Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-3529-968/2018

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-10-16
Bylos Nr.: I-3529-968/2018
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Rytis Krasauskas
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Bairus“
Atsakovas: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai

Administracinė byla Nr. I-3529-968/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02088-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bairus“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja UAB „Bairus“ kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2018-03-22 raštą Nr. (17.5-40 E)R-1667 „Dėl Jūsų prašymo įvertinti Vilniaus AVMI Vilniaus įmonių skyriaus raštą“ (toliau – VMI 2018-03-22 raštas) ir reikalavimą pateikti 2015 m. liepos mėn. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaraciją bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2018-05-22 sprendimą Nr. 3R-215(AG-163/03-2018) (toliau – Komisijos 2018-05-22 sprendimas).

2. Pareiškėja skunde nurodo, kad 2017-07-20 pagal pirkimo-pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą faktūrą BAI Nr. 132 ji pardavė automobilį (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis) Ukrainos Respublikos piliečiui F. S. (toliau – pirkėjas) ir šiam sandoriui pritaikė 0 proc. PVM tarifą. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus AVMI) 2018-02-15 raštu Nr. (7.1) 46-MPD-1677 „Dėl 0 procentų PVM tarifo taikymo“ (toliau – Vilniaus AVMI 2018-02-15 raštas) pasiūlė pareiškėjai iki 2018-03-01 įvertinti 2015 m. liepos mėn. PVM deklaracijoje deklaruotų duomenų dėl 0 proc. PVM tarifo taikymo ir automobilių pardavimo apmokestinimo, pagrįstumą ir patikslinti 2015 m. liepos mėn. PVM deklaraciją. Nesutikdama su tokiu raštu, pareiškėja jį apskundė VMI, kuri skundžiamu 2018-03-22 raštu konstatavo, kad Vilniaus AVMI pagrįstai prašo patikslinti 2015 m. liepos mėn. mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją. Pateikus skundą Komisijai dėl VMI 2018-03-22 rašto teisėtumo ir pagrįstumo, Komisija konstatavo, kad VMI 2018-03-22 raštas pareiškėjai teisinių pasekmių nesukėlė ir nutarė šiuo pagrindu nutraukti bylą. Su skundžiamu VMI 2018-03-22 raštu pareiškėja nesutinka, mano, kad ji tinkamai atliko savo pareigas ir turėjo teisę automobilio pardavimo sandoriui taikyti 0 proc. PVM tarifą. VMI 2018-03-22 rašte nepagrįstai teigia, kad pareiškėja nepateikė dokumentų dėl įsigyto automobilio išgabenimo į Ukrainą. Mokesčių administratoriui buvo pateikti visi su sandorio sudarymo susiję dokumentai, iš kurių matyti, kad pirkėjas automobilį ir išgabeno į Ukrainą. Tai patikrinti mokesčių administratorius galėjo sistemoje. Kadangi pareiškėja tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 0 proc. reglamentuojančiomis nuostatomis, skundžiamas VMI 2018-03-22 raštas ir jame suformuluotas siūlymas pateikti 2015 m. liepos mėn. PVM deklaraciją privalo būti panaikintas. Atitinkamai pareiškėja nesutinka su Komisijos 2018-05-22 sprendimu, kadangi pareiškėjai pataisius PVM deklaraciją, kaip siūloma mokesčio administratoriaus, jai atsiras prievolė sumokėti papildomas mokesčių sumas į valstybės biudžetą, t. y. pareiškėjai kils teisinės pasekmės. Todėl pareiškėja teigia, kad Komisija neįsigilino į bylos esmę ir nepagrįstai nevertino pareiškėjos skundo iš esmės.

