Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamojo posėdžio metu R. P. kaltu prisipažino visiškai ir sutiko duoti teismui parodymus. Paprašė, kad teismas pagarsintų parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes neprisimena įvykio aplinkybių. Teismas pagarsino kaltinamojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (IV t., b. l. 30 – 34). Kaltinamasis nurodė, jog duoti parodymai teisingi. Papildomai paaiškino, kad bendravo su A. K. per socialinius tinklus. Ji nesuprasdama atskleidė savo asmens duomenis, kuriuos vėliau panaudojo. Paraiškoje nurodė jos vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą. Pripažino, kad panaudojo svetimus asmens duomenis. Pats pildė paraišką, naudodamasis mobilaus ryšio telefono. Su Š. bendravo mobilaus ryšio telefonu. Jie yra seni pažįstami. Jis tuo metu Alytaus pataisos namuose atlikinėjo bausmę. Š. paprašė pinigų, kuriuos buvo skolingas. Paklausus, kur dėti telefonus, pasakė, kad nuneštų į lombardą. Jam nebuvo pervesti pinigai už telefonų pardavimą. Pinigus paliko jam, nes buvo skolingas apie 600 eurų. Nurodė, kad visiškai pripažįsta kaltę ir gailisi. Pripažino civilinį ieškinį (V t., b. l. 24).

Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokurorė ir kaltinamojo gynėjas neprieštaravo, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. P. apklausos metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad galimai 2016 metų pabaigoje ar 2017 metų pradžioje, tiksliai datos nurodyti negalėjo, bet tai galėjo būti įtarime nurodytą dieną, t. y. 2017 m. sausio 23 d., jis, būdamas Kybartų pataisos namuose, naudodamas tuo metu turėtą mobiliojo ryšio telefoną, internetu pateikė UAB „Tele2“ paraišką dėl sutarties sudarymo ir mobiliojo ryšio telefono gavimo. Tokią paraišką tenkino, dėl to jis pateikė ir antrąją. Sutartis su UAB „Tele2“ sudarė A. K. vardu. Šias sutartis sudarė, kadangi buvo skolingas savo draugui K. Š.. Kokią pinigų sumą buvo skolingas, jau nepamena ir nurodyti negali. K. Š. su juo susisiekė ir paprašė skolą grąžinti (K. Š. tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose). Kadangi jis norėjo grąžinti K. Š. skolą, tačiau neturėjo pinigų, pasinaudojo iš anksčiau turėtais, apgaulės būdu gautais, merginos, t. y. A. K. asmens duomenimis. Su šia mergina susipažino galimai per socialinį tinklą Facebook. A. K. asmens duomenis išviliojo merginai to net nesupratus ir nesureikšminus. Neatmetė galimybės, kad A. K. jo gali net neprisiminti. Gavęs iš UAB „Tele2“patvirtinimus, kad sutartys patvirtintos ir kartu yra duodami mobiliojo ryšio telefonai, kurie paminėti pranešime apie įtarimą, jis susisiekė su K. Š., galimai telefonu, ir pamelavo, kad jo sesuo, kurios jis iš tikrųjų neturi, jam yra palikusi du mobiliojo ryšio telefonus, kuriuos pardavus galima gauti pinigų ir taip padengti jo skolą K. Š.. Kadangi tuo metu, tiek jis, tiek K. Š. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, niekas jo apgaulės būdu įgytų mobiliojo ryšio telefonų, paimtų A. K. vardu, paimti negalėjo, dėl to jis paprašė K. Š. rasti laisvėje esantį žmogų, kuris telefonus paimtų iš kurjerio. Taip pat jam reikėjo adreso, kur kurjeris turi pristatyti telefonus bei telefono numerio asmens, kuris telefonus paims iš kurjerio. Visa tai jis pasakė K. Š., kuris davė adresą ir telefono numerį. Adresą ir telefono numerį jis įrašė į UAB „Tele2“ paraišką. Jis pasakė K. Š., kad telefonus turi paimti mergina ir pasirašyti A. K. vardu. K. Š. sutiko ir daugiau nieko neklausinėjo, kadangi jis įtikino K., kad viskas yra gerai ir telefonai priklauso jo sesei ir nėra įgyti apgaulės būdu. Suprato, jog K. Š. nieko blogo nepagalvojęs davė jam savo draugės, šiuo metu jau sutuoktinės U. M. tuo metu naudotą telefono numerį ir adresą, kur ji tuo metu gyveno. U. M. jis pažįsta, su ja susipažino, kai bendravo su K. Š. ir gyveno (duomenys neskelbtini). Kaip dabar supranta, jo A. K. vardu sudarytas sutartis su UAB „Tele2“ pasirašė būtent U. M. ir telefonus paėmė būtent ji. Pabrėžė, kad nei K. Š., nei U. M. apie jo padarytą sukčiavimą nieko nežinojo ir niekaip prie to neprisidėjo. Viską darė jis vienas, neturėjo jokių bendrininkų, o K. Š. ir U. M. nieko nežinojo, nes jis nuo jų viską nuslėpė. Koks buvo telefonų likimas nežinojo, tačiau davė K. Š. mintį telefonus parduoti į lombardą, kadangi įtikino, kad telefonai priklauso jam ir problemų su telefonais nebus (IV t., b. l. 30–34).

Kaltinamasis R. P., įteikus galutinį 2019 m. gegužės 8 d. pranešimą apie įtarimą, kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų ir papildyti jų neturi kuo. Dėl padarytų nusikaltimų labai gailisi (IV t., b. l. 44–45).

Kaltinamasis R. P. 2019 m. birželio 27 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją kaltę pripažino visiškai ir pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų (IV t., b. l. 51–52).

Nukentėjusioji A. K. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad 2018 m. vasario 12 d. iš asmens, prisistačiusio teisininku, telefonu sužinojo, kad jo klientas kreipėsi į policiją dėl to, kad „Tele2“ užblokavo jo telefoną, kurį šis įsigijo iš nežinomo asmens. Iš teisininku prisistačiusio asmens sužinojo, kad telefonas yra paimtas „Tele2“ salone jos vardu ir pavarde išsimokėtinai. Ji jokių telefonų iš UAB „Tele2“ neėmė, todėl nuėjo į saloną pasiaiškinti. „Tele2“ salone sužinojo, kad 2016 m. gruodžio 15 d. jos vardu paėmė mobilųjį telefoną Samsung Galaxy S7 Edge 32 GB ir 2017 m. sausio 29 d. nežinomi asmenys paėmė išsimokėtinai mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxy S7 Edge 32 GB iš „Tele2“ salonų, pasinaudodami jos duomenimis. Asmens tapatybės kortelės ar paso ji pametusi nebuvo, kokiu būdu nežinomi asmenys galėjo gauti jos duomenis, nežino. Turtinės žalos nepatyrė. Įtarė, kad buvo suklastoti jos duomenys (I t., b. l. 34–37).

Nukentėjusioji A. K. 2018 m. kovo 26 d. papildomai parodė, kad jai nėra žinomi adresai, nurodyti UAB „Tele2“ paslaugų teikimo sutartyse, t. y. ji nežino tokio adreso kaip (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), niekada šiuo adresu nėra buvusi ir nenutuokė, kas šiuo adresu galėtų gyventi. Šiais adresais ji niekada nesilankė ir nežinojo, kas galėtų ten gyventi. Nieko nežinojo apie jos vardu paimtus abonentinius numerius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kaip ir minėjo pareiškime, kad ji šių dviejų sutarčių nesudarinėjo, mobiliojo ryšio telefonų Samsung Galaxy S7 Edge 32 GB, kurių IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ji neėmė, kas tai galėjo padaryti, nežino ir net nebuvo pagalvojusi, kad yra sudarytos dvi jos vardu pasirašytos sutartys iki tol, kol su ja susisiekė teisininkas, kurio nei vardo, nei pavardės nežinojo. Tuo metu ji sirgo gripu, todėl į UAB „Tele2“ saloną, esantį PC Akropolis, Taikos pr. 61, Klaipėdoje, ji nuėjo maždaug po savaitės, t. y. 2018 m. vasario 21 d., ir įsitikino, kad tikrai jos vardu yra paimti du mobiliojo ryšio telefonai ir pasirašytos paslaugų teikimo sutartys. Tai sužinojusi, ji iškart nuėjo į policijos komisariatą, esantį Kauno g. 6, Klaipėdoje, ir parašė pareiškimą. Jos asmens tapatybės kortelė yra jos piniginėje, visada ją nešiojasi su savimi, jos pametusi niekada nebuvo ir jokiems asmenims ja naudotis niekada nėra davusi. Nenutuokė, kokiu būdu, nežinomi asmenys, sudarę jos vardu sutartis su „Tele2“, galėjo gauti jos asmens tapatybės kortelės duomenis. 2018 m. kovo 6 d. su ja susisiekė policijos pareigūnas iš Kauno policijos komisariato, kuris pasakė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl mobiliojo ryšio telefono „Sony Xperia“ įgijimo jos vardu. Ji pasakė, kad tikrai jokių telefonų savo vardu neėmė, kad kažkas tiesiog pasinaudojo jos duomenimis, o Klaipėdos miesto policijos komisariate yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dviejų mobiliojo ryšio telefonų, kurie buvo paimti jos vardu bei paslaugų teikimo sutarčių, kurios buvo pasirašytos jos vardu. 2018 m. vasario 21 d. buvo nuvykusi į UAB „Tele2“ saloną, jai salono darbuotoja pasakė, kad jos vardu yra paimti tik du telefonai, t. y. viena sutartis sudaryta 2016 m. gruodžio 15 d., o kita sutartis buvo sudaryta 2017 m. sausio 29 d. Nežinojo, kas galėjo pasinaudoti jos asmens duomenimis ir jos vardu sudaryti minėtas paslaugų teikimo ir paimti minėtus du mobiliojo ryšio telefonus. UAB „Tele2“ salone pasakė, kad abi sutartys sudarytos elektroniniu būdu, taip pat jai buvo įteiktos abiejų sutarčių kopijos, kurias pridėjo prie ikiteisminio tyrimo. Apie elektroninius paštus: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ji nieko nežinojo, pažymėjo, kad tai ne jos adresai, kas juos sukūrė nežinojo (I t., b. l. 48–51).

Liudytojas L. U. ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu parodė, kad tinklalapyje „www.skelbiu.lt“ rado skelbimą, jog Vilniuje parduodamas telefonas Sony Xperia XZ už 220 Eur. 2017 m. gruodžio 30 d. susisiekė telefonu su pardavėju, susitarė susitikti (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 30 d. tarp 18.00–19.00 val. susitiko minėtu adresu, prie parduotuvės „IKI“. Pardavėjas atvyko automobiliu Opel, universalu, vokiškais valstybiniais numeriais, automobilio spalva buvo smėlio arba auksinė. Liudytojas atvyko kartu su mama, automobiliu Toyota Auris. Pardavėjas buvo vyras, tarp (duomenys neskelbtini)metų metų amžiaus, šviesesnių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo. Susitikus su pardavėju, pastarasis jį pakvietė atsisėsti į pardavėjo automobilį, ten jis apžiūrėjo telefoną išoriškai, telefonas jam tiko, buvo toks pat kaip nurodyta skelbime, idealios būklės. Paklausus pardavėjo, ar telefonas veikia, pastarasis tvirtino, kad veikia, viskas su telefonu gerai. Sutarė, kad telefoną pirks už 210 Eur. Pinigus pardavėjui padavė grynaisiais. Nusipirkto telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Grįžęs namo į (duomenys neskelbtini), į telefoną įsidėjo savo SIM kortelę, telefonas neveikė. Tuomet pabandė telefoną perrašyti, bet jis vis viena neveikė. Kitą dieną, t. y. 2017 m. gruodžio 31 d., nuvyko į Telia saloną ir pasikeitė savo SIM kortelę, tačiau telefonas vis vien neveikė. Kadangi žinojo, jog telefonas pirktas Tele2 salone nuėjo į jį. Darbuotojai, pažiūrėję telefoną, nurodė, kad telefonas blokuotas ir juo naudotis jis negalės. Tada bandė skambinti pardavėjui, tačiau pastarasis nekėlė telefono ragelio. Kai pavyko prisiskambinti, paaiškino situaciją, o pardavėjas nurodė, kad telefonas jam veikė ir pinigų jis negrąžins. Minėtas pardavėjas tinklalapyje „www.skelbiu.lt“ turi paskyrą pavadinimu „V6“ ir parduoda daugiau daiktų. Prie protokolo pridėjo kompaktinį diską su išsaugotais pardavėjo skelbimais (I t., b. l. 67).

Liudytoja I. Š. 2018 m. kovo 13 d. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), minėtame bute gyvena jos sutuoktinis R. Š., o jos dukra E. Š. nuo 2018 m. vasario 4 d. yra išvykusi mokytis į (duomenys neskelbtini). Minėtas butas nuo 1995 metų nuosavybės teise priklauso jai ir jame visą laiką gyveno jos dukra E. Š. ir jos sutuoktinis R. Š., daugiau niekas jame negyveno. Butas yra bendrabutyje ir pirmame aukšte visuomet yra budintis asmuo, kuris priima siuntas bei laiškus. 2017 m. sausio 29 d., kiek prisimena, jokių ne jai priklausančių siuntų ji negavo. Kiek jai buvo žinoma, jos sutuoktinis R. Š. ir jos dukra E. Š. jokio mobiliojo ryšio telefono per siuntinius gavę nebuvo. Parodė, kad asmens A. K. ji nepažįsta ir nežinojo, kas galėjo pasinaudoti jos duomenimis, pasirašyti sutartį bei užsakyti mobiliojo ryšio telefoną. Ji nurodė, kad jos šeimoje niekas neturėjo mobiliojo ryšio telefono Samsung Galaxy S7 (I t., b. l. 78).

Liudytojas R. Š. 2018 m. kovo 13 d. parodė analogiškas aplinkybes kaip ir liudytoja I. Š. apklausos metu (I t., b. l. 80).

Liudytojas V. S. (V. S.) 2018 m. balandžio 23 d. parodė, kad 2017 m. sausio 31 d. galimai dirbo vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, vežiojo žmonėms siuntas. Kam minėtą dieną vežė siuntas neprisiminė, kadangi praėjo labai daug laiko. Per dieną tenka aptarnauti daug žmonių (50-70 žmonių). Neprisiminė, jog vežė siuntinį adresu (duomenys neskelbtini). Minėtą dieną jokių įtarimų neturėjo, kad kas nors būtų pateikęs ne savo arba suklastotą asmens dokumentą (I t., b. l. 87).

Liudytojas J. M. 2018 m. balandžio 28 d. parodė, kad iki 2017 m. liepos 1 d. dirbo budėtoju bendrabutyje, esančiame, (duomenys neskelbtini). Šiuo metu nedirba, nes yra pensininkas. Dirbant budėtoju, tekdavo priimti į bendrabutį atvežamas siuntas. Neprisiminė, ar dirbo 2017 m. sausio 31 d. Taip pat neprisiminė, ar galėjo būti atvežta siunta adresuota į (duomenys neskelbtini) kambarį. Neprisiminė, ar tą dieną buvo daugiau atneštų siuntų. Kai siuntas atveždavo kurjeriai, pasirašydavo elektroninio įrenginio ekrane, o paštininko atneštas siuntas priėmus, pasirašydavo ant specialaus blanko parašant pareigas, vardą, pavardę, parašą, datą (I t., b. l. 93).

Liudytoja G. U. 2018 m. gegužės 2 d. parodė, kad dirba bendrabučio administratore, bendrabutyje (duomenys neskelbtini). Pagal 2017 metų grafikus 2017 m. sausio 31 d. budėjo J. M.. Apie 12 val. 56 min., tuo atveju jei J. M. pietavo, galėjo būti, kad ji pavadavo J. Neprisiminė, ar 2017 m. sausio 31 d., apie 12 val. 56 min., buvo atnešta siunta. Neprisiminė, kad būtų paėmusi siuntą adresuotą į (duomenys neskelbtini) kambarį. Jei ir buvo siuntos į (duomenys neskelbtini) kambarį, tai budėtojai jų neima, kadangi ten gyvena pastovūs gyventojai (I t., b. l. 95).

Liudytoja R. K. 2018 m. spalio 16 d. parodė, kad 2017 metais Swedbank turėjo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria naudojosi, kai internetu prekiavo AVON kosmetika ir pardavinėjo vaiko nereikalingus rūbus. Neprisiminė dėl ko 2017 m. sausio 31 d. jai buvo pervesti 35 Eur. Galėjo būti, kad kažkas iš jos kažką pirko. Kur išleido gautus pinigus, neprisiminė, bet greičiausiai savo reikmėms. Ji U. M., A. J., K. Š., E. L., M. F., S. G., I. Č. nepažįsta. Apie sukčiavimus ji nieko nežinojo ir su niekuo nėra susijusi. Jokių pažįstamų, kurie 2017 m. sausį būtų atlikę bausmę Alytaus pataisos namuose ar kitose įkalinimo įstaigose, neturi. (I t., b. l. 103–104).

Liudytoja Ž. A. 2018 m. spalio 23 d. parodė, kad A. J., R. B., K. Š., E. L., M. D., S. G., I. Č. nepažįsta ir jos su jais niekas nesieja. Ji nepažįsta jokios U. M.. Į jos sąskaitą pervestus 200 Eur ji atsiminė. Jos pažįstamas A. Z. (A. Z.), su kuriuo ji pažįstama nuo vaikystės, tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namų 7-ame būryje. Jis jai paskambino prieš dieną, kai buvo gautas pavedimas į jos sąskaitą, telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu jis paaiškino, kad jo brolio sąskaita yra areštuota antstolių, todėl nėra galimybės pervesti jam pinigų, kuriuos vėliau galima būtų pervesti į Alytaus pataisos namuose esančią A. Z. sąskaitą, todėl jis paprašė, kad jo draugė galėtų pervesti jai pinigų, o tuos pinigus vėliau pervestų į Alytaus pataisos namų sąskaitas. Ji sutiko ir į jos sąskaitą jai nepažįstama U. M. pervedė 200 Eur. A. Z. prašymu 2018 m. vasario 17 d. ji pervedė tokia tvarka: 40 Eur pervedė į Alytaus pataisos namų sąskaitą (duomenys neskelbtini) mokėjimo paskirtyje nurodžius A. Z., ir 150 Eur į tą pačią sąskaitą mokėjimo paskirtyje nurodžius A. F.. Daugiau kitų pavedimų iš tų pinigų ji nedarė. Jokių kitų pažįstamų, atliekančių laisvės atėmimo bausmes, ji neturėjo, pas juos nesilankė. Ji nežinojo, kad tokiu būdu buvo sukčiaujama. Manė, kad tik padės pažįstamam su pervedimais. Prie apklausos protokolo pridėjo dvi ekrano nuotraukas su minėtais pavedimais (I t., b. l. 110–111).

Liudytojas V. V. 2018 m. spalio 15 d. parodė, kad neatsimena už ką į jo vardu išduotą banko sąskaitą 2017 m. sausio 31 d. buvo pervesti 30 Eur. Galėjo kažką parduoti ar kas nors galėjo grąžinti skolą už pirktas prekes. Kur išleido gautas lėšas, nurodyti negalėjo, nes neprisiminė. U. M., A. J., R. B., K. Š., E. L., M. D., S. G. ir I. Č. nepažįsta, su jais nėra tekę asmeniškai bendrauti. Apie įvykdytą sukčiavimą ir dokumentų klastojimą girdėjo pirmą kartą, su šiais įvykdytais nusikaltimais nėra susijęs. Kas galėjo tuo metu atlikti bausmę Alytaus pataisos namuose ar kitose įkalinimo įstaigose, pasakyti negalėjo, kadangi nuo 2017 metų sausio mėnesio praėjo daug laiko. Nebendrauja su asmenimis, esančiais įkalinimo įstaigoje (I t., b. l. 121–123).

Liudytoja E. M. 2019 m. sausio 21 d. parodė, kad U. M. yra jos pažįstama. Ji negalėjo nurodyti, kokia buvo diena, mėnesis ir metai, kai U. M. iš savo asmeninės banko sąskaitos pervedė į jos asmeninę banko sąskaitą pinigų sumą. Kokia tiksliai pinigų suma buvo pervesta, ji neprisiminė. Galėjo būti apie 80 Eur, nes jos draugas buvo kažkada skolingas liudytojos vyrui, todėl šią pinigų sumą pervedė kaip skolos grąžinimą. Ji nepažįsta R. K., Ž. A. (S.), V. V., G. K., D. A. ir neturi su jais jokio ryšio. Alytaus pataisos namuose atlieka bausmę jos vyras D. S., tačiau nuo kada jos vyras yra Alytaus pataisos namuose, pasakyti tiksliai negalėjo (I t., b. l. 128–129).

Liudytoja D. A. 2019 m. sausio 31 d. parodė, kad ji nepažįsta U. M., R. K., Ž. A., V. V., G. K., E. M., K. Š., E. L., M. D., A. Z., A. F. nepažįsta. Neprisiminė 2017 m. vasario 2 d. į jos sąskaitą gauto pavedimo. Savo sąskaitos numerį yra davusi draugei D., kuriai apie (duomenys neskelbtini) metų. Draugės duomenų ar telefono Nr. nežinojo, nes su ja apie metus laiko nebendravo. Sąskaitos numerį davė prieš 3 metus. Apie įvykdytą sukčiavimą ar dokumento klastojimą ji nieko nežinojo. Sąskaitos numerio daugiau niekam nedavė, apie pervestus pinigus, nieko nežinojo. Pažįstamų asmenų, kurie 2017 metų sausio mėnesį būtų atlikę bausmę Alytaus pataisos namuose ar kitoje įkalinimo įstaigoje, ji nežinojo, su niekuo nebendrauja. Jokia prekyba neužsiėmė (I t., b. l. 138-139).

Liudytojas V. Č. 2019 m. sausio 31 d. parodė, kad jis apie 2017 metus, sausio ar vasario mėnesiais, tiksliai datos neprisiminė, nutarė savo reikmėms įsigyti naujesnio modelio mobiliojo ryšio telefoną. Pradėjo domėtis telefonų kainomis ir peržiūrinėjo įvairius skelbimus internetiniame puslapyje „skelbiu.lt“. Surado sau tinkantį telefono aparatą Sony Xperia XZ, kurio kaina skelbime buvo apie 350-370 Eur, tiksliai neprisiminė, bet pagal tos dienos buvusias kainas, tai buvo viena žemiausių kainų. Nutarė paskambinti skelbime nurodytu numeriu ir pasiteirauti, ar žmogus vis dar telefoną parduoda. Paskambinus telefonu atsiliepė vyras. Paklausus apie norimą įsigyti telefoną šis pasakė, kad telefoną Sony Xperia XZ vis dar turi, telefonas yra visiškai naujas su plėvelėmis ir yra garantinė pažyma. Liudytojui viskas tiko ir jis nutarė įsigyti minėtą telefoną. Susitiko su pardavėju tą pačią dieną, apie vidurdienį prie autobusų stoties esančioje degalinėje. Vyras buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 1,75 m. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpai kirptų tamsių plaukų, kalbėjo lietuvių kalba be akcento, daugiau jo požymių nurodyti negalėjo. Vyras iš rankinės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną, kuris buvo dėžutėje, ir padavė jam apžiūrėti. Apžiūrėjęs vizualiai telefoną pradėjo derėtis dėl kainos. Vyras paaiškino, kad minimaliai kainą galima paderinti, kadangi telefonas yra ne jo, o jo draugo, kuris išvykęs į užsienį ir šis paprašė telefoną parduoti. Apžiūrėjęs telefoną dėžutės viduje nerado garantinės pažymos ir paklausė, kur ji yra. Vyras nustebęs atsakė, kad greičiausiai garantinė pažyma liko pas jo draugą. Pasakė, kad su tuo draugu susisieks ir ją paims, o esant galimybei perduos ją liudytojui. Tuomet jis pasiūlė 330 Eur kainą ir pasakė, kad nupirks telefoną iš karto. Vyras pagalvojęs sutiko. Jis jam sumokėjo 330 Eur grynaisiais. Po kurio laiko bandė susisiekti su pardavėju dėl garantinės pažymos perdavimo, tačiau telefonas buvo išjungtas. Jis to nesureikšmino ir pamiršo. Sony Xperia XZ telefonu jis naudojosi maždaug apie porą mėnesių, o po to įsigijo dar geresnį telefono modelį, todėl Sony Xperia XZ telefoną padėjo į stalčių, galimai tai buvo 2017 metų pavasaris. Nenaudojamą Sony Xperia XZ jis nutarė padovanoti savo sūnui gimtadienio proga, kadangi telefonas buvo naujas ir beveik nenaudotas, tačiau sūnus pats įsigijo naują telefoną, o jo telefonas liko padėtas ir nenaudojamas maždaug apie pusmetį. Apie 2017 m. gruodžio mėnesį jis prisiminęs, kad turi beveik naują ir nenaudotą mobiliojo ryšio telefoną Sony Xperia XZ. Nutarė paduoti skelbimą ir telefoną parduoti už 220 Eur. 2017 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, jam paskambino vyras, kuris norėjo įsigyti parduodamą telefoną. Jis sutarė su juo susitikti prie parduotuvės IKI, Franko gatvėje. Atvykęs vyras buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Apžiūrėjo telefoną vizualiai, įsijungęs jį patikrino ir paklausė, ar galima derėtis. Kiek prisiminė, paderinus simboliškai kainą, jis telefoną nupirko. Po poros dienų jam paskambino tas pats vyras, kuris buvo nupirkęs iš jo telefoną, ir pasakė, kad telefone nėra mobiliojo ryšio signalo. Jis atsakė, kad negali būti, kadangi kai pats naudojosi telefonu viskas buvo gerai, o gulėdamas ir nenaudojamas telefonas pats sugesti negalėjo. Jis pamanė, kad vyras pats sugadino telefoną ir tai yra apgaulė, todėl pasakė, kad jei kažkas yra negerai tegul kreipiasi į taisyklą, ar telefonų saloną, kadangi jis pats neturėjo jokios garantinės pažymos ir parduodamas telefoną jokios garantijos nedavė. Po poros dienų vėl paskambino tas pats vyras ir pasakė, kad buvo nuėjęs su telefonu į telefonų saloną, kur jam paaiškino, kad telefonas yra užblokuotas dėl to, kad kažkas nebuvo įvykdęs įsipareigojimų, t. y. neatsiskaitęs už jį ir pasakė, kad norėtų telefoną grąžinti. Jis vyriškiui pasakė, kad jokių pinigų jis negrąžins, kadangi nežinojo, ar jis sako tiesą ar ne, tiesiog pasakė, kad, kai jis naudojosi telefonu, viskas buvo gerai. Vaikinas kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka ir jis sutiko vaikinui atlyginti žalą (I t., b. l. 141–143).

Liudytojas M. D.2019 m. vasario 5 d. parodė, kad jis U. M. nepažįsta, kur gyvena nežino, jokių ryšių su ja nepalaiko. Kai kalėjo įkalinimo įstaigoje, Alytaus pataisos namuose, nežinojo ar 2017 m. sausio 31 d. U. M. į jo sąskaitą pervedė 11 Eur, nes jis jos neprašė. Pažymėjo, kad jos nepažįsta. Į jo sąskaitą, esančią Alytaus pataisos namuose, daug pažįstamų, draugų, giminių pervedė pinigines lėšas, tokiu būdu jį remia. Gautas pinigines lėšas išleisdavo maisto produktams, cigaretėms nusipirkti. Iš išvardintų asmenų, jam buvo girdėti E. L., A. Z., su kuriais kartu kalėjo įkalinimo įstaigoje. Apie nusikaltimą, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas, jis nieko nežinojo, kas tai padarė nežinojo. Alytaus pataisos namuose atliko bausmę nuo (duomenys neskelbtini) metų lapkričio mėnesio iki (duomenys neskelbtini), tiksliai datos neprisiminė (I t., b. l. 150–152).

Liudytojas E. L. 2019 m. vasario 7 d. parodė, kad jis pažįsta U. M., kuri yra jo draugo K. Š. draugė. Ji jau seniai draugauja su jo minėtu draugu, kuris vis dar šiuo metu atlieka bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Yra ją kelis kartus matęs su K. Š., kai dar buvo laisvėje. Tiksliai neprisiminė, bet manė, kad U. M. jam pervedė 11 Eur dėl to, kad jos draugas K. Š. už pervestus pinigus galėtų apsipirkti Alytaus pataisos namuose. Jis nepažįsta A. K., R. K., Ž. A. (S.), V. V., G. K., E. M., M. D., D. A., A. Z. ir A. F.. Jis tik pažįsta K. Š., su kuriuo draugauja apie dešimt metų. Jis taip pat nieko nežinojo apie klastojamus dokumentus ir mobiliojo ryšio telefonų įsigijimą. Jis nuo 2014 metų lapkričio mėnesio atliko bausmę Alytaus pataisos namuose, kiek prisiminė, (duomenys neskelbtini) būryje, o jo draugas K. Š.– (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 157-158).

Liudytojas A. F. (A. F.) 2019 m. kovo 5 d. parodė, kad nei U. M., nei A. K., nei Ž. A. (S.) jis nepažįsta ir apie šias moteris anksčiau nėra girdėjęs. Jo nesieja jokie ryšiai su jomis. Į klausimą dėl kokios priežasties 2017 m. sausio 31 d. į Ž. A. (S.) banko sąskaitą buvo pervesta 200 Eur iš U. M., atsakė, kad jis nieko nežinojo apie šį pinigų pavedimą, nes nepažįsta Ž. A. (S.) ir U. M.. Jis nežinojo dėl ko jam į Alytaus pataisos namų banko sąskaitą buvo pervesta 150 Eur iš Ž. A. (S.) banko sąskaitos. Tiksliai neatsiminė, nes praėjo daugiau nei vieni metai nuo pinigų pervedimo, bet pinigus Ž. A. (S.) galėjo pervesti faktiškai kitam nuteistajam, kuris galėjo būti išnaudojęs savo apsipirkimo pataisos namų parduotuvėje mėnesinį limitą, nes nuteistiesiems per mėnesį leidžiama apsipirkti tik už 114 Eur, todėl ji, galimai pervedė pinigus jam. Jis iš šių gautų pinigų galimai pirko maisto ir tabako pataisos namų parduotuvėje ir atidavė dalį jų tam nuteistajam, kuriam Ž. A. faktiškai pinigus siuntė. Tiksliai negalėjo pasakyti, ar taip buvo iš tikrųjų, tačiau nežino jokios kitos priežasties dėl ko Ž. A. (S.) pervedė jam 150 Eur. Taip pat neatsiminė asmens vardo, pavardės, kuriam Ž. A. galėjo iš tikrųjų siųsti pinigus. Nei R. K., nei V. V., nei G. K., nei E. M., nei D. A. jis nepažįsta, apie šiuos asmenis anksčiau nėra girdėjęs ir jo nesieja jokie santykiai su jais. K. Š., M. D. ir E. L. pažįsta iš matymo, nes atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose yra juos sutikęs. Žinojo, kad jie anksčiau irgi atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Su K. Š., E. L. ir M. D. pasisveikindavo, žinojo juos iš matymo, tačiau niekada nei su vienu iš jų nėra bendravęs, nes jų nesiejo jokie draugiški ar artimi santykiai. Kokie buvo ar yra R. K., V. V., G. K., E. M., K. Š., M. D., E. L. ir D. A. tarpusavio santykiai, jis nežinojo. Apie sukčiavimą bei dokumento suklastojimą teigė nieko nežinantis ir su tuo nėra niekaip susijęs (I t., b. l. 164–167).

Liudytojas A. Z. (A. Z.) 2019-03-06 parodė, kad nuo 2013 m. kovo 12 d. iki 2017 m. kovo 10 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namų pirmajame sektoriuje, (duomenys neskelbtini) būryje. Prisiminė, kad kartu su juo Alytaus pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliko E. L. ir A. F.. Su A. F. susitikdavo įkalinimo įstaigoje esančioje mokykloje, o su E. atliko bausmę tame pačiame sektoriuje. M. D. ir K. Š. neprisiminė, galimai su jais teko bendrauti pataisos namuose. U. M., R. K., V. V., G. K., E. M., D. A., A. K. nurodė, kad nepažįsta. Ž. S. (dabartinė pavardė A.) yra jo pažįstama. Ž. pažįsta, kadangi anksčiau gyveno tame pačiame mikrorajone, jie yra pažįstami daug metų. Būnant įkalinimo įstaigoje į pataisos namų sąskaitą, prie kurios nei jis, nei kiti kaliniai neturi tiesioginio priėjimo, draugai, giminaičiai ir kiti asmenys gali pervesti pinigines lėšas, kuriomis vėliau galima pasinaudoti atsiskaitant įkalinimo įstaigoje, esančioje parduotuvėje. Anksčiau Alytaus pataisos namuose piniginė suma, kurią vienas kalinys gali išnaudoti per vieną savaitę nebuvo ribojama, o nuo 2017 metų sausio mėnesio buvo pakeistos taisyklės, kad vienam kaliniui per savaitę nebuvo galima išleisti didesnės negu apie 30 Eur sumos, įkalinimo įstaigoje dirbančių kalinių limitas būdavo didesnis, todėl įkalinimo įstaigoje esantys asmenys pradėjo prašyti kitų kalinių, kad jie iš savo piniginių limitų nupirktų jiems reikiamus produktus, maistą, cigaretes, maisto papildus (tiems, kurie sportuoja) ir pan. Dėl to kažkas nuolatos būdavo vienas kitam skolingi. Galimai ir šiuo atveju jam buvo kas nors skolingas ir tokiu būdu jam grąžino skolą. Taip pat galėjo būti ir su A. F., jam taip pat galėjo būti kas nors skolingas. Pinigines lėšas į jo sąskaitą pervedė būtent Ž., nes jis pasitikėjo ja ir žinojo, kad iš Ž. sąskaitos pinigai tikrai niekur nedings ir pasieks pataisos namų sąskaitą. Kas galėjo pervesti pinigines lėšas į Ž. sąskaitą, negalėjo pasakyti. Pervesti pinigai – 40 Eur galėjo būti kaip skolos grąžinimas arba galėjo būti skirti kokiam nors kitam kaliniui, tačiau tiksliai negalėjo pasakyti, nes viskas vyko labai seniai. Apie neteisėtu būdu paimtus mobiliojo ryšio telefonus nieko nežinojo ir su tuo niekaip nebuvo susijęs (I t., b. l. 169–171).

Liudytoja U. M. 2019 m. rugsėjo 12 d. apklausta BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais apklausos metu parodė, kad naudojosi abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), tik neprisiminė iki kurio laiko. 2017 m. sausio 31 d. gyveno (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad tikrai ne bute Nr. (duomenys neskelbtini), nes tuo metu gyveno trečiame aukšte. Žiemą, bet tiksliai neprisiminė kada, draugas K. Š. jos paprašė, kad iš jo draugo, kuris privažiuos, ji paimtų du mobiliojo ryšio telefonus. Jai būnant mokykloje, paskambinęs vaikinas paklausė, kada ji galės būti (duomenys neskelbtini) ir paimti siuntinį. Ji pasakė, kad apie 15-16 val. Tuo metu privažiavo didelis automobilis, o iš jo išlipęs vaikinai jai padavė maišelį su užrašu „Tele2“, kuriame buvo dvi dėžutės. Minėtas vaikinas iš jos asmens dokumento neprašė, ji tik pasirašė, kad priėmė siuntinį. Po kurio laiko jai paskambino K. Š. ir pasakė, kad ji tuos telefonus priduotų ar parduotų, jog už juos gautų pinigų. Gautus telefonus nunešė į lombardą, Kalvarijų gatvėje, kur gavo už abu 600 Eur. Gautus pinigus įsidėjo į savo banko sąskaitą. K. Š. jai atsiuntė trumpąją žinutę, kurioje nurodė 6-7 žmonių duomenis (vardus, pavardes, banko sąskaitų numerius ir pinigų sumas, kurių apklausos metu neprisiminė), kuriems turėjo pervesti nurodytas pinigų sumas. Pažymėjo, kad ji su „Tele2“ jokių sutarčių nesudarinėjo. A. K. nepažįsta, nėra tokios pavardės girdėjusi, jos asmens tapatybės kortelės nėra mačiusi (II t., b. l. 16–17).

Liudytoja U. M. 2019 m. sausio 30 d. apklausta BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais apklausos metu parodė, kad paimdama iš kurjerio telefonus pasirašė, kad gavo siuntas. Taip pat pasirašė ir ant „Tele2“ sutarties. K. Š., kuris yra jos vaikinas, jai pasakė kokiu vardu ir pavarde pasirašyti. Buvo pasakyta, kad turėsiu paimti K. draugo, galimai R. vardu, merginos telefonus, nes ji pati jų pasiimti negalėjo. Nieko neįtardama sutiko. Parašą sugalvojo ekspromtu. K. nurodė, kad telefonus iš jos paims jo draugas, kurio duomenų nenurodė. Vėliau K. liepė telefonus parduoti lombarde. Ji žinojo, kad lombardai yra prie Kalvarijų turgaus. Nuvykusi ten, pridavė vieną telefoną lombarde esančiame prie Kalvarijų turgaus, o kitą telefoną į lombardą esantį prie viešojo transporto stotelės. Nurodė, jog galėtų parodyti lombardus, nes adresų nežino. Kokie tai buvo telefonai, nežinojo, nežiūrėjo, jų neišpakavo, galimai ir lombardo darbuotojai telefonų jos akivaizdoje išpakavę nebuvo, tiksliai neprisiminė. Neprisiminė, ar lombarde pasirašinėjo kokius nors dokumentus. Kokio modelio telefonus pridavė į kiekvieną iš lombardų negalėjo nurodyti. Kiek gavo už kiekvieną telefono aparatą atskirai, pasakyti negalėjo, nes neprisiminė, bet galimai iš viso buvo apie 600 Eur suma. Vėliau, kaip ir minėjo, ankstesnėje apklausoje, K. jai nurodė už telefonus gautus pinigus įnešti į savo asmeninę banko sąskaitą ir atlikti pavedimus į skirtingų asmenų sąskaitas. Visus asmenų duomenis, vardus, pavardes, banko sąskaitų numerius ir sumas K. atsiuntė jai SMS žinute. Jai kilo įtarimų dėl pervedimų, tačiau ji pasitikėjo K. ir padarė pavedimus kaip jos buvo prašoma. Pasitikėjo K., nes tikėjo, kad pastarasis jos tikrai neįvels į jokius nemalonumus, todėl į situaciją labai nesigilino, o paprašiusi K. paaiškinti situaciją, jis tai daryti atsisakydavo ir tiesiog liepdavo padaryti tai, ko prašo. Tai buvo vienintelis atvejis, kai ji darė tokius dalykus K. prašymu. Asmenų, kuriems turėjo padaryti pavedimus, nepažįsta, žinojo tik vieną merginą vardu E., pavardės neprisiminė, kuriai darė pavedimą. E. yra K. draugo, galimai vardu D., mergina. Po to, kai ją susirado policijos pareigūnai suprato, kad buvo daroma kažkas neteisėto ir dėl to papriekaištavo K., jis atsiprašė ir daugiau nieko nepaaiškino ir nekomentavo. Nežinojo, kad yra daroma kažkas neteisėta, tiesiog pasitikėjo K. (II t., b. l. 18).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog specialioji liudyta U. M. parodė lombardų buvimo vietas, kuriuose pridavė telefonus. Pridėtos fotolentelės (II t., b. l. 21-26).

Liudytoja U. M. 2019 m. gegužės 6 d. parodė, kad apie įvykio aplinkybes, kurios jai yra žinomos jau yra davusi išsamius parodymus savo apklausose, kai buvo apklausta specialiojo liudytojo statusu. Savo parodymus patvirtino. 2017 metų žiemą, tikslaus laiko neprisiminė, paprašyta draugo K. Š. iš nepažįstamo asmens, galimai kurjerio, paėmė du mobiliojo ryšio telefonus. K. Š. ją patikino, kad telefonus paėmusi ji neturės jokių problemų. Tuo metu, kai paėmė iš kurjerio du mobiliojo ryšio telefonus, ji pasirašė kurjeriui, kad siuntą gavo. Taip pa ir pasirašė ant Tele2 sutarčių. Kokiu vardu ir pavarde jai reikės pasirašyti nurodė K. Š., kuris yra jos sutuoktinis. K. nurodė, kad ji turi paimti draugo, galimai vardu R., merginos telefonus, nes pastaroji jų pati paimti negali. Ji nieko neįtardama sutiko paimti telefonus ir pasirašyti kito asmens vardu bei pavarde Tele2 sutartis. Parašą sugalvojo ekspromtu. K. nurodė, kad telefonus iš jos paims jo draugas, kurio duomenų nenurodė. Po to K. liepė, paimtus mobiliojo ryšio telefonus, parduoti lombarde. Ji žinojo, kad lombardai yra prie Kalvarijų turgaus, dėl to nuvyko ten ir viename lombarde, kuris yra šalia Kalvarijų turgaus, o kitą telefoną pridavė į lombardą, esantį prie viešojo transporto stotelės. Lombardų adresų nežinojo, tačiau parodyti galėjo. Kokie tai buvo telefonai, nežinojo, nežiūrėjo, jų neišpakavo, galimai ir lombardo darbuotojai telefonų jos akivaizdoje išpakavę nebuvo, tiksliai neprisiminė. Neprisiminė ar lombarde pasirašinėjo kokius nors dokumentus. Kokio modelio telefonus pridavė į kiekvieną iš lombardų negalėjo nurodyti. Kiek gavo už kiekvieną telefono aparatą atskirai, pasakyti negalėjo, nes neprisiminė, bet galimai iš viso buvo apie 600 Eur suma. Vėliau, kaip ir minėjo, ankstesnėje apklausoje, K. jai nurodė už telefonus gautus pinigus įnešti į savo asmeninę banko sąskaitą ir atlikti pavedimus į skirtingų asmenų sąskaitas. Visus asmenų duomenis, vardus, pavardes, banko sąskaitų numerius ir sumas K. atsiuntė jai SMS žinute. Jai kilo įtarimų dėl pervedimų, tačiau ji pasitikėjo Ko. ir padarė pavedimus kaip jos buvo prašoma. Pasitikėjo, nes tikėjo, kad neįvels į jokius nemalonumus, todėl į situaciją labai nesigilino, o paprašiusi K. paaiškinti situaciją, jis tai daryti atsisakydavo ir tiesiog liepdavo padaryti tai, ko prašo. Tai buvo vienintelis atvejis, kai ji darė tokius dalykus K. prašymu. Asmenų, kuriems turėjo padaryti pavedimus, nepažįsta, žinojo tik vieną merginą vardu E., pavardės neprisiminė, kuriai darė pavedimą. E. yra K. draugo, galimai vardu D., mergina. Po to, kai ją susirado policijos pareigūnai suprato, kad buvo daroma kažkas neteisėto ir dėl to papriekaištavo K., jis atsiprašė ir daugiau nieko nepaaiškino ir nekomentavo. Nežinojo, kad yra daroma kažkas neteisėto, tiesiog pasitikėjo K. (II t., b. l. 29–31).

