Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant prokurorui Edvinui Iliukui, Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus atstovei M. P., nuteistajam J. K. (J. K.), jo gynėjui advokatui Mykolui Girdiušui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, 6 dalimi, J. K. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, toliau tęsti darbą, bei per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam E. S. padarytą turtinę žalą.

2025 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Lietuvos probacijos tarnybos rytų Lietuvos skyriaus teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo J. K.. Teikime nurodyta, kad J. K. elgesį Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius (toliau – Probacijos tarnyba) kontroliuoja nuo 2024 m. spalio 22 d. Asmuo tinkamai vykdo teismo jam skirtą įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei įpareigojimą tęsti darbą. Naujų ikiteisminių tyrimų nuteistojo atžvilgiu nepradėta, administracine tvarka priežiūros metu asmuo nebaustas. Priežiūros laikotarpiu asmuo netinkamai vykdė teismo jam skirtą įpareigojimą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam E. S. padarytą 7 163 Eur turtinę žalą. Individualių pokalbių Probacijos tarnyboje metu su asmeniu buvo aptartos žalos atlyginimo galimybės, tačiau asmuo nurodė, jog žalos atlyginti neketina, nes gauna minimalų darbo užmokestį. Pateiktame pasiaiškinime asmuo nurodė, jog turtinės žalos nukentėjusiajam atlyginti negali dėl minimalaus atlyginimo. Gyvena su tėvais, kuriuos reikia prižiūrėti ir, kaip jau minėjo, tyrimo metu, muštynes sukėlė ne jis ir su nuosprendžiu dalinai nesutinka. Priteista suma yra labai didelė ir pinigų, kuriuos asmuo uždirba, neužtenka pragyvenimui. Dėl vengimo vykdyti teismo skirtą įpareigojimą asmeniui buvo pakartotinai išaiškintos probacijos sąlygos ir tvarka, įpareigojimų nevykdymo teisinės pasekmės. Asmuo informuotas, jog toliau vengiant vykdyti teismo skirtą įpareigojimą dėl žalos atlyginimo, Probacijos tarnyba kreipsis į teismą dėl griežtesnės bausmės skyrimo. Po pakartotinio probacijos sąlygų išaiškinimo, asmuo informavo, jog gavo patvarkymą iš antstolės Daivos Prunskienės kontoros dėl skolos išieškojimo, vykdomasis dokumentas išduotas 2024 m. spalio 18 d.. Šiuo pagrindu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatytą proporcingumo principą, asmeniui nebuvo taikytos poveikio priemonės, tačiau J. K. informuotas, jog antstolių išieškoma skola yra priverstinė, nesusijusi su asmens valia, tuo tarpu vienas iš probacijos tikslų yra atkuriamojo teisingumo įgyvendinimas, kurio metu siekiama atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą nukentėjusiajam. Šiuo pagrindu, asmuo savo gera valia turi dėti pastangas, būti motyvuotas ir vykdyti teismo jam skirtą įpareigojimą dėl žalos atlyginimo, nepaisant to, jog antstoliai pradėjo išieškoti žalą priverstine tvarka. Tačiau J. K. bausmės vykdymo laikotarpiu toliau teigė, jog dėl per mažo darbo užmokesčio to padaryti negali. Siekiant išsiaiškinti ar asmens gaunamos pajamos yra objektyvi priežastis, dėl kurios asmuo negali atlyginti turtinės žalos, buvo kreiptasi į asmens darbdavį su prašymu pateikti informaciją apie J. K. darbo užmokestį. Iš pateiktos informacijos matyti, jog asmuo gauna minimalų mėnesinį darbo užmokestį, tačiau individualių pokalbių metu J. K. informavo, jog yra nevedęs, išlaikytinių neturi, turi darbą, gauna pastovias pajamas, gyvena kartu su darbingo amžiaus tėvais, dėl šių aplinkybių manytina, jog asmuo dalį gaunamų pajamų galėtų skirti žalos atlyginimui. Pažymėtina, jog 2025 m. rugsėjo 16 d. iš asmens yra išieškota 1 909,59 Eur žala nukentėjusiajam, žalos išieškojimas tęsiamas. 2025 m. rugpjūčio 19 d. individualaus pokalbio metu asmuo pateikė pasiaiškinimą, kuriame toliau teigė, jog negali įvykdyti teismo jam skirto įpareigojimo dėl žalos atlyginimo, nes neturi pakankamai lėšų pragyvenimui, gauna mažą darbo užmokestį. Asmuo informuotas, jog dėl vengimo vykdyti teismo jam skirtą įpareigojimą bus organizuojamas atvejo vadybos posėdis. Posėdžio metu nuspręsta nukreipti asmenį socialinių darbuotojų konsultacijai dėl efektyvaus lėšų tvarkymo bei įpareigoti asmenį atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Konsultacijos su socialiniu darbuotoju metu asmuo nurodė, jog antstolių kontora nuo banko sąskaitos nuskaičiuoja pinigus ir papildomų lėšų atlyginti žalą nelieka. Probuojamojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką nustatyta vidutinė, 55 balai. 2025 m. rugsėjo 23 d. atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pervertinimą, nustatyta, kad rizika išliko vidutinė, tačiau balų skaičius padidėjo srityje nuostatos - 58 balai, kadangi po stebimo vengimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei vykusio atvejo vadybos posėdžio, kurio metu asmeniui buvo taikomos papildomos poveikio priemonės, J. K. toliau vengia vykdyti įpareigojimą. Taip pat nustatyta vidutinė didelės žalos rizika visuomenei. Atsižvelgdami į surinktą medžiagą, į tai, kad nors asmuo teigia, jog, negali atlyginti žalos dėl per mažo darbo užmokesčio, tačiau vertinant aplinkybes, jog J. K. dirba, gauna pastovų darbo užmokestį, tačiau galimai vengia vykdyti teismo jam skirtą įpareigojimą atlyginti nukentėjusiajam E. S. padarytą 7163 Eur turtinę žalą bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalimi, prašo panaikinti jam bausmės vykdymo atidėjimą (b.l. 1-2).

Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdyje palaikė teikimą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti, nurodė, kad žala nukentėjusiajam atlyginta tik tiek, kiek jos išieškojo antstoliai – 2 038 Eur.

Nuteistasis teismo posėdyje nurodė, kad jis nesutinka su probacijos tarnybos teikimu, jis neturi galimybės atlyginti visos žalos, nes jo pajamos kartais mažesnės ir už minimalias. Darbo užmokesčio jis gauna 600 ar 700 Eur. Gyvena su tėvais, tėvas dar dirba, o mama pensininkė. Kažkiek padeda ir tėvams, priteistos turtinės žalos atlyginimo suma pagal jo pajamas jam yra labai didelė suma. Jo specialybė statybininko. Būsto išlaikymą apmoka tėvai.

Prokuroras siūlė spręsti teikimą teismo nuožiūra, nes vienintelis teismo įpareigojimų pažeidimas yra turtinės žalos neatlyginimas. Asmuo dirba, galėtų atlyginti didesnę priteistos žalos dalį, tačiau tai daryti neturi noro. Kita vertus, jam dirbant žalos atlyginimas bus išieškomas didesnis, nei atliekant bausmę kalėjime.

Gynėjas prašė netenkinti teikimo. Jo ginamasis vykdo visus teismo paskirtus įpareigojimus, pilnai neįvykdė tik vieno įpareigojimo atlyginti turtinę žalą. Kita vertus jam nuosprendžiu priteista atlyginti 7 000 Eur per du mėnesius. Tam kad įvykdyti tokį įpareigojimą, reikia arba turėti santaupų, arba labai daug uždirbti. J. K. negali įvykdyti šio įpareigojimo dėl pateisinamų priežasčių, nes neturi pakankamai lėšų. Jis dirba, skolą išieško antstolis. Jis išieško tokią sumą, kokią leidžia įstatymas. Dėl to nėra teisinio pagrindo naikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Galiausiai tai prieštarautų ir nukentėjusiojo interesams. Kalėjime nuteistasis negalėtų dirbti, o jam būnant laisvėje skola, kad ir nedidelėmis sumomis, bet dengiama.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

Vertinant, ar yra tikslinga nuteistąjį pasiųsti realiai atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę, reikia nustatyti, ar tikrai išnaudotos visos galimybės taisyti nuteistąjį, laikant neizoliuotą nuo visuomenės, tačiau prižiūrimą. Probacija yra sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei, kurios metu vykdoma probuojamo asmens priežiūra. Probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą.

Nagrinėjamu atveju probacijos tarnyba pateikė teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo dėl to, kad buvo stebimas nuteistojo vengimas vykdyti teismo įpareigojimą atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam ir dėl to trimis balais padidėjo J. K. nusikalstamo elgesio rizika.

Susipažinus su pateikta medžiaga, išklausius nuteistojo paaiškinimų nustatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis J. K. 2024 m. lapkričio 5 d. buvo supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už teismo skirtų pareigų nevykdymą.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu J. K. vykdė teismo įpareigojimus neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei įpareigojimą tęsti darbą. Sodros duomenimis nustatyta, kad jis nuo pat nuosprendžio priėmimo iki šiol dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas, spręsdamas dėl teikimo pagrįstumo bei įvertinęs bylos medžiagą, pripažįsta, kad nuteistasis iki probacijos tarnybos teikimo perdavimo teismui, nėra įvykdęs įpareigojimo – visiškai atlyginti nukentėjusiajam E. S. padarytą turtinę žalą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu Iš J. K. nukentėjusiajam E. S. buvo priteistas tik 428 Eur turtinės žalos atlyginimas, ir nustatytas teismo įpareigojimas atlyginti ją per 2 mėnesius. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartimi turtinės žalos atlyginimas buvo padidintas iki 7 163 Eur, o likusi nuosprendžio dalis liko nepakeista – tai yra ir įpareigojimas atlyginti turtinę žalą per 2 mėnesius, nors jos dydis padidintas beveik 17 kartų. Nuteistasis iš karto Probacijos tarnybai nurodė, kad jis negali atlyginti turtinės žalos per teismo nustatytą terminą, kadangi jo atlyginimo dydis yra minimalus. Pagal Sodros duomenis J. K. darbinės pajamos svyravo nuo 1 220 Eur iki 2 672 Eur (bruto, t.y, neatskaičius mokesčių), nuo nuosprendžio įsiteisėjimo vidutinės jo pajamos sudarė 1 376 Eur (bruto), t.y, jos objektyviai nebuvo pakankamos tinkamai įvykdyti įpareigojimą atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam iki 2024 m. gruodžio 15 d., bet jei tam tikslui jis būtų paskyręs absoliučiai visas savo pajamas (už 2024 m. spalio mėn. jo atlyginimas sudarė 1 393 Eur, už lapkričio mėn. – 1 281 Eur). Pagal darbovietės pateiktą 2025 m. gegužės 9 d. pažymą apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį J. K. po atliktų išskaitų sumokėta 2024 m. spalį 903,48 Eur, lapkritį 850,28 Eur, gruodį 1 639,27 Eur, 2025 m. sausį 948,70 Eur, vasarį 822,02 Eur, kovą 745,40 Eur, balandį 753,35 Eur (asmens bylos l. 37-38). Pagal asmens bylos duomenis, nukentėjusysis su vykdomuoju raštu dėl turtinės žalos atlyginimo kreipėsi į antstolius dėl priverstinio turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo (iš viso 11 163 Eur). Antstolių informacinės sistemos duomenimis šiai dienai neišieškota skolos dalis yra 9 124,95 Eur, išieškota 2 038,05 Eur priteistos žalos atlyginimo.

Probacijos tarnyba vertina, jog J. K. vidinės nuostatos atkurti teisingumą nėra pakankamos, kadangi jis apsiriboja tik priverstiniu antstolio išskaičiuojamų sumų iš jo atlyginimo išieškojimu, tačiau nerodo geros valios padidinti išieškomą turtinės žalos sumą, geranoriškai sumokėdamas didesnes sumas iš jam atliekamų pajamų. Probacijos tarnyba vertina, jog nuteistasis nėra sukūręs šeimos, neturi išlaikytinių, gyvena su darbingo amžiaus tėvais, todėl nepatiria išlaidų už būstą, maitinimąsi ar kt., kurias patirtų gyvendamas vienas savarankiškai, todėl turi objektyvią galimybę atlyginti didesnę turtinės žalos sumą. Pagal antstolio pateiktą informaciją, nuo priverstinio skolos išieškojimo pradžios vidutiniškai per mėnesį yra išieškoma iš J. K. darbinių pajamų apie 185 Eur.

Teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė priežastis, kurios sutrukdė jam galutinai laiku atlyginti žalą – tai itin mažas jo darbo užmokestis. Jis nurodė, kad nors gyvena su tėvais ir neturi išlaikytinių, dirba tik vienas iš jo tėvų, mama yra pensininkė, todėl jis dar padeda finansiškai tėvams.

Nors nuteistasis J. K. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neįvykdė teismo paskirto įpareigojimo iki 2024 m. gruodžio 15 d. atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad jokių naujų teisės pažeidimų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis nėra padaręs, kitus teismo paskirtus įpareigojimus - neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir tęsti darbą - vykdo.

Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, faktą, kad nuteistasis atlygino ¼ padarytos turtinės žalos, teismas daro išvadą, kad nuteistasis teismo paskirto įpareigojimo nustatytu terminu pilnai neįvykdė iš esmės dėl pateisinamų priežasčių: asmeniui, gyvenančiam iš minimalių pajamų, santykinai didelės priteistos žalos sumos, trumpo termino žalai atlyginti, pakankamo pajamų neturėjimo. Antra, Probacijos tarnybos nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimas nėra labai žymus – pakito tik trimis balais, kas nėra teisiškai reikšminga ir negali nulemti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Šiuo momentu bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas padarytų žalos nuteistojo socializacijos procesui, šiuo atveju jis nebūtų proporcinga priemonė jo padarytam įpareigojimo per nustatytą terminą atlyginti turtinę žalą pažeidimui. Vien dėl šios priežasties naikinti bausmės vykdymo atidėjimą nėra tikslinga. Atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusio asmens teisė į turtinės žalos atlyginimą yra realizuojama civilinio proceso tvarka, pateikiant vykdomąjį raštą dėl priteistos turtinės žalos išieškojimo priverstiniam vykdymui. Panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntus nuteistąjį atlikti laisvės atėmimo bausmės, nutrūktų ilgi ir stabilūs nuteistojo darbiniai santykiai, ir nėra jokios garantijos, kad laisvės atėmimo vietos įstaiga pasiūlytų J. K. didesnes pajamas teikiantį darbą. Tokiu atveju nukentėtų ir resocializacijos procesas, nukentėjusiojo interesai, ir nebūtų atkurtas teisingumas. Teismo vertinimu, nėra rizikos, kad dėl įpareigojimo atlyginti turtinę žalą pilno neįvykdymo nebus pasiektas probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamojo resocializaciją ir mažinti jo nusikalstamų veikų recidyvą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, Lietuvos probacijos tarnybos teikimas netenkintinas ir bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam nenaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu,

nutaria:

netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus teikimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam J. K. (J. K.).

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.