- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-20
- Bylos Nr.
- I2-4643-1066/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02050-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis (pirm.), Indrė Pukanasytė-Biekšė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- S. A. K. N.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. K. N. (S. A. K. N.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas S. A. K. N. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priimtą sprendimą atsisakyti išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje Indijos piliečiui S. A. K. N. (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nagrinėti prašymą dėl laikino leidimo išdavimo.
2. Savo skundo reikalavimus grindžia tokiais argumentais:
2.1. Skundžiamu Sprendimu atsisakyta išduoti pareiškėjui laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje dėl to, kad įmonė, norinti įdarbinti užsienietį, nevykdo veiklos, dėl ko užsienietis ketina gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje tik formaliai ir neatitinka keliamų reikalavimų, taigi pateikta informacija neatitiko tikrovės, be to, pareiškėjo profesinė kvalifikacija neatitinka siūlomam darbui.
2.2. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu Sprendimu, tvirtina, kad Sprendimo priėmimą iš esmės įtakojo tai, kad UAB „Smiltynų oazė“ vadovė A. M. yra l. M., kuris reklamuojasi kaip teikiantis paslaugas dėl užsieniečių įdarbinimo ir padeda susitvarkyti ir pateikti dokumentus, norint gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, žmona. Pareiškėjo teigimu, UAB „Smiltynų oazė“ yra atskira įmonė ir užsiima tik verslo konsultacine veikla ir dirba tik su įmonėmis, kuriose yra įdarbinti užsieniečiai. Šiuo metu įmonėje dirba 2 darbuotojai, vadovė ir užsienio pilietė, kuri yra verslo konsultantė, studijas baigusi Lietuvoje.
2.3. Pabrėžia, kad UAB „Smiltynų oazė“ ketino įdarbinti pareiškėją pagal jo įgytą specialybę elektronikos inžinieriumi (informacinė inžinerija) ne trumpesniam nei 6 mėnesių darbo sutarties terminui, kadangi šiuo metu ypatingai sparčiai vystosi IT sektorius Lietuvoje. Pareiškėjas iki jis buvo rekomenduotas darbui UAB „Smiltynų oazė“ jau turėjo laikiną leidimą gyventi Lietuvoje ir oficialiai dirbo. Priėmus Sprendimą atsisakyti išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas neteko teisės vieneriems metams gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, ko pasekoje, tvarkingai dirbantis asmuo iki tol neturėjęs jokių nusižengimų privalo ne trumpiau nei metams atsisakyti darbo Lietuvoje ir išvykti į savo gimtąją šalį. Be kita ko, Sprendimas įtakoja ir pačios įmonės, kuri norėjo įsidarbinti užsienietį veiklą.
2.4. Teigia, kad šiuo aspektu vienintelis formalus reikalavimas yra darbdavio įsipareigojimas ne trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui sudaryti darbo sutarti su užsieniečiu, kuris kaip darbo sutarties šalis įsipareigotų atlikti darbo funkcijas, kurių turinys atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 2 dalyje nurodytą profesiją. Įstatymas nenustato jokių papildomų sąlygų ir reikalavimų tarp darbdavio ir užsieniečio susiklostančių darbo santykių formai ir turiniui. Šių santykių dalyvių teisės ir pareigos įgyvendinamos Darbo kodekso (ir kitų darbo įstatymų) bei darbo sutarties nustatyta tvarka.
Mano, kad ginčo situacijoje nei įmonė, nei pareiškėjas neketino pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatų, todėl Sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pateiktą poziciją grindžia tokiais argumentais:
3.1. Nurodo, kad UAB „Smiltynų oazė“ (toliau – ir Bendrovė) nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2020 m. birželio 25 d. Bendrovės direktoriumi buvo Lietuvos Respublikos pilietis I. M., kuris yra žinomas kaip tarpininkas, ne vienerius metus aktyviai padedantis trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, gaunant nacionalines vizas ir (ar) leidimus laikinai gyventi. Pasak atsakovo, dažnai trečiųjų šalių piliečiai tampa Lietuvos Respublikoje registruotų įmonių dalyviais ar darbuotojais tik formaliai, t. y. tik tam, kad gautų leidimus laikinai gyventi ar nacionalines vizas ir taip įteisintų savo buvimą Šengeno valstybėse, o ne tam, kad užsiimtų realia teisėta ar darbine veikla Lietuvos Respublikoje, o tokių įmonių veikla taip pat dažnai būna tik imituojama. Tokia pozicija patvirtina įmonių interneto svetainėse esanti reklaminė informacija.
3.2. Taip pat nurodo, kad nuo 2020 m. birželio 25 d. Bendrovės direktorės pareigas eina I. M. sutuoktinė – Lietuvos Respublikos pilietė A. M., kuri Bendrovėje buvo įdarbinta nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2020 m. liepos 1 d. (140,00 Eur dydžio mėnesinis darbo užmokestis jai, kaip ir sutuoktiniui, buvo priskaitytas tik už 4 mėnesius). Po to ji ir vėl įdarbinta nuo 2022 m. kovo 14 d. Šios aplinkybės leidžia vertinti, kad Bendrovėje nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 14 d. nebuvo nė vieno darbo funkcijas atliekančio darbuotojo, kuris Bendrovės vardu būtų vykdęs ekonominę veiklą. Nustatytos aplinkybės taip pat kelia įtarimą, kad pareiškėjas, tariamai ketindamas dirbti Bendrovėje, iš tikrųjų, siekia tik gauti leidimą laikinai gyventi 3 metams ir jo suteikiamas teises.
3.3. Tvirtina, kad Departamentui nebuvo pateikta jokių Bendrovės vykdomą ekonominę veiklą patvirtinančių dokumentų, taip pat nepaaiškinta, kodėl pareiškėjas nusprendė dirbti Bendrovėje (pagal tokią specialybę), taigi galima spręsti, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punktą bei 44¹ straipsnyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas:
3.3.1. Departamentui nebuvo pateikta visiškai jokios informacijos apie tai, kiek ir kokių klientų, kuriems būtų reikalingos elektronikos inžinieriaus paslaugos, turi Bendrovė, ar kodėl tie klientai galėtų būti suinteresuoti paslaugų gavimu iš veiklos nevykdančios ir patirties tokių paslaugų teikime neturinčios Bendrovės.
3.3.2. Taip pat nebuvo pateikta įrodymų, kodėl paminėtų funkcijų pareiškėjas negalėtų vykdyti nebūdamas Lietuvos Respublikoje.
3.4. Departamentas mano, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, iš tikrųjų, buvo suinteresuotas tik leidimo laikinai gyventi ir jo suteikiamų teisių gavimu, o ne darbu Bendrovėje.
3.5. Nesutinka su pareiškėju, kad ginčijamas Sprendimas sukėlė neigiamas pasekmes, nes vien tai, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka pareiškėjo ar Bendrovės lūkesčių, nesudaro pagrindo vertinti, kad jis yra neproporcingas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. Pareiškėjas 2022 m. kovo 2 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti UAB „Smiltynų oazė“ Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą (elektronikos inžinieriumi).
4.2. Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kartu pridėtus dokumentus, Departamentas nustatė, kad Bendrovė įregistruota 2014 m. kovo 27 d. adresu: (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2020 m. birželio 25 d. Bendrovės direktoriumi buvo Lietuvos Respublikos pilietis I. M., gim. (duomenys neskelbtini), su kuriuo susijusių įmonių viešai skelbiamoje informacijoje (pvz., puslapyje www.migracija.lt) siūlomos paslaugos įgyjant leidimus gyventi Lietuvoje. Sprendime konstatuota: I. M. buvo Bendrovės direktoriumi nuo 2019-02-15 iki 2020-06-25, tačiau atlyginimas (140 Eur/mėnesį) jam buvo priskaičiuotas tik už 4 šio laikotarpio mėnesius (nuo 2019 lapkričio iki 2020 m. vasario); nuo 2020-06-25 Bendrovės direktorės pareigas eina I. M. sutuoktinė, kuri buvo įdarbinta nuo 2019-11-04 iki 2020-07-01 ir 2020-10-04 (vienai dienai) ir kuriai atlyginimas (140,00 Eur/mėnesį) buvo mokamas tik už 4 mėnesius (nuo 2019 lapkričio iki 2020 m. vasario), vėliau įdarbinta nuo 2022-03-14; Bendrovėje laikotarpiu nuo 2022-03-01 iki 2022-03-14 nebuvo nei vieno darbuotojo.
4.3. Skundžiamu 2022-04-27 Sprendimu Departamentas nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes: 1) duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir 2) darbdavys (priimančioji įmonė, priimantysis subjektas) nevykdo ekonominės veiklos. Sprendime konstatuota, jog Departamentui nebuvo pateikta visiškai jokių Bendrovės paslaugų teikimo vykdymą ir atsiskaitymo už suteiktas paslaugas patvirtinančių dokumentų, todėl Bendrovė nepagrindė realios ekonominės veiklos vykdymo, o pareiškėjas – būtinybės dirbti Bendrovėje elektronikos inžinieriumi, t. y. kad iš tikrųjų leidimas laikinai gyventi reikalingas ne tam, kad jis pradėtų dirbti Lietuvos Respublikoje ir dirbtų viso leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu, o tam, kad įteisintų savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse. Dėl to konstatuota, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkto bei 44¹ straipsnyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą – ketinimą dirbti Bendrovėje.
5. Byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal Įstatymo 44¹ straipsnio nuostatas.
Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar nepakeistas leidimas laikinai gyventi.
Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė;
Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto d) papunktį išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra likviduojami, bankrutuojantys arba nevykdo ekonominės veiklos.
7. Pareiškėjo teigimu, neteisinga atsakovo pozicija sutapatinti Bendrovės veiklą su Bendrovės direktorės vyro I. M. veikla, nes UAB „Smiltynų oazė“ yra atskira įmonė, kuri užsiima verslo konsultacine veikla ir dirba tik su įmonėmis, kuriose yra įdarbinti užsieniečiai.
Byloje nustatyta, kad siekdamas įsitikinti Bendrovės vykdomos ekonominės veiklos realumu ir pareiškėjo ketinimais dirbti elektros inžinieriumi Bendrovėje, atsakovas kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pateikti informaciją apie tai, kokią ekonominę veiklą vykdo ir ketina vykdyti Bendrovė, kokių funkcijų vykdymui Bendrovėje yra reikalinga pareiškėjo aukšta kvalifikacija, kodėl pareiškėjas šių funkcijų negali vykdyti nebūdamas Lietuvos Respublikoje, be kita ko, pateikti pagrindžiančius dokumentus ir (ar) išsamų paaiškinimą apie tai, kokią ekonominę veiklą šiuo metu vykdo ir artimiausią pusmetį ketina vykdyti Bendrovė, taip pat 2021 m. ir 2022 m. sausio-kovo mėn. Bendrovės išrašomų ir gaunamų sąskaitų faktūrų registrus, aktualias ūkines-komercines sutartis dėl darbų atlikimo (paslaugų teikimo), šių sutarčių vykdymą ir atsiskaitymą patvirtinančius dokumentus.
Departamentas patvirtino, kad jam pareiškėjas pateikė: 1) Anna universiteto sindikato pažymą, patvirtinančią, kad pareiškėjas „baigė Informacijos ir komunikacijos inžinerijos fakultetą ir jam buvo suteiktas elektronikos ir komunikacijos inžinerijos srities inžinerijos bakalauro laipsnis, nes jis baigė studijų programą ir buvo įvertintas tinkamai paskirtų egzaminuotojų, kad gautų šį laipsnį, ir 2018 m. balandžio mėn. buvo perkeltas į pirmą klasę“; 2) Cognizant Technology Solutions India Private Ltd. pažymą apie tai, kad pareiškėjas nuo 2018 m. gruodžio 8 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d. dirbo šioje įmonėje elektronikos inžinieriumi; 3) Bendrovės 2019, 2020 bei 2021 m. balansai ir pelno (nuostolių) ataskaitas, pagal kurias Bendrovė nei 2019 m., nei 2020 m. negavo jokių pajamų ir nepatyrė jokių sąnaudų, įskaitant su darbo santykiais susijusias sąnaudas, o pagal 2021 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, Bendrovė 2021 m. gavo 13 350,00 Eur pardavimo pajamų, patyrė 242,00 Eur su darbo santykiais susijusių išlaidų bei 12 358,00 Eur kitų sąnaudų. Jokių kitų dokumentų, pagrindžiančių Bendrovės pajamų gavimą, atsakovui nebuvo pateikta. Nors Departamentas pakartotinai pareiškėjo prašė pateikti duomenis apie Bendrovės veiklą ir pajamas, 2021 – 2022 metų sąskaitų registrus, duomenis apie konkrečius klientus, sąskaitų registrus, duomenis apie nuomojamas patalpas, rinkodarą, pareiškėjas jų nepateikė, o vietoje to nurodė abstrakčius paaiškinimus apie planuojamą plėtrą ir žodinį bendravimą su klientais, Bendrovės nuomojamų biuro patalpų sutarčių taip pat nepateikė. Tokių įrodymų nepateikta ir teismui. Skunde pareiškėjas ir neteigia, kad Departamentas neteisingai įvertino, kad Bendrovė nevykdo ekonominės veiklos, nepateikia jokių tokią Departamento išvadą paneigiančių įrodymų. Ir nors pareiškėjas skunde tvirtina, kad šiuo metu Bendrovėje dirba darbuotojai ir kad Bendrovė jau ketino įdarbinti pareiškėją ne trumpesniam, negu 6 mėnesių terminui, kadangi šiuo metu sparčiai vystosi IT sektorius Lietuvoje, teismas pažymi, jog vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei dirbti Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tik Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas savaime nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016). Taigi Departamento išvada, kad Bendrovė realiai ekonominės veiklos nevykdo lieka nepaneigta.
9. Teismas tuo pačiu pastebi, kad pareiškėjas, kvestionuodamas Departamento Sprendimą, iš esmės nesutinka su Sprendimu, nurodydamas jog šiuo metu įmonėje dirba 2 darbuotojai, vadovė ir užsienio pilietė, kad Bendrovė ketino įdarbinti ir pareiškėją ne trumpesniam, negu 6 mėnesių terminui, kadangi šiuo metu sparčiai vystosi IT sektorius Lietuvoje, atvyksta daug informacinių technologijų specialistų iš užsienio ir pareiškėjas būtų galėjęs teikti konsultacines paslaugas, mokymus kitiems specialistams, tačiau tokie teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Kaip matyti, Bendrovėje darbuotojai įdarbinti 2022 m. kovo mėnesį, t. y. tuo metu, kai Pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Nėra pateikta jokių įrodymų, kad Bendrovei išties yra reikalinga pareiškėjo aukšta elektronikos inžinieriaus kvalifikacija (nepaaiškinta nei atsakovui, nei teismui, dėl kokių priežasčių Bendrovei iškilo poreikis įdarbinti būtent šį specialistą). Kaip jau pasisakyta, lieka nepaneigta išvada, kad Bendrovė realios ekonominės veiklos nevykdė. Ir nors elektronikos inžinieriaus profesija yra įtraukta į Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2019-08-30 įsakymu Nr. 4-491 patvirtintą profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, tačiau šiuo atveju Departamentui nebuvo pateikta visiškai jokios informacijos apie tai, kiek ir kokių klientų, kuriems būtų reikalingos elektronikos inžinieriaus paslaugos, turi Bendrovė, ar kodėl klientai galėtų būti suinteresuoti paslaugų gavimu iš veiklos nevykdančios ir patirties tokių paslaugų teikime neturinčios Bendrovės.
Pats pareiškėjas teismui iš esmės nepateikia jokių naujų duomenų ar argumentų, kurie galėtų jo teiginius pagrįsti, jog atsakovas, vertindamas jo nustatytas aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtino Lietuvos migracijos politikos gaires, pagal kurių 22.3 punktą Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybių (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita).
10. Nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, jog nustatant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pagrindą, užsieniečio valia nėra esminis elementas. Šiuo atveju pagrindas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi yra atsakovo surinkti duomenys, taip pat duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi. Nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai duomenų, kad būtų galima teigti, jog pareiškėjo deklaruoti atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslai yra kitokie nei oficialiai deklaruoti ir pareiškėjas siekė atitikti Įstatyme nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, o ne darbu Bendrovėje. Taigi atsakovas turėjo teisėtą pagrindą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
11. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, jog atsakovo Sprendimas buvo priimtas detaliai įvertinus konkrečius pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais buvo grindžiama Bendrovės veikla, atsakovo atlikto patikrinimo rezultatus, visus turimus įrodymus. Atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 16 punkto d) papunkčiu, nes šiuo atveju, buvo pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkto bei 44¹ straipsnyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą – ketinimą dirbti Bendrovėje.
12. Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
13. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Sprendimą negali būti tenkinami, o reikalvimas įpareigoti iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl laikino leidimo išdavimo laikytinas išvestiniu, kuris taip pat netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85−87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo S. A. K. N. (S. A. K. N.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.