Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-03-20 · Byla Nr. N-62-1193-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-20
Bylos Nr.
N-62-1193-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N062-1193/2009Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutarimo D. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus pareigūnas 2008 m. gegužės 15 d. surašė D. A. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2008 m. gegužės 15 d., 18³⁰ val. Klaipėdoje, I.Simonaitytės gatvėje vairuodama transporto priemonę PEUGEOT 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,19 prom.), nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė du stovinčius automobilius, įvykio metu apgadinti trys automobiliai. Šiais savo veiksmais D. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 59, 68 ir 171 punktų reikalavimus, tuo padarydama administracinį teisės pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.

II.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 29 d. nutarimu pripažino D. A. kalta padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jai 4000 Lt baudą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga, taip pat jo prisipažinimu. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas laikė tai, jog pažeidėja savo kaltę pripažino, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, yra neįgali, sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skiriant nuobaudą teismas taip pat atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į tai kad pažeidėja dirba ir gyvena skirtingose vietose. Įvertinęs byloje surinktą medžiagą, pirmosios instancijos teismas taikė ATPK 30¹ straipsnį ir D. A. skyrė sankcijoje numatytos baudos minimumą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

III.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyrius (toliau – Institucija) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą. Institucija nurodo, kad nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta, kadangi pažeidėjos nurodyta aplinkybė, jog vairavimo teisė reikalinga vykti į darbą bei sveikatos priežiūros įstaigas, nėra išskirtinė. Apeliantas nurodo, kad D. A. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą sukeldama realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

Atsiliepimas

D. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog su pirmosios instancijos priimtu nutarimu sutinka, baudą jau yra sumokėjusi, teismo prašo paskirtosios nuobaudos negriežtinti, kadangi ji yra nedarbinga, prižiūri senyvo amžiaus mamą, nuveža anūką į mokyklą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu nutarimu D. A. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per švelni. Apeliantas mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti specialiosios teisės atėmimo.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

D. A. vairavo transporto priemonę vidutinio neblaivumo laipsnio (jai nustatytas net 2,19 prom.), būdama tokios būklės ji padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės, ji kėlė realų pavojų ne vien sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Tai, kad asmuo yra neįgalus, negali būti vertinama kaip ypatingai atsakomybę švelninanti aplinkybė, kadangi įstatymas nenumato, jog specialiosios teisės atėmimas negali būti skiriamas asmenims, kurie šia teise naudojasi dėl neįgalumo (ATPK 27 str. 3 d.).

Gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo yra atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda yra per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nebuvo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius