Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas A. B.,

institucijos, kurios pareigūnas surašė protokolą ir priėmė nutarimą atstovei Irenai Biriukovienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, paskirtos administracinės nuobaudos ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2010 m. kovo 31 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 134 str. 1 d. buvo nubausta administracine nuobauda – 100 Lt bauda už tai, kad vairavo automobilį neprisisegusi saugos diržo, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 202 punkto reikalavimus.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios nutarimą atstovė nurodė, kad pareiškėja nubaustas pagrįstai ir teisėtai. Paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda. Nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, tačiau yra ATPK 313 str. 4 d. numatyta galimybė išdėstyti baudos mokėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis).. ATPK 297 straipsnyje nustatyta, jo teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat buvo laikomasi ir nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.

Teismas, patikrinęs priimto nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą ( ATPK 297 str. 1 d. ) konstatuoja, kad administracinis teisės pažeidimas ir A. B. kaltė, pažeidus nurodyto Kelių eismo taisyklių punkto reikalavimus, yra įrodyta.

Pareiškėjai administracinė nuobauda paskirta už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 134 str. 1 d. padarymą.

Kelių eismo taisyklių 202 punkte nustatyta, kad važiuojant transporto priemone su įrengtais saugos diržais, būtina juos užsisegti.

Pareiškėja pripažįsta pažeidimo padarymo faktą. Bylos medžiaga nustatyta, kad įvykio vietoje pareiškėja su pažeidimu taip pat sutiko, todėl jai buvo surašytas ne administracinio teisės pažeidimo protokolas, bet nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas.

Administracinė nuobauda paskirta pareigūno, turinčio teisę spręsti šios kategorijos bylas, pažeidėjos veiksmai kvalifikuoti teisingai, nuobauda paskirta sankcijos ribose. Atsižvelgiant į visas faktines bylos aplinkybes darytina išvada, kad pareigūnas, skirdamas A. B. sankcijos ribose numatytą administracinę nuobaudą bei nustatydamas jos dydį, objektyviai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę ( ATPK 30 str., 30²str. ).

Pareiškėja prašo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. ATPK 30¹ str. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos švelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių išskirtinių aplinkybių byloje nenustatyta. Tai, kad pareiškėja užsiregistravusi darbo biržoje kaip ieškanti darbo, mokosi universitete ir moka už studijas (b.l. 6, 7), taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatų, nes asmuo, prieš darydamas pažeidimą, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo bei prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Nustatytas toks teisinis reglamentavimas patvirtina, kad administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas nei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

ATPK 313 str. 4 d. nustato, kad atsižvelgus į patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėti, kitas reikšmingas aplinkybes, paskirtos baudos dydį, baudos mokėjimas gali būti išdėstytas per laikotarpį iki dviejų metų. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad dėl sunkios turtinės padėties iš karto sumokėti paskirtą baudą A. B. būtų sudėtinga, todėl vadovaujantis minėto straipsnio nuostatomis paskirtoji bauda išdėstytina dalimis per 10 mėnesių laikotarpį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą tenkinti iš dalies.

Palikti nepakeistą 2010 m. kovo 31 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės nutarimą, kuriuo A. B. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 134 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 100 Lt bauda.

Išdėstyti A. B. paskirtos baudos mokėjimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant, šiai nutarčiai įsiteisėjus, kas mėnesį mokėti po 10 (dešimt) litų iš paskirtosios baudos.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gintaras Čekanauskas