Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-05-25 · Civilinė byla Nr. 2S-313-280/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-25
Bylos Nr.
2S-313-280/2021
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-02567-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimutė Sankauskaitė
Pareiškėjas
UAB „Panevėžio Aurida“
Kategorijos
  • 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-313-280-2021 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02567-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.3.1.14 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 25 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Panevėžio Aurida“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-37-488/2021 pagal pareiškėjos UAB „Panevėžio Aurida“ skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui S. R., UAB „Panevėžio pramonės parkas“,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja UAB „Panevėžio Aurida“ prašė panaikinti antstolio 2019 m. gegužės 14 d. patvarkymą Nr. S-19-102-11463 dėl turto įkainojimo, paskirti byloje pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti.

2. Nurodė, kad antstolio patvarkymas yra neteisėtas, prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, pažeidžia pareiškėjos, kaip skolininkės, teises ir teisėtus interesus. Nekilnojamojo daikto vidutinės vertės nustatymo ekspertizė parengta netinkamai, o ekspertui yra pareikštas ir teisme nagrinėjamas pareiškėjos ieškinys. Pareiškėjos vertinimu, 2 200 000 Eur areštuoto turto vertė, kurią nustatė antstolis, yra ženkliai per maža, neužtikrina skolininko interesų įgyvendinimo vykdymo procese, kadangi skola, kuri yra išieškoma vykdomosiose bylose, yra labai didelė, todėl įkainavus areštuotą turtą būtent tokia verte, kaip tai padarė antstolis skundžiamu patvarkymu, po turto realizavimo varžytynėse nebeliks jokių lėšų kreditorių skolų padengimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 4 d. nutartimi civilinė byla nutraukta. Teismas išaiškino pareiškėjai, kad ji turi teisę kreiptis į teismą dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo ieškinio teisenos tvarka.

4. Teismas nurodė, kad 2020 m. kovo 3 d. buvo paskirta nekilnojamojo turto, dėl kurio įvertinimo buvo priimtas skundžiamas patvarkymas, ekspertizė įvertinti nekilnojamojo turto vertei. 2020 m. rugpjūčio 10 d. teisme gautas ekspertizės aktas, atnaujintas bylos nagrinėjimas. 2021 m. sausio 11 d. nutartimi pakeistas pradinis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) į jo teisių ir pareigų perėmėją – naująjį suinteresuotą asmenį UAB „Panevežio Pramonės Parkas“. 2021 m. vasario 12 d. patvarkymais antstolis užbaigė vykdomąsias bylas ir grąžino vykdomuosius dokumentus išieškotojui pagal 2021 m. vasario 2 d. išieškotojo UAB „Panevėžio Pramonės Parkas“ patikslintą prašymą dėl vykdomųjų bylų Nr. 0102/19/00130, Nr. 0102/19/00131, Nr. 0102/19/00132 užbaigimo. Vykdomosios bylos užbaigtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

5. Nustatęs, kad vykdymo procesas pagal vykdomuosius dokumentus Nr.: 14-5376, 14-5372 ir 14-5374 pasibaigęs, teismas pripažino, kad antstolio veiksmų apskundimas CPK 510 straipsnio tvarka negalimas, nes, pasibaigus vykdymo procesui, antstolis nebegali atlikti jokių procesinių veiksmų, todėl civilinė byla pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

6. Pareiškėjai teismas išaiškino jos teisę savo galimai pažeistas teises, taip pat teises į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ginti teisme, pareiškiant teisme ne skundą dėl antstolio veiksmų, kuris baigtose vykdomosiose bylose nebegali būti nagrinėjamas, o pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka, vadovaujantis CPK normomis.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Panevėžio Aurida“ prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 4 d. nutarties dalį, kuria nutarta išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi teisę kreiptis į teismą dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo ieškinio teisenos tvarka, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - iš antstolio S. R. pareiškėjai priteisti 6893 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

8. Nurodo, kad vien tai, jog byla yra užbaigta nepriimant galutinio sprendimo dėl ginčo esmės, nepaneigia teismo pareigos paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 94 straipsnio nuostatas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė ir tuo pažeidė CPK 94 bei 98 straipsnių nuostatas.

9. Teismas, nurodydamas pareiškėjai kreiptis į teismą dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo ieškinio teisenos tvarka netinkamai aiškino ir taikė CPK normas, reglamentuojančias su bylinėjimosi išlaidomis susijusius klausimus. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas aiškiai nurodo, kad išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, o ne žala. Bylinėjimosi išlaidos yra išvestinis iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimas. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai su šia byla susijusios, todėl išvestiniai iš pagrindinio materialiojo teisinio reikalavimo procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017, 12 punktas).

10. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą būtina įvertinti tai, kad bylinėjimosi išlaidų atsiradimą sąlygojo neteisėti antstolio veiksmai, t. y. netinkamas ginčo turto įvertinimas. Net ir nesant skolininko ar išieškotojo prieštaravimų, jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę, CPK 682 straipsnyje nustatyta galimybė antstoliui prireikus skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Pareiškėja kartu su 2019 m. birželio 6 d. skundu antstolį informavo, kad dar 2017 metais pareiškėjos turto vertė buvo įvertinta net 2,92 kartus arba 292 proc. didesne rinkos kaina, todėl remiantis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, bei 682 straipsniu, antstolis esant tokiems turto vertės prieštaravimams jau tada privalėjo pats savo sprendimu skirti naują turto vertinimą, nepaisant to, antstolis pareiškėjos skundą atmetė ir perdavė nagrinėti teismui.

11. Nurodo, kad Panevėžio apygardos teismui konstatavus, jog kyla pagrįstos abejonės dėl antstolio nustatytos turto vertės, antstolis nevykdė pareigos perkainoti turtą ( CPK 681 straipsnio 2 dalis), bet ginčą toliau tęsė teisme. Ko pasekoje, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš naujo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi buvo paskirta nekilnojamojo turto ekspertizė, tai sąlygojo papildomas, ženklias bylinėjimosi išlaidas pareiškėjai. Atlikus ekspertizę konstatuota, kad bendra suminė ekspertizės objekto rinkos vertė yra 5 280 000 Eur, t. y. 2,4 karto viršija ginčijame antstolio patvarkyme nurodytą vertę. Nepaisant šių teismo ekspertizės išvadų, antstolis ir toliau tęsė ginčą teisme, kas sąlygojo naujas atstovavimo išlaidas pareiškėjai. 2021-02-21 antstolis pateikė į bylą 2021 m. vasario 12 d. patvarkymus, kuriais antstolis užbaigė vykdomąsias bylas ir grąžino vykdomuosius dokumentus išieškotojui, tačiau neteikė prašymo nutraukti bylą. Todėl 2021 m. vasario 26 d. vyko žodinis teismo posėdis, į kurį antstolis neatvyko ir savo pozicijos neišreiškė, tai sąlygojo papildomas pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas.

12. Pareiškėja leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė, kad antstolis turto įkainojimą atliko netinkamai, pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas sąlygojo neteisti, nesąžiningi ir aplaidūs antstolio veiksmai, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antstolio.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis S. R. prašo jo netenkinti. Nurodo, kad 2019 m. vasario 26 d. Patvarkymu skyrė įkeisto turto ekspertizę, ją pavedė atlikti ekspertizės įstaigai (duomenys neskelbtini), kuri pateikė nekilnojamojo daikto vidutines rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktą, su išvada, kad nekilnojamo turto rinkos vertė - 2200000 Eur.

14. Antstolis 2019 m. gegužės 14 d. Patvarkymu dėl turto įkainojimo Nr. S-19-102-11463 nekilnojamąjį turtą, kaip vientisą gamybinį kompleksą įkainojo 2200000 Eur.

15. Skunde UAB „Panevėžio Aurida“ neprašė, nenurodė antstoliui skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, bet prašė teismo „rašytine teismo nutartimi paskirti byloje turto vertės nustatymo ekspertizę“. Teismo nutartimi ekspertizė buvo paskirta, antstolis tam neprieštaravo. Antstolis teismui pateikė vykdomąsias bylas, todėl negalėjo vienu metu pateikti ir vykdomųjų bylų teismui, kaip tai reikalauja įstatymas ir tuo pačiu skirti ekspertizę, kuri vykdymo procese apmokama iš skolininko lėšų (CPK 682 str.).

16. Nurodo, kad CPK 681 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu turto vertę nustato ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto verte. Antstoliui nesuteikta teisė nuspręsti, kuri iš kelių ekspertų pateikta išvada yra teisinga.

Žemesnės instancijos teismas

17. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmos instancijos teismo nutartį, kurioje teismai sprendė skundą dėl antstolio veiksmų, dėl tos priežasties, kad (duomenys neskelbtini) ekspertizės metu taikė ne tą metodą. Antstolis, skirdamas turto ekspertizę, neturi teisės nurodyti ekspertui, kokius metodus taikyti, kaip ją atlikti.

18. UAB „Panevėžio Aurida“ prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra vykdymo išlaidos už ekspertizės atlikimą ir tenka pačiam skolininkui (CPK 682 straipsnio 3 dalis). Ekspertui už ekspertizės atlikimą teismo posėdžio metu sutiko sumokėti skolininkas, kaip ir numato įstatymas, kad ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko CPK 611 straipsnio nustatyta tvarka.

19. Pažymi, kad Panevėžio apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-4775-837/2019 dėl žalos atlyginimo, kaip faktines aplinkybes nurodant 2019 m. kovo 25 d. antstolio Patvarkymą Nr. S-19-102-7363 dėl įkeisto turto apžiūros ir jos atlikimo tvarkos, tačiau ieškinys atsiimtas. Pareiškėja skundė antstolio veiksmus LR Teisingumo ministerijai, prašė atlikti antstolio neeilinę atestaciją, tačiau LR Teisingumo ministerija, Vilniaus apygardos administracinis teismas, Lietuvos Vyriausiasis teismas skundą atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsniai). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

21. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumus, 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

23. Kasacinio teismo praktika formuojama taip, kad tuo atveju, kai asmens skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, yra akivaizdus antstolio ir skolininko interesų priešingumas. Tai yra pagrindas nukrypti nuo bendrosios teismo išlaidų neatlyginimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020). Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antstolio, jeigu pareiškėjo skundas tenkintinas; išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos antstoliui iš skundą padavusio asmens, jeigu skundas atmestinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013).

24. Pažymėtina, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

25. Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

26. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t.y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

27. Nutraukus civilinę bylą bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017).

28. Pasibaigus vykdymo procesui, baigiasi ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso šalių – teisinis statusas, susijęs su vykdymo procesu.

29. Pasibaigus vykdymo procesui antstolis, kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje, realiai nebegali ištaisyti trūkumų, todėl šia tvarka paduotą skundą išnagrinėjus nebūtų pasiektas tikslas – apginti pažeistą teisę. Tai leidžia padaryti išvadą, kad, jeigu vykdomoji byla yra užbaigta, tai reiškia, kad vykdymo procesas pasibaigęs, todėl antstolio veiksmų apskundimas CPK 510 straipsnio tvarka realiai negalimas, ir asmuo turėtų pareikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009).

30. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nereiškia, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje negali būti sprendžiami klausimai dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t.y. išvestiniai iš pagrindinio materialiojo teisinio reikalavimo procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai. Sutiktina su apeliante, kad dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų negali būti reiškiamas savarankiškas ieškinys.

31. Kadangi pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nepagrįstai sprendė, jog dėl jų priteisimo turėtų būti teikiamas atskiras ieškinys kitoje byloje, nutarties dalis, kuria atsisakyta spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pripažintina neteisėta ir nepagrįsta.

32. Kadangi byloje turi būti analizuojamos priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, vertinamas šalių elgesys proceso metu, o tai nebuvo padaryta, taip pat nevertintas pareiškėjos patirtų atstovavimo išlaidų dydis, jų būtinumas, nutarties dalis naikinama ir byla šioje dalyje grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

33. Dėl šios priežasties nesprendžiamas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kurio prašo apeliantė, klausimas. Tai bus sprendžiama bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ginčą išsprendus iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies trečiuoju punktu,

nutaria:

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 4 d. nutarties dalį, kuria nutarta išaiškinti pareiškėjai UAB „Panevėžio Aurida“, kad ji turi teisę kreiptis į teismą dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo ieškinio teisenos tvarka, ir perduoti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Laimutė Sankauskaitė