- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-30
- Bylos Nr.
- I-4976-811/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05298-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- L. J.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Advokatai
- Lolita Makauskaitė
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.16.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė, dalyvaujant pareiškėjui L. J., pareiškėjo atstovei advokatei Lolitai Makauskaitei, atsakovo atstovėms Ievai Venskutonytei ir Virginijai Grigelevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo L. J. skundą atsakovėms Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos dėl išvados ir įsakymo pripažinimo neteisėtais, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu (I t., b. l. 1-3) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) pripažinti neteisėtais Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadą 2014-11-03 Nr. (2.12)-8-805) (toliau – ir Išvada) ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-11-07 įsakymą Nr. (2.1)-3-534, kuriuo pareiškėjas L. J. nuo 2014-11-10 atleistas iš Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus (toliau – ir Skyrius) III poskyrio A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigų; 2) įpareigoti atsakovę išmokėti kompensaciją už nedirbtą laiką dėl neteisėto atleidimo ir 5 000 Lt patirtą moralinę žalą.
Paaiškino, kad Vilniaus AVMI 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. (2.1)-3-534 jis buvo atleistas iš Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus III poskyrio A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigų nuo 2014 m. lapkričio 10 d. Nurodė, jog jo atleidimas grindžiamas neeilinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2014 m. lapkričio 3 d. išvada Nr. (2.12)-8-805 ir protokolu Nr. (2.9)-20-9. Minėtoje Komisijos išvadoje pareiškėjo, kaip valstybės tarnautojo, veikla įvertinta nepatenkinamai. Komisijos išvadoje remiamasi pareiškėjo tiesioginio vadovo – poskyrio vedėjo R. G. pateikta 2014 m. rugsėjo 26 d. valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo išvada Nr. (2.12)-8-80. Pareiškėjas pažymėjo, jog karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo anketa tiesioginiam vadovui buvo užpildyta 2014 m. liepos 8 d. Tačiau, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. 909 patvirtintų Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas, jokio pokalbio su tiesioginiu vadovu vertinimo anketos užpildymo klausimu nebuvo ir tik 2014 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjui buvo įteikta tiesioginio vadovo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo išvada bei vertinimo anketa, kurioje prie visų pareiškėjo nurodytų kriterijų (lyderystė, supratimas apie žmogiškųjų išteklių valdymą, finansų valdymas, analizė ir pagrindimas) buvo pridėtas žodis „ne“ ir dėl to bendras įvertinimo balas nuo 3 (gerai) buvo sumažintas iki 1 (nepatenkinamai). Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad su minėtoje anketoje tiesioginio vadovo pateiktais teiginiais nesutiko, nes nuolat bendravo su naujai priimtais padalinio darbuotojais, pagal galimybes atsakinėjo į jų ir kitų kolegų pateiktus klausimus, dalinosi nuomone bei kita informacija, nuolat savarankiškai bendravo su kitais padaliniais, savarankiškai atlikdavo pavestas užduotis (analizes, tikrinimus) ir surašydavo kontrolės veiksmų ataskaitas. Be to, pabrėžė, kad Komisijos posėdyje tiesioginis vadovas nedalyvavo ir jam nebuvo pateiktas nei vienas įrodymas, pagrindžiantis vertinimo anketoje nurodytus teiginius, taip pat nebuvo atlikta kolegų apklausa dėl bendravimo ir bendradarbiavimo. Nors minėtoje tiesioginio vadovo neeilinio vertinimo išvadoje nurodyta, jog mokestiniai tyrimai, operatyvių patikrinimų ataskaitos ar patikrinimų aktai surašomi nekokybiškai, todėl ne vieną kartą taisomi, dažnai mintys dėstomos nesklandžiai, pareiškėjas akcentavo, kad iš poskyrio vedėjo esminių pastabų dėl nekokybiškai surašytų minėtų dokumentų nebuvo, o minėtų dokumentų projektus koregavo skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Grigelevičiūtė. Šiame kontekste pareiškėjas pažymėjo, kad dar 2012 m. rudenį po įvykusio konflikto su skyriaus vedėjo pavaduotoja V. Grigelevičiūtė, pastaroji pasakė, jog pareiškėjas šiame skyriuje nedirbs, todėl buvo dirbtinai daromos įvairios kliūtys geresniam rezultatui pasiekti, t. y. asmeniškai buvo skiriamos sudėtingesnės užduotys už ilgesnį tikrinamąjį laikotarpį, kurių įvykdymas reikalavo daugiau laiko, neleidžiant pasirinkti norimas užduotis (kaip būdavo anksčiau), nors kitiems darbuotojams tai buvo leidžiama, kitų užduočių skiriama nebuvo. Pareiškėjui taip pat buvo leidžiama turėti ne daugiau kai 2 pavedimus kontrolės veiksmams atlikti (planinis skaičius) vienu metu, nors kitiems darbuotojams buvo leidžiama turėti 3–5 pavedimus vienu metu. Pareiškėjas pabrėžė, kad visi jam skirti kontrolės veiksmai buvo atlikti ir rezultatyvūs. Papildomai paaiškino, jog Kontrolės departamento direktoriaus 2013 m. lapkričio 21 d. nurodymu Nr. 2N-13 kiekvieną darbo dieną privalėjo teikti informaciją Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojai D. Š. apie kiekvienos dienos atliktų darbų eigą. Tuo tarpu išvadoje nurodyta, kad tokios informacijos pareiškėjas neteikė nuo 2014 m. liepos 12 d., nors neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas atliktas už 2014 m. I pusmetį ir su šios informacijos teikimu poskyrio vedėjas neturi nieko bendro, todėl tiesioginio vadovo neeilinio vertinimo išvadoje tai neturėjo atsispindėti. Apibendrindamas, pareiškėjas tvirtino, kad tokiu būdu buvo siekiama dirbtinai sumenkinti jo tarnybinės veiklos rezultatus ir pašalinti jį iš tarnybos, manė, jog tiesioginio vadovo – poskyrio vedėjo R. G. – pateikta išvada surašyta nesavarankiškai, o reikalaujant skyriaus ir departamento vadovybei. Dėl tokių tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo išvadų pareiškėjas 2014 m. lapkričio 5 d. parašė raštą Vilniaus AVMI viršininkui Nr. (4.43)-38-778, kuriame atkreipė dėmesį į Taisyklių nuostatų, atliekant valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą, pažeidimus, bet į tai nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjas kartu pažymėjo, kad Vilniaus AVMI dirba nuo 1990 m. rugpjūčio mėn. ir visus 23 metus buvo vertinamas gerai, tačiau tik paskutinius darbo metus, po minėto konflikto su skyriaus vedėjo pavaduotoja V. Grigelevičiūte, buvo įvertintas nepatenkinamai. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pareiškėjas manė, kad jo atleidimas iš pareigų tiesiogiai susijęs su grubiais minėtų Taisyklių pažeidimais, atliekant valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir pareiškėjos atstovė skundą palaikė ir prašė jį patenkinti iš esmės skunde išdėstytais argumentais.
Papildomai paaiškino, kad tiesioginio vadovo išvada, kuria remiantis Vertinimo komisijoje atliktas pareiškėjo neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas, yra nepagrįsta. Minėtoje išvadoje nebuvo tiesioginio vadovo siūlymo atleisti pareiškėją iš pareigų, taip pat nebuvo siūlymo šaukti neeilinę atestaciją pareiškėjo tarnybinei veiklai įvertinti. UAB „Bosca“ mokestinis patikrinimas buvo ypatingas, šią aplinkybę patvirtina ir susirašinėjimo su atsakove dokumentai. Terminai buvo nuolat pratęsiami, tačiau nebuvo taikyta jokia atsakomybė. Iš pradžių tyrimo ataskaitos projektai buvo teikiami tikrinti poskyrio vadovui, po to – ir skyriaus vadovo pavaduotojui. Kyla pagrįstų įtarimų, kad, siekiant pareiškėjui nepalankių rezultatų, buvo specialiai vilkinamas UAB „Bosca“ mokestinio patikrinimo atlikimo terminas. Dėl ataskaitų parengimo pareiškėjas savo atžvilgiu spaudimą pradėjo jausti nuo 2011 m. gegužės mėn., kuomet pavaduotoja buvo V. Grigelevičiūtė. 2011 m. pareiškėjas buvo L. M. poskyryje, po to – R. G. poskyryje. Pasikeitus skyriaus vadovybei žymiai pablogėjo skyriaus darbo rezultatai. 2012 m. gegužės mėnesį pareiškėjui duotas nurodymas pildyti kiekvienos dienos ataskaitas. Konfliktas su V. Grigelevičiūte įvyko birželio 29 d., penktadienį, kuomet 11.55 val. jam buvo nurodyta pateikti užpildytas lenteles. Pareiškėjas, žinodamas, kad yra padaręs 6 darbus, nors planas – 2 darbai, atsisakė pateikti užpildytas lenteles ir jam buvo nurodyta pateikti paaiškinimą. Pirmadienį pareiškėjas pateikė ataskaitą, tačiau jam buvo paskirta nuobauda, kurios pareiškėjas neginčijo. V. Grigelevičiūtė pasakė, kad pareiškėjas skyriuje nedirbs. 2013 – 2014 m. buvo vykdoma po 4 – 6 darbus, o nuo rugsėjo mėnesio krūvis sumažėjo. Nuo 2012 m. pareiškėjas kartu su R. R. atliko UAB „Bosca“ kompleksinį mokestinį patikrinimą. 2013 m. lapkričio mėnesį D. Š. davė nurodymą teikti ataskaitas. Pareiškėjas rašė ataskaitas kurias atiduodavo D. Š., dėl kurios netinkamo elgesio bei veiksmų kartu su N. K. ir R. R. pateikė skundą Finansų ministerijai. Darbo pavedimus pareiškėjui duodavo R. G., 2014 m. buvo duodami vardiniai pavedimai tik pareiškėjui, buvo blokuojamas pavedimų skaičius, nors kiti galėjo pasirinkti.
Atsiliepimas
Atsakovė ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Vilniaus AVMI atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 18–21) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus AVMI viršininko 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. (2.1)-3-534 „Dėl L. J. atleidimo iš pareigų“.
Vilniaus AVMI paaiškino, kad pareiškėjas dirbo Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus III poskyrio A lygio 12 kategorijos vyriausiuoju specialistu, turėjo trečią kvalifikacinę klasę. Kasmetinio 2013 m. tarnybinės veiklos vertinimo metu tiesioginis pareiškėjo vadovas, Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus III poskyrio vedėjas R. G., 2014 m. sausio 20 d. surašytoje tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. (2.12)-8-395 pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai ir pasiūlė panaikinti jo turimą trečią kvalifikacinę klasę. Pareiškėjas 2014 m. sausio 20 d. su vertinimo išvada supažindintas pasirašytinai, jam įteikta išvados kopija. Tiesioginis vadovas išvadoje nurodė, kad 2013 m. vykdant Vilniaus AVMI konsoliduotą mokesčių mokėtojų mokestinių prievolių vykdymo ir mokesčių surinkimo užtikrinimo 2013 m. priemonių planą, pareiškėjas neatliko 9 kontrolės veiksmų ir neįvykdė planuoto rodiklio. Vidutinė mokestinio tyrimo trukmė 185 proc. viršija strateginiuose rodikliuose nustatytą vidutinę trukmę, rodiklis neįvykdytas. 2013 m. vidutinių mokesčių mokėtojų mokestinių patikrinimų ir mokestinių tyrimų naudojant elektroninio audito priemones neatlikta, planuotas 40 proc. dydžio rodiklis neįvykdytas. Kaip viena iš rodiklių neįvykdymo priežasčių išvadoje nurodoma pareiškėjo neefektyvus darbo laiko paskirstymas, nepakankami gebėjimai savarankiškai apibendrinti surinktą informaciją ir pateikti išvadas. Vilniaus AVMI viršininkas 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. (2.1)-3-44 „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo“ įpareigojo Vilniaus AVMI Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją 2014 m. vasario 12–14 d. surengti tarnybinės veiklos vertinimo posėdžius ir įvertinti valstybės tarnautojų praėjusių metų tarnybinę veiklą. Kadangi pareiškėjo tiesioginis vadovas jo tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 22 straipsnio 8 dalimi, pareiškėjo veiklą vertino Komisija. Apie numatomą vertinimą pareiškėjas buvo informuotas 2014 m. sausio 27 d. pranešimu Nr. (2.12)-8-533. 2014 m. vasario 14 d. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatus, jo veiklą įvertino nepatenkinamai ir pritarė tiesioginio vadovo siūlymui panaikinti trečią kvalifikacinę klasę (2014 m. vasario 14 d. išvada Nr. (2.12)-8-607). Komisijos posėdyje komisijos nario teisėmis dalyvavo Valstybės tarnybos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas A. K.. Vilniaus AVMI viršininkas, atsižvelgdamas į Komisijos išvadą, 2014 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. (2.1)-3-131 panaikino pareiškėjo turimą trečią kvalifikacinę klasę. Pareiškėjo tiesioginis vadovas R. G., vadovaudamasis VTĮ ir taisyklių nuostatomis, 2014 m. rugsėjo 26 d. surašė tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo išvadą Nr. (2.12)-8-803, kurioje pareiškėjo 2014 m. I pusmečio tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai. Pareiškėjo tiesioginis vadovas išvadoje nurodė, kad 2014 m. I pusmetį vykdant Vilniaus AVMI konsoliduotą mokesčių mokėtojų mokestinių prievolių vykdymo ir mokesčių surinkimo užtikrinimo 2014 m. priemonių planą, pareiškėjas neatliko 6,5 kontrolės veiksmų ir neįvykdė planuoto rodiklio. Vidutinė mokestinio tyrimo trukmė 3,7 karto, o atlikto mokestinio patikrinimo trukmė 7,75 kartų viršija strateginiuose rodikliuose nustatytą vidutinę trukmę, rodikliai neįvykdyti. 2014 m. I pusmetį pareiškėjas atliko 0,5 vidutinių mokesčių mokėtojų mokestinio patikrinimo nenaudojant elektroninio audito priemonių. Planuotas 45 proc. dydžio rodiklis neįvykdytas. Tiesioginis vadovas išvadoje taip pat nurodė, kad pareiškėjas nepatenkinamai valdo informaciją atliekant pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, neefektyviai paskirsto darbo laiką, todėl atliekamos užduotys nepagrįstai viršija nustatytų atliekamų kontrolės veiksmų strateginius rodiklius, nesugeba pasirinkti racionaliausio būdo savo funkcijoms atlikti, trūksta gebėjimų įžvelgti problemas ir savarankiškai pasiūlyti jų sprendimo būdus. Vilniaus AVMI viršininkas 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. (2.1)-3-498 „Dėl neeilinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo“ įpareigojo Vilniaus AVMI Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją 2014 m. lapkričio 3 d. surengti neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo posėdį ir įvertinti Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus III poskyrio vyriausiojo specialisto L. J. tarnybinę veiklą. Apie numatomą neeilinį vertinimą pareiškėjas informuotas 2014 m. spalio 17 d. pranešimu Nr. (2.12)-8-804. Komisijos posėdis įvyko 2014 m. lapkričio 3 d. (2014 m. lapkričio 3 d. protokolas Nr. (2.9)-20-9). Komisija, nagrinėdama pareiškėjo tarnybinę veiklą, vertino jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kvalifikaciją ir nustatytų užduočių vykdymo rezultatus. Komisijos posėdyje dalyvavo Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus vedėja S. Š. ir skyriaus vedėjo pavaduotoja V. Grigelevičiūtė. Vilniaus AVMI akcentavo, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo. Be to, nurodė, jog iš Taisyklių nuostatų seka, kad tiesioginio vadovo išvada, kuria valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai, yra vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas. Atitinkamai Komisijos nariai pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai (2014 m. lapkričio3 d. išvada Nr. (2.12)-8-805) ir pasiūlė atleisti valstybės tarnautoją L. J. iš užimamų pareigų. Komisijos posėdyje komisijos nario teisėmis dalyvavo Valstybės tarnybos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas A. K.. Vilniaus AVMI tvirtino, jog nagrinėjamu atveju Komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo išvados, kurią surašė pareiškėjo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją. Pažymėjo, kad komisijos posėdžio metu pareiškėjas išdėstė savo argumentus, jam buvo suteikta teisė ginti savo poziciją. Komisija tikrino vertinimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, analizavo darbo rezultatus kokybės ir savalaikiškumo požiūriu, taip pat analizavo kokiomis aplinkybėmis ir įrodymais paremtas tiesioginio vadovo nepatenkinamas vertinimas, kuo grindžiami pareiškėjo tarnybinės veiklos produktyvumą ir kokybę apibūdinantys teiginiai. Vilniaus AVMI manymu, Komisijos nariai pagrįstai ir vienbalsiai nusprendė, jog pareiškėjas nesugeba atlikti pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, ir nutarė siūlyti Vilniau AVMI viršininkui atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų. Taigi, Vilniaus AVMI viršininkas, vadovaudamasis VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. (2.1)-3-534 atleido pareiškėją iš valstybės tarnautojo pareigų nuo 2014 m. lapkričio 10 d. Vilniaus AVMI papildomai pabrėžė, kad atliekant valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą, visi be išimties tarnautojai vertinami vadovaujantis teisės aktų nustatytais reikalavimais ir visiems Vilniaus AVMI tarnautojams, darbuotojams suteikiamos vienodos sąlygos dirbti ir tobulėti. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, Vilniaus AVMI teigė, priimant sprendimą atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų buvo įvertintos visos aplinkybės, tinkamai pritaikytos teisės normos ir teisingai atliktos visos procedūros.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės prašė skundą atmesti atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais.
Atsakovės atstovė Virginija Grigelevičiūtė papildomai paaiškino, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog pasikeitus Skyriaus vadovybei žymiai pablogėjo skyriaus darbo rezultatai. Pažymėjo, kad savo skyriaus rezultatų pareiškėjas negalėjo žinoti, nes jis buvo eilinis darbuotojas. Skyrius pagal darbo rezultatus buvo vienas pirmaujančių pagal išskaