Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2018-05-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-149-830/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-05-30Panevėžio apylinkės teismas
  2. T-394-1083/2019Nutartis · 2019-04-15Panevėžio apylinkės teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-05-30
Bylos Nr.
1-149-830/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23456-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Česlovas Kulikauskas
Nukentėjusysis
T. V.
Kaltinamasis
R. G.
Baudžiamoji byla Nr. 1-149-830/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23456-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.10.1.; 1.1.10.1.; 1.2.26.2.; 1.2.4.4.2.8.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 30 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Česlovas Kulikauskas,sekretoriaujant Rasai Samėnienei, Daliai Bardišauskienei,dalyvaujant prokurorei Linai Šimonienei,nukentėjusiajam T. V.,kaltinamajam R. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, 2015-06-23 Panevėžio m. apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d., 2018-05-18 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 189 str. 3 d., paskirta 10 MGL dydžio bauda (nuosprendis neįsiteisėjęs), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str., 138 str. 2 d. 8 p.,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G., 2017 m. gegužės 14 d., apie 23.50 val., viešojoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje prie Panevėžio miesto poliklinikos, esančios (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: kitų asmenų akivaizdoje, be priežasties, sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam T. V. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą smakro kairėje su apatinio žandikaulio kairės pusės lūžiu – nesunkų T. V. sveikatos sutrikdymą.

Bylos įrodymai

R. G. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos nepadarė, 2017-05-14 apie 23.50 val. turėjo buvo namuose, tiksliai nepamena. Minėtu laiku (duomenys neskelbtini) g. prie (duomenys neskelbtini) namo nebuvo. T. V. nepažįsta ir jo nesumušė. Nežino kas sumušė nukentėjusįjį. 2017-05-14 dieną gal ir buvo susitikęs su bendradarbiu I. A., tiksliai nepamena, tačiau jei ir buvo susitikęs, tai niekur su juo nevažiavo. Tiksliai nepamena, ką veikė 2017-05-14. Su I. A. nėra draugai. E. K., J. P. nepažįsta. G. S. ir L. M. pažįsta. I. A. jį apkalba, galimai slepią savo pažįstamą, kuris sužalojo nukentėjusįjį. Nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nukentėjusysis T. V. paaiškino, kad 2017-05-14 jis automobiliu važinėjosi po mieste su draugais J. P. ir E. K.. vakare E. K. paprašė nuvežti susitikti iki kito– J. J., prie poliklinikos. Nuvažiavo prie poliklinikos aikštelės (duomenys neskelbtini) g., išlipo iš mašinos, matė, kad J. J. atvažiavęs su savo automobiliu „Peugeot“. E. K. nuėjo su juo pakalbėti. Jis (T. V.) stovėjo prie savo automobilio, matė, kaip E. K. kalbėjo su kitu vyriškiu, tarp E. K. ir vyriškio kilo konfliktas, E. K. pabėgo. Stovint prie automobilio jis (T.V.) staiga pajuto smūgį iš šono į veidą. Mano, kad jam trenkė kaltinamasis R. G., kuris tuo metu, su kitais jaunuoliais, ėjo pro šalį. R. G. iki to laiko nepažinojo. R. G. atpažįsta iš veido bruožų. Nesuprato už ką jam trenkė R. G.. Mano, kad tai buvo susiję su E. K. konfliktu su G. S.. E. K. ir G. S. buvo susipykę. Mano, kad norėta sumušti E. K., dėl jo konflikto su G. S., tačiau buvo sumuštas jis (T.V.). Jam (T.V.) buvo sulaužytas žandikaulis, dėl to patyrė daug nepatogumų, jautė skausmą, neįsidarbino į planuotą darbo vietą, gydymas truko apie 1,5 mėnesio, pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Po traumos liko tokios pasekmės, t.y. rakino žandikaulį ir žandikaulis iki šiol yra silpnas, pilnai nesugijęs.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 276 str. 4 d. pagrindu, kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti, teismo posėdžio metu buvo pagarsinta dalis T. V. parodymų ikiteisminio tyrimo metu. 2017-05-15 T.V. parodė, kad 2017-05-14, apie 23.45 val., savo automobiliu Nissan Almero valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., prie Panevėžio miesto poliklinikos, susitikti su pažįstamu. Kartu su juo važiavo dar du draugai : J. P. ir E. K.. Jiems atvažiavus, ten jau laukė jo pažįstamas J., kurio pavardės nežino. J. kalbėjo su kažkokiu jam nepažįstamu asmeniu. Jis pats su E. K. išlipo iš automobilio parūkyti, o J. P. liko sėdėti automobilyje. Rūkydamas pamatė, kaip nuo poliklinikos pagrindinių durų atėjo trys ar keturi jam nepažįstami jaunuoliai, ir vienas iš jų, pasidėjęs ant žemės alaus butelį, priėjo prie jo ir staiga sudavė kumščiu vieną kartą į kairę veido pusę. Tą jaunuolį jaunuolį atpažinti galėtų. Jaunuolis buvo apie 165 cm ūgio, atletiško kūno sudėjimo, trumpų plaukų, apie 22-23 metų amžiaus. Jis vilkėjo džinsinius šortus, tamsiai pilkos spalvos džemperį su gobtuvu. Nuo suduoto smūgio jis nukrito ant žemės ir susižalojo dešinę ranką. Kiek pamena, E. K. ėmė bėgti link (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Asmuo, kuris jam sudavė smūgį, pasitraukė tolyn. Tada jis, atsikėlęs nuo žemės, greitai sėdo į automobilį ir su J. P. išvažiavo. Dėl patirtų sužalojimų nuvažiavo į ligoninės priėmimo skyrių, kur po apžiūros jam nustatė dešinio riešo sumušimą ir žandikaulio lūžį. Kitų asmenų, kurie atėjo su jį sumušusiu vaikinu, nematė. Kadangi buvo tamsu, tai gerai jų neįžiūrėjo, atpažinti negalėtų. Vaikinas jį sumušė be jokios priežasties. (1 t., b.l. 17).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2017-05-15 Specialisto išvados Nr. G 532/2017(05) matyti, kad T. V. padaryta poodinė kraujosruva smakro kairėje, paveikus kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Nustatytas sužalojimas nėra būdingas padarymui nugriuvus. Sužalojimas sukelia fizinį skausmą. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b.l. 28).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus Specialisto išvados Nr. Pg 832/2017 (05), matyti, kad T. V. nustatyta poodinė kraujosruva smakro kairėje su apatinio žandikaulio kairės pusės lūžiu, paveikus kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Nustatytas apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis padaromas stipriu koncentruotu smūgiu ir nėra būdingas padarymui nugriuvus. Apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimo padarymas sukelia fizinį skausmą. (1 t., b. l. 35-37).

Liudytojas J. P. parodė, kad nukentėjusysis T.V. yra jo draugas. 2017-05-14 vakare jis su T.V. ir E. K. važinėjosi po Panevėžio miestą. Važinėjant girdėjo, kaip telefonu konfliktavo E. K. su G. S.. Vėliau G. S. rašė sms, kad nori su jais susitikti. Jis atrašė, kad nenori susitikti. Taip pat sms parašė J. J., kad jų ieško G. S. su draugu, nori pakalbėti su E. K.. Suprato, kad G. S. nori išsiaiškinti santykius su E. K.. Vėliau nuvažiavo susitikti su J. J. į (duomenys neskelbtini) g., prie poliklinikos, kur yra (duomenys neskelbtini) pastato aikštelė. Ten pamatė J. J., kuris buvo atvažiavęs savo automobiliu. Pas J. J. automobilyje buvo kitas asmuo, kurį pažįstą iš matymo tik pagal pravardę – „m“. Minėtas asmuo buvo agresyviai nusiteikęs, priėjęs klausė kur E., tada priėjęs prie E. bandė jam smogti, E. K. pabėgo. Tada priėjo dar keletas asmenų, tarp kurių galimai buvo R. G.. R. G. priėjo prie T.V., paklausė ar gražu mergaitėms grasinti ir sudavė T. V. į veidą. R. G. iki to laiko nepažinojo. Nėra visiškai įsitikinęs, kad ten buvo R. G., tačiau pagal šio asmens kūno sudėjimą, pagal eiseną, mano, kad ten buvo R. G.. Jis (J. P.) tuo metu labai išsigando, labai susijaudino, patyrė emocinę traumą. Suprato, kad konfliktas vyksta dėl E. K. santykių su G. S.. Vėliau pamatė, kad į įvykio vieta atvažiavo ir G. S. ir L. M.. Jis (J. P.) su T.V. įlipo į automobilį ir nuvažiavo.

Iš 2017-09-22 savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad J. P. savanoriškai pateikė 2017-05-14, 2017-05-15 susirašinėjimų su G. S. ir J. J. duomenis, padaryta apžiūra. Iš šių duomenų matyti, kad 2017-04-14 vyko aktyvus susirašinėjimas sms žinutėmis tarp J. P. ir G. S., Iš susirašinėjimo medžiagos matyti, kad G. S. siekė susisutikti su J. P., klausinėjo kur jis tiksliai yra (1 t., b.l. 93-102).

Liudytojas J. J. parodė, kad nukentėjusysis T.V. – buvęs jo klasiokas. 2017-05-14 jis (J. J.) mieste susitiko L. M. ir G. S.. G. S. paprašė kad jis padėtų jai susitikti su E. K.. Jis skambino E. K., su E. K. kalbėjo ir G. S.. Tarp E. K. ir G. S. kilo konfliktas, E. K. negražiais žodžiais išvadino G. S.. Vėliau jis susitiko I. A., su kuriuo buvo kitas asmuo – R. G., kurio iki to laiko nepažinojo. Jie prašė, kad jis (J. J.) įkalbėtų E. K. susitikti. I. A. su R. G. ieškojo E. K.. Kartu buvo ir G. S. su draugu ir L. M.. visi važiavo su automobiliais, viso buvo apie 4 automobiliai. Vėliau jis (J. J.) sutarė susitikti su E. K. (duomenys neskelbtini) g. prie poliklinikos. R. G. įlipo į jo automobilį ir iki (duomenys neskelbtini) poliklinikos aikštelės atvažiavo kartu. Aikštelėje R. G. išlipo ir paėjo į šoną. I. A., G. S. ir L. M. buvo netoliese, pasislėpę. Vėliau į aikštelę atvažiavo T.V., E. K. ir J. P.. E. K. priėjo prie G. S. draugo ir norėjo pasisveikinti, tačiau G. S. draugas buvo supykęs ir norėjo trenkti E. K.. E. K. pabėgo. R. G. priėjo prie T.V. iš šono ir trenkė šiam į veidą. Ar jie ką nors kalbėjosi negirdėjo. Nežino už ką T.V. R. G. sudavė į veidą. Nematė ar buvo suduota daugiau smūgių. Mano, kad išties norėta sumušti E. K. už konfliktą su G. S., tačiau netinkamoje vietoje ir netinkamu laiku atsirado T.V.

Iš 2017-10-11 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad J. J. atpažino R. G. kaip asmenį, kuris buvo jo automobilyje ir vėliau trenkė jo draugui T. V. Atpažino iš kūno sudėjimo, veido bruožų (akių, nosies), plaukų spalvos, šukuosenos. (1 t., b.l. 47-51).

Iš 2017-09-22 savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad J. J. savanoriškai pateikė 2017-05-14, 2017-05-15 susirašinėjimų su J. P. duomenis, padaryta duomenų apžiūra. Iš šios pateiktos medžiagos matyti, kad 2017-04-14 vyko aktyvus susirašinėjimas sms žinutėmis tarp J. P. ir J. J., pateiktas ir E. K. susirašinėjimo su G. S. tekstas, iš kurio matyti, kad tarp minėtų asmenų yra konfliktiniai santykiai. G. S. kvietė E. K. susitikti pasikalbėti „akis į akį“ (1 t., b.l. 53-68).

Liudytojas I. A. parodė, kad nukentėjusysis T.V. yra iš matymo pažįstamas, kaltinamasis R. G. yra jo bendradarbis. 2017-05-14 jis (I. A.) buvo netoli įvykio vietos, tačiau nematė, kas sumušė T.V. 2017-05-14 jis susitiko pažįstamas merginas G. S. ir L. M.. G. S. pasakė, kad jai grasino E. K.. Su G. S. buvo jos draugas R., taip pat buvo J. J.. R. norėjo susitikti su E. K. ir išsiaiškinti. Jis (I. A.) pasikvietė savo bendradarbį R. G.. pasiūlė R. G. būti kartu „dėl kompanijos“. R. G. sutiko, todėl jis (I. A.) atvežė jį. Visi ieškojo E. K.. Vėliau sutarė susitikti (duomenys neskelbtini) g. šalia poliklinikos. E. K. atvažiavo su draugais. Pačio susitikimo jis (I. A.) nematė, nes su G. S. ir L. M. buvo pasislėpę, nuvažiavę toliau. Vėliau kai privažiavo, pamatė, kad E. K. nebėra. T.V. buvo sumuštas. Mano, kad trenkti galėjo R. G., todėl apie tai ir pasakė policijoje apklausoje. Policijoje ikiteisminio tyrimo metu apklausoje labai bijojo, tyrėja grasino perduoti jį prokuratūrai, todėl pasakė, kad matė jog smūgį sudavė R. G..

BPK 276 str. 4 d. pagrindu, kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti, teismo posėdžio metu buvo pagarsinta dalis I. A. parodymų ikiteisminio tyrimo metu. I. A. 2017-05-26 apklausoje nurodė, kad 2017-05-14, apie 19:00 - 20:00 val., laiko tiksliai neatsimena, su savo automobiliu buvo automobilių stovėjimo aikštelėje, prie geležinkelio stoties. Į aikštelę atvažiavo vienas, joje buvo G. S. su savo drauge L., kurios duomenų nežino. Šalia stovėjo kitas automobilis kuriame buvo du nepažįstami jaunuoliai, tik vienas, atrodo buvo vardu R. Dar viename automobilyje buvo vaikinas, vardu J. Į aikštelę prie geležinkelio užsuko tik todėl, kad važiuodamas pro šalį pamatė G. S.ir sustojo jos pakalbinti. Jiems bekalbant, G. S. užsiminė, kad jaunuolis vardu E. siūlo jai trenkti į galvą, visaip ją vadina. Šia informacija labai susidomėjo R. Jis girdėjo, kaip R. ar J., gerai nepamena, pradėjo kalbėti apie tai, kad reikia susiskambinti su E. ir su juo pakalbėti, kad taip elgti negalima. Iš geležinkelio aikštelės jie visi nuvažiavo į aikštelę prie (duomenys neskelbtini) arenos. G. S., jos draugė L., J. ir R. būdami minėtoje aikštelėje pradėjo telefonu ieškoti E., tai yra su kažkuo susirašinėjo. Jie paskui visi savo automobiliais važinėjo po miestą ir po įvairias aikšteles, bandydami surasti E. Buvo nuvažiavę ir į aikštelę prie „drago“ kur yra prie (duomenys neskelbtini). Iš šios aikštelės išvažiavo ir J. ir jo ilgai nematė. Apie 23:00 val., jie visi atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje. Aikštelėje sėdėjo savo automobilyje ir niekur nebuvo išlipęs, šalia automobilyje sėdėjo G. S.su drauge (jų automobiliai stovėjo tarpe tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prekybos centrų), R. su savo draugu ir automobiliu buvo prie prekybos centro (duomenys neskelbtini). Tada savo automobiliu, atvažiavo J., kuris buvo vienas. Jiems būnant šioje aikštelėje, atvažiavo dar vienas automobilis, jame buvo trys jaunuoliai, iš jų žino tik E. Iš automobilio išlipo E. ir dar vienas jaunuolis. E. ir R. paėjo nuošaliau ir pradėjo kalbėtis, tuo metu nuo (duomenys neskelbtini) poliklinikos atbėgo du jaunuoliai. Vienas iš tų jaunuolių pribėgo prie jaunuolio (kuris buvo atvažiavęs su E. ir buvo išlipęs iš automobilio) ir jam trenkė. Po šio smūgio jis pats išvažiavo iš aikštelės ir nežino kas įvyko toliau. Taip pat nori pasakyti, kad jis pats jokių draugų nesikvietė, nematė, kad kas būtų sėdėję pas J. automobilyje, taip pat nematė ar J. su kuo nors kalbėjosi prieš atvažiuojant E. Nežino, kodėl kiti asmenys nurodo kitokias aplinkybes. Asmenų, kurie atbėgo nuo (duomenys neskelbtini) poliklinikos ir trenkė jaunuoliui, jis neįsidėmėjo ir atpažinti negalėtų, gali pasakyti, tik tiek, kad vienas iš jų buvo stambaus kūno sudėjimo. (1 t., b.l.79-80). 2017-06-20 papildomoje apklausoje I. A. nurodė, kad savo ankstesnius nurodymus prisimena, juos tvirtina. Papildomai nori pasakyti, kad kai atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę prie (duomenys neskelbtini) poliklinikos, automobilį pastatė prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), šalia jo su savo automobiliu sustojo G. S.. Jis savo automobilyje sėdėjo vienas, automobilis buvo atsuktas priekiu į automobilių aikštelę, esančią prie (duomenys neskelbtini) poliklinikos. G. S. sėdėjo automobilyje su savo drauge L., jos automobilio priekis buvo atsuktas priekiu į prekybos centro (duomenys neskelbtini) pastatą, tai yra ji šonu galėjo matyti kas vyksta aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) poliklinikos. Kai atvažiavo J. su savo automobiliu ir sustojo (duomenys neskelbtini) poliklinikos aikštelėje, matė kad iš J. automobilio išlipo ir dar vienas jaunuolis, šis jaunuolis ir trenkė T. V. Jis žino, kad to jaunuolio vardas R., daugiau duomenų apie jį nežino, tik žino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Jis šio asmens bijo, nes jei jis sužinos, kad pasakė jo vardą, jis arba jo draugai jį patį tikrai sumuš. Šalia J. automobilio sustojo R. su savo automobiliu (kartu su R. buvo ir jo draugas, bet jo duomenų jokių nežino). Nors buvo tamsu, nes jau buvo po 23:00 val., bet matė, kas įvyko (duomenys neskelbtini) aikštelėje. Jo automobilis nuo tos vietos, kur T. V. gavo smūgį į veidą, stovėjo maždaug 60 metrų atstumu. R. su savo draugu, kurio jokių duomenų nežino, nuėjo link (duomenys neskelbtini) poliklinikos, o J. pasiliko kalbėti su R. Kai atvažiavo E., T. V. ir dar vienas jaunuolis kuris liko automobilyje, R., atėjo nuo (duomenys neskelbtini) poliklinikos ir priėjęs prie T.V. jam trenkė. Dėl ko R. taip padarė – nežino. Kai pamatė, kad T.V. parkrito ant žemės, jis išsigando ir greitai išvažiavo iš aikštelės, nes išsigando ir nenorėjo niekur kištis. Susitikimas automobilių stovėjimo aikštelėje turėjo būti visai ne toks ir niekas neturėjo nieko mušti. Aikštelėje turėjo įvykti tik pokalbis, kurio tikslas buvo išsiaiškinti, kam E. siūlo G. S. į galvą ir visaip ją vadina. Jis nežino, kas vyko toliau, nes išvažiavo, daugiau šiuo įvykiu nesidomėjo. (1 t., b.l. 83-84).

Liudytoja S. D. paaiškino kad dirba Panevėžio apskrities VPK tyrėja. Ji atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Apklausė liudytoju I. A. 2 kartus. Pirmoji apklausa buvo atliekama. Kai byloje dar nebuvo surinkta daug informacijos apie įvykį, antroji apklausa buvo atlikta kai buvo surinkta daugiau informacijos apie įvykį. I. A. nurodė, kad matė kad T.V. trenkė R. G.. I. A. apklausoje nurodė, kad bijo savo bendradarbio R. G.. Apklausos metu I. A. grasinta nebuvo, parodymus jis davė laisva valia. Byloje apklausti kiti liudytojai – G. S., L. M. parodymus davė laisva valia.

Liudytoja G. S. parodė, kad 2017 m. gegužės mėn. ji susipyko su pažįstamu E. K.. E. K. grasino ją sumušti. Apie konfliktą papasakojo savo draugui R. A., kuris nutarė pasikalbėti su E. K.. R. A. pravardė „M“. 2017-05-14 ji buvo su R. A., L. M., I. A.. R. A. apie jos ir E. K. konfliktą papasakojo I. A.. Tada R. A. norėjo susitikti su E. K., I. A. pasikvietė pažįstamą R. Šis asmuo yra kaltinamasis R. G.. Vėliau buvo sutarta susitikti su E. K. (duomenys neskelbtini) g. prie Poliklinikos. Susitikimas įvyko prie (duomenys neskelbtini) pastato (duomenys neskelbtini) gatvėje. Su drauge L. M. ji stovėjo vienoje aikštelėje prie (duomenys neskelbtini), kiti buvo priešais (duomenys neskelbtini). Kas įvyko ji gerai nematė, tik išgirdo, kad draugė L. M. pasakė „žiūrėk, ant žemės guli“. Privažiavo ir pamatė, kad T. V. keliasi nuo žemės. Neklausė kas atsitiko. Kažkas pasakė, kad T.V. trenkė R. G.. ji pati nematė kas trenkė. Kodėl ir už ką R. G. galėjo trenkti T.V. nežino. Girdėjo kaip R. G. pasakė T.V.: „arba tu eini ir sudaužai E., arba aš tave sudaužysiu“ E. K. iš įvykio vietos pabėgo. Nežino dėl ko (duomenys neskelbtini) trenkė T.V.

BPK 276 str. 4 d. pagrindu, kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti, teismo posėdžio metu buvo pagarsinta dalis liudytojos G. S. parodymų ikiteisminio tyrimo metu. G. S. ikiteisminio tyrimo metu 2017-05-25 apklausoje nurodė, kad pažįsta T. V., E. K., J. P. ir J. J.. Konfliktas buvo tarp jos ir E. K., kuris jai siūlė duoti į galvą, nes jie susipyko dėl kelionės į žaliosios mišką. E. K. norėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) ir nenorėjo jai pilti kuro, nors tą pasakė juokais. Jis susipyko prieš kokį mėnesį laiko, tikslios datos neatsimena. 2017-05-14, apie 19:00 val., ji buvo su savo automobiliu aikštelėje prie geležinkelio, su drauge L. M., I. A. ir R. A.. Tiksliai neatsimena, ar ji parašė J. J., ar jis jai parašė, bet jie sutarė, kad J. J. atvažiuos prie geležinkelio pas juos. Atvažiavęs J. J. pasakė, kad E. K. jo automobilyje paliko elektroninę cigaretę. Ji J. J. paprašė neminėti E. K. ir papasakojo kitiems kas buvo, kai ji planavo važiuoti į žaliosios mišką. R. A. kartu su I. A. paėjo į šalį ir kažką pradėjo kalbėti. Tuo metu J. J. paskambino E. K., jie kažką kalbėjosi. J. J. jai pasakė, kad E. K. nori su ja susitikti, bet paskui persigalvojo. Tada R. A. ir I. A. pradėjo sakyti J. J., kad pakviestų E. K. į aikštelę pas juos. J. J. jai sakė, kad kvietė E. K. susitikti, bet jis atsisakė. Ji galvoja, kad J. J. net nekvietė E. K., nes vis bandė atkalbėti nuo susitikimo ir vis aiškino, kad to nereikia. Kadangi E. K. neatvažiavo į aikštelę, tai ji sėdo į savo automobilį kartu su L. M., R. A. sėdo į savo automobilį (jame buvo jo kitas draugas, kurio ji nežino), I. A. ir J. J. taip pat sėdo į savo automobilius ir jie visi išvažiavo ieškoti E. K.. Važinėjo automobiliais apie 2 valandas, įvairiose vietoje (duomenys neskelbtini) aikštelė, (duomenys neskelbtini) aikštelė) ir ieškojo E. K.. Paskui, apie 21.00 val., visi susirinko automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini). I. A. išvažiavo ir grįžo nepraėjus nei 10 minučių, atsiveždamas vieną draugą. Ji to asmens nepažįsta, jį matė pirmą kartą. Tada ji susirašinėjo su J. P., ir jis parašė, kad yra BMW aikštelėje prie (duomenys neskelbtini). Tada I. A. kartu su jai nežinomu draugu sėdo į savo automobilį, R. A. taip pat sėdo į savo automobilį su jai nepažįstamu draugu, o ji pati išvažiavo su L. M. savo automobiliu ir visi nuvažiavo į aikštelę prie (duomenys neskelbtini). J. J. su jai nevažiavo, jis vienas su savo automobiliu kažkur išvažiavo, bet jiems nesakė. Nuvažiavę į minėtą aikštelę, E. K. ten nerado, parūkė ir nuvažiavo į kitą aikštelę, prie (duomenys neskelbtini) kur vyksta dragas, nes J. J. jai atsiuntė pranešimą, kad jie ten bus. Kai visi nuvažiavo į drago aikštelę prie (duomenys neskelbtini), E. K. ten nebuvo, buvo tik kiti J. J. draugai, kurių ji nepažįsta. Tada jie visi nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ji pati, L. M., I. A. ir R. A. nuėjo prie parduotuvės už kampo, o J. J. paliko su I. A. draugu, kurio ji nepažįsta. Tas draugas kartu su J. J., jo automobiliu, kažkur išvažiavo ir kai grįžo, atsivežė dar vieną jai nepažįstamą asmenį, jie visi trys ir laukė E. K.. Ji nematė, kada atvažiavo T.V., E. K. ir J. P.. Pamačiusi, I. A. užsikūrė savo automobilį ir norėjo važiuoti, pati savo automobiliu nuvažiavo link aikštelės, kurs stovėjo T. V., E. K. ir J. P.. Pamatė, kad T.V. keliasi nuo žemės, o kas jam trenkė - nematė. Tuo metu I. A. draugas (tas kurį I. A. atsivežė prie (duomenys neskelbtini) aikštelės) jos paklausė, kuris čia tas E. ir ji jam parodė E. K.. E. K. tuo metu kalbėjo su R. A. ir I. A. draugas jau nebėjo prie E. K. I. A. draugas, dar T.V. pasakė, kad ,,arba tu eini ir sudaužai E. arba aš tave sudaužysiu“. T. V. dar priėjo prie E. K. su R. A., E. K. pabėgo. Tada jie visi išsiskirstė. Minėtus asmenis, kuriuos I. A., ji pažinti galėtų. (1 t., b.l. 71-72). 2017-06-23 papildomoje apklausoje liudytoja G. S. nurodė, kad kaip ir minėjo pirminėje apklausoje, R. A. privažiavo prie jos automobilio, stovėjusio automobilių stovėjimo aikštelėje prie geležinkelio ir atsivežė kitą asmenį- stambaus kūno sudėjimo, vardu R. Daugiau R. duomenų nežino, tik tiek, kad jis dirba kartu su I. A. (duomenys neskelbtini). Kai ji buvo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) poliklinikos, jos automobilis stovėjo prie PC(duomenys neskelbtini), automobilio priekis buvo atsuktas priekiu į (duomenys neskelbtini) gatvę, bet J. J. automobilio ir jo paties ji nematė. Nematė, nes buvo tamsu ir per PC(duomenys neskelbtini) pastato kampą jai nieko nesimatė. Kada ir kuo atvažiavo T. V., E. K. ir J. P. ji nematė, jai tai pasakė tik draugė L. M., nes ji pamatė, kad I. A. važiuoja į (duomenys neskelbtini) poliklinikos aikštelę. Jos automobilis stovėjo prie PC (duomenys neskelbtini) pastato o I. A. automobilis šalia, bet arčiau PC(duomenys neskelbtini) pastato. Kas ir kada trenkė T.V. ji nematė. Matė, tik kad E. K. kartu su R. A. ėjo link (duomenys neskelbtini) aikštelės, kodėl jie ten ėjo - nežino. Kai pati privažiavo į (duomenys neskelbtini) poliklinikos aikštelę, joje buvo J. J. prie savo automobilio, automobilyje sėdėjo J. P., prie jo stovėjo T.V., tarp šių dviejų mašinų stovėjo R., jo draugas, kurio duomenų nežino, I. A. ir iš jos automobilio išlipusi L. M.. Ji pati sėdėjo savo automobilyje, atsidariusi duris, bet iš jo nelipo. Aikštelėje visi dar pakalbėjo apie 30 min, tai yra iki 00:30 val., ir po to išsiskirstė. Iškart po šio įvykio, aikštelėje pakalbėjusi su draugais, sužinojo, kad T. V. trenkė asmuo, vardu R., jai tai pasakė jei gerai atsimena I. A., ar L. M., dėl ko R. taip padarė - nežino. Pirminėje apklausoje nurodė, kad nežino asmens kuris trenkė, nes neatsiminė jo vardo. (1 t., b.l. 70-74).

Liudytoja L. M. parodė, kad 2017-05-14 ji buvo su G. S.. G. S. norėjo susitikti su E. K., išsiaiškinti santykius, nes E. K. grasino G. S., įžeidinėjo. Į susitikimą taip pat važiavo G. S. draugas R. A., I. A. su pažįstamu R. G.. Kiek žino E. K. buvo su T.V., J. P., taip pat buvo J. J.. ji ir G. S. nematė kai buvo sužalotas T.V., kai atvažiavo į įvykio vietą, matė, kad T.V. keliasi nuo žemės, susiėmęs už žando. Suprato, kad jį kažkas sumušė. Kiti sakė, kad tai padarė R. G.. Už ką buvo sumuštas T.V., ji nežino. E. K. tuo metu jau nebebuvo, jis buvo nuėjęs.

BPK 276 str. 4 d. pagrindu, kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti, teismo posėdžio metu buvo pagarsinta dalis liudytojos L. M. parodymų ikiteisminio tyrimo metu. L. M. ikiteisminio tyrimo metu 2017-08-02 apklausoje nurodė, kad pažįsta T. V., J. J., G. S., I. A., E. K., J. P., taip pat žino asmenį, vardu R., kurį matė pirmą kartą 2017-05-14. Kiek jai žinoma, G. S. pykosi su E. K.. Nuo ko prasidėjo konfliktas ji nežino, bet E. K. jos draugę vadino visokiais žodžiais. 2017-05-14, laiko neatsimena, bet tai buvo jau po pietų, E. K. rašė internetu pranešimus J. J., kad nori susitikti su G. S.. Kiek jai žinoma, pranešimai buvo pikti, nes jis norėjo susitikti ir trenkti G. S.(sakydavo, kad duos jai į galvą). Kadangi J. J. buvo šalia G. S., tai ji sutiko susitikti su E. K., bet E. K. paskui persigalvojo. Tuo metu ji su G. S. buvo automobilių stovėjimo aikštelėje prie geležinkelio stoties, taip pat buvo atvažiavęs J. J., paskui privažiavo I. A.. G. S. šią situaciją papasakojo I. A., kuris nusprendė pasikviesti savo draugą (kokį ji nežino, bet vėliau sužinojo, kad tai R.), kad padėtų pakalbėti su E. K., dėl jo tokio elgesio. Kada I. A. paskambino R. ir kada R. prisijungė prie jų - neatsimena. ji nežino, kodėl E. K. nebenorėjo susitikti su G. S.. Tą pačią dieną, tik jau vėlai vakare, tai galėjo būti apie 23.00 val., ji su G. S., jos automobiliu, nuvažiavo į aikštelę, esančią prie (duomenys neskelbtini) poliklinikos, automobilį pastatė prie PC (duomenys neskelbtini). Taip pat į aikštelę atvažiavo J. J. ir I. A. su R. Jei gerai atsimena, J. J. atvažiavo vienas su savo automobiliu, o I. A. savo automobiliu kartu su R. Jie sustojo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) poliklinikos. Į šią aikštelę susirinko todėl, kad ten turėjo atvažiuoti E. K.. Jų su G. S. automobilis stovėjo toliau nuo kitų, todėl dėl atstumo ir tamsos nematė, kas ten vyksta. Praėjus apie 15 minučių, jos su G. S. pradėjo važiuoti link (duomenys neskelbtini) aikštelės, kur buvo J. J., I. A. ir R. Privažiavę E. K. nematė. Kai privažiavo arčiau (duomenys neskelbtini) poliklinikos aikštelės pamatė, kad kažkas guli ant žemės (pradžioje nesuprato kas ten guli). Gerai įsižiūrėjusi pamatė, kad ant žemės guli T.V., šalia jo stovėjo I. A., R. E. K. stovėjo už kokių 10 metrų nuo T.V., I. A. ir R. J. P. sėdėjo T.V. automobilyje, J. J. šalia nematė. Pamačiusios šią situacija, jos su G. S. privažiavo artyn, išlipo iš automobilio ir pradėjo visų klausti, kodėl T.V. guli ant žemės (sužalojimų nematė tik jis buvo susiėmęs už žando), kam jį mušė, juk turėjo tik pasikalbėti, ir ne su T. V., o su E. K.. R. atsakė, kad čia už draugą, nes E. K. pabėgo. Kai jos su G. S. tik sustojo prie T.V., E. K. nubėgo link (duomenys neskelbtini) prekybos centro. Po šio įvykio T.V. išvažiavo su J. P., kiti taip pat išsivažinėjo. (1 t., b.l. 76-77)

Liudytojas E. K. parodė, kad nukentėjusysis T. V. yra jo draugas. 2017-05-14 vakare jis kartu su J. P., T. V. atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) poliklinikos susitikti ir pakalbėti su J. J.. Buvo atvažiavęs J. J., šalia jo buvo R. A.. Išlipo iš mašinos, ėjo link jų. R. A. buvo supykęs, bandė jam (E. K.) suduoti smūgį, tačiau nepataikė. R. A. klausė jo kodėl jis grasino G. S.. Pro šalį praėjo asmuo panašus į R. G., kurio iki to laiko nepažinojo. Išgirdo smūgio garsą, atsisukęs pamatė, kad T.V. guli ant žemės, šalia stovėjo asmuo panašus į R. G.. Asmuo kuris stovėjo šalia T.V. buvo panašus į kaltinamąjį R. G. iš kūno sudėjimo, ūgio. Nepamena ar šalia T.V. buvo kitų asmenų, netoli stovėjo J. P. Buvo stresinė situacija, jautė, kad kilos muštynės, gali būti sužalotas, todėl pabėgo parduotuvės (duomenys neskelbtini) pusėn. Iš pradžių nesuprato dėl ko kilo konfliktas. Vėliau sužinojo, kad viskas įvyko dėl jo (E. K.) konflikto su G. S.. G. S. prieš 6 metus buvo jo mergina. Tą dieną (2018-05-14) jis telefonu su G. S. sukonfliktavo, pasakė jai kelėtą negražių žodžių. G. S. įsižeidė. Dėl ko buvo sumuštas T.V. nežino, nes T.V. su G. S. nekonfliktavo ir konflikte nedalyvavo.

Iš 2017-05-15 Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje (1 t., b.l. 10-11).

Iš 2017-10-05 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato veikos skyriaus vyresniojo tyrėjo B. T. tarnybinio pranešimo Dėl atliktos telefonų išklotinių analizės nurodyta, kad siekiant patikrinti asmenų buvimo vietą nusikalstamos veikos padarymo metu, jų tarpusavio ryšius, buvo gautos nukentėjusiojo T. V., liudytojų J. J., G. S., E. K., J. P., I. A. ir įtariamojo R. G. naudojamų mobilaus ryšio telefono numerių išklotinės nuo 2017-05-13 iki 2017-05-16. Išnagrinėjus T. V. išklotinę, nustatyta, kad ikiteisminiam tyrimui reikšmingu laikotarpiu jis bendravo su liudytoju J. J. ir jungėsi prie bazinės stoties PAN 01, esančios (duomenys neskelbtini) g. Panevėžyje. Jo tarpusavio ryšiai su G. S., I. A. ir įtariamuoju R. G. neužfiksuoti. Su liudytoju E. K. T.V. bendravo 2017-05-13, 2 kartus bendravo su J. P. 2017-05-15 ir 16 dieną 7 kartus. J. J. tarpusavio ryšiai su kitais liudytojais ir įtariamuoju išklotinės neužfiksuoti. Liudytoja G. S. tyrimui reikšmingu laikotarpiu bendravo tik su J. P.. G. S. jungėsi prie bazinių stočių, esančių (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje. Liudytojas E. K. bendravo tik su J. P. ir jungėsi prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. Liudytojas I. A. su įtariamuoju R. G. bendravo jungdamasis prie bazinių stočių adresu (duomenys neskelbtini) g. Panevėžyje, kryptis sutampa su įvykio vieta. R. G. kontaktai su kitais liudytojais neužfiksuoti. R. G. nuo 2017-05-14, 22:29 val., jungėsi prie bazinės stoties adresu (duomenys neskelbtini) g. kryptis į pietvakarius link (duomenys neskelbtini) g., kryptis į pietryčius link (duomenys neskelbtini)parko. (duomenys neskelbtini) a. kryptis į pietvakarius link (duomenys neskelbtini) g. kurios kryptis ir veikimo zona apima nusikaltimo padarymo vietą. Būnant (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje, yra jungiamasi prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. , Panevėžyje. (1 t., b.l. 129-131).

Įrodymų vertinimas, atsakomybe, civilinis ieškinys, kt. bylos klausimai

Pagal BK 284 str. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo tiesioginis objektas yra viešoji tvarka, kuri suprantama kaip moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus. Įžūlus elgesys suprantamas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Toks elgesys pasireiškia fiziniu smurtu, transporto eismo sustabdymu, masinio renginio nutraukimu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir panašiai. Visuomeninės rimties sutrikdymą kaip pasekmę rodo, kad aplinkiniams kaltininko veiksmais buvo sukeltas išgąstis, aplinkiniai pasijuto šokiruoti, pažeminti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą paprastai rodo, tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas ištyręs bylos įrodymus daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal BK 284 str., byloje yra pilnai įrodyta, kad R. G. 2017 m. gegužės 14 d., apie 23.50 val., viešojoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) poliklinikos, esančios (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: kitų asmenų akivaizdoje, sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam T. V. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą smakro kairėje su apatinio žandikaulio kairės pusės lūžiu - nesunkų T. V. sveikatos sutrikdymą. R. G. ir T.V. iki įvykio nebuvo pažįstami. T.V. nebuvo susipykęs su R. G., ar jį kaip nors įžeidęs. Konflikto dingstis buvo mažareikšmė – asmeniniai G. S. nesutarimai su E. K.. T.V. neturėjo nieko bendro su minėtu konfliktu. Kadangi R. G. veiksmais – dėl jo suduoto smūgio nukentėjusiajam į veidą, šiam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, R. G. veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti ir pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. Smurtiniams R. G. veiksmams nebuvo jokių pateisinamų priežasčių. Tokiais kaltinamojo veiksmais be jokios abejonės buvo pažeista viešoji tvarką ir sutrikdyta visuomeninė rimtis - sužalotas nukentėjusysis, jis buvo pažemintas, aplinkiniai patyrė išgąstį.

Šios kaltinamojo veikos yra pilnai įrodytos byloje ištirtais ir išanalizuotais įrodymais – nukentėjusiojo T.V. parodymais, specialisto išvada apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, liudytojų J. P., J. J., G. S., L. M., E. K., I. A. parodymais, rašytine bylos medžiaga – telefonų skambučių išklotinėmis, pateikta sms susirašinėjimo medžiaga, kitais byloje rašytiniais įrodymais.

Nors R. G. neigia buvęs įvykio vietoje ir vartojęs smurtą prieš nukentėjusįjį, tokie jo parodymai yra paneigti išvardintais įrodymais. Nukentėjusysis T.V. nuo pat pirmos apklausos nurodė, kad įsidėmėjo sumušusį asmenį, teisme nukentėjusysis patvirtino, kad šis asmuo buvo R. G.. Liudytojas J. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme nuosekliai parodė, kad būtent R. G. sudavė T.V. į veidą, J. J. atpažino R. G. ikiteisminio tyrimo metu atliekant atpažinimo procesinį veiksmą (1 t., b.l. 47-51). G. S. ir L. M. patvirtino, kad tuo metu kai buvo sužalotas T.V., šalia jo buvo būtent R. G., bei kad iš karto po T.V. sužalojimo, kiti asmenys sakė, kad būtent R. G. sužalojo T.V. I. A. teisme parodė, kad nors paties T.V. sužalojimo nematė, tačiau iš įvykio situacijos padarė išvadą, kad T.V. sužalojo būtent R. G., apie ką ikiteisminio tyrimo metu pasakė ir policijoje tyrėjai. Liudytojas J. P. teisme tvirtino, kad įvykio vietoje buvęs asmuo, panašus į R. G., sumušė T.V. Teisme nenustatyta aplinkybių, kad nukentėjusysis ar minėti liudytojai apkalbėtų ar turėtų priežasčių apkalbėti R. G. ar sakytų netiesą. Nukentėjusysis T.V., liudytojai J. J., J. P., E. K. iki įvykio net nepažinojo R. G., todėl neturi jokių priežasčių jį apkalbėti. Telefonų išklotinės bei jų analizė patvirtina liudytojų nurodytas aplinkybes dėl įvykio, bendravimo iki ir po įvykio, sms žinučių rašymo. Telefoninių sms žinučių turinys patvirtina konfliktinius santykius tarp liudytojų G. S. ir E. K., G. S. siekį iki įvykio susitikti su E. K., J. P. (1 t., b.l. 53-68, 93-102). Byloje fiksuoti įvykio dieną, nedidelį laiko tarpą prieš įvykį, įvykę liudytojo I. A. telefoniniai kontaktai su kaltinamuoju R. G., fiksuota, kad R. G. telefonas įvykio metu veikė zonoje, kuri apima ir nusikaltimo vietą (1 t., b.l. 129-131).

Ištirtų įrodymų visuma leidžia pilnai atmesti R. G. parodymus, kad jis nebuvo įvykio vietoje ir nevartojo smurto prieš T.V. įrodymų visuma leidžia daryti tvirtą išvadą, kad R. G. buvo įvykio vietoje 2017 m. gegužės 14 d., apie 23.50 val., automobilių stovėjimo aikštelėje prie Panevėžio miesto poliklinikos, esančios (duomenys neskelbtini) g. Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ir ten iš esmės be jokios pateisinamos priežasties sumušė nukentėjusįjį T.V. Teismo manymu, visų įrodymu visuma patvirtina, kad R. G. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Skirdamas bausmę R. G. teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Skiriant bausmes įvertintina padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis, kilę padariniai. Kaltinamasis R. G. padarė 2 nusikalstamas veikas, kurių viena yra nesunkus nusikaltimas (BK 284 str.), kita veika apysunkis nusikaltimas (BK 138 str. 2 d. 8 p.). Veikos padarytos idealioje sutaptyje, veikos tyčinės, baigtos, smurtinės. R. G. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę R. G. atsižvelgtina į tai, kad R. G. ankščiau neteistas, 2018-05-16 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 189 str. 3 d., nuosprendis neįsiteisėjęs). R. G. BK 38 str. pagrindu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d. R. G. dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t., b.l. 160), ankščiau administracine tvarka baustas, baustumas išnykęs. Atsižvelgdamas į šias išdėstytas kaltinamąjį R. G. charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam R. G. už padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 284 str. skirtina bauda, kurios dydis mažesnis nei sankcijoje nustatytas vidurkis; už BK 138 str. 2 d. 8 p. nurodytos veikos padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje nustatytas vidurkis. Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p,. pagrindais, jas apimant.

Teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, veiką padarė būdamas neteistu, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, daro išvadą, kad šios aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (tuo pačiu išsaugant R. G. teigiamus socialinius ryšius bei suteikiant jam galimybę taisytis). Kaltinamajam skirtinos pareigos numatytos BK 75 str. 2 d. 5 p., 6 p., t.y. tęsti darbą, arba mokytis, arba būti registruotu darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. V. pareiškė 500 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir 900 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 38). Ieškinyje nurodyta, kad turtinę žalą sudaro negautos pajamos, kadangi įvykus sužalojimui, T.V. nebuvo priimtas į darbą draudimo kompanijoje (duomenys neskelbtini) dėl ilgo gydimo. Gydėsi pusantro mėnesio ir jei būtų įsidarbinęs ir dirbęs, būtų gavęs 900 eur. pajamų. Civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip neįrodytas. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad nukentėjusysis siekė įsidarbinti į nurodyta draudimo bendrovę, neįdarbinimo aplinkybes, nėra duomenų, pagrindžiančių jo teiginius apie jo nepriėmimą į darbą bei apie negautas pajamas.

Nukentėjusiojo T.V. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos padarymo tenkintinas pilnai. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusių asmenų kaltę, padarytos turtinės žalos dydį, sveikatos sužalojimą, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. CK 6.250 straipsnio išvardytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vadovautis ir kitais kriterijais, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Nustatant neturtinės žalos dydį T.V. teismas atsižvelgia į tai, kad T.V. įvykio metu kaltinamojo veiksmais buvo sužalotas – jam padaryta poodinė kraujosruva smakro kairėje su apatinio žandikaulio kairės pusės lūžiu. Neabejotinai, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam sumažėjo bendravimo galimybės, sumažėjo gyvenimo kokybė. Akivaizdu, kad be patirto fizinio skausmo ir didelių nepatogumų, nukentėjusysis taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusysis ilgą laiką gydėsi, šiuo metu nėra pilnai pagijęs. Pasekmės sveikatai yra sunkiai atstatomos. Šios aplinkybės atitinka CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Visos šios išvardintos aplinkybės įrodo, kad nukentėjusysis neabejotinai patyrė neturtinę žalą ir turi teisę reikalauti ją atlyginti. Teismas, įvertinęs tai kas išdėstyta, pilnai tenkina prašomą priteisti neturtinės žalos dydį. Teismas mano, kad tokia suma neturtinei žalai atlyginti yra reali, teisinga, sąžininga ir protinga bei atitinka teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose.

Proceso išlaidomis pripažintinos dokumentų įteikimo išlaidos – 21,20 euro, jos priteistinos iš kaltinamojo valstybei.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti – CD laikmena su telefono skambučių išklotinėmis, saugoma byloje (1 t. b.l. 127), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje. R. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir paskirti jam šias bausmes:

- už BK 284 straipsnio nurodytos veikos padarymą – 40 MGL dydžio baudą,

- už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytos veikos padarymą – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams

Paskirtas bausmes BK 63 str. 1 d. 2 d., 5 d. 1 p. pagrindu subendrinti apėmimo būdu ir paskirti R. G. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 2 d. 5 p., 6 p., paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant R. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, arba būti registruotu darbo biržoje; dalyvauti elgesio pataisos programose.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo T. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš R. G. nukentėjusiajam T.V. 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš R. G. 21,20 Eur proceso išlaidų valstybei.

Daiktą, turintį reikšmės bylai tirti – CD laikmeną su telefono skambučių išklotinėmis, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismą. Išaiškinti proceso dalyviams, kad apeliacinis skundas paduotas BPK 327 straipsnyje, 328 straipsnio 1, 2 ar 4 punkte nurodytais pagrindais ir nesant BPK 325¹ straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, apeliacinėje instancijoje nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Teisėjas Česlovas Kulikauskas