Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2008-09-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-72-511/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2008-09-16
Bylos Nr.
1-72-511/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eligijus Gladutis
Advokatai
Žygimantas Rutkauskas
Baudžiamoji byla Nr. 1-72-511/2008Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.3.1.
N UOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugsėjo 16d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eligijus Gladutis,sekretoriaujant Editai Šinkūnienei,dalyvaujant prokurorei Jelenai Sabaliauskienei,gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G., gimęs (duomenys neskelbtini) Pasvalyje, a.k (duomenys neskelbtini) gyvenantis Pasvalio m. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nesusituokęs, nedirbantis, veikos padarymo metu buvo neteistas, teistas 2006-12-28 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 1d. - 5 MGL (625 Lt) bauda, bauda nesumokėta, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. G. 2006 m. birželio 16 d. apie 19 val., P. P. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Panevėžio m., dėl S. G. skolos kilus pykčiui, suduodamas S. G. kojomis daugybinius smūgius į krūtinės sritį ir šonus, dėl ko, lūžus penkiems šonkauliams dešinėje priekinėje ir užpakalinėje pažastinėje linijose, septyniems šonkauliams vidurinėje pažastinėje bei mentės linijose, krūtinkauliui, plyšus pasieninei krūtinplėvei, išsivysčius trauminiam šokui ir įvykus ūmian kvėpavimo veiklos sutrikimui, nukentėjusysis mirė. Taip kaltinamasis S. G. tyčia nužudė S. G..

Kaltinamasis S. G. pagal pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino ir parodė, jog S. G. pažinojo kaip V. J. alaus baro klientą. Kaltinamasis tuo metu kartu gyveno su V. J.. S. G. buvo įsiskolinęs barui už alų. 2006m. birželio 16 dieną apie 19 val. kaltinamasis su V. J. nuėjo pas P. P., kurio bute gyveno S. G.. P. P. bute V. J. pasakė S. G., kad šis gražintų skolą. Tuomet kaltinamasis įspyrė S. G. į koją. S. G. prižadėjo skolą atnešti. Daugiau smūgių kaltinamasis S. G. nesudavė. Tuo viskas ir baigėsi, kaltinamasis su V. J. išėjo. Apie S. G. mirtį pranešė P. P.. Kitos dienos vakare girtas bare P. P. kalbėjo, esą kaltinamasis kažką padarė S. G. ir tai siejo su S. G. mirtimi. Tačiau dėl S. G. mirties kaltinamasis teigia nesąs kaltas. S. G. ir anksčiau vaikščiodavo sumuštas. V. J. kaltinamąjį apkalba, nes jis su ja nebegyvena. P. P. kaltinamąjį apkalbėjo, esą jis pats „nesėdėsiąs“, t.y., kad pats nebūtų apkaltintas dėl S. G. mirties.

Nukentėjusysis A. G. parodė, jog savo brolį S. G. paskutinį kartą gyvą matė 2006 birželio mėn. 14 dieną, kai brolis buvo atėjęs į svečius. Apie sveikatos problemas brolis nieko neminėjo, jokių sumušimo požymių tuomet nebuvo. Anksčiau brolis skundėsi, jog dirbant pas ūkininką karvė buvo užgavusi šoną, tačiau tai nutiko 2006 m. balandžio mėnesį.

Nukentėjusioji D. B., parodė, kad, kai 2006 m. birželio 11d. paskutinįjį kartą matė gyvą savo brolį S. G., jis nebuvo sumuštas, buvo geros nuotaikos, džiaugėsi, kad turįs darbo ir pavalgyti, kapojąs žmogui malkas.

Liudytoja V. J. parodė, kad S. G. buvo skolingas už bare skolon išgertą alų. Skolą buvo prisiėmęs S. G.. 2006-06-16 su S. G. grįždama namo iš darbo bare, pamatė S. G.. Liudytoja su S. G. nuėjo į butą, kuriame rado P. P. ir S. G.. P. P. gulėjo ant lovos, S. G. sėdėjo ant lovos krašto. S. G. sumuštas neatrodė. Kai S. G. pasakė, kad neturi pinigų, S. G. jam trenkė kumščiu į galvą. S. G. nugriuvo. Po to S. G. S. G. spardė, sudavė koja į šoną apie 4 kartus, galėjo kliūti ir į koją. S. G. nuropojo į kitą kambarį, S. G. nuėjo jam iš paskos. Kas ten vyko, liudytoja nematė ir negirdėjo, tik girdėjo, kaip S. G. žadėjo atiduoti pinigus. Kitą rytą P. P. atėjo į barą ir pasakė, kad jo bute lavonas ir padavė buto raktus. Liudytoja nuėjo į P. P. butą, ten matė lovoje negyvą gulintį S. G.. Policijai apie tai nepranešė, nes manė, jog tą turi padaryti buto šeimininkas. Po to S. G. kalbėjo su P. P. ir jam nurodė „ aš niekur nebuvau“. Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu sakė ne visą tiesą, nes S. G. grasino. Apie šiuos grasinimus liudytoja vėliau informavo Pasvalio policiją. Kai ji gyveno su S. G., šis ją buvo kelis kartus sumušęs.

Liudytojas A. A. parodė, jog matė, kad jo pažįstamo (duomenys neskelbtini) ( P. P.) bute buvo pajuodęs žmogaus lavonas. (duomenys neskelbtini) sakė, kad tą žmogų dėl 8 litų skolos sumušė vyras vardu (duomenys neskelbtini). Dabar visko gerai nepamena.

Liudytojas P. P. (miręs 2008-05-26), apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, jog 2006-06-16 vakare į jo namus Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) sugrįžo (duomenys neskelbtini), kurį jis buvo priėmęs pagyventi. Jis pats gulėjo lovoje, o (duomenys neskelbtini) buvo prisėdęs ant šios lovos. Gal po 10 min. į butą atėjo (duomenys neskelbtini), kuri dirbo aludėje, kartu su savo draugu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) smogė (duomenys neskelbtini) ranka į galvą ir nuo smūgio (duomenys neskelbtini) nukrito ant grindų. Po to (duomenys neskelbtini) pradėjo kojomis spardyti (duomenys neskelbtini) į šonus, sakydamas, kada jis atiduos skolą. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išėjus, (duomenys neskelbtini) dejavo iš skausmo, nušliaužė į lovą, kur jis miegojo. Paklaustas už ką suspardė, (duomenys neskelbtini) atsakė, kad už 8 Lt. skolą. Lovoje (duomenys neskelbtini) ilgai gulėjo nekeisdamas padėties. Ryte jo kūnas jau buvo atšalęs (lt., b.I. 113).

Iš 2006-06-18 įvykio vietos apžiūros ir lavono apžiūros protokolų matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta esanti Panevėžio m. (duomenys neskelbtini). Kambaryje rastas vyriškos lyties lavonas su drabužiais, gulintis lovoje ant dešinio šono. Šalia lovos ant grindų yra rusvos spalvos, panaši į kraują, dėmė. (T.1, b.l. 16-25, 38-39).

Iš komisijinės teismo medicinos ekspertizės Nr. EKM 47( 125)/08 (01), atliktos Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertų, matyti, jog S. G. lavone nustatyti sužalojimai šonkaulių lūžiai dešinėje VI-X priekinėje ir užpakalinėje pažastinėje linijose, kairėje V-XI vidurinėje pažastinėje bei mentės linijose, krūtinkaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kelių valandų bėgyje iki mirties daugybiniais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais, tikėtina kojomis Sužalojimai visumoje atitinka sunkiam sveikatos sutrikdymo mastui. S. G. mirties priežastimi buvo krūtinkaulio, daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžiai su pasieninės krūtinplėvės plyšimais. Tai komplikavosi trauminiu šoku, ūmiu kvėpavimo veiklos sutrikimu. Lavoninių reiškinių būklė rodo, kad mirtis galėjo įvykti prieš 3-5 dienas iki lavono tyrimo 2006-06-21. Nustatyti S. G. kūne sužalojimai galėjo būti padaryti jį spardant 2006-06-16 apie 19 val. Dėl sužalojimo pobūdžio, nustatyti smūgių skaičiaus negalima, kadangi krūtinės ląstos deformacija frontalinėje plokštumoje, lydima daugybinių šonkaulių lūžių, gali būt padaroma daugybiniais smūgiais, suduodamais į tas pačias anatomines sritis. Po daugybinių šonkaulių lūžimų nukentėjusieji kelių valandų bėgyje gali atlikinėti savarankiškus veiksmus. Iš S. G. medicininių dokumentų ir lavono tyrimo duomenų nenustatyta, kad jis iki 2006-06-16 būtų turėjęs traumų, pasireiškusių šonkaulių lūžiais. Lavono tyrimo metu bei iš S. G. ambulatorinės kortelės įrašų ekspertų nustatytų ligų ir mirties priežastinio ryšio nėra. Sužalojimų, dėl kurių galėtų vykti išorinis kraujavimas, S. G. lavone neužfiksuota. Kraujingo skysčio dėmės ant veido, patalynės yra paaiškinamos lavoninio puvimo pasėkoje besiveržiančiu iš nosies šnervių ir burnos kraujingu skysčiu. ( T.1, b.l. 69-75 ).

Ekspertas Janušas Rybalko, apklaustas teisiamajame posėdyje papildomai parodė, jog tarp ekspertų R. Arlicko ir R. Krivickas anksčiau šioje byloje duotų išvadų esminių prieštaravimų, nustatant mirties priežastį, nėra. Eksperto R.Arlicko, kuris tyrė lavoną, nurodyta mirties priežastis kvėpavimo veiklos sutrikimas po išvardintų šonkaulių lūžių. Ekspertas R. Krivickas rėmėsi R.Arlicko tyrimo medžiaga ir nurodė, jog mirtis įvyko dėl trauminio šoko. Komisijinės ekspertizės ekspertai pateikė išvadą, jog mirtis S. G. ištiko dėl daugybinių šonkaulių lūžių. Abi ankstesnės išvados neprieštaringos, nes abiem atvejais mirties priežastimi nurodytos komplikacijos, iššauktos daugybinių šonkaulių lūžių. Netikėti eksperto R.Arlicko atlikto S. G. lavono tyrimo duomenimis nėra pagrindo, o lavono tyrimo medicininių duomenų pakanka išvadai apie mirties priežastį duoti. Daugybiniai šonkaulių lūžiai padaryti kietais bukais daiktais, trauminis poveikis būdingas smūgiams koja, tikėtina, kad nukentėjusysis sužalotas jam gulint. Jei pagal nukentėjusiojo A. G. parodymus S. G. šonkaulis buvo sužalotas 2006 m. balandžio mėnesį, mirties priežasčiai tai negalėjo turėti įtakos, nes per du mėnesius lūžęs šonkaulis sugyja ir žmogus nejaučia diskomforto.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis S. G. neigė nužudęs S. G., tačiau visuma byloje surinktų įrodymų jo kaltė įrodyta.

Iš liudytojo P. P. parodymų matyti, jog S. G. 2006-06-16 vakare dėl skolos už alų mušė S. G., o 2006-06-17 ryte S. G. jau buvo miręs. Kad S. G. 2006-06-17 buvo miręs, patvirtina ir liudytojos V. J. parodymai. Tai atitinka teismo medicinos ekspertizės Nr. EKM 47( 125)/08 (01) duomenis, jog S. G. mirtis galėjo įvykti prieš 3-5 dienas iki lavono tyrimo 2006-06-21, t.y., 2006-06-16 - 2006-06-18 laikotarpiu.

Kaltinamasis S. G. pripažįsta 2006-06-16 apie 19 val. su V. J. buvęs P. P. namuose, kur su S. G. buvo pokalbis apie skolą už alų, ir teigia, kad tuomet S. G. vieną kartą sudavė į koją. Iš kartu bute buvusių liudytojų P. P. bei V. J. parodymų matyti, jog dėl skolos už alų S. G. sudavė S. G. ne vieną smūgį: pirmąjį smūgį sudavė į veidą, po šio smūgio S. G. parkrito ant žemės, po to S. G. jį spardė kojomis į šonus. Sumuštas S. G. nuropojo į kitą kambarį, o S. G. nusekė iš paskos. Kas vyko kitame kambaryje, liudytojai nematė. Liudytoja V. J. parodė mačiusi, kaip pirmajame kambaryje S. G. spyrė S. G. apie 4 smūgius, liudytojas P. P. apklausų metu smūgių skaičiaus tiksliai nenurodė, tačiau iš paaiškinimo „suspardė“ seka, jog buvo suduoti keli smūgiai ar daugiau.

Iš teismo medicinos ekspertizės Nr. EKM 47( 125)/08 (01) akto matyti, jog S. G. mirties priežastimi buvo krūtinkaulio, daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžiai su pasieninės krūtinplėvės plyšimais. Byloje nėra duomenų, jog sužalojimai, dėl kurių S. G. mirė, būtų padaryti prieš jį sumušant S. G.. Iš P. P. parodymų matyti, jog 2006-06-16 S. G. grįžo po darbo, atsinešė maisto, davė valgyti P. P.. V. J. su S. G. ką tik atėjusi į P. P. butą, taip pat nepastebėjo, jog S. G. būtų sužalotas. Neabejotina, jog žmogaus, patyrusio daugybinius šonkaulių lūžius, būklė būtų atkreipusi šių liudytojų dėmesį, tuo tarpu liudytojai nieko ypatingo nepastebėjo. Todėl atmestina, jog sužalojimai, sukėlę S. G. mirtį, jam būtų buvę padaryti anksčiau, nei jį sumušė S. G..

Iš P. P. ir V. J. parodymų matyti, jog po S. G. suduotų smūgių S. G. judėjo ropodamas ar šliauždamas ir tai rodo, jog S. G. buvo rimtai sužalotas. Iš ekspertizės akto matyti, jog nustatyti S. G. kūne sužalojimai galėjo būti padaryti jį spardant 2006-06-16 apie 19 val. Be to, ekspertas J. Rybalko paaiškino, jog daugybiniai šonkaulių lūžiai S. G. padaryti kietais bukais daiktais, toks trauminis poveikis būdingas smūgiavus koja bei tikėtina, kad nukentėjusysis sužalotas jam gulint. Todėl liudytojų P. P. ir V. J. parodytos S. G. sumušimo aplinkybės atitinka ekspertų nustatytą galimą sužalojimų, sukėlusių S. G. mirtį padarymo mechanizmą.

Iš P. P. parodymų matyti, jog tuoj po to, kai sumušė S. G., S. G. atsigulė į lovą ir ilgai gulėjo vienoje padėtyje, kol ryte P. P. rado S. G. jau mirusį. Šiuos parodymus atitinka teismo medicinos ekspertizės Nr. EKM 47( 125)/08 (01) akto duomenys, jog sužalojimai S. G. padaryti kelių valandų bėgyje iki mirties. Šie įrodymai paneigia, jog sužalojimai, sukėlę mirtį, S. G. galėjo būti padaryti ir po to, kai jį sumušė S. G..

Visuma surinktų įrodymų vienareikšmiškai patvirtina, jog S. G. nužudė S. G.. Ši jo veika atitinka BK 129 str. 1d. numatytą nusikaltimą.

Nenustatyta, jog S. G. būtų siekęs S. G. mirties. Tačiau įvykio metu kelis kartus spirdamas S. G. į šonus, kur yra žmogui gyvybiškai svarbūs centrai, kaltinamasis neabejotinai suvokė, jog kelia pavojų žmogaus gyvybei, ir nors gyvybės atimti nenorėjo, tačiau galimam žmogaus gyvybės atėmimui buvo abejingas bei sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Todėl jis nužudė žmogų, veikdamas netiesiogine tyčia.

Atmestini S. G. parodymai, jog jis S. G. nenužudė, tik sudavė jam vieną smūgį į koją. Šiuos jo parodymus paneigia liudytojų V. J. ir P. P. parodymai, jog S. G. S. G. sudavė smūgį į veidą, o po to kelis smūgius spirdamas kojomis į šonus. Aptarti V. J. ir P. P. parodymai iš esmės atitinka tarpusavyje bei teismo medicinos ekspertizės akto duomenis. Netikėti šiais įrodymais ir jais nesivadovauti nėra pagrindo.

Tai, kad tyrimo pradžioje V. J. nurodė įvykio aplinkybes analogiškai, kaip ir S. G., paaiškinama tuo, kad ji tuo metu gyveno su S. G., buvo nuo jo priklausoma, ir kaip ji pati paaiškino, tuomet neteisingus parodymus davė, nes S. G. jai grasino. Iš bylos duomenų matyti, jog praeityje S. G. buvo tris kartus nuteistas ir atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę, baustas administracinėmis nuobaudomis, girtavo, buvo įspėjamas dėl antivisuomeniško elgesio. Byloje yra duomenų, kad S. G. yra smurtavęs V. J. atžvilgiu, ko neneigė ir pats kaltinamasis. Šios aplinkybės patvirtina V. J. paaiškinimus dėl pirmiau jos duotų neteisingų parodymų, o ne kaltinamojo versiją, esą V. J. dabar jį apkalba, keršydama, kad jis su ja kartu nebegyvena.

Kaltinamojo versija, kad P. P. jį apkalbėjo, kad pats nebūtų apkaltintas dėl S. G. mirties, nepagrįsta. P. P. šioje byloje niekada nebuvo įtariamuoju. Jis šioje byloje apklaustas keturis kartus liudytoju. P. P. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios bei atitinka V. J. parodymus. Iš bylos matyti, jog P. P. apkalbėti kaltinamąjį pagrindo nebuvo.

S. G. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, sukėlusį nepataisomas pasekmes – nužudė žmogų dėl nereikšmingų priežasčių. S. G. nustatyti psichikos sutrikimai vartojant alkoholį, tačiau nekyla abejonių, jog nusikalstamos veikos padarymo metu jis suvokė veikos pavojingumą, suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, todėl yra pakaltinamas. ( T.2, b.l.33). S. G. kaltė pasireiškė netiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. S. G. kurį laiką dirbo, tačiau darbovietės buvo charakterizuotas prastai, be to, darė administracinius teisės pažeidimus, ne kartą buvo įspėtas dėl priešingo visuomenės normoms elgesio bei smurtavimo ( T.2, b.l. 51-60). Baustinas laisvės atėmimo bausme, artima sankcijos vidurkiui. Pagal BK 3 str. taikoma veikos padarymo metu galiojusi baudžiamojo įstatymo redakcija, numačiusi švelnesnę atsakomybę.

Nukentėjusioji D. B. prašė priteisti 2125 litus turtinės ir 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo, A. G. - 2125 turtinės ir 12 000 neturtinės žalos atlyginimo.

Turtinę žalą sudaro S. G. laidojimo, kapo sutvarkymo išlaidos, kurias turėjo abu nukentėjusieji. Šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais bei nukentėjusiųjų paaiškinimais. Prašoma priteisti turtinė žalos atlyginimo suma nėra per didelė, turėtos išlaidos atitinka reikalingumo ribas, todėl vadovaujantis CK 6.291 str. šios sumos priteistinos iš S. G., atsakingo už šios žalos atsiradimą.

CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į S. G. padarytą nusikalstamą veiką ir jos pasekmes- tyčia nužudytas nukentėjusiesiems artimas žmogus – brolis, su kuriuo jie palaikė ryšius, todėl nukentėjusieji patyrė sunkius išgyvenimus. Atsižvelgiant į kaltinamojo S. G. amžių, darbingumą, galimybes atlyginti ateityje žalą bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiųjų pareikšti ieškiniai dėl neturtinės žalos nėra per dideli ir tenkintini visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str.,

nusprendė:

S. G. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu 12 metų ( Lietuvos Respublikos 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. ir 65 str. 2 d., šią bausmę subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės 2006-12-28 nuosprendžiu paskirta 5 MGL ( 625 Lt ) bauda ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 12 metų laisvės atėmimo ir 5 MGL ( 625 ) bauda. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2008-09-16. Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2006-09-13 iki 2006-09-15 bei nuo 2008-05-12 iki 2008-09-16.

Kardomąją priemonę suėmimą S. G. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš S. G. priteisti D. B. ir A. G. po 2125 litus laidojimo išlaidų, A. G. 12 000 litų, D. B. 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Sportinius batelius, pateiktus V. J., daiktus, paimtus įvykio vietos apžiūros metu – pagalvę, užtiesalą, pilkos spalvos švarką, su kišenėse esančiais daiktais, piniginę, „teleloto" bilietą, baudos kvitą, gumines šlepetes, pilkos spalvos vasarinę striukę, degtukų dėžutę, vaistų pakuotę, laikrodį, sagą, skutimosi peiliukus, raktelį, S. G. drabužius sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas Eligijus Gladutis