Kauno apylinkės teismo nutartis

Procesinių sprendimų kategorijos: 3.1.18; 3.2.7.1; 3.1.18.1.2

2022 m. gegužės 23 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės I. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo, kuriuo prašo areštuoti M. V. ir A. V. priklausantį nekilnojamąjį turtą – negyvenamą patalpą – garažą, adresu (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, sumokėti CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Nepareiškus ieškinio per teismo nustatytą terminą, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Kai ieškinys nepareiškiamas dėl suinteresuoto asmens kaltės, užstatas negrąžinamas (CPK 147 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Paduodama šį prašymą, pareiškėja turi: nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti pusę CPK 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.

Ieškovė prašymą grindžia aplinkybe, kad surinkusi visus dokumentus nedelsiant paduos teismui ieškinį dėl materialinės žalos priteisimo. Nurodo, kad 2018 m. liepos mėn. su A. V. susitarė, kad jis parduos ieškovei garažą (boksą) Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esantį garažų bendrijoje (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise buvo įregistruotas M. V. ir A. V. vardu, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Dėl garažo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieškovė su A. V. kreipėsi į Jonavos rajono 2-ąjį notaro biurą. Pardavėjui, A. V., buvo nurodyta pristatyti į notaro biurą reikiamus parduodamo garažo dokumentus, t. y. pažymą iš garažo pirmininko, garažo įsigijimo sutartį bei parduodamo nekilnojamojo turto daiktinių teisių registracijos pažymėjimą. Prieš sudarant garažo Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo- pardavimo sandorį, A. V. ieškovei perdavė garažo, adresu (duomenys neskelbtini), raktus. (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono 2-ajame notarų biure buvo sudaryta su M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiais (duomenys neskelbtini), garažo (bokso) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Po sandorio sudarymo, A. V. ieškovei perdavė garažo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro bylą, inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini). Po pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo ieškovė padarė kapitalinį garažo remontą ir jo vertę padidino dešimteriopai, naudojosi ir iki šiol naudojasi minėtu garažu, moka nario ir kitus mokesčius, buvo priimta į garažų bendrijos (duomenys neskelbtini) narius kaip garažo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė. 2022 m. gegužės mėn. pradžioje į ieškovę kreipėsi M. V. globėja su perspėjimu, kad ieškovė atlaisvintų garažą, nes jį po A. V. mirties paveldėjo jos globotinė, M. V. ir norima šį garažą Nr. (duomenys neskelbtini) parduoti. Pradėjus aiškintis paaiškėjo aplinkybės, kad iki sandorio sudarymo A. V. klaidingai pateikė notarui kito, jam priklausančio garažo, (duomenys neskelbtini), dokumentus, kurių pagrindu neteisingai buvo įforminta ir įregistruota garažo, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis. Garažu Nr. (duomenys neskelbtini) iki pat savo mirties naudojosi A. V. ir už jį mokėjo mokesčius, o ieškovė nuo 2018 m. liepos mėn. naudojosi ir iki šiol naudojasi garažu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Tai, kad A. V. ketino parduoti ieškovei garažą Nr. (duomenys neskelbtini), o ne Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina ir garažų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 3 d. išduota pažyma notarui dėl minėto garažo pardavimo. Kadangi M. V. globėja kategoriškai atsisakė pamėginti ištaisyti šią klaidą pas notarą ir kiek ieškovei žinoma, ketina kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo parduoti minėtą garažą, tai siekiant, kad M. V. veikianti per savo globėją neperleistų tretiesiems asmenims jai nuosavybės teise priklausančio garažo, adresu (duomenys neskelbtini), būtina iki išspręs šį kilusį ginčą teisme, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jį areštuojant, nes priešingu atveju ieškovei padarytos žalos atlyginimas gali tapti neįmanomas.

CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik nustačius, kad įrodymais yra patvirtinta reali grėsmė pareiškėjos teisėtiems interesams.

Civilinio proceso įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą sieja su dviem sąlygomis: tikėtinu reikalavimo pagrįstumu bei teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos egzistavimu. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, asmeniui reikalaujančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenka našta įrodyti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės kiekvienu atveju neturi būti taikomos besąlygiškai, be pagrindo atleidžiant ieškovą nuo jam priskirtos įrodinėjimo pareigos.

Ieškovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodo, jog ieškovė dešimteriopai pakėlė garažo vertę ir M. V. globėja ketina parduoti garažą. Tačiau ieškovė jokių įrodymų pagrindžiančių atsakovo veiksmų realumą parduoti minėtą nekilnojamą turtą ir apie perspėjimą atlaisvinti patalpas, nepateikė. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų pagrindžiančių apie turto vertės pakėlimą ar įrodymus pagrindžiančius, kad ji naudojasi minėtu nekilnojamu turtu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė prašyme nenurodė preliminaraus dydžio dėl patirtos materialinės žalos ir kaip ji atsirado. Prašyme nenurodžius preliminarios ieškinio sumos, teismas negali įvertinti reikiamo žyminio mokesčio užstato dydžio (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Be to, ieškovė prašyme nurodo, kad rengiamas ieškinys, tačiau nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių kartu su prašymu nėra pateikiamas ir ieškinys bei nenurodomas atsakovas.

Teismo vertinimu, šie ieškovės nurodyti argumentai nėra pagrįsti jokiais objektyviais byloje esančiais duomenimis, todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad jau šiuo metu yra kilusi ar artimiausiu metu galimai kils grėsmė ieškovės interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovė su prašymu nepateikė jokių objektyvių duomenų apie atsakovo ketinimą artimiausiu metu perleisti nurodytą turtą – nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip pat neįrodė, kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje galimai kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė aplinkybių egzistavimo, kurių visetas leidžia taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo, tai sudaro pakankamą pagrindą atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo kaip nepagrįstą (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 147 straipsnis).

Išaiškinama, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis), todėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinimas neriboja teisės prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones pakartotinai, patikslinus ir pagrindus prašymą (CPK 147 straipsnio 3 dalis).

Kadangi žyminis mokestis nagrinėjamoje byloje nebuvo įskaitytas, žyminio mokesčio grąžinimo klausimas be atskiro ieškovės prašymo šia nutartimi nėra sprendžiamas, tačiau jis gali būti įskaitytas paduodant kitą procesinį dokumentą (CPK 87 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsniu, 87 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalimi, 147 straipsnio 3 dalimi, 151 straipsniu, 290 straipsniu, 291 straipsniu,

nutaria:

atmesti ieškovės I. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.