- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-16
- Bylos Nr.
- 2S-55-210/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-06599-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- D. B., D. Š., L. J.
- Ieškovas
- J. T.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja L. Muchtarovienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-06599-2011-5 Procesinio sprendimo kategorija 110.1;122.4.
NUTARTIS
2012 m. sausio 16 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-531-569/2012 (buvęs civ. bylos Nr. 2-7617-569/2011) pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovėms D. Š., L. J., D. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (actio Pauliana) ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. J. T. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento tarp atsakovės D. Š. ir atsakovės D. B. 2011-07-05 sudarytą automobilio „P. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei tarp atsakovės D. Š. ir atsakovės L. J. 2011-09-02 sudarytą automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavimo-pirkimo sandorius ir taikyti restituciją natūra, įpareigojant sandorių šalis grąžinti viena kitai tai, ką kiekviena iš jų yra gavusios pagal pripažintinus negaliojančiais sandorius.
Ieškinio reikalavimams užtikrinti, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –įrašą viešame registre dėl automobilių „P. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančių atsakovėms L. J. ir D. B., nuosavybės teisės perleidimo draudimo, bei šių automobilių areštą, perduodant juos saugoti ieškovei J. T..
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 20 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino: 1) areštavo atsakovei L. J. nuosavybės teise priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir atsakovei D. B. nuosavybės teise priklausantį automobilį „P. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) areštuotas transporto priemones perdavė saugoti ieškovei J. T.; 2) taikė atsakovei L. J. nuosavybės teise priklausančiam kilnojamajam turtui - automobiliui „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir atsakovei D. B. nuosavybės teise priklausančiam kilnojamajam turtui – automobiliui „P. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
Teismas nurodė, kad bylos ginčo dalykas yra konkretūs sandoriai, kurių objektai – kilnojamasis turtas. Pažymėjo, kad neareštavus ginčo turto, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė D. B. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartį, dalyje, kurioje taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovei D. B. nuosavybės teise priklausančio automobilio „P. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
1. Nurodo, kad automobilio „P. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta dar iki paskolos sutarties tarp ieškovės J. T. ir atsakovės D. Š. pasirašymo, t. y. paskolos sutartis buvo pasirašyta jau po to, kai atsakovė D. Š. pardavė automobilį „P. C.“ apeliantei D. B.. Perkant minėtą automobilį jokių apribojimų dėl jo valdymo ir disponavimo nebuvo.
2. LR CK 6.66 str. 2 d. reglamentuota, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu (actio Pauliana) galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. LR CK 6.67 str. nurodyta, kokiais atvejais kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos. Nei vienas iš šiame straipsnyje nurodytų atvejų atsakovei D. B. netinka. Kad ginčo automobilis „P. C.“ parduodamas, atsakovė D. B. rado interneto tinklalapyje „Autoplius“.
3. Kad automobilio „P. C.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sandoris ieškovės teigimu yra fiktyvus ir negaliojantis, paneigia ir ta aplinkybė, kad D. Š. buvo pervesti pinigai už minėtą automobilį, o po sutarties pasirašymo momento automobilis buvo perduotas D. B., kuri į šį automobilį investavo savo asmenines lėšas.
4. I. J. T. nepateikė jokių įrodymų, kad automobilį „P. C.“ faktiškai valdytų atsakovė D. Š.. Antstolis Andrius Liaškovas pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą tik dėl kito automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdymo ir naudojimo, kurį galimai vis dar valdo ir juo naudojasi D. Š., nors jis parduotas atsakovei L. J..
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė J. T. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.
1. Iš pateikto atskirojo skundo turinio matyti, kad atsakovė kelia klausimus, kurie susiję su pateikto ieškinio pagrįstumu, t. y. atsakovė įrodinėja aplinkybes, kurios tirtinos bylos nagrinėjimo teisme iš esmės metu, tačiau nenurodo jokių procesinių teisės normų pažeidimų, kurias, jos manymu, padarė pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį.
Šalies argumentai
2. Ieškovė prašė teismo taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios užtikrintų jai palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir nesukeltų atsakovei papildomų suvaržymų, kurie nėra reikalingi įgyvendinant ieškovei palankų teismo sprendimą. Panaikinus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kiltų grėsmė, kad atsakovė iš D. Š. įgytą automobilį perleis tretiesiems asmenims, kurie bus laikomi sąžiningais turto įgijėjais, ir tai apsunkins ar padarys neįmanomu įgyvendinti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti negalimu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (LR CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – realus būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Konkrečios rūšies ir masto laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik pareikštų reikalavimų ribose ir tik siekiant užtikrinti galimo teismo sprendimo, priimto būtent pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, įvykdymą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškinys yra pareikštas dėl automobilių „P. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais. Todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neareštavus ginčo turto, yra galimas ginčo turto perleidimas tretiesiems asmenims, kas neabejotinai apsunkintų teismo sprendimo, jeigu jis būtų priimtas ieškovės naudai, įvykdymą arba teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomu.
Atkreiptinas dėmesys, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Tačiau, kaip pagrįstai nurodyta ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą, atsakovė D. B. atskirajame skunde kelia klausimus, kurie išimtinai susiję tik su pareikšto ieškinio pagrįstumu, tačiau nenurodo jokių procesinių teisės normų pažeidimų, kurias, jos manymu, padarė pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį. Todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentų, susijusių su pareikšto ieškinio pagrįstumu, nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.
Remiantis išdėstytais argumentais, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartis paliktina nepakeista.
Pažymėtina, kad šalių lygiateisiškumo principas reikalauja, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų laikomasi proporcingumo principo. Atsakovo interesai taip pat negali būti ignoruojami (LR CPK 17 str.). LR CPK 146 str. 1 d. nustatyta, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Atsakovas, nurodęs ir pagrindęs nuostolių atsiradimo galimybę, gali prašyti pirmosios instancijos teismą pareikalauti, kad ieškovas pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (LR CPK 146 str.). Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, numato šių priemonių pakeitimo ir panaikinimo tvarką (LR CPK 148 str., 149 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartį.