, protokolą ar kitą dokumentą) (toliau – tyrimo dokumentas), 15, 16, 17 ir 18 straipsniuose nustatytų reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir turi teisę: 1) gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų, kitų asmenų šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimui tirti reikalingą informaciją ir dokumentus; 2) gauti iš reklaminės veiklos subjektų informaciją ir dokumentus, o prireikus – ir reklamuojamų prekių ir reklamos pavyzdžius, reikalingus šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimui tirti. Ištyrus pažeidimą, o jeigu priežiūros institucijų nutarimas buvo apskųstas teismui, – įsiteisėjus teismo sprendimui, reklamuojamų prekių pavyzdžiai ir veiklos dokumentų originalai turi būti grąžinami reklaminės veiklos subjektams šių reikalavimu (Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai).

15. VAĮ taip pat numato, jog: administracinei procedūrai pradėti reikalingą informaciją, kurią turi viešojo administravimo subjektas arba kuri yra valstybės registruose ar kitose valstybės ar savivaldybių informacinėse sistemose, surenka pats skundą gavęs viešojo administravimo subjektas (VAĮ 23 straipsnio 3 dalis); reikalauti papildomų dokumentų ir papildomos informacijos iš prašymą ar skundą pateikusių asmenų galima tik išimtinais atvejais ir tinkamai motyvuojant šių dokumentų ir informacijos būtinumą (VAĮ 12 straipsnio 3 dalis).

16. Net ir esant pagrindui konstatuoti Įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą, reklamos priežiūros institucija, esant Įstatyme numatytoms sąlygoms, turi teisę motyvuotu priežiūros institucijos nutarimu arba motyvuotu jos įgalioto pareigūno sprendimu atsisakyti pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą Įstatyme numatytais pagrindais, kurių vienas yra – jeigu pranešime (skunde) nurodyti faktai yra mažareikšmiai (Įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 6 punktas). VAĮ 38 straipsnio 2 dalis numato, jog teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais konkrečiose ūkio subjektų veiklos srityse, ar tokių pažeidimų kriterijai, taip pat šių pažeidimų pašalinimo terminai nurodomi priežiūrą atliekančio ar aukštesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimamuose norminiuose teisės aktuose.

17. Kadangi Įstatymas nenustato požymių ar kriterijų, pagal kuriuos nustatoma Įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 6 punkte nurodyta mažareikšmiškumo sąlyga, tokios vertinamosios sąlygos buvimo ar nebuvimo konstatavimas kiekvienu konkrečiu atveju yra reklamos priežiūros institucijų diskrecija, ribojama tik teisės aktų nuostatomis. Kriterijai, kuriais vadovaujantis Tarnyba nustato, ar faktai, nurodyti skunde dėl galimo pažeidimo, yra mažareikšmiai, įtvirtinti Mažareikšmių pažeidimų kriterijuose, kurių 5 punktas numato, jog Tarnyba, spręsdama, ar faktai, nurodyti pranešime (skunde) dėl galimo pažeidimo, yra mažareikšmiai, atsižvelgia į šiuos kriterijus: į nežymų reklamos sklaidos mastą (5.1 punktas); labai trumpą reklamos sklaidos trukmę (5.2 punktas); nežymų reklamos poveikį vartotojų ekonominiam elgesiui (5.3 punktas); galimu pažeidimu padarytą labai nedidelę žalą (5.4 punktas); ar pažeidimas yra susijęs su reklamoje pateikta informacija, kai reklama yra skirta specialių žinių turinčiai reklamos vartotojų grupei (5.5 punktas); ar pažeidimas susijęs su pavienio asmens (pareiškėjo) ar grupės vartotojų interesais ar individualiu pareiškėjo bei skundžiamo reklaminės veiklos subjekto ginču (5.6 punktas); ar pažeidimą padaręs asmuo nedelsdamas nutraukė pažeidimą ir ėmėsi visų įmanomų priemonių atlyginti vartotojams nuostolius (5.7 punktas); ar galimas pažeidimas atsirado dėl techninės ir / arba žmogiškosios klaidos (5.8 punktas). Pažymėtina, kad prie kiekvieno išvardinto kriterijaus yra detaliai reglamentuota, į kokius aspektus Tarnyba turi atkreipti dėmesį spręsdama dėl pažeidimo mažareikšmiškumo.

18. Byloje tarp proceso dalyvių kilo ginčas, ar ginčo atvejis laikytinas mažareikšmiu pagal Mažareikšmių pažeidimų kriterijų 5.6 papunktį bei ar šio kriterijaus pasekoje ginčo atvejis atitinka Įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 6 punkte reglamentuotą atsisakymo pradėti skundo dėl galimo įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą teisinį pagrindą.

19. Iš minėto Mažareikšmių pažeidimų kriterijų 5.6 papunkčio nuostatos, kuria grindžiamos Sprendimo išvados dėl ginčo galimo Įstatymo pažeidimo mažareikšmiškumo, formuluotės – galimas pažeidimas yra susijęs su pavienio asmens (pareiškėjo) ar nedidelės grupės vartotojų interesais ar individualiu pareiškėjo bei skundžiamo reklaminės veiklos subjekto ginču – matyti, jog šioje teisės normoje yra sugeneruotos trys alternatyvios Įstatymo pažeidimo mažareikšmiškumą identifikuojančios teisinės situacijos: 1) galimas pažeidimas yra susijęs su pavienio asmens (pareiškėjo) interesais; 2) galimas pažeidimas yra susijęs su nedidelės grupės vartotojų interesais; 3) galimas pažeidimas yra susijęs su individualiu pareiškėjo bei skundžiamo reklaminės veiklos subjekto ginču.

20. Ištyrus Sprendimo turinį nustatyta, Sprendime Tarnyba tik pacitavo Mažareikšmių pažeidimų kriterijų 5.6 papunkčio nuostatas, tačiau aiškaus ginčo situacijos teisinio vertinimo neatliko – neidentifikavo, kurią alternatyvią Mažareikšmių pažeidimų kriterijų 5.6 papunkčio nuostatą ginčo atveju pritaikė, kas laikytina esminiu administracinio sprendimo trūkumų, nes ginčo Sprendimas turi motyvuotumo bei teisinio pagrindimo trūkumų (VAĮ 10 straipsnio 5 straipsnio 5 dalis), dėl kurių nėra galimybės identifikuoti ginčo ribas, ką taip pat teisminio bylos nagrinėjimo metu iš esmės patvirtino ir Tarnybos atstovių duoti paaiškinimai, kuomet atsakant į teisėjų kolegijos užduodamus klausimus Tarnybos atstovės iš esmės negalėjo tiksliai ir aiškiai identifikuoti, kurią iš Mažareikšmių pažeidimų kriterijų 5.6 papunktyje reglamentuotų pažeidimo mažareikšmiškumą pagrindžiančių alternatyvų ginčo situacija atitiko.

21. Be to, minėtos Mažareikšmių pažeidimų kriterijų 5.6 papunkčio nuostatos aiškiai nukreipia kokius aspektus Tarnyba turėjo tirti bei nustatyti spręsdama dėl pažeidimo mažareikšmiškumo pagal šias nuostatas: pavienio asmens interesai; nedidelės grupės vartotojų interesai; individualus pareiškėjo bei skundžiamo reklaminės veiklos subjekto ginčas. Tačiau iš Sprendimo turinio matyti, jog nei vienas šių aspektų nėra įvardintas, todėl belieka tik spėlioti kokius aspektus ginčo tyrimo metu Tarnyba tyrė bei Sprendimu įvertino. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teismo posėdžio metu Tarnybos atstovių buvo minimos galimo Įstatymo pažeidimo pašalinimo, trukmės bei vartotojų skundų negavimo aplinkybės. Iš pareiškėjų Tarnybai paduoto skundo turinio taip pat aiškiai matyti, jog pareiškėjos įvardino kaip reikšmingas ištirti bei siekė pagrįsti faktines aplinkybes dėl vartotojų, kurie galėjo būti suklaidinti ginčo galimai klaidinančia reklama, rato (100 000 vartotojų) bei vykdyto ginčo domenų nukreipimo į elektroninę parduotuvę berrybe.lt trukmės (16 mėnesių) ir galimo pažeidimo pašalinimo fakto, tačiau iš Sprendimo turinio bei Tarnybos atstovių duotų paaiškinimų teisme nustatyta, jog šios aplinkybės, Tarnybos Sprendimu nebuvo tirtos bei įvertintos.

22. Teisėjų kolegija pažymi, jog Mažareikšmių pažeidimų kriterijų nuostatos šių kriterijų patikrą sieja su objektyvumo ir įrodytinumo principais: kiekvienu atveju turi būti atliktas konkrečių faktinių aplinkybių vertinimas, vadovaujantis Mažareikšmių pažeidimų kriterijais (Mažareikšmių pažeidimų kriterijų 2 punktas); mažareikšmio pažeidimo kriterijui gali būti pripažinta aplinkybė, kad yra pakankamai įrodymų, jog reklamoje buvusi techninė ir arba žmogiškoji klaida buvo operatyviai ištaisyta (Mažareikšmių pažeidimų kriterijų 5.8 punktas), tačiau Sprendime ne tik, jog nėra galimo Įstatymo pažeidimo trukmės ir / ar pašalinimo, galimai suklaidintų reklamos vartotojų masto, tačiau ir kitų pareiškėjų Tarnybai paduotame skunde nurodytų faktinių aplinkybių vertinimo. Sprendimas iš esmės surašytas tendencingai, detaliai aprašant ir vertinant tik trečiojo suinteresuoto asmens MB „Berrybe“ Tarnybai pateiktus paaiškinimus ir poziciją dėl pareiškėjų Tarnybai paduoto skundo argumentų, tačiau Sprendimu išvados padarytos neatlikus jokios pareiškėjų nurodytų faktinių aplinkybių analizės bei vertinimo, kas laikytina esminiu Sprendimo faktinio pagrindimo trūkumu (VAĮ 10 straipsnio 5 straipsnio 5 dalis).

23. Tarp bylos dalyvių kilo ginčas, ar pareiškėjų Tarnybai paduotas skundas turėjo Tarnybos būti tirtas ir vertintas trečiojo suinteresuoto asmens L. P. galimai vykdytos individualios veikos apimtyje. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog L. P. paaiškinimų pareikalavimas, kaip ir skunde nurodytų šio asmens veiksmų galimo Įstatymo pažeidimo aspektu vertinimas yra Tarnybos diskrecijos teisė, tačiau tai nepaneigia Tarnybos pareigos objektyviai ir išsamiai ištirti ginčo individualią situaciją bei Sprendime aiškiai, tiksliai ir konkrečiai nurodyti faktinį pagrindą bei kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes, tinkamai motyvuoti priimamą administracinį sprendimą. Taigi Tarnyba turėjo Sprendime aiškiai ir konkrečiai nurodyti ne tik tas aplinkybes, kuriomis rėmėsi priimta Sprendimą, tačiau ir argumentus, kodėl tam tikri šalių kelti jų nuomone esminės reikšmės ginčui išspręsti turintys klausimai ir duomenys nebuvo tiriami bei vertinami Sprendimu, todėl Tarnyba Sprendimu turėjo motyvuoti, kodėl L. P. individualios veiklos (pareiškėjų skunde įvardintu) 16 mėnesių laikotarpiu aplinkybės nebuvo tirtos ir vertintos Sprendimu sprendžiant dėl ginčo galimai padaryto įstatymo pažeidimo procedūros pradėjimo ar atsisakymo ją pradėti, nes iš pareiškėjų skundo Tarnybai dalyko aiškiai matyti, jog pareiškėjos į Tarnybą kreipėsi ne tik dėl L. P., kaip MB “Berrybe“ vadovės veiksmų, tačiau ir individualiai dėl L. P. veiksmų, šiai (pareiškėjų skunde įvardintu) 16 mėnesių laikotarpiu verčiantis individualia veikla (Nr. (duomenys neskelbtini)).

24. Vadovaudamasi šio teismo sprendimo 14-15 punktuose aptartomis Įstatymo bei VAĮ nuostatomis teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus Tarnybos bei trečiojo suinteresuoto asmens L. P. atstovo advokato K. Rugio argumentus, jog pareiga pateikti visus tyrimui reikšmingus įrodymus tenka pareiškėjoms, kadangi iš skundo turinio ir priedų matyti, jog jis motyvuotas, grindžiamas pareiškėjų pateiktais duomenimis, taigi iš esmės atitinka Įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1-2 punktų reikalavimus, o teisės aktų nuostatos aiškiai numato teisę ir pareigą Tarnybai, kaip viešojo administravimo subjektui, rinkti tyrimui reikalingus duomenis ir savo iniciatyva.

25. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka ir trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentais bei pritaria pareiškėjų atstovės argumentams, jog Tarnyba, vertindama galimai padarytos žalos vartotojams dydį, kuomet turi būti atsižvelgiama į reklaminės veiklos subjekto pateiktą informaciją apie jo pajamas, gautas tiesiogiai dėl su galimu pažeidimu susijusių prekių ar paslaugų pardavimu (Mažareikšmių pažeidimų kriterijų 5.4. punktas), turėjo ištirti MB „Berrybe“ (pareiškėjų skunde įvardintu) 16 mėnesių laikotarpiu veiklą, gautas pajamas ir tam tinkamai padaryti nepakanka vien MB „Berrybe“ pateiktų viešai skelbiamų rekvizitai.lt duomenų apie šios bendrijos pajamas, kadangi būtent pati Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, remiantis VAĮ 12 straipsnio 2, 3 dalimis, 23 straipsnio 3 dalimi, turėjo pareigą šią administracinei procedūrai pradėti reikalingą informaciją surinkti (patikrinti) iš valstybės registrų ir informacinių sistemų.

26. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Mažareikšmių pažeidimų kriterijų 4 punktą Tarnyba, spręsdama dėl galimo pažeidimo mažareikšmiškumo aplinkybes, pirmiausia turėjo ginčo individualią situaciją ištirti ir įvertinti galimo vartotojų viešojo intereso pažeidimo aspektu, kuomet Mažareikšmių pažeidimų kriterijais netaikomi, kas Tarnybos taip pat Sprendimu nebuvo padaryta.

27. LVAT, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio nuostatas, kurios iš esmės yra labai panašios į 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019, 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021). Individualiam administraciniam aktui taip pat yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. LVAT laikosi nuoseklios pozicijos, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų nuostatomis iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011).

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas bei aukščiau aptartas aplinkybes, bylos medžiagą, šalių teisme duotus paaiškinimus, skundžiamo Sprendimo turinį, aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką konstatuoja, kad Sprendimas neatitinka aukščiau aptartų VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam sprendimui, nes skundžiamame Sprendime tik formaliai nurodomas teisinis pagrindas, Sprendimas turi esminių administracinio sprendimo teisinio, faktinio pagrindimo bei motyvuotumo trūkumų, dėl kurių skundžiamas Sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu, nes šiuo konkrečiu atveju Tarnyba tinkamai neįvykdė pareigos individualiai, objektyviai įvertinti nagrinėjamą situaciją, tokiais savo veiksmais neužtikrindama objektyvaus visų reikšmingų aplinkybių (faktų) įvertinimo. Todėl pareiškėjų skundas tenkintinas ir Sprendimas panaikintinas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas, 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas), įpareigojant Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2024 m. rugpjūčio 23 d. skundą „Dėl vartotojų teisių pažeidimo bei klaidinančios reklamos pateikimo / nukreipimo“.

29. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose (skunde, atsiliepimuose į skundą) bei teismo posėdžio metu bylos proceso šalių išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Be to, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013, 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įpareigotas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas ir priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas ir kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1068/2014). Be to, LVAT yra pažymėjęs, jog skirtingai yra vertinami atvejai, kai administracinis aktas, kuris privalo būti motyvuotas, yra be motyvų ir kai administracinis teisės aktas yra su motyvais, tačiau motyvai yra nepagrįsti. Pirmuoju atveju, kai administracinis aktas, kuris privalo būti motyvuotas, yra be motyvų, motyvų nepagrįstumo klausimas apskritai neturi būti keliamas ir nagrinėjamas (žr., pvz., 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-990/2007, publikuota biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 3 (13), 2007). Todėl kiti šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu pateikti argumentai, įvertinus tai, jog Sprendimas neatitinka faktinio pagrindimo bei motyvuotumo reikalavimų, t. y. buvo priimtas pažeidžiant VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus ir todėl pagal teismų formuojamą praktiką tokio individualaus administracinio akto motyvų pagrįstumo klausimas apskritai neturi būti keliamas ir nagrinėjamas, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje individualioje situacijoje neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisako ir iš esmės nenagrinėja.

Dėl procesinių klausimų

30. Pareiškėjos ir trečiojo suinteresuotos asmens L. P. atstovas prašė priteisti visas byloje jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

31. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį, teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šio straipsnio 5 dalis suteikia teisę proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). ABTĮ 39 straipsnis numato, jog prie bylinėjimosi išlaidų yra priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, vertėjams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms; 2) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (už- jų konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme); 3) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

32. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 52 straipsnio 3 dalis). ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, o tai reiškia, kad suinteresuotai šaliai gali būti priteistos tik pagrįstos išlaidos.

33. Iš bylos duomenų nustatyta, jog pareiškėja MB „SGbrand“ už pareikštą skundą sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį ir pareiškėjos S. J. ir MB „SGbrand“ bendrai nurodo patyrusios 3 218,60 Eur išlaidas už advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas (1600 Eur už skundo parengimą; 500 Eur už susipažinimą su atsiliepimais ir jų teisinę analizę; 60 Eur – už bylos medžiagos aptarimą ir nuotolinę teisinę konsultaciją bei 500 Eur – už pasirengimą atstovauti bei atstovavimą teisme). Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjos pagrindė bankiniais mokėjimo pavedimais bei PVM sąskaitomis faktūromis.

34. Iš pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priedų matyti, jog siekiama, kad pareiškėjoms būtų atlygintos 3 241,10 Eur išlaidos, kurias iš esmės sudaro advokato padėjėjos pirminė pareiškėjų teisinė konsultacija, skundo parengimas bei pateikimas teismui bei atstovavimas teisme. Už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį Rekomendacijų 8.2 papunktyje numatytas koeficientas – 2,5, kuris taikytinas skaičiuojant pareiškėjo atstovės darbo užmokestį. Pareiškėjų atstovei rengiant skundą užpraėjusio ketvirčio (2024 m. II ketv.) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) Lietuvos statistikos departamento paskelbtais duomenimis buvo 2 196,4 Eur (Rekomendacijų 7 punktas), todėl už skundo byloje surašymą maksimalus galimas advokatui priteisti dydis, pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, gali būti 5 491 Eur suma (2 196,4 Eur x 2,5 = 5 491 Eur), advokato padėjėjui – 4 392,80 Eur (rekomendacijų 5 punktas). Teismo posėdžio trukmė, suapvalinus pagal Rekomendacijų 9 punktą, sudaro 2 val., taigi, siekia maksimalią 477,4 Eur suma ((2 387 Eur x 0,1) x 2 val. = 477,4 Eur), advokato padėjėjui – 381,92 Eur (rekomendacijų 5 punktas). Aptarta rodo, jog pareiškėjų prašomos priteisti 3 241,10 Eur išlaidos advokato padėjėjos teisinei pagalbai mokėti akivaizdžiai nesiekia Rekomendacijose numatyto maksimalaus galimo priteisti tokių išlaidų dydžio ir yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl, sprendimą priėmus pareiškėjų naudai, pareiškėjų prašymas tenkintinas – priteisiant pareiškėjoms lygiomis dalimis po 1 605,50 Eur iš atsakovės byloje jų patirtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

35. Trečiojo suinteresuoto asmens L. P. atstovas į bylą pateikė rašytinį prašymą priteisti iš pareiškėjų L. P. jos patirtas 1 936 Eur išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į patikslintą skundą (847 Eur), 484 Eur – už pasirengimą teismo posėdžiui, teisines konsultacijas ir atstovavimą teisme, 605 Eur – už teisines paslaugas, skundą nagrinėjant Tarnyboje, kurias pagrindė PVM sąskaita faktūra bei mokėjimo dokumentais.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. P. atsiliepimu į skundą bei jos atstovas teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti, t. y. veikė atsakovės pusėje, todėl teismo sprendimą priėmus pareiškėjų naudai, trečiojo suinteresuoto asmens L. P. prašymas dėl 1 936 Eur išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas iš pareiškėjų priteisimo atmestinas (ABTĮ 40 straipsnio 1, 3, 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, 40 straipsnius, 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjų Mažosios bendrijos „SGbrand“ ir S. J. skundą patenkinti.

Panaikinti Valstybės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 4E-2491 „Atsisakyti pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl MB „Berrybe“ galimo Reklamos įstatymo pažeidimo“ ir įpareigoti Valstybės vartotojų teisių apsaugos tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų Mažosios bendrijos „SGbrand“ ir S. J. 2024 m. rugpjūčio 23 d. skundą „Dėl vartotojų teisių pažeidimo bei klaidinančios reklamos pateikimo / nukreipimo“.

Priteisti iš atsakovės Valstybės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pareiškėjoms Mažajai bendrijai „SGbrand“ ir S. J. lygiomis dalimis po 1 605,50 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkis eurus 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Netenkinti trečiojo suinteresuoto asmens L. P. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Deimantė AndrulytėArvydas MartinavičiusRasa Milvydaitė