- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-06-29
- Bylos Nr.
- I-680-428/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00118-2009-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- V. F.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. F. skundą dėl įsakymo dalies panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. F. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2009-04-02 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymo Nr. 20-TE-207 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“ 1.1 punktą, kuriuo pareiškėjui - Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkui, paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Pareiškėjas prašė prašymą tenkinti ir nurodė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2009-04-02 įsakymu Nr. 20-TE-207 nepagrįstai paskyrė jam tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Atlikus tarnybinį patikrinimą buvo konstatuota, kad dėl nepakankamos pareiškėjui pavaldžių pareigūnų kontrolės nebuvo surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje dėl eismo įvykio, įvykusio 2008-09-08 Kauno rajone, Ežerėlyje, Liepų g., prie namo Nr. 3, kuriuo metu buvo apgadintas K. S. priklausantis automobilis Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau visos priežastys ir sąlygos, lėmusios įrodymų dėl šio įvykio surinkimo negalimumą, buvo atsiradusios iki to momento, kai pareiškėjas savo veiksmais galėjo įtakoti pavaldžių pareigūnų darbą. Pareiškėjas mano, kad savo pareigas atliko tinkamai, nes nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei skundžiamame įsakyme nenurodyta kokių konkrečių veiksmų jis neatliko. Be to, jis nepažeidė 2004-06-03 įsakymu Nr. 2-71 patvirtintų Kauno rajono PK VTS EPP viršininko pareigybės aprašymo reikalavimų, nes jo veiksmų vertinimo metu jau galiojo 2008-08-01 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 20-TE-200 patvirtintas Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK VTS KPP viršininko pareigybės aprašymas.
Pareiškėjo Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau tekste – Profesinė sąjunga) atstovas A.Glušauskas prašė prašymą tenkinti ir teismui paaiškino, kad be profesinės sąjungos sutikimo pareigūnui negalima skirti tarnybinės nuobaudos, šiuo atveju, nuobauda paskirta 14 dieną. Prašymas dėl sutikimo nuobaudai skirti buvo gautas 2009-03-19. Profesinė sąjunga atsakymą atsakovui dėl nesutikimo nuobaudai skirti pateikė 2009-04-02. Atsakovas, per 14 dienų negavęs iš profesinės sąjungos atsakymo dėl sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, tik tuomet galėjo skirti tarnybinę nuobaudą nesulaukęs sutikimo, tačiau pareigūnui buvo paskirta nuobauda nepraėjus 14 dienų terminui.
Atsiliepimas
Atsakovo Kauno apskrities VPK atsiliepime bei teismo posėdžio metu atstovas Romas Stankevičius prašė prašymo netenkinti ir paaiškino, kad pareiškėjo neoperatyvumas ir vengimas nedelsiant organizuoti Kelių eismo taisyklių pažeidimo fiksavimą ir tyrimą, turėjo įtakos tolimesniam eismo įvykio tyrimui ir tuo pažeidė pilietės S. S. interesus. Nėra ir jokių kitų duomenų, kad pareiškėjas būtų toliau organizavęs ir kontroliavęs eismo įvykio tyrimą, todėl šiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Kauno rajono PK viršininko 2004-06-03 įsakymu Nr. 2-71 patvirtintus Kauno rajono PK VP VTS EPP viršininko pareigybės aprašymo 6 ir 16 punktų reikalavimus, taip pat Kauno miesto VPK viršininko 2008-08-01 įsakymu Nr. 20-TE-200 (kuris įsigaliojo nuo 2008-10-01), patvirtintus Kauno apskrities Kauno rajono PK VTS KPP viršininko pareigybės aprašymo 6 ir 16 punktų reikalavimus. Nuobauda paskirta teisėtai, praėjus 14 dienų terminui, nes į profesinę sąjungą buvo kreiptasi 2009-03-18.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nustatyta, kad pareiškėjui drausminė nuobauda - papeikimas paskirta, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsižvelgus į Kauno apskrities VPK 2009-03-18 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-82 (b.l. 82).
Pareiškėjas V. F. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2009-04-02 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymo Nr. 20-TE-207 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“ 1.1 punktą (b.l. 4-6).
Pareiškėjui nuobauda iš esmės paskirta už Kauno rajono policijos komisariato viršininko 2004-06-03 įsakymu Nr. 2-71 patvirtintų Kauno rajono policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros poskyrio viršininko pareigybės aprašymo (toliau – 2004 m. Pareigybės aprašymas) 6 ir 16 punktų reikalavimų ir Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008-08-01 įsakymu Nr. 20-TE-200 patvirtintų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko pareigybės ( toliau- 2008 m. Pareigybės aprašymas) 6 ir 16 punktų reikalavimų nevykdymą. Nurodytų pareigybių aprašymuose analogiškai reglamentuotos šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos. Būtent, šių pareigybių aprašymų 6 ir 16 punktuose nurodyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas privalo planuoti, kontroliuoti poskyrio darbą, taip pat organizuoti kelių eismo įvykių ir kelių eismo taisyklių pažeidimų registraciją, tyrimą, kontroliuoti priimtų sprendimų teisėtumą (b.l. 59-66). Kaip patvirtina bylos rašytiniai įrodymai, pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas pasireiškė tuo, kad jis nesiėmė iniciatyvos organizuoti įforminimo ir tyrimo eismo įvykio, įvykusio 2008-09-08 Kauno rajone, Ežerėlyje, Liepų g., prie namo Nr. 3, kuriuo metu buvo apgadintas K. S. priklausantis automobilis Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas, praėjus septynioms dienoms po nurodyto eismo įvykio 2008-09-15 ir trims dienoms nuo sužinojimo apie šį įvykį, pavedė pareigūnui Ž. J. nustatyti kaltininką ir priimti prevencinį sprendimą. Pareiškėjo neveikimas, nedelsiant organizuoti Kelių eismo taisyklių pažeidimo registravimą ir tyrimą, turėjo neigiamos įtakos tolesniam eismo įvykio tyrimui ir tuo buvo pažeisti pilietės S. S. interesai.
Tarnybinis nusižengimas – Vidaus tarnybos statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Vidaus tarnybos statuto 2 str. 6 d.). Teismui nekilo abejonių dėl pareiškėjo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo fakto, kuris pasireiškė Pareigybių aprašymuose nurodytų pareigų neatlikimu, ir pareiškėjo kaltės. Pareiškėjas neginčija faktinių tarnybinio nusižengimo aplinkybių, tačiau jo nurodyti argumentai, kad dėl uždelsto eismo įvykio neįforminimo ir tyrimo nėra jo kalės, nes apie 2008-09-08 įvykusį eismo įvykį sužinojo tik 2008-09-15, nepateisina pareiškėjo neveikimo ir nepaneigia jo kaltės. Apie nurodytą eismo įvykį buvo pranešta Kauno apskrities VPK budėtojų dalyje įvykio dieną, todėl pareiškėjas turėjo realią galimybę žinoti apie šį įvykį ir kontroliuoti jo tyrimą. Pareiškėjas eidamas Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko pareigas privalėjo tinkamai organizuoti ir kontroliuoti poskyrio darbą ir Kelių eismo taisyklių pažeidimo tyrimą, nes priešingu atveju ši pareigybė prarastų savo tikslingumą ir paskirtį. Jokių aplinkybių, kurios objektyviai kliudė pareiškėjui vykdyti pavestas pareigas, t.y.: planuoti, kontroliuoti poskyrio darbą, organizuoti kelių eismo įvykių ir kelių eismo taisyklių pažeidimų registraciją, tyrimą, kontroliuoti priimtų sprendimų teisėtumą, byloje nenustatyta ir pareiškėjas jų nenurodė.
Vidaus tarnybos pareigūnų tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau - Tvarka). Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalis įpareigoja prieš skiriant tarnybines nuobaudas profesinių sąjungų nariams gauti išankstinį profesinės sąjungos renkamo organo sutikimą nuobaudai skirti. Tvarkos 26 punktas nustato, kad vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamą organą sutikimo, ir profesinės sąjungos renkamas organas per 14 dienų privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamas organas nepateikia atsakymo, darbdavys turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Tvarkos 29 punkte nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo dienos, neskaitant laiko per kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos arba atostogavo, bei laiko per kurį įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėjamas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl nuobaudos skyrimo pareigūnui, išrinktam į renkamuosius organus. Tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą išvados patvirtinimo diena.
Tarnybinio patikrinimo išvada 2009-03-18 Nr. 20-IS-82 buvo patvirtinta (b.l. 17-20). Atsakovas 2009-03-18 raštu Nr. 20-S-942 kreipėsi į profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą (b.l.86). Profesinė sąjunga minėtą raštą gavo 2009-03-19, o atsakymas į šį kreipimąsi buvo parašytas 2009-04-01 (b.l. 85, 86). Atsakovas profesinės sąjungos nesutikimą skirti tarnybinę nuobaudą gavo 2009-04-02 (b.l.85). Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalis, įpareigojanti prieš skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams, profesinių sąjungų nariams, gauti išankstinį profesinės sąjungos renkamo organo sutikimą nuobaudai skirti ir Tvarkos 26 punktas, nustatantis bendrą 14 dienų terminą profesinės sąjungos renkamo organo atsakymui pateikti, nenumato šio termino skaičiavimo pradžios, t.y. nuo kokio momento turėtų būti skaičiuojama šio termino pradžia, todėl, šiuo atveju, vadovaujamasi panašius teisinius santykius reguliuojančiais įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 str. 6 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo dešimtasis skirsnis reglamentuoja procesinių terminų sąvokas ir skaičiavimo tvarką. Terminai procesiniams veiksmams atlikti apibrėžiami tikslia kalendorine data arba nurodant įvykį, kuris būtinai turi įvykti, arba laiko tarpu (ABTĮ 66 str. 1 d.). Metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo procesinio termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kuriais nurodyta jo pradžia (ABTĮ 66 str. 2 d.). Procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, jei toks veiksmas turi būti atliktas įstaigoje, tai terminas baigiasi nustatytu tarnybinio darbo pabaigos metu (ABTĮ 66 str. 5 d.). Be to, Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje ir 33 straipsnio 1 dalyje nurodyti terminai skaičiuojami nuo atitinkamo dokumento ar akto paskelbimo, įteikimo dienos, analogiškai skaičiuojami ir atskirojo skundo padavimo terminas, kai skundžiama nutartis priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant (ABTĮ 149 str. 3 d.). Vadovaujantis nurodytų teisės normų nuostatomis, 14 dienų terminas skaičiuotinas nuo atsakovo kreipimosi į profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą gavimo profesinėje sąjungoje dienos, t.y. nuo 2009-03-19. Termino eigos pradžia skaičiuoti nuo sekančios dienos po kreipimosi gavimo profesinėje sąjungoje, šiuo atveju, nuo 2009-03-20. Priešingu atveju, termino skaičiavimas nuo kreipimosi išsiuntimo dienos priklausytų nuo įvairių subjektyvių aplinkybių, pavyzdžiui, galimai nuo pašto darbo organizavimo, pašto darbuotojų operatyvumo, tokiu būdu būtų pažeidžiamas asmenų, dalyvaujančių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūroje, lygiateisiškumo principas.
Bylos duomenys patvirtina, kad profesinė sąjunga nepraleido 14 dienų termino pranešti apie nesutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, kadangi nustatytas 14 dienų terminas pasibaigė 2009-04-02. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta nepraėjus 14 dienų terminui. Ginčijamas įsakymas turėjo būti priimtas ne anksčiau kaip 2009-04-03. Pažymėtina, kad protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principas reikalauja, kad atsakovas, prieš skirdamas tarnybinę nuobaudą, įsitikintų, kada profesinės sąjungos organui buvo įteiktas kreipimasis, ar ketinama pranešti apie sutikimą ar nesutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Atsakovas šių aplinkybių nesiaiškino.
Taigi, konstatuotina, kad atsakovas, nesulaukęs nustatyto 14 dienų termino pabaigos, negavęs profesinės sąjungos sutikimo, 2009-04-02 priėmė ginčijamą įsakymą Nr. 20-TE-207, kuriuo paskyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą – papeikimą, tuo pažeisdamas Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalį ir Tvarkos 26 punktą. Nesant profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo drausminei nuobaudai skirti vidaus reikalų įstaigų pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, arba atsisakymą duoti sutikimą skirti vidaus reikalų įstaigų pareigūnui - profesinės sąjungos nariui, panaikinančio teismo sprendimo, paskirta tarnybinė nuobauda yra neteisėta. Tarnybinės nuobaudos paskyrimas iš anksto, negavus profesinės sąjungos sutikimo, yra esminis tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros pažeidimas, kuris yra pakankamas pagrindas paskirtai nuobaudai panaikinti.
Dėl nurodyto esminio tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimo, skundžiamas įsakymas naikintinas, kaip neteisėtas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 2 p., teisėja
nusprendžia:
Skundą tenkinti.
Panaikinti 2009-04-02 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymo Nr. 20-TE-207 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“ 1.1 punktą, kuriuo pareiškėjui V. F. , Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkui, paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.