Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorija 1.3.5.1.; 1.3.5.4.; 3.2.6.1.

SPRENDIMAS

2016 m. kovo 7 d.

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl neteisėto atleidimo iš darbo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad ieškovė G. G. nuo 2015-09-10 iki 2015-10-06 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) administratore-vadybininke. Darbo savaitės trukmė 5 dienos, 40 valandų savaitė, mokant jai 325 EUR mėnesinę algą (b.l. 9-12). Ieškovė 2015-10-05 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. 1 buvo atleista iš pareigų pagal LR DK 136 str. 3 d. (b.l. 15-16).

Atsakovas nurodo, kad ieškovė buvo atleista iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, kuris pasireiškė pasišalinimu iš darbo vietos darbo metu dėl asmeninių priežasčių be leidimo ir be pateisinamos priežasties; neteisingai sumaketuota ir su gramatinėmis klaidomis reklama išsiųsta LNT laikraščiui ir klaidingos reklamos patalpinimu į Facebook tinklapį; neteisingai apskaičiuota atliekamos paslaugos kaina, neįtraukiant kelionpinigių. Tuo būdu ieškovė padarė šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, dėl ko prarado pasitikėjimą (b.l. 15-16).

Šalys neginčija tos aplinkybės, kad 2015-10-01 apie 16.30 val. UAB (duomenys neskelbtini) direktorei esant komandiruotėje, ieškovė buvo palikusi darbo vietą dėl asmeninių priežasčių. Ieškovė nurodo, kad tuo laiku, iš vaikų lopšelio – darželio „Vaivorykštė“, kurį lanko ieškovės sūnus sulaukė skambučio, kad susirgo ieškovės sūnus. Po skambučio nuvyko į lopšelį – darželį, paėmusi sūnų, nuvežė į namus ir po to grįžo į darbo vietą, bendrovės veikla dėl to nebuvo sutrikdyta, jos atliekamų pareigų kokybė nuo to nenukentėjo. UAB (duomenys neskelbtini) direktorė D. R. nurodo, kad 2015-10-01 buvo komandiruotėje Šiauliuose, o atsakovė buvo palikta darbo vietoje, kad būtų užtikrintas bendrovės veiklos nenutrūkstamumas ir klientų aptarnavimas. Kad ieškovės nėra darbo vietoje, ji sužinojo tik tada, kai negalėjo prisiskambinti ieškovei bendrovės telefonu. Savo paaiškinimus ir versijas dėl nebuvimo darbe, ieškovė pateikė vėliau. Tokiu būdu ieškovė netinkamai vykdė jai pavestas pareigas ir jos padaryti darbo pareigų pažeidimai neleidžia tikėtis, kad ieškovė ateityje tinkamai vykdys jai pavestas darbo pareigas

Šiurkštus darbo drausmės pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo santykiai pasibaigia tokiu būdu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir sunkiai konkuruoja su kitais pretendentais į darbo vietas. Dėl šios priežasties darbdavys atleisti darbuotoją šiuo pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. B. v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-146/2011; 2012 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. S. v. žemės ūkio kooperatinė bendrovė „Litbera“, bylos Nr.3K-3-138/2012; kt.). Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad, net ir pripažinus darbo drausmės pažeidimą šiurkščiu, tai nereiškia, kad darbuotojui vien dėl to taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Esant šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui darbdavys gali taikyti ir lengvesnes drausmines nuobaudas: pastabą ar papeikimą. Parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (darbo drausmės pažeidimo sunkumą, padarinius, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, atsižvelgiant į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Taigi, sprendžiant, ar darbuotojas iš darbo yra atleistas už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą teisėtai, įrodinėjant pažeidimo faktą, taikytini itin griežti įrodymų pakankamumo reikalavimai, kad nekiltų jokių pagrįstų abejonių įrodinėjimo dalyko fakto buvimu, o bet kokia abejonė vertintina ieškovės, kaip silpnesniosios šalies, naudai.

Teismo nuomone, pagal nustatytas aplinkybes, ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą, kuris pasireiškia tuo, kad ji iš anksto neįspėjo darbdavio apie pasišalinimą iš darbo vietos dėl asmeninių priežasčių, tačiau šis pažeidimas nelaikytinas šiurkščiu pažeidimu DK 235 str. prasme. Darbdavys turėjo teisę skirti drausminę nuobaudą darbuotojui, tačiau ši nuobauda neturėjo būti pati griežčiausia – atleidimas iš darbo. Teismas nenustatė, kad dėl ieškovės kaltės bendrovė patyrė žalos ar buvo sutrikdyta jos veikla.

Ieškiniu ieškovė G. G., pripažinus jos atleidimą iš darbo neteisėtu, prašė darbo sutartį Nr. 5 sudarytą tarp šalių yra nutraukti teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. DK 300 straipsnio 4 dalyje suformuluotos nuostatos, kurių pagrindu galima neteisėto darbo sutarties nutraukimo fakto konstatacija, kartu pripažįstant, kad darbuotojas negali būti grąžinamas į darbą dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Teismas, sprendžia, kad, atsižvelgiant į šios nagrinėjamos bylos konkrečias faktines aplinkybes, yra galima šią įstatymo nuostatą taikyti, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.): neteisėtai atleistą ieškovę grąžinus į darbą jai gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Dėl to yra pagrindas taikyti DK 300 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą, ieškovo pažeistų darbo teisių gynimo būdą - pripažinti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. 1 ir ieškovės G. G. atleidimą iš darbo pas atsakovą nuo 2015 m. spalio 6 d. neteisėtu, laikyti, kad G. G. atleista iš darbo teismo sprendimu DK 300 straipsnio 4 dalies pagrindu bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį.

Teismas nustatė, kad ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą, kuris pasireiškia tuo, kad ji iš anksto neįspėjo darbdavio apie pasišalinimą iš darbo vietos dėl asmeninių priežasčių, todėl nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos ir išeitinės išmokos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, ieškovės G. G. ieškinys tenkintinas iš dalies – panaikintinas atsakovo 2015-10-05 įsakymas Nr. 1 dėl drausminės nuobaudos skyrimo; iš atsakovo priteistina ieškovei už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2015-10-06 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos po 325 EUR per mėnesį. Laikytina, kad darbo sutartis su ieškove G. G. nutrauktina teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (LR DK 300 str. 4 d.).

LR CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimo daliai. Kadangi teismas patenkino esminį ieškovės reikalavimą – pripažino jos atleidimą neteisėtu ir patenkino su tuo susijusius reikalavimus, todėl ieškovei atlygintinos jos turėtos advokato padėjėjo pagalbos išlaidos - 150 EUR (b.l. 47). Iš atsakovo taip pat priteistinas žyminis mokestis 41 EUR ir 2,16 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei (LR CPK 80 str. 85 str. 1 d. 4 p., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2015 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. 1 ir G. G. atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu.

G. G. darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) laikyti nutraukta teismo sprendimu, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini), įm. kodas (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) po 325 EUR (tris šimtus dvidešimt penkis eurus) per mėnesį vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2015-10-06) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir 150 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) advokato pagalbos išlaidų.

Iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini), priteisti 41 EUR (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 2,16 EUR (du eurus 16 ct) dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660.

Priteistos darbo užmokesčio sumos nurodytos neatskaičius įstatymų nustatytų mokesčių.

Likusioje dalyje ieškininius reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.