- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-16
- Bylos Nr.
- 1-1094-935/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53788-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Kaltinamasis
- D. B.
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 259 straipsnio 2 dalį 3 MGL (390 Lt) bauda;Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį 6 MGL (780 Lt) bauda;Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. liepos 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalį 7 MGL (910 Lt) bauda;Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį 10 MGL (300 Lt) bauda, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 10 MGL (300 Lt) bauda pakeista į areštą penkioms paroms;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. B., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2016 m. rugsėjo 9 d., apie 12.00 val., UAB „Cramo“ patalpose, esančiose Verkių g. 50, Vilniuje, tyčia, iš anksto žinodamas, kad nesilaikys sutartinių įsipareigojimų, savo vardu sudarė su UAB „Cramo“ perdavimo aktą Nr. 70002889 su įrangos nuomos sąlygomis, pagal kurį išsinuomojo akumuliatorinį medvaržčių suktuvą „Hilti“ su dviem akumuliatoriais ir įkrovikliu, kurių vertė 340 Eur, iki 2016 m. rugsėjo 12 d., tačiau nurodytu akte laiku suktuvo negrąžino, tokiais savo veiksmais apgaule savo naudai įgijo 340 Eur vertės UAB „Cramo“ priklausantį turtą.
Tokiais veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu D. B. parodė, jog jis išsinuomojo suktuvą, tačiau jį prarado, todėl negalėjo grąžinti. Jis žino, kad jam skambino iš UAB „Cramo“, tačiau jis nekėlė ragelio, kadangi bijojo. Įrankį buvo išsinuomojęs darbui. Jis su draugu B. P. 2016 m. rugsėjo mėnesį dirbo viename objekte, suko lubas. Kai grįžo namo, nešė įrankius į butą, kadangi visko iš karto negalėjo nusinešti, todėl suktuvą buvo palikęs prie automobilio su kitais daiktais. Kai grįžo pasiimti likusių daiktų, suktuvo jau nebuvo. Apie vagystę policijai nepranešė. Darbą buvo suradęs B. P., jie dirbo name, esančiame Pavilnyje, juos samdė fizinis asmuo, dirbo dvi dienas. Į darbą važiavo kitą dieną, kai išsinuomojo įrankius. Įrankius prarado po dviejų dienų nuo jų išsinuomojimo, galimai sekmadienį. Grąžinti įrankį turėjo po trijų dienų nuo tos dienos, kai jį išsinuomojo. Daiktus namo nešė vienas, o B. P. tuo metu buvo nuėjęs iki parduotuvės. Į namus nešė tik savo įrankius. Kaltinamasis teigė, jog jam teko bendrauti su įmonės atstovais, iš pradžių jiems sakė, kad grąžins suktuvą. Suktuvo nepavykdavo atpirkti, nežinojo, ką atsakyti įmonės atstovams, todėl vėliau nebekėlė ragelio. Kaltinamasis aiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra užfiksuoti netinkamai. Tyrėjai sakė apie pažįstamą, tačiau ji pasakė, kam čia kišti žmogų, todėl geriau sakyti, kad nepažįstamas. Tyrėja B. P. nepažįsta. B. P. viso įvykio nematė, todėl nenorėjo jo minėti, ikiteisminio tyrimo metu apie jį nesakė.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. S. parodė, jog kaltinamasis atvyko į UAB „Camro“ padalinį išsinuomoti įrangos. Pateikė reikiamus dokumentus, užpildė anketą ir išsinuomavo įrankį, t. y. suktuvą, du akumuliatorius, pakrovėją. Visa komplektacija buvo dėžėje. Įrankis buvo išnuomotas trims dienoms. Negrąžinus įrankio, po keturių dienų buvo paskambinta kaltinamajam dėl įrangos grąžinimo arba apmokėjimo. Kaltinamasis paaiškino, jog dar naudojasi įrankiu ir atvyks sumokėti už nuomą. Jis nenurodė, kada atvyks, tačiau nurodė, kad artimiausiu metu. Praėjus savaitei, vėl buvo bandoma susisiekti su kaltinamuoju, tuomet jis nebeatsiliepė į skambučius. Dar vėliau su kaltinamuoju bandė susiekti kolegos, kurie pasakė, jog telefonu atsiliepė moteris, kuri nieko konkrečiai negalėjo pasakyti, aiškino, kad kaltinamasis yra išvykęs. Kaltinamasis nuomotis įrankio atvyko su kompanija. Į įmonės patalpas jis atėjo su kitu asmeniu. Automobilyje, kuriuo atvyko kaltinamasis, buvo daugiau žmonių. D. B. neaiškino, kam reikia įrankio, tik prašė galingesnio įrankio. Jis konkrečiai žinojo, kad ims suktuvą. Jam buvo pasiūlyta imti akumuliatorinį suktuvą. Įrankis naudojamas įvairiems darbams – montavimo, gręžimo, ardymo, luboms susukti, baldams montuoti. Suktuvas buvo supakuotas į dėžę, jo svoris apie 2 kg. Jokių įtarimų kaltinamasis nesukėlė. Su kaltinamuoju buvęs asmuo nesidomėjo įrankių nuoma. Kaltinamajam buvo perduotas suktuvas, du akumuliatoriai, įkroviklis. Į akumuliatorių paketą įeina du akumuliatoriai. Daiktų vertė nustatyta pagal įsigijimo vertę. Įrankius įmonė perka urmine kaina, todėl gauna nuolaidą, perkant vieną įrankį, kaina yra kitokia, t. y. brangesnė. Perdavimo akte įrankių kaina yra nurodyta apsisaugojimui, jeigu reikėtų pirkti vieną įrankį, ji į blanką įrašoma automatiškai.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. L. parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu ji apklausė D. B. kaip įtariamąjį. Visų pirma jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, tuomet buvo leista paaiškinti įvykio aplinkybes. D. B. tikrai sakė, kad atlygins padarytą žalą. Jis aiškino, jog iš jo įrankis buvo pavogtas. Jo parodymai buvo užfiksuoti apklausos protokole. Apie B. P. D. B. ikiteisminio tyrimo metu nekalbėjo. Kiek pamena, D. B. aiškino, jog jis apskritai su įrankiu nedirbo, nes jis buvo pavogtas tą pačią dieną, kai buvo išsinuomotas. Po apklausos asmuo turi teisę susipažinti su savo parodymais, pareikšti pastabas, prašymus, tačiau D. B. neišreiškė noro iškviesti kokį nors asmenį apklausai. Jeigu jis būtų prašęs ką nors apklausti, būtų tą asmenį iškvietus į apklausą. Apklausų protokoluose yra užfiksuotos esminis aplinkybės, kurias nurodė D. B..
Ikiteisminio tyrimo metu D. B. parodė, kad 2016 m. rugsėjo pradžioje jam pasiūlė atsitiktinį darbą su gipso kartonu. Darbui reikėjo turėti savo akumuliatorinį medvaržčių suktuvą. Jis įrankio neturėjo, todėl 2016 m. rugsėjo 9 d., apie 12.00 val., atvažiavo su pažįstamu į UAB „Cramo“, esančią Verkių g. 50, Vilniuje, ir išsinuomojo suktuvą „Hilti“ laikotarpiui nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2016 m. rugsėjo 12 d. Už nuomą turėjo sumokėti 15 Eur, bet buvo sutarta, kad sumokės, kai įrankį grąžins. Pažįstamo, kuris jį nuvežė į UAB „Cramo“, nežino, nes su juo susipažino tą pačią dieną, t. y., pamatė, kad jis turi automobilį Chrysler ir pasiūlė už užmokestį jį nuvežti į UAB „Cramo“. Vėliau vyras jį parvežė atgal namo į Grigiškes. Prie namų išnuomotą įrankį paliko, o į namus nešė kitus daiktus. Išėjęs į lauką įrankio neberado, kažkas jį turbūt pavogė. Dėl vagystės į policiją nesikreipė, nes manė, kad vis tiek reikės mokėti už įrankį. Jam 2016 m. rugsėjo 15 d. paskambino UAB „Cramo“ darbuotojas, tačiau šiam nepasakė, kad neturi įrankio, nes manė, jog pareikalaus nedelsiant atsiskaityti, todėl pasakė, kad įrankį grąžins po kelių dienų. Vėliau į įmonę nenuvažiavo, nes neturėjo galimybės atsiskaityti, laiškų dėl sutarties nutraukimo negavo. Tikslo sukčiauti neturėjo. (b. l. 30-31)
Ikiteisminio tyrimo metu D. B. papildomai parodė, kad įrankio „Hilti“ nuomos sutartį ir jo perdavimo aktą pasirašė Verkių g. 50, Vilniuje. Įrankis buvo dėžutėje, kurioje dar buvo du akumuliatoriai ir įkroviklis. Prisipažįsta, kad apie įrankio vagystę nepasakė UAB „Cramo“, pradėjo slapstytis ir nekelti ragelio UAB „Cramo“ darbuotojams arba pakėlęs ragelį meluodavo, kad įrankį greitai grąžins arba šiuo metu yra ne Vilniuje. D. B. teigė, jog galvojo, kad UAB „Cramo“ viską spręs civilinio proceso tvarka. (b. l. 35)
Ikiteisminio tyrimo metu M. S. parodė, kad dirba UAB „Cramo“, yra nuomos centro vadovas. Į jo pareigas įeina nuomos sutarčių sudarymas su klientais. Į nuomos padalinį, esantį Verkių g. 50, Vilniuje, 2016 m. rugsėjo 9 d. atvyko vyras, kuris norėjo išsinuomoti akumuliatorinį medvaržčių suktuvą „Hilti“. Jam buvo išdėstytos nuomos sąlygos, t. y., kad asmuo sudarydamas statybinės įrangos ar kitos technikos nuomos sutartį privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, užpildyti prašymą sudaryti nuomos sutartį, nurodytu laiku grąžinti išnuomotą prekę ir grąžinus prekę atsiskaityti už nuomą. Asmuo sutiko, todėl buvo surašytas perdavimo aktas nuomai nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2016 m. rugsėjo 12 d., padaryta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Pagal perdavimo aktą nuomininkas D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), už prekės nuomą turėjo sumokėti su PVM 15,70 Eur. Perdavimo akte D. B. nurodė savo gyvenamosios vietos adresą, o prašyme sudaryti nuomos sutartį nurodė adresą, savo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), asmens kodą, asmens tapatybės kortelės numerį. Pasibaigus nuomos laikotarpiui, t. y., 2016 m. rugsėjo 15 d. paskambino D. B., bet jis ragelio nekėlė. D. B. neperskambino. Maždaug po savaitės buvo paskambinta dar kartą. Atsiliepęs D. B. nurodė, kad po kelių dienų įrangą grąžins. Po kelių dienų buvo nuvažiuota D. B. gyvenamosios vietos adresu, bet durų niekas neatidarė. Tomis dienomis vėl buvo skambinta D. B., bet telefoną pakėlė moteris, kuri nurodė, kad D. B. yra išvykęs, grįš po savaitės. D. B. nepasirodė, prekės negrąžino, todėl 2016 m. spalio 18 d. jam buvo išsiųstas pranešimas, kad 2016 m. spalio 19 d. bus vienašališkai nutraukta nuomos sutartis, buvo paragintas grąžinti išnuomotą įrangą. Prekė iki šiol nėra grąžinta. Išnuomotos įrangos vertė 425 Eur. (b. l. 25-26)
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. spalio 25 d. 16.24 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog 2016 m. rugsėjo 9 d. Verkių g. 50, Vilniuje, UAB „Cramo“ sudarė akumuliatorinio medvaržčių suktuvo „Hilti“ nuomos sutartį su D. B.. Prekė iki šiol negrąžinta, su nuomininku susisiekti nepavyksta. Padaryta 425 Eur turtinė žala. (b. l. 14-15)
Iš UAB „Cramo“ Regiono nuomos vadovo pareiškimo matyti, kad 2016 m. rugsėjo 16 d. D. B. atvyko į UAB „Cramo“ nuomos padalinį, esantį Verkių g. 50, Vilniuje, ir deklaravo savo tikslą laikinam naudojimui už užmokestį išsinuomoti medvaržčių akumuliatorinį suktuvą, 425 Eur be PVM vertės. D. B. pateikė savo asmens tapatybę įrodančius dokumentus bei užpildė UAB „Cramo“ paprašytus dokumentus, todėl minėtas suktuvas nuomos pagrindais jam buvo laikinam naudojimui perduotas. Nustatytu terminu D. B. jam patikėtos technikos negrąžino, nuomos mokesčio nemokėjo. Nurodytais kontaktiniais telefonais D. B. neatsiliepė, nurodytais adresais surasti taip pat nepavyko. UAB „Cramo“ 2016 m. spalio 18 d. registruotu paštu D. B. išsiuntė pranešimą apie nuomos sutarties nutraukimą ir pareikalavo nedelsiant įmonei grąžinti patikėtą statybinę techniką. Į pranešimą D. B. nesureagavo, įrangos negrąžino. Tikėtina, kad D. B., imituodamas ketinimą sukurti civilinius teisinius santykius, siekė savo tyčiniais apgaulingais veiksmais neteisėtai ir neatlygintinai minėtą techniką pasisavinti ir realiai pasisavino. (b. l. 3-4)
Iš perdavimo akto matyti, kad D. B. nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2016 m. rugsėjo 16 d. buvo išnuomotas akumuliatorinis medvaržčių suktuvas, kurio vertė 425 Eur be PVM. Minėtas aktas D. B. pasirašytas. (b. l. 5)
Iš bendrosios įrangos nuomos sąlygų 3.2. punkto matyti, kad įranga turi būti grąžinta nuomos laikotarpio paskutinę dieną. 5.13 punkte nurodoma, kad dėl kokių nors priežasčių praradęs nuomos objektą klientas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sužinojimo apie nuomos objekto praradimą, apie tai raštu informuoti bendrovę. Jei nuomos objektas prarastas dėl trečiųjų asmenų veiksmų, klientas nedelsdamas privalo apie tai pranešti policijai. 7.3. punkte numatyta, kad klientas yra atsakingas už nuomos objekto praradimą (įskaitant vagystę). Apie nuomos objekto praradimą arba sunaikinimą bendrovė turi būti informuota per vieną darbo dieną. (b. l. 8-11)
Iš 2016 m. spalio 18 d. rašto dėl mechanizmų ir įrangos nuomos sutarties nutraukimo, adresuoto D. B., matyti, kad UAB „Cramo“ atstovas nurodytu D. B. adresu, t. y., (duomenys neskelbtini), jo nerado, telefono skambučiai jam blokuojami, todėl nuo 2016 m. spalio 19 d. yra nutraukiama įrangos nuomos sutartis ir reikalaujama grąžinti įrangą. (b. l. 12)
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Byloje yra neginčytinai įrodyta, jog D. B. iš UAB „Cramo“ 2016 m. rugsėjo 9 d. išsinuomojo akumuliatorinį medvaržčių suktuvą „Hilti“ su dviem akumuliatoriais ir įkrovikliu, kuriuos privalėjo grąžinti 2016 m. rugsėjo 12 d., šie daiktai kaltinamajam buvo perduoti 2016 m. rugsėjo 9 d. Paminėtus faktus patvirtina paties kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, liudytojo M. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, BIRT ataskaitų žiūryklėje, UAB „Cramo“ atstovo pareiškime, perdavimo akte, rašte dėl mechanizmų ir įrangos nuomos sutarties nutraukimo užfiksuoti duomenys. Taip pat byloje yra neginčytinai įrodyta, kad D. B. išsinuomotos įrangos negrąžino UAB „Cramo“. Šį faktą patvirtina tiek kaltinamojo, tiek liudytojo M. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, BIRT ataskaitų žiūryklėje, UAB „Cramo“ atstovo pareiškime, rašte dėl mechanizmų ir įrangos nuomos sutarties nutraukimo užfiksuoti duomenys. Dėl anksčiau aptartų faktų byloje ginčų nekilo. Byloje ginčas kilo tik dėl priežasčių, dėl kurių D. B. UAB „Cramo“ iš tikrųjų negrąžino išsinuomoto turto. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad suklaidindamas kitą asmenį, sau ar kito asmens naudai neteisėtai neatlygintinai gauna turto, numato, kad dėl to kitas subjektas patirs turtinės žalos, ir to nori. Nagrinėjamu atveju D. B. tvirtino, jog jis neketino apgaulės būdu įgyti svetimo turto, iš UAB „Cramo“ išsinuomotą turtą jis ketino naudoti/naudojo pagal paskirtį, šis turtas iš jo buvo pagrobtas, todėl jis negalėjo jo grąžinti. Vis tik teismas konstatuoja, jog iš tikrųjų D. B. turėjo tyčią apgaulės būdu įgyti svetimą turtą ir savo ketinimus įgyvendino. Teismas neturi pagrindo vadovautis kaltinamojo nurodoma versija, kad išsinuomota įranga iš jo buvo pagrobta, kadangi jo parodymai nėra nuoseklūs, jie yra prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė, jog įranga iš jo buvo pagrobta tą pačią dieną, kai jis ją išsinuomojo, o teisme jis jau teigė, kad daiktai iš jo buvo pagrobti po dviejų dienų, t. y. atlikus darbus. Ikiteisminio tyrimo metu D. B. aiškino, jog išsinuomoti įrangą jį nuvežė asmuo, su kuriuo jis susipažino tą pačią dieną, šiam asmeniui sumokėjo už tai, kad jį pavežė iki UAB „Cramo“, o teisme kaltinamasis jau teigė, jog išsinuomoti įrangos atvyko su pažįstamu B. P., kuris jam buvo pasiūlęs darbą, kuriam reikėjo turėti savus įrankius. D. B. teisme aiškino, jog jis apklausos metu tyrėjai nurodė, kad apie įvykio aplinkybes parodymus galėtų duoti B. P., kuris jį ir nuvežė išsinuomoti įrangą bei kuris jam pasiūlė darbą. Vis tik tokius kaltinamojo teiginius paneigė teisme apklausta liudytoja R. L., kuri paaiškino, jog D. B. jokių kitų asmenų, kurie gali žinoti apie bylos tyrimui bei nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, nenurodė, jo parodymai buvo užfiksuoti taip, kaip šis juos davė. Teismas konstatuoja, kad menkai įtikinamas yra kaltinamojo teiginys, jog jis neapdairiai be priežiūros svetimus vertingus daiktus galėjo palikti viešoje vietoje, kurioje bet koks piktavalis asmuo galėjo juos pagrobti, ypač įvertinus paties kaltinamojo teisme išsakytą teiginį, jog iki namų jį atvežė jo pažįstamas asmuo, kuris galėjo tiek padėti vertingus daiktus nunešti į saugią vietą, tiek juos pasaugoti. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju B. P. apklausti nebuvo ir nėra tikslinga, kadangi net jeigu šis asmuo ir patvirtintų, kad D. B. naudojo išsinuomotą įrangą darbinei veiklai, vis tiek tai nepaneigtų kaltinamojo kaltės padarius nusikaltimą, be to, iš paties D. B. parodymų matyti, jog jo nurodomas asmuo nematė, kas nutiko įrankiams. Faktą, jog D. B. apgaulės būdu įgijo svetimą turtą bei veikė tyčia patvirtina ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. jis apie neva pagrobtą turtą neinformavo nei turto savininko atstovų, nei teisėsaugos institucijų, nors tokią pareigą turėjo pagal sudarytą sutartį, be to, kaltinamasis iš pradžių UAB „Cramo“ atstovams nurodė, jog įrangą grąžins vėliau, tuomet apskritai vengė bendravimo su minėtos įmonės atstovais, nesiėmė jokių veiksmų grąžinti turtą, sumokėti pinigus už jį ar susitarti su įmonės atstovais dėl atlyginimo už laiku negrąžintą turtą, aplinkybę, kad neva turtas iš jo buvo pagrobtas, nurodė tik apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Taigi aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog D. B. iš tikrųjų apgaule įgijo svetimą turtą, o jo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį.
Ikiteisminio tyrimo metu UAB „Cramo“ pareiškė 425 Eur dydžio civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Iš teismui pateikto UAB „Cramo“ kvito Nr. 3112/5, taip pat priėmimo orderio matyti, jog D. B. atlygino UAB „Cramo“ padarytą turtinę žalą. Civilinis ieškovas baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio neatsisakė, tačiau įvertinus tai, jog D. B. padarytą turtinę žalą atlygino, baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys yra atmestinas.
D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis savo noru atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.
Teismas, skirdamas D. B. bausmę, atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų nuosavybei kategorijai, taip pat į tai, kad kaltinamasis anksčiau yra teistas, vieną kartą jam buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas dėl baudžiamojo nusižengimo nuosavybei padarymo, naują nusikalstamą veiką jis padarė praėjus trumpam laiko tarpui po lygtinio paleidimo jam taikymo, jis yra baustas administracine tvarka, yra vedęs, augina mažametį vaiką, niekur nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja, gyvena iš atsitiktinių uždarbių. Teismas mano, jog aptartų aplinkybių visuma, leidžia konstatuoti, kad D. B. šiuo atveju tikslingiausia skirti laisvės apribojimo bausmę. Čia pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu D. B. vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam galės būti keičiama griežtesne bausme, t. y. areštu. D. B. skiriamos laisvės apribojimo bausmės dydis nustatytinas šiek tiek mažesnis nei Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnyje numatytas šios bausmės vidurkis. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Ikiteisminio tyrimo metu D. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė D. B. naikintina pradėjus bausmės vykdymą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę dešimčiai mėnesių, įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo bausmės vykdymo pradžios pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;
3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
UAB „Cramo“ civilinį ieškinį atmesti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti D. B. panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.