- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- T-85-564/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00043-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
- Nuteistasis
- M. T.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. T. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2020 m. sausio 23 nutarimu Nr.81/04-73 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam M. T. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisijos nuomone, tikslinga nuteistajam taikyti šias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio 2 dalies 7 punktą – neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punktą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktą – turtinės žalos atlyginimą ir pašalinimą (pagal vykdomuosius raštus kiekvieną mėnesį dengti po 100 Eur). Bausmės pradžia – 2011-11-23, pabaiga – 2020-05-23. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 4 mėnesiai.
Komisija nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis skatintas 10 kartų, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose bei socialinės reabilitacijos priemonėse. Turi suformulavęs ateities planus: būti perkeltas į pusiaukelės namus, pasibaigus bausmės laikotarpiui dirbti Ortopedijos paslaugų klinikoje ūkvedžiu-vairuotoju, rūpintis šeima, kuri gali būti motyvuojančiu veiksiu, skatinančiu daugiau nenusikalsti. Per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis įgijo vidurinį išsilavinimą, sėkmingai baigė ir gavo tekintojo kvalifikacinį diplomą, šiuo metu mokosi elektros įrenginių remontininko specialybės. Nuteistasis po ankstesnio Komisijos sprendimo tęsė pataisą pagal individualų planą, nepažeidinėjo režimo reikalavimų, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos ir pozityvaus užimtumo programose. Per šį laikotarpį buvo 2 kartus skatintas. Nusikalstamo elgesio rizika žema – 40 balų. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistojo elgesys, mąstymas, nuostatos keitėsi teigiama linkme ir bendra elgesio dinamika rodo, kad jis gali tapti pilnaverčiu visuomenės nariu. Nuteistasis palaiko labai glaudžius ryšius su artimaisiais.
Teismo nustatytu terminu gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros atsiliepimas, kuriuo prašoma atsisakyti patvirtini Komisijos nutarimą. Nurodyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra žemas – 40 balų, šis veiksnys kintantis, balai nuo 2019-04-06 atlikto paskutinio vertinimo padidėjo 6 balais (buvo 34 balai). M. T. anksčiau vieną kartą buvo atleistas nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės bei vieną kartą taikytas lygtinis paleidimas. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę M. T. vieną kartą buvo baustas drausmine tvarka, t. y. 2014-10-22. Nuteistasis bausmę atlieka už sunkaus ir nesunkaus tyčinių nusikaltimų padarymą. Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje M. T. kaltinamas byloje dėl nusikalstamo susivienijimo organizavimo ir vadovavimo jam, didelio skaičiaus sunkių nusikaltimų, susijusiu su kontrabanda, neteisėtu disponavimu cigaretėmis (baudžiamoji byla Nr. 1-4-574/2020). Apkaltinamasis nuosprendis šioje byloje M. T. atžvilgiu nėra priimtas, tačiau šios aplinkybės egzistavimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina nuteistojo elgesio korekcijos teigiama linkme nebuvimą. Pagal Marijampolės pataisos namų turto valdymo skyriaus 2019-12-31 pateiktą pažymą matyti, kad nuteistasis turi vykdomąjį raštą nusikaltimu padarytai žalai atlyginti 22 330,04 Eur sumai, iš kurios atlyginta suma sudaro 49,40 Eur, likutis 22 280,64 Eur suma.
Komisijos nutarimas netvirtintinas.
Motyvuojamoji dalis
BVK 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Kaip matyti iš asmens byloje esančių duomenų, M. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-16 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 metų laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-05 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu M. T. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-16 nuosprendžiu jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausme, ir M. T. paskirta galutinė subendrinta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Pripažintina, kad M. T. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau pažymėtina, kad formaliųjų įstatymu nustatytų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių. Teismas taip pat turi įvertinti bausmės paskirtį, jos tikslus konkrečiu svarstomu atveju ir teisingumo principo tinkamą įgyvendinimą.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis anksčiau teistas keturis kartus, pirmieji du teistumai išnykę, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Anksčiau teistas už vagystes, neteisėtą šaunamojo ginklo, šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų nešiojimą, laikymą, įgijimą, gaminimą ir realizavimą, neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Dabartinis nusikaltimas sunkesnius už ankstesnius. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai konstatuoti antivisuomenines M. T. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, jos rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistajam. Konstatuojant šią išvadą atkreiptinas dėmesys į tai, kad praeityje nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas tiek lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tiek ir atleidimas nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės, tačiau, sprendžiant iš aukščiau aptartų duomenų visumos, akivaizdu, kad teismo parodyto pasitikėjimo M. T. nepateisino ir vėl nusikalto, be kita ko, padarydamas sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, kurio prevencijai ypatingą dėmesį skiria įstatymų leidėjas, už tokio pobūdžio veiksmų atlikimą baudžiamajame įstatyme numatydamas itin griežtas ir išimtinai vien tik su terminuotu laisvės atėmimu susijusias bausmes.
Pagal Marijampolės pataisos namų turto valdymo skyriaus 2019-12-31 pateiktą pažymą matyti, kad nuteistasis turi vykdomąjį raštą nusikaltimu padarytai žalai atlyginti 22 330,04 Eur sumai, iš kurios atlyginta suma sudaro 49,40 Eur, likutis 22 280,64 Eur suma. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis suvokia teigiamą darbo naudą, tačiau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, reiškia tam tikras abejones dėl poreikio dirbti pataisos namuose. Asmuo Komisijai pateikė negaliojančias darbingumo lygio nustatymo pažymų kopijas, kuriose rašoma, kad jo darbingumas buvo 40 procentų ir Marijampolės pataisos namų 2018-10-18 medicininį pažymėjimą Nr. 56/13-161, kad serga. Jokių objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti, kad nuteistasis pataisos namuose negalėjo įsidarbinti dėl dalinio ar visiško nedarbingumo, byloje nėra. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis pataisos namų administracijai yra pateikęs UAB (duomenys neskelbtini) išduotą pažymą, kurioje nurodyta kad paleistas lygtinai iš pataisos namų, jis šioje įmonėje dirbtų ūkvedžiu-vairuotoju. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog nuteistajam anksčiau nustatytas dalinis nedarbingumas, yra tik pretekstas nedirbti pataisos namuose ir nedengti turimų priteistų ieškinių.
Teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo tvirtinimo klausimą, atsižvelgia į tai, kad bausmės atlikimo metu, nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas. M. T. už Lukiškių tardymo izoliatoriuje nustatytų vidaus taisyklių pažeidimą buvo vieną kartą baustas drausmine tvarka. Nepaisant to, jog nuobauda nebėra galiojanti, tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi.
Kaip minėta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2019-04-16 atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad M. T. priklauso žemos rizikos grupei – 34 balai. Paskutinis atliktas vertinimas parodė 40 balų. Dinaminiai veiksniai sudaro 15 balų. Taigi, akivaizdu, jog nuteistasis vis dar turi realias galimybes sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Visa tai, kas nurodyta, yra akivaizdus patvirtinimas, kad pastaruoju metu jokia reali nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra pastebima. Svarbu tai, kad nuteistajam nustatomi du kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai bei gyvenimo stilius ir draugai, iš kurių vieną – gyvenimo stilius ir draugai, teismo nuomone, nuteistasis bausmės atlikimo metu, vykdant socialinės reabilitacijos priemones, galėjo pašalinti.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis yra nurodęs, jog paleistas iš pataisos namų vyktų gyventi pas žmoną, adresu (duomenys neskelbtini). Gautuose atsakymuose iš Vilniaus AVPK nurodyta, kad nuteistasis turės galimybę gyventi minėtu adresu. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10341-1090/2019 nutraukta M. T. ir jo žmonos santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Atsižvelgiant į tai, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl nuteistojo gyvenamosios vietos turėjimo laisvėje.
Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog M. T. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti 2020 m. sausio 23 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-73 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam M. T..
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.