Atsiliepimas

3. VMI atsiliepime (b. l. 45–47) prašo pareiškėjos skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėja 2017-08-25 pateikė PVM deklaracijos FR0600 formą už 2015 m. liepos mėn. mokestinį laikotarpį, kurioje deklaravo 2017-07-20 pardavimo apmokestinimą taikant 0 proc. PVM tarifą, tačiau nepateikė automobilio įvežimą į Ukrainą patvirtinančių dokumentų. Vilniaus AVMI gavusi Ukrainos mokesčių administratoriaus paklausimą tiesioginių mokesčių srityje, surinko informaciją apie pareiškėjos sandorį dėl automobilio, parduoto pirkėjui, kurio deklaracijoje eksportuotoja nurodyta Panamos Respublikoje registruota įmonė. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad automobilio pirkėjas ar jo užsakymu kitas asmuo išgabeno automobilį į Ukrainą, bei nustačius, kad nei pareiškėja, nei pirkėjas automobilio deklaracijoje nėra jo eksportuotojas/importuotas, Vilniaus AVMI, vadovaudamasi PVMĮ 41 straipsnio 2 dalimi, išsiuntė pareiškėjai pranešimą, kuriame nurodė įvertinti 2015 m. liepos mėn. PVM deklaracijoje deklaruotų duomenų dėl 0 proc. PVM tarifo taikymo, apmokestinant automobilio pardavimą, pagrįstumą ir patikslinti 2015 m. liepos mėn. PVM deklaraciją. VMI 2018-03-22 raštu nuspręsta, kad į pareiškėją dėl PVM deklaracijos tikslinimo buvo kreiptasi pagrįstai, šis raštas ir reikalavimas pateikti 2015 m. liepos mėn. PVM deklaraciją yra pagrįstas, išsamus ir motyvuotas.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI atsiliepime (b. l. 37–39) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsižvelgus į tai, jog pareiškėja nepateikė parduoto automobilio išgabenimo į Ukrainą dokumentų, o pagal Klaipėdos teritorinės muitinės pateiktą informaciją nei pareiškėja, nei pirkėjas nėra automobilio eksportuotoju/importuotoju, jai pasiūlyta įvertinti 2015 m. liepos mėn. PVM deklaracijoje deklaruotų duomenų dėl 0 proc. PVM tarifo taikymo, apmokestinant automobilio pardavimą, pagrįstumą ir patikslinti 2015 m. liepos mėn. PVM deklaraciją. Skundžiamu VMI 2018-03-22 raštu konstatuota, kad toks pasiūlymas yra pagrįstas ir teisėtas. Komisija skundžiamu 2018-05-22 sprendimu pagrįstai nustatė, kad VMI 2018-03-22 raštas pareiškėjai nesukėlė teisinių pasekmių ir mokesčių administratorius, neviršydamas jam teisės aktai suteiktų įgaliojimų, ne reikalavo, o siūlė pačiai pareiškėjai įvertinti jos 2015 m. liepos mėn. PVM deklaracijoje nurodytų duomenų atitikimą PVMĮ ir ją patikslinti. Atitinkamai Vilniaus AVMI laikosi pozicijos, kad VMI 2018-03-22 raštas nėra individualus administracinis aktas, nes neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 2 straipsnio 9 punkte ir 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. VMI 2018-03-22 raštu nėra nustatomos jokios poveikio priemonės, pareiškėjai nėra nustatomos jokios teisės ir pareigos, todėl jis turi būti vertinamas kaip informacinio pobūdžio. Komisija, išnagrinėjusi administracinę bylą, įvertino visas bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė įstatymų nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą 2018-05-22 sprendimą.

5. Prie nagrinėjamos bylos prijungta Komisijos bylos Nr. A6-163/03-2018 (toliau – Komisijos byla) medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Šioje byloje ginčas kilo dėl VMI 2018-03-22 rašto ir Komisijos 2018-05-22 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Remiantis rašytiniais įrodymais nustatytos šios bylai reikšmingos aplinkybės:

7.1. Vilniaus AVMI 2018-02-15 raštu, nustačiusi, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad automobilio pirkėjas ar jo užsakymu kitas asmuo išgabeno automobilį į Ukrainą, kad nei pareiškėja, nei pirkėjas nėra automobilio eksportuotojas/importuotojas, bei, vadovaudamasi PVMĮ 41 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjai pasiūlė iki 2018-03-01 įvertinti 2015 m. liepos mėn. PVM deklaracijoje deklaruotų duomenų dėl 0 proc. PVM taikymo, apmokestinant automobilio pardavimą, pagrįstumą ir patikslinti 2015 m. liepos mėn. PVM deklaraciją (Komisijos byla, b. l. 6).

7.2. Nesutikdama su Vilniaus AVMI 2018-02-15 raštu, pareiškėja su 2018-02-26 skundu kreipėsi į VMI, prašydama įvertinti pateikiamus dokumentus ir nuspręsti, ar Vilniaus AVMI atsakingi pareigūnai neviršijo įgaliojimų ir tinkamai vadovavosi PVMĮ nuostatomis (Komisijos byla, b. l. 7). VMI, išnagrinėjusi šį skundą, skundžiamu 2018-03-22 raštu konstatavo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Vilniaus AVMI pagrįstai prašo pareiškėjos patikslinti 2015 m. liepos mėn. PVM deklaraciją, jei pareiškėja neturi dokumentų, įrodančių, kad įvykdyta PVMĮ 41 straipsnio 2 dalies privaloma sąlyga – įsigytą automobilį išgabeno pats prekės pirkėjas, arba kitas asmuo prekės pirkėjo užsakymu (Komisijos byla, b. l. 4–5).

7.3. Nesutikdama su VMI 2018-03-22 raštu, pareiškėja su 2018-04-20 skundu (reg. 2018-04-24, Nr. 4R-375) kreipėsi į Komisiją, prašydama šį raštą ir reikalavimą pateikti 2015 m. liepos mėn. PVM deklaraciją panaikinti (Komisijos byla, b. l. 1–3). Komisija, išnagrinėjusi administracinį ginčą pagal šį pareiškėjos skundą, priėmė skundžiamą 2018-05-22 sprendimą (Komisijos byla, b. l. 58–61), kuriuo administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą dėl VMI 2018-03-22 rašto panaikinimo nutraukė Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (byla nutrauktina, jeigu nepriskirtina administracinių ginčų komisijos kompetencijai). Komisija bylos nutraukimą motyvavo tuo, kad VMI 2018-03-22 raštas yra informacinio, rekomendacinio pobūdžio, o tiek Vilniaus AVMI 2018-02-15 raštas, tiek VMI 2018-03-22 raštas laikytini tarpiniais PVM deklaracijos vertinimo dokumentais, nesukeliančiais teisinių pasekmių. Komisijos nuomone, pareiškėjai teisinės pasekmės pareiškėjai kiltų, jeigu ji nepateiktų patikslintos PVM deklaracijos ir VMI priimtų sprendimą dėl pareiškėjai priklausančios sumokėti PVM sumos. Dėl šių aplinkybių VMI siūlymo tikslinti PVM deklaraciją vertinimas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

8. Iš pareiškėjos skundo argumentų matyti, kad ji su skundžiamu VMI 2018-03-22 raštu nesutinka iš esmės dėl to, kad, jos nuomone, ji atliko visas savo pareigas, mokesčių administratoriui pateikė visus dokumentus, todėl turėjo teisę automobilio pardavimo sandoriui taikyti 0 proc. PVM tarifą. Pareiškėja teigia, kad Komisijos 2018-05-22 sprendime nepagrįstai konstatuota, jog Vilniaus AVMI 2018-02-15 raštas ir VMI 2018-03-22 raštas teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia, nes patikslinus 2015 m. liepos mėn. PVM deklaraciją taip kaip prašo mokesčių administratorius, pareiškėjai atsirastų prievolė sumokėti papildomas mokesčių sumas į valstybės biudžetą. Vilniaus AVMI ir VMI laikosi pozicijos, kad skundžiamas VMI 2018-03-22 raštas yra teisėtas ir pagrįstas, o Komisija, tinkamai ir išsamiai išnagrinėjusi pareiškėjos keliamą ginčą, priėmė teisėtą ir pagrįstą 2018-05-22 sprendimą.

9. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, pirmiausiai būtina įvertinti, ar pagrįstai Komisija konstatavo, kad VMI 2018-03-22 raštas, kuriuo konstatuota, kad Vilniaus AVMI 2018-02-15 raštu teisėtai ir pagrįstai pareiškėjai pasiūlė iki 2018-03-01 įvertinti 2015 m. liepos mėn. PVM deklaracijoje deklaruotų duomenų dėl 0 proc. PVM tarifo taikymo, apmokestinant automobilio pardavimą, pagrįstumą ir patikslinti 2015 m. liepos mėn. PVM deklaraciją, pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, ir ar pagrįstai ji nutraukė bylą pagal pareiškėjos skundą dėl VMI 2018-03-22 rašto panaikinimo.

10. VAĮ (2017-06-06 redakcija) 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad prašymas yra su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. VAĮ 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad skundas yra asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Įvertinus pareiškėjos kreipimosi į VMI turinį (Komisijos byla, b. l. 7), darytina išvada, kad pareiškėja į VMI kreipėsi su skundu VAĮ 2 straipsnio 15 dalies prasme, kuriuo prašoma įvertinti, ar Vilniaus AVMI pareigūnai neviršijo savo įgaliojimų ir tinkamai vadovavosi PVMĮ nuostatomis. Pagal VAĮ 14 straipsnio 3 dalį, skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami VAĮ trečiajame skirsnyje „Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka. Atitinkamai VAĮ 2 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta, kad administracinės procedūros sprendimas yra administracinis sprendimas, kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra.

11. Nagrinėjamu atveju VMI, išnagrinėjusi pareiškėjos 2018-02-26 skundą, skundžiamu 2018-03-22 raštu konstatavo, kad Vilniaus AVMI pagrįstai prašo pareiškėjos patikslinti 2015 m. liepos mėn. mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją, jei pareiškėja neturi dokumentų, įrodančių, kad įvykdyta PVMĮ 41 straipsnio 2 dalies privaloma sąlyga. Vadinasi, VMI 2018-03-22 raštas laikytinas administracinės procedūros sprendimu, kuriuo išsprendžiamas skundas dėl viešojo administravimo veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad kaip teisingai nurodyta Komisijos 2018-05-22 sprendime, pagal VMI viršininko 2004-03-01 įsakymu Nr. VA-29 patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklių 16 punktą PVM mokėtojas, gavęs pranešimą apie pateiktose formose esančias klaidas, privalo duomenis ištaisyti ir šiose taisyklėse nustatyta tvarka užpildytas patikslintas formas pateikti VMI per pranešime nustatytą terminą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja būtent ir nesutinka su Vilniaus AVMI 2018-02-15 rašte suformuluotu pranešimu, kuriame nustatytas terminas per kurį pareiškėja privalo patikslinti 2015 m. liepos mėn. PVM deklaraciją. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su skundžiamo Komisijos 2018-05-22 sprendimo motyvais, kad nei Vilniau AVMI 2018-02-15 raštas, nei VMI 2018-03-22 raštas pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukelia. Pareiškėjai VMI 2018-03-22 raštą įstatymų nustatyta tvarka apskundus Komisijai, be kita ko, turėjo (turi) būti sprendžiama, ar šiuo raštu VMI pagrįstai konstatavo, kad Vilniaus AVMI 2018-02-15 raštu pareiškėjai pateiktas pasiūlymas iki 2018-03-01 įvertinti 2015 m. liepos mėn. PVM deklaracijoje deklaruotų duomenų dėl 0 proc. PVM tarifo taikymo, apmokestinant automobilio pardavimą, pagrįstumą ir patikslinti 2015 m. liepos mėn. PVM deklaraciją yra teisėtas ir pagrįstas. Nagrinėjamu atveju Komisija to nevertino ir dėl VMI 2018-03-22 rašto teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakė savo 2018-05-22 sprendime.

12. Sprendžiant, ar pagrįstai Komisija 2018-05-22 sprendimu nutraukė bylą pagal pareiškėjos skundą dėl VMI 2018-03-22 rašto panaikinimo Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (byla nepriskirtina administracinių ginčų komisijos kompetencijai), atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, kad išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, o konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos (žr., pvz., 2009-08-28 nutartį Nr. AS442-505/2009). Taigi, išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet paprastai negali būti pagrindas administracinę bylą nutraukti. Nutraukiant bylą, negali būti sprendžiamas klausimas dėl to, ar materialiosios teisės normos nustato asmeniui, kuris kreipiasi į teismą su tam tikru reikalavimu, teisinių pasekmių atsiradimą. Šis klausimas yra susijęs su materialiosiomis teisinėmis kreipimosi į teismą prielaidomis, todėl gali būti sprendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės ir byloje priimant sprendimą. Sprendžiant bylos nutraukimo klausimą, yra nagrinėjamos tik procesinės prielaidos kreiptis į teismą (žr., pvz., 2013-08-21 nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-646/2013).

13. Taigi Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu bylą galima nutraukti tik tuo atveju, jeigu byla nepriskirtina Komisijos kompetencijai. Nagrinėjamu atveju pati Komisija 2018-05-22 sprendime konstatavo, kad byla dėl VMI 2018-03-22 rašto teisėtumo ir pagrįstumo priskirtina jos kompetencijai (su tuo sutinka ir teismas). Vadinasi, Komisija nagrinėtos bylos negalėjo nutraukti Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o turėjo ją išnagrinėti iš esmės priimant vieną iš Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų, t. y. arba 1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą; arba 2) panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį; arba 3) įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitą administracinių ginčų komisijos nurodymą.

14. Nustačius, kad Komisija 2018-05-22 sprendime nepagrįstai konstatavo, jog VMI 2018-03-22 raštas pareiškėjai nesukėlė teisinių pasekmių, bei netinkamai pritaikė Įstatyme įtvirtintas proceso teisės nuostatas, Komisijos 2018-05-22 sprendimas naikintinas, o Komisija įpareigotina bylą pagal pareiškėjos 2018-04-20 skundą dėl VMI 2018-03-22 rašto panaikinimo išnagrinėti iš naujo. Kadangi pareiškėjas yra pasinaudojęs teise apskųsti VMI 2018-03-22 raštą ikiteisminei institucijai – Komisijai, kurios priimtas sprendimas yra naikinamas ir Komisija įpareigojama pareiškėjos 2018-04-20 skundą išnagrinėti iš naujo, teisminis nagrinėjimas bus galimas tik po pastarosios institucijos baigiamojo akto priėmimo, jei pareiškėja pasinaudos teise kreiptis į teismą. Atsižvelgiant į tai, kiti pareiškėjos skundo argumentai dėl VMI 2018-03-22 rašto teisėtumo ir pagrįstumo nenagrinėjami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bairus“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018-05-22 sprendimą Nr. 3R-215(AG-163/03-2018) ir perduoti administracinį ginčą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bairus“ 2018-04-20 skundą (reg. 2018-04-24, Nr. 4R-375) nagrinėti iš naujo Lietuvos administracinių ginčų komisijai.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas