Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Dmitrijus Korsakovas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. V. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarties A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. V. surašytas už tai, kad jis 2014-07-06 apie 18.41 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas nuosavybės teise turimą automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdamas važiuoti nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukdamas į dešinę kliudė šalia stovėjusią transporto priemonę Subaru L. O., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią V. M., ir ją apgadino. Padaręs turtinę žalą, kai nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nebuvo, policijai apie įvykusį eismo įvykį nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 234, 238 p. p. reikalavimus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuobaudas apjungė apėmimo būdu ir A. V. paskyrė galutinę nuobaudą - 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Taip pat apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog pareiškėjo automobilį apžiūrėjo Jonavos rajono PK VPS KPP specialistas R. M., kuris konstatavo, kad jokių apgadinimų, būdingų nagrinėjamam eismo įvykiui, ant pareiškėjo automobilio nėra. Tačiau apklausiamas liudytoju teisme, R. M. pradėjo kurti prielaidas, kokiu būdu galėjo būti sužalotas nukentėjusiosios automobilis, ir kažkodėl pasisakė, jog A. V. automobilis galbūt galėjo kliudyti nukentėjusiosios automobilį savo galiniu dešinės pusės ratu. Pareiškėjo teigimu, vien galiniu ratu užkliudyti galima tiktai daiktą, ant kurio tas ratas užvažiuoja, kadangi galiniai ratai nesisukinėja, o jie yra išdėstyti siauriau, nei automobilio kėbulas, t. y. jie jokiu atveju neišlenda iš automobilio kėbulo perimetro. Taigi, kliudydamas kitą automobilį, pareiškėjo automobilis pirmiausia kliudytų jį savo kėbulu, o ne ratu. Taip pat pažymima, kad nukentėjusiosios automobilis Subaru L. O. yra visureigis, todėl ženkliai aukštesnis už pareiškėjo automobilį Audi A6, kas irgi patvirtina, jog kontakto atveju visų pirma turėtų nukentėti Audi A6 automobilio kėbulo detalės. Tačiau jokių sužalojimų ant pareiškėjo automobilio nebuvo nustatyta. Teismas vadovavosi nukentėjusiosios V. M. parodymais. Teisėja kažkodėl ja besąlygiškai patikėjo, nors šie jos parodymai nėra patvirtinti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Pareiškėjo manymu, V. M. paprasčiausiai jį apkalbėjo. To priežastimi galimai yra judviejų asmeninis konfliktas dėl pareiškėjo šuns, kuris V. M. labai nepatinka.

Visas teismo nutarimas yra grįstas išimtinai vien tiktai spėlionėmis ir prielaidomis, neobjektyviais ir niekuo nepagrįstais bei jokiais kitais įrodymais nepatvirtintais V. M. parodymais, specialisto R. M. prielaidomis ir spėlionėmis, prieštaraujančiomis akivaizdiems faktams ir elementariai logikai, neinformatyviais ir nieko neįrodančiais policijos pareigūnų paaiškinimais, eismo įvykio vietos schema, kurioje pavaizduotas vienas vienintelis nukentėjusiosios automobilis, apgadinto automobilio foto nuotraukos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis A. V. skundas tenkintinas.

Apeliaciniu skundu A. V. iš esmės nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, todėl tuo aspektu aukštesnysis teismas ir pasisako nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pažymima, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis (ATPK 9 str., 250 str.). Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, negali remtis nepakankamais įrodymais, prielaidomis (ATPK 287 str.)

Skundžiamame nutarime nurodoma, jog administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., faktą ir A. V. kaltę įrodo, nukentėjusiosios V. M. paaiškinimai, Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK pareigūnų paaiškinimai, jų tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad A. V. padarė administracinius teisės pažeidimus. Teismo išvados dėl A. V. kaltės buvo priimtos teismui tinkamai neįvertinus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus. Pažymėtina, jog nors nukentėjusioji V. M. kategoriškai tiek savo paaiškinime policijos pareigūnams, tiek teismo posėdžio metu, nurodė, jog pro atidarytą virtuvės langą aiškiai matė, kaip 3 bute gyvenantis kaimynas, išvažiuodamas su Audi markės automobiliu iš aikštelės, kliudė jai priklausantį automobilį Subaru L. O., taip pat girdėjo duslų garsą automobilių kontakto metu, ir jos parodymai yra nuoseklūs, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog byloje kilo prieštaravimų. Apeliantas viso proceso metu tiek pirminiame savo paaiškinime (b. l. 6), tiek apklaustas teismo posėdžio metu (b. l. 39; b. l. 49) nuosekliai teigė, jog nesukėlė eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas nukentėjusiajai V. M. priklausantis automobilis ir buvo pasišalinta iš įvykio vietos, nurodydamas, jog niekada ir jokiomis aplinkybėmis nuo automobilio Audi A6 įsigijimo dienos (2014-06-10), savo automobiliu į nieką nebuvo atsitrenkęs. Apie tai, jog jo automobiliu 2014-07-06 apie 18.41 val., Jonavos m., Chemikų g., ties namu Nr. 128, galimai buvo apgadinta stovėjimui palikta transporto priemonė, sužinojo 2014-07-14 telefonu iš policijos pareigūnu prisistačiusio asmens. Nesuprasdamas kas atsitiko, atvyko į Jonavos r. PK ir sužinojo, kad jį kaltina 4-tame gyvenanti bute kaimynė. Automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė apžiūrai. Galinio bamperio dešinės pusės dalis ir priekinio bamperio kairės pusės dalis nubrozdintos buvo jau įsigyjant automobilį.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju kelių policijos poskyrio specialistas R. M. (b. l. 50), nurodė, jog atliko tyrimą byloje dėl nagrinėjamo eismo įvykio, pats betarpiškai apžiūrėjo abu automobilius. Tarp šalių buvo didžiuliai prieštaravimai, kadangi nukentėjusioji kategoriškai tvirtino, kad jos automobilį apgadino A. V., tuo tarpu pastarasis kategoriškai tai neigė. Liudytojas nurodė, kad apžiūrėjęs abu automobilius, ant A. V. Audi A6 automobilio apgadinimų, kurie būtų būdingi nagrinėjamam eismo įvykiui, nematė. R. M. manymu, gal ir galėjo A. V. su savo automobilio metaliniu rato disku padaryti apgadinimus nukentėjusiosios automobiliui, tačiau jam nesuprantama, kodėl nebuvo kliudytas ir Audi A6 bamperis. Tas aplinkybes, kad automobilio Audi A6, jokių charakteringų apgadinimų apžiūros metu nenustatyta ir galimai V. M. transporto priemonė buvo apgadinta Audi A6 dešinės pusės galiniu ratu, liudytojas nurodė ir savo tarnybiniame pranešime (b. l. 35 - 36).

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti liudytojais pareigūnai J. K. ir O. T. patvirtino tik tas aplinkybes, kad gavę nurodymą nuvyko į eismo įvykio vietą, kur nukentėjusioji jiems paaiškino, kad matė pro langą kaip kaimynas važiuodamas užkabino jos automobilį ir nuvažiavo. Kaimyno buto durų niekas neatidarė, jo automobilio eismo įvykio vietoje nebuvo. Jie surinko pirminę eismo įvykio medžiagą (b. l. 50).

Atsižvelgus į aptartas aplinkybes ir įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nukentėjusiosios ir asmens patraukto administracinėn atsakomybėn paaiškinimai yra prieštaringi, abu vairuotojai pateikia skirtingus paaiškinimus. Taip pat aukštesnysis teismas pažymi, jog nėra ir liudytojų, kurie visiškai galėtų paneigti pareiškėjo ar nukentėjusiosios parodymus. Tiesiogiai eismo įvykį mačiusių liudytojų nenustatyta. Apklausiamas teismo posėdžio metu, specialistas R. M. tiesiogiai tyręs eismo įvykį, jokių charakteringų apgadinimų apžiūros metu ant A. V. automobilio Audi A6 nenustatė, tik darė prielaidą, jog galimai nukentėjusiosios transporto priemonė buvo apgadinta Audi A6 dešinės pusės galiniu ratu, tačiau pačiam kilo pagrįstų abejonių, kodėl nebuvo kliudytos ir kitos Audi A6 kėbulo detalės. Iš byloje esančių nukentėjusiosios V. M. ir pareiškėjo A. V. transporto priemonių apžiūros aktų ir fotolentelių (b. l. 17 – 27) matyti, kad transporto priemonės apžiūros metu nustatytas automobilio Subaru L. O., priekinio bamperio apgadinimas iki 55 cm aukštyje, automobilio Audi A6 nustatyti seni nubrozdinimai, nebūdingi nagrinėjamam eismo įvykiui (ką patvirtino kelių policijos poskyrio specialistas R. M. ir pats A. V.) - 37 cm aukštyje nubrozdintas priekinio bamperio kairysis kampas; 38-53 cm aukštyje nubrozdintas galinio bamperio dešinė pusė.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis bei įrodymus: policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, A. V. paaiškinimus teisme, teismo posėdyje kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų parodymus, nukentėjusiosios V. M. paaiškinimus teisme bei kitus byloje esančius rašytinius duomenis, konstatuoja, kad dėl byloje esančių įrodymų tarpusavio prieštaravimų, t. y. dėl prieštaravimų tarp administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. paaiškinimų, teismo posėdyje apklaustos nukentėjusiosios V. M., policijos pareigūno R. M. teisme duotų parodymų, neįmanoma vienareikšmiškai ir neginčijamai nustatyti, kad būtent A. V. 2014-07-06 apie 18.41 val., (duomenys neskelbtini), šalia pastato Nr. 128, vairuodamas automobilį Audi A6, pradėdamas važiuoti ir sukdamas į dešinę kliudė šalia stovėjusią nukentėjusiosios transporto priemonę Subaru L. O., todėl daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad A. V. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima numanyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT 2012-07-30 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-310/2012, 2012-08-24 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012-08-31 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012 ir kt.).

Atsižvelgdamas į visas šias išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra neteisingas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. V. atžvilgiu nutrauktina, jo veiksmuose nesant ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų A. V. atžvilgiu nutraukti.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.