Apklaustas įtariamuoju K. Š. 2019 m. kovo 4 d. parodė, kad jis nepažįsta A. K., jų jokie santykiai nesieja. U. M. yra jo žmona. Nurodė, jog turėjo skolą vienam asmeniui, su kuriuo atlikinėjo bausmę Alytaus pataisos namuose. Tuo tarpu R. P. buvo jam skoloje. Paskambino R. P. ir paklausė, ar gali grąžinti skolą, jis pasakė, kad pinigų neturi. R. P. jam nurodė, kad užsienyje yra jo sesers palikti telefonai, kuriuos lombarde galima brangiai parduoti. R. P. neturėjo laisvėje esančio žmogaus, kuris galėtų paimti telefonus, sesuo buvo užsienyje, todėl reikėjo telefonus paimti sesers vardu, nes ji pati pasiimti telefonų negalėjo, tačiau nurodė, kad ji neprieštaravo, nes tie telefonai jam buvo atiduoti. Negalvodamas nieko blogo, davė savo žmonos U. M. adresą, padiktavo jos telefono numerį, vardą ir pavardę. Jam buvo reikalingi pinigai grąžinti visas skolas. Po kiek laiko pinigai buvo pervesti į sąskaitas skoloms padengti. Parodė, kad nepažįsta R. K., Ž. S. (dabartinė pavardė A.), V. V., G. K., E. M., E. L., M. D., D. A., tiesiog pinigai buvo pervesti į jų sąskaitas pagal asmenų, kuriems jis buvo skolingas, nurodymus. Neprisiminė kam buvo skolingas. Parodė, jog nieko nežinojo apie suklastotą dokumentą, su kuriuo buvo pasirašyta sutartis ir paimti telefonai (II t., b. l. 50).

Priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo K. Š. atžvilgiu (II t., b. l. 54–60).

Liudytojas K. Š. 2019 m. gegužės 6 d. parodė, kad A. K. jis nepažįsta ir su šia mergina jokie santykiai jo nesieja. Jis pažįsta U. M., kuri yra jo žmona. Galimai nuo 2013 ar 2014 metų iki 2019 metų kovo mėnesio atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, o vėliau buvo suimtas ir patalpintas į Kauno tardymo izoliatorių. Ankstesniu metu jis buvo skolingas ne vienam asmeniui, su kuriais atlikinėjo bausmę Alytaus pataisos namuose, o jam buvo skolingas R. P.. Šiam asmeniui pinigus paskolino, būdamas įkalinimo įstaigoje, iš našlaičio pašalpos, kurią gaudavo. Vienu momentu jam labai pristigo pinigų ir niekas iš laisvėje esančių artimų draugų negalėjo jam padėti, dėl to jis paskambino R. P. ir paklausė, ar gali grąžinti skolą. R. P. atsakė, kad pinigų neturi, bet yra užsienyje kažkas, galimai jo sesers ar draugės, tiksliai neprisiminė, palikti nauji telefonai, kuriuos minėta mergina R. P. yra išsiuntusi iš Anglijos į Lietuvą per pašto siuntą. Siunta adresuota kažkokiai merginai. Kokie R. santykiai su ta mergina, negalėjo pasakyti, tačiau ji šiuo metu yra išvykusi ir telefonų nėra kam atsiimti iš kurjerio. R. P. pasakė, kad paėmus minėtus telefonus, galima brangiai parduoti lombarde ir gauta pinigų suma ne tik padengs R. P. skolą, bet gaus dar daugiau. R. P. teigimu telefonai buvo įgyti teisėtu būdu, nes jis apie tai R. P. klausė. Kokią sumą jam buvo skolingas R. P. tiksliai neprisiminė, galimai 500 Eur ar 550 Eur. R. P. neturėjo laisvėje esančio žmogaus, kuris galėtų paimti telefonus, sesuo buvo užsienyje, todėl reikėjo telefonus paimti kažkokios merginos ar sesers vardu, nes ji pati pasiimti telefonų negalėjo, tačiau nurodė, kad ji neprieštaravo, nes tie telefonai jam buvo atiduoti. R. P. pasakė, kad atsiimant telefonus reikės pasirašyti kitos merginos vardu ir pavarde ir tuo metu jam tuos duomenis padiktavo. Jis R. P. pasitikėjo, patikino, kad telefonai tikrai sesers ir su jais nebus jokios problemos. Paprašė telefonus paimti U. M., o ji pasitikėdama sutiko tai padaryti. Negalvodamas nieko blogo, davė savo žmonos U. M. adresą, kuriuo ji tuo metu gyveno, padiktavo jos telefono numerį. Kai U. paėmė iš kurjerio telefonus, paprašė, kad ji juos parduotų lombarduose ir pinigus pervestų asmenims, kuriems jis buvo skolingas Alytaus pataisos namuose. Jam buvo reikalingi pinigai grąžinti visas skolas. Po kiek laiko pinigai buvo persiųsti į sąskaitas skoloms padengti. Parodė, kad nepažįsta R. K., Ž. S. (dabartinė pavardė A.), V. V., G. K., E. M., M. D., D. A., tiesiog pinigai buvo pervesti į jų sąskaitas pagal asmenų, kuriems jis buvo skolingas, nurodymus. E. L. pažįsta, pastarasis atliko laisvės atėmimo bausmę kartu su juo Alytaus pataisos namuose ir gyvena (duomenys neskelbtini). Jis nežinojo kitų nuteistųjų vardų ir pavardžių, nes pataisos namuose daugiausiai visus vadino pravardėmis. Neprisiminė asmenų vardų ir pavardžių, kuriems buvo skolingas. Apie suklastotą dokumentą, su kuriuo buvo pasirašyta sutartis ir paimti telefonai, jis nieko nežinojo. (II t., b. l. 71–73).

SEB pateiktas U. M. sąskaitos išrašas bei informaciją apie prisijungimas prie elektroninės bankininkystės ir IP adresai, iš kurių buvo vykdomos finansinės operacijos (II t., b. l. 95–99).

UAB „Tele2“ 2018 m. kovo 12 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktos judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartys Nr. 1(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., 2, b. l. 115–125).

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.