Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirba, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2000-02-11 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo pagal LR BK 271 str.1 d. 6 mėnesių laisvės atėmimu, pritaikius BK 47 (prim) str. atidėtas bausmės vykdymas 1 m., įpareigojant atlikti 50 valandų nemokamų darbų; 2004-05-13 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1d., 178 str. 2 d. 6 mėn. laisvės atėmimu. Prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta bausmė paskirta pagal Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2000-02-11 nuosprendį, ir paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 2004-05-14 Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo pagal LR BK 178 str.4 d., bausmes subendrinus vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 40 parų areštas;2004-06-14 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo pagal LR BK 178 str.1 d. 4 mėn. laisvės atėmimu. Vadovaujantis LR BK 63 str. 8 d. bausmė subendrinta su 2004-05-13 Vilniaus 2-o apylinkės teismo ir 2004-05-14 Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė;2007-03-22 Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo pagal LR BK 178 str.1 d. 9 mėn. laisvės atėmimu. Pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje. 2008-03-27 Zarasų rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiunčiant atlikti 2007-03-22 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę; 2009-01-12 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. 186 str. 1d., 186 str. 2 d. vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 65 str.1 d. 1p. a p.p. bausmes subendrinus paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 64 str.1, 3 d. paskirta bausmė subendrinta su 2007-03-22 Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta 1 m. 1 mėn. laisvės atėmimo bausmė; 2009-04-08 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 186 str.1 d. 1 m. laisvės atėmimu. Vadovaujantis LR BK 63 str.1, 4 ir 9 dalimis, prie paskirtos 1 m. laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta 2009-01-12 teismo nuosprendžiu paskirta bausmė pagal LR BK 186 str.1 d., 186 str.2 d., 178 str.1 d. ir paskirta subendrinta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 ir 3d. prie paskirtos bausmė iš dalies pridėta 2007-03-22 teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė -1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo; 2009-05-28 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 184 str. 1d. 1 m. laisvės atėmimu. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d., 9 d. prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2009-04-08 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu subendrinta bausmė ir paskirta subendrinta 1m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., 3d. pagal 2009-05-28 Kaišiadorių r. apylinkės teismo teismo nuosprendį paskirta bausme subendrinta su 2007-03-22 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo, 2010-03-30 paleistas iš pataisos namų lygtinai neatlikus 6 mėnesių 4 dienų, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. kaltinamas tuo, jog būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: 2013-05-15, apie 13.00 val. atėjo pas M. S. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur įtikinęs pastarąją, kad atliks sodo namelio remonto darbus pigiau, pasirašė 2013-05-15 darbų rangos sutartį 450 litų sumai. M. S. patikėjusi V. K. iš anksto sumokėjo pastarajam 450 litų. Po ko, V. K., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, piktnaudžiaudamas M. S. pasitikėjimu, 2013-05-15 apie 14 val. atėjo pas M. S. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), ir pareikalavo primokėti dar 50 litų už sodo namelio remonto darbus, kuriuos melagingai žadėjo atlikti. M. S. juo patikėjusi davė 50 litų sodo namelio remonto darbams atlikti, kuriuos jis įrašė į jau jo pasirašytą 2013-05-15 darbų rangos sutartį, tačiau pastarasis pažadėtų darbų neatliko, pinigų -500 Lt negrąžino. Tokiais veiksmais V. K. apgaule savo naudai įgijo M. S. priklausančius 500 litų.

Be to, V. K. kaltinamas tuo, jog pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą: 2013-05-15 apie 14 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjo pas M. S. į namus adresu (duomenys neskelbtini), pamatęs, jog M. S. permatomame aplankale ant bufeto laiko grynuosius pinigus, pastarajai išėjus iš kambario, slapta iš nuo bufeto iš permatomo aplankalo pagrobė M. S. priklausančius 222 litus.

Kaltinamasis V. K. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2013 m. gegužės mėnesį, tiksliai datos nepamena, dirbo nelegaliai pas D. T., atliko remonto darbus nukentėjusiosios M. S. sodo namelyje. Kadangi D. T. jam mažai mokėdavo, susitarė su M. S., kad jis pigiau darys jai remontą. Reikėjo nukentėjusiosios sodo namelyje įrengti laiptus, klijuoti plyteles, sudėti grindis. Tiksliai sutartos darbų kainos nepamena, galėjo būti iki 1000 litų. Sutarė su nukentėjusiąja, kad ji jam duos pinigų statybinėms medžiagoms. Nukentėjusiosios namuose pasirašė sutartį, kurioje nurodė remonto darbus, jų kainą, reikalingas statybines medžiagas. Darbų atlikimo termino neaptarė. M. S. davė 450 litų statybinėms medžiagoms įsigyti. Lentpjūvėje sužinojęs medienos kainą, ir supratęs, kad pinigų neužteks, apie tai pasakė nukentėjusiajai, ir vėliau, tą pačią dieną, ji davė jam dar 50 litų. Medžiagų jis nenupirko. Kadangi buvo išgėręs, norėjo dar išgerti, užėjo į lošimo namus ir ten visus pinigus pralošė. Turi problemų, yra priklausomas nuo azartinių žaidinų. Sutartų darbų neatliko, pinigų negrąžino. Su nukentėjusiąja nebebendravo, tikėjosi įsidarbinti ir grąžinti pinigus M. S.. M. S. bandė su juo susisiekti, bet jis su ja nekalbėjo. Su M. S. nesitarė atlikti remonto darbus iš jos medžiagų, nes nukentėjusioji jokių medžiagų neturėjo. Iš M. S. 222 litų nevogė, pinigų nematė. Pripažįsta, kad iš M. S. paėmė avansą, bet sutartų darbų neatliko. Ruošėsi atlikti statybos darbus, užsakė medžiagas laiptams Dituvos lentpjūvėje, bet kadangi turi priklausomybę azartiniams žaidimams, nukentėjusios pinigus pralošė.

Nukentėjusioji M. S. parodė, kad sudėgus jos sodo namui, pasamdė darbuotojus, kad pataisytų namo stogą. Kaltinamasis dirbo toje brigadoje. Kaltinamasis V. K. jai pasakė, kad jo viršininkas ją apgavo ir pasiūlė pigiau atlikti remonto darbus, ji abejojo, bet V. K. ją įkalbėjo, sakė, kad jo šeimai reikia pinigų. Ji sutiko su sąlyga, kad remonto darbai bus atliekami iš jos statybinių medžiagų. Be to, V. K. viršininkas jį apibūdino kaip gerą darbuotoją. 2013-05-15 kaltinamasis atvyko pas ją į namus, surašė sutartį, kurioje nurodė kokius darbus jis atliks. Sutartį ikiteisminio tyrimo metu ji atidavė tyrėjui. V. K. pareikalavo 500 litų. Ji nesutiko, tačiau kaltinamasis vis neišėjo, todėl ji jam davė 450 litų. Po kurio laiko kaltinamasis vėl atėjo, buvo neblaivus, prašė duoti dar 50 litų. Atidavė jam paskutinius turėtus 50 litų, kuriuos jai V. K. viršininkas jai davė padarydamas nuolaidą, bet V. K. nesiruošė išeiti. Po to kai paskambino savo sūnui V. S., kaltinamasis išėjo parūkyti. Kaltinamajam išėjus po kurio laiko pastebėjo, kad dingo jos padėti 222 litai, skirti sumokėti už vyro priežiūrą. Suprato, kad pinigus pavogė V. K.. Paskambino kaltinamajam, bet jo telefonas buvo išjungtas. Pinigai buvo susegti, įdėti į permatomą aplanką, padėti ant bufeto. Už vyro priežiūrą sumokėjo sekančią dieną, tai yra 2013-05-16, pasiskolinusi pinigus iš kaimynės. V. K. jokių remonto darbų neatliko, pinigų negrąžino. Prašo priteisti iš kaltinamojo 722 Lt.

Liudytojas V. S. parodė, kad jam yra žinoma, kad jo mama M. S. susitarė su V. K., kad jis sodo namelyje atliks remonto darbus. V. K. buvo atvažiavęs pas M. S. į namus, kur jie tarėsi dėl darbų pobūdžio, jų apmokėjimo. M. S. V. K. davė 500 Lt statybinėms medžiagoms įgyti, jis tuos pinigus išreikalavo. Kai 2013 m. gegužės mėnesį atvažiavo pas mamą M. S. į jos butą, kaltinamojo V. K. jau ten nebuvo. Vėliau, po poros valandų, M. S. pastebėjo, kad dingo pinigai, kuriuos mama turėjo atsiskaitymui su socialiniais darbuotojais už vyro priežiūrą. Ten buvo apie 200 Lt.

Liudytojas D. T. parodė, kad 2013 m. gegužės mėnesio pabaigoje kaltinamasis V. K. pas jį savaitę nelegaliai dirbo, atliko remonto darbus. Dituvos sodose dirbo 2-3 dienas, M. S. sodo namelyje įrengė plastikines lubas. Nežinojo, kad V. K. vėliau lankėsi pas užsakovę M. S.. Po visų įvykių jam paskambino M. S., papasakojo, kad su V. K. tarėsi dėl laiptų įrengimo, sumokėjo jam avansą, tačiau kaltinamasis darbų neatliko, be to pavogė nukentėjusiajai priklausančius pinigus. V. K. galėjo įrengti laiptus, nes tai jis sugeba. Kai paskambino nukentėjusioji, V. K. pas jį jau nebedirbo. V. K. buvo geras darbuotojas, darbus atlikdavo kruopščiai ir tinkamai.

Iš 2013-05-29 protokolo – pareiškimo, 2013-05-20 pareiškimo matyti, jog M. S. nurodė, kad 2013-05-15 13 val. pas ją atėjo iš matymo pažįstamas asmuo, kuris prisistatė V. K., su kuriuo pasirašė rangos sutartį ir sumokėjo 500 Lt avansinį mokestį už statybos darbus sodyboje sodų bendrijoje „Dituva“. Jiems būnant kambaryje, V. K. sėdėjo prie sekcijos ir pasakojo kaip atliks darbus, tuo metu ji išėjo į koridorių paskambinti sūnui, o tuo tarpu V. K. pasišalino iš buto, nurodydamas, jog eina parūkyti. Jam išėjus, ji pastebėjo, jog dingo 222 Lt, kurie buvo padėti matomoje vietoje, kambaryje, ant sekcijos. Ji paskambino telefonu V. K., tačiau telefonas buvo išjungtas. Nuo 2013-05-15 V. K. daugiau nesusisiekė, darbų neatliko, pinigų negrąžino (I t.,b.l. 1-3).

Iš 2013-05-15 Darbų rangos sutarties matyti, kad V. K. pagal šią sutartį įsipareigoja atlikti šiuos darbus name, esančiame Dituvoje: paruošiamieji darbai plytelių klijavimui, plytelių klijavimas, laiptų iš rūsio į pirmą aukštą restauravimas, laiptų iš pirmo į antrą aukštą įrengimas, balkono atramų įrengimas, nurodyta darbų kaina, paimamas avansinis mokestis medžiagoms įsigyti 450 Lt + 50 Lt, yra V. K. pasirašas (I t., b.l. 8).

Iš 2013-06-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad nukentėjusioji M. S. atpažino V. K. kaip asmenį, ją apgavusį ir išviliojusį 500 litų bei pavogusį 222 Lt (I t., b.l. 12-14).

Iš 2013-07-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustayta, kad liudytojas D. T. atpažino V. K. kaip asmenį, kuris 2-3 dienas dirbo jo įmonėje ( 1 t., b.l. 21-23).

Dėl pareikštų kaltinimų V. K. išteisintinas.

V. K. kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra su M. S. pasirašė darbų rangos sutartį, medžiagoms pirkti paėmė 500 Lt avansą, tačiau sutartų darbų neatliko, pinigų negrąžino. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka sutarties sudarymo ir jos nevykdymo fakto. Sukčiavimas - tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę. Tokios apgaulės tikslas- objektyvios tiesos iškraipymas, nukentėjusiojo suklaidinimas, ir tokiu būdu “privertimas” perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui, kaltininkui suvokiant, kad sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Būtent apgaulės buvimas ir skiria sukčiavimą nuo civilinių teisinių santykių. Nukentėjusioji M. S. parodė, kad sudegus jos sodo nameliui, pasamdė darbininkų brigadą remonto darbams atlikti. Šioje brigadoje buvo ir kaltinamasis V. K., nors jo dirbančio ir nematė, bet brigados viršininkas V. K. charakterizavo kaip gerą darbuotoją. Kaltinamasis parodė, kad nuo 2010 metų dirbo statybos darbus. Kadangi dirbo neoficialiai, gaudavo mažą darbo užmokestį, todėl ir pasiūlė nukentėjusiajai pigiau atlikti kai kuriuos remonto darbus. Apklaustas liudytoju D. T. parodė, kad 2013 m. gegužę apie savaitę kaltinamasis pas jį dirbo, 2-3 dienas įrenginėjo lubas M. S. sodo namelyje. Parodė, kad V. K. galėtų atlikti sutartus remonto darbus, yra gabus, kruopštus darbuotojas, išmano apie statybą. Teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais, nenustatyta jokių aplinkybių, kad liudytojas būtų suinteresuotas padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės.

Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Kaltininko tyčia paprastai susiformuoja iki apgaulės panaudojimo momento. Iš byloje esančių duomenų, nustatyta, kad kaltinamasis dirbo pas D. T. nelegaliai, atliko remonto darbus nukentėjusiosios sodo namelyje. Kaltinamojo V. K. asmenybė nukentėjusiajai buvo žinoma, jis, kaltinamasis, pasirašė sutartį savo vardu, nurodė numatomus atlikti darbus, jų kainą, gautą avansą statybinėms medžiagoms įsigyti. Nors nukentėjusioji M. S. teigė, kad susitarė visus darbus atlikti iš jos statybinių medžiagų, tokius jos parodymus paneigia byloje esanti 2013-05-15 darbų rangos sutartis (b.l. 8), iš kurios matyti, kad V. K. įsipareigojo atlikti darbus naudojant savo medžiagas, sutartyje nurodyta, kad paima 500 litų avansą medžiagoms įsigyti. Kaltinamasis pripažįsta sudaręs sutartį ir pasirašęs rangos sutartyje, taigi jis pripažįsta šią sutartį ir neneigia savo įsipareigojimų nukentėjusiajai. Kaltinamasis parodė, kad ruošėsi pirkti statybines medžiagas ir atlikti sutartus remonto darbus, išsiaiškino kainą, užsakė lentpjūvėje medieną, tačiau jos nenupirko, nes nukentėjusiosios pinigus pralošė, kadangi yra priklausomas nuo azartinių lošimų. Darbų po to neatliko, nes neturėjo medžiagų.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinusi byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, nenustatyta, kad kaltinamojo V. K. veikoje yra būtinų inkriminuojamo sukčiavimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių – esminės apgaulės, tiesioginės tyčios įgyti svetimą turtą apgaule. Kadangi kaltinamasis nors ir nelegaliai, bet dirbo remonto darbus, nukentėjusiajai tai buvo žinoma, kaltinamasis buvo teigiamai charakterizuojamas jo viršininko, tat nukentėjusioji pagrįstai manė, kad kaltinamasis gali įvykdyti pagal pasirašytą sutartį nurodytus darbus.Tai, kad kaltinamasis neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, neduoda pagrindo išvadai, kad pasirašant darbų rangos sutartį kaltinamasis suklaidino nukentėjusiąją. Teismas mano, kad byloje neįrodyta tyčia, kada pasirašydamas darbų rangos sutartyje ir paimdamas 500 Lt avansą, kaltinamasis V. K. siekė suklaidinti nukentėjusiąją M. S. dėl tikrųjų savo ketinimų. Civilinės sutarties, šiuo atveju darbų rangos sutarties, sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai iš sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Sutarties šalys turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu. Tam, kad tokią veiką būtų galima laikyti nusikaltimu, nepakanka vien nustatyti sutarties sąlygų nevykdymo arba turto negrąžinimo faktą. Baudžiamajai atsakomybei būtina, kad sutarties nevykdymas būtų susijęs su apgaulės panaudojimu, dėl kurios nukentėjusiajam padaroma žala ir dėl apgaulės esmingai apsunkinamas pažeistos teisės atkūrimas civilinio proceso tvarka. Jei nukentėjusiajam žala padaroma dėl darbų rangos sutarties sąlygų pažeidimo, reikia nustatyti, ar kaltininkas visai neketino atlikti pagal sutartį numatytų darbų, ar sutartis nevykdoma dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Nustatyta, kad į darbų rangos sutartį buvo įrašyti tikri kaltinamojo duomenys, sutartį pasirašė kaltinamasis V. K.. Tokiu būdu konstatuotina, kad sutartyje buvo pateikti tikri kaltinamojo duomenys, pagal kuriuos be jokių apribojimų galima nustatyti šią sutartį sudariusį asmenį ir reikalauti iš jo civilinės atsakomybės, t.y. atkurti pažeistas teises civilinio proceso tvarka be kriminalinės justicijos įsikišimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sukčiavimas yra tada, kai pateikdamas suklastotus dokumentus arba į tikrus dokumentus įrašydamas netikrus duomenis (pateikdamas netikrus duomenis apie save, gyvenamąją ar darbo vietą arba kitokius duomenis, apsunkinančius jo identifikavimą, arba duomenis apie turto priklausomybę), kaltininkas ne tik suklaidina turto savininką ar valdytoją dėl savo ketinimų iš esmės paveikdamas asmens apsisprendimą, bet ir apsunkina pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka be kriminalinės justicijos įsikišimo. Būtent tai jo padarytą veiką daro nusikalstama. Kaip matyti, į darbų rangos sutartį buvo įrašyti tikri duomenys, leidžiantys nustatyti asmenį, atsakingą už netinkamą civilinės sutarties vykdymą ir reikalauti jo atsakomybės civilinio proceso tvarka. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog nukentėjusioji siekė atkurti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka.Sutarties nevykdymas be apgaulės elementų, yra tik civilinis deliktas ir už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė nekyla. Šių aplinkybių sprendimas yra civilinės teisės ir civilinio proceso, o ne baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso dalykas. Nukentėjusioji savo teisėtus interesus gali apginti pareikšdama civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai įrodytas. Visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jeigu jų negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, neužtenka kaltę grįsti tik prielaidomis. Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d., įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. l d. l p., 2 d., daro išvadą, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl V. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. išteisintinas ( LR (duomenys neskelbtini) str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamasis V. K. kaltinamas tuo, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą-M. S. priklausančius 222 litus. Nukentėjusioji parodė, kad 2013-05-15 apie 13.00 val. pas ją į namus atėjo kaltinamasis V. K. pasirašyti remonto darbų rangos sutarties, tą dieną buvo atėjęs dar kartą. Kai ji nuėjo paskambinti sūnui, V. K. išėjo, kaip pats pasakė, parūkyti. Jam išėjus, po kelių valandų, ji pastebėjo, kad dingo jos 222 litai, kuriuos ji turėjo sumokėti socialinei darbuotojai už vyro slaugą. Liudytojas, nukentėjusiosios sūnus V. S., apklaustas teisme parodė, kad 2013 m. gegužės mėnesį paskambino mama V. S. ir paprašė atvažiuoti. Jam atvažiavus į mamos namus, kaltinamojo jau nebuvo. Vėliau, po poros valandų, V. S. pastebėjo, kad dingo jos pinigai, apie 200 Lt, kuriuos ji laikė sumokėti už vyro priežiūrą. Kai matyti, liudytojo V. S. parodymai nėra nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad tik vakare, apie 18.00 val., jam paskambino mama M. S. ir pranešė, kad V. K. pavogė jos pinigus, nes daugiau niekas kitas negalėjo pavogti. Liudytojui V. S. apie įvykio aplinkybes yra žinoma tik iš mamos M. S. žodžių, be to jo parodymai nėra nuoseklūs, prieštaringi, todėl teismo vertinami kritiškai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis kategoriškai neigė paėmęs nukentėjusiajai priklausančius pinigus. Nukentėjusiosios nurodytą aplinkybę, kad išėjus kaltinamajam ji neberado 222 litų, nepatvirtino jokie kiti įrodymai.Galima daryti tik prielaidą, kad pinigus pavogti galėjo kaltinamasis. Tačiau vertindamas byloje surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad nepakanka teisiamojo posėdžio metu ištirtų faktinių duomenų, kad V. K. pagrobė nukentėjusiajai M. S. priklausančius 222 litus. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę neigė, nurodė negrobęs nukentėjusiosios pinigų. Nukentėjusioji nematė, kad kaltinamasis būtų paėmęs jos pinigus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vagystė įvykdyta 2013-05-15, į policiją dėl pinigų vagystės nukentėjusioji kreipėsi tik 2013-05-20. Iš to seka, kad jokiais kitais bylos įrodymais nepatvirtinti nukentėjusiosios parodymai, apie tai, kad iš jos buto dingo 222 litai, negali būti vieninteliais ir lemiamais kaltinamojo V. K. kaltės įrodymais, nes jos parodymų nepatvirtino jokie kiti objektyvūs byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Priimdamas nuosprendį teismas negali vadovautis spėjimais ar prielaidomis, o turi vadovautis tik neginčijamai nustatytais ir kaltinamo kaltę patvirtinančiais faktiniais duomenimis. Išnaudojus visas galimybes ir nepavykus pašalinti spėjimų bei abejonių dėl šio kaltinamojo kaltės, visos šios aplinkybės aiškinamos kaltinamojo naudai. Iš to seka, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl teismas iš visumos įrodymų, surinktų byloje ir išnagrinėtų teisiamajame posėdyje, daro išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad V. K. dalyvavo padarant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis V. K. pagal LR BK 178 str. 4 d. išteisintinas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Nukentėjusioji M. S. prašo iš kaltinamojo K. K. priteisti 722 litų turtinę žalą, kurią sudaro V. K. sumokėti 500 litai pagal remonto darbų rangos sutartį ir pagrobti 222 litai. Kadangi kaltinamasis išteisinamas pagal BK 182 str. 1d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys 500 litų sumai paliekamas nenagrinėtu. Nukentėjusioji turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka ((duomenys neskelbtini) str. 3 d. 2 p.). V. K. išteisinus pagal BK 178 str. 4d. neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, civilinis ieškinys 222 litų sumai atmetamas ((duomenys neskelbtini) str. 3 d. 1 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302-308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. dėl M. S. priklausančių 222 litų vagystės išteisinti, nes neįrodyta kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

V. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. dėl M. S. turto įgijimo apgaule išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiosios M. S. civilinį ieškinį dalyje dėl 500 litų žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą, civilinį ieškinį dalyje dėl 222 litų turtinės žalos atlyginimo atmesti.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Po nuosprendžio įsiteisėjimo bylą perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., padariusiems asmenims nustatyti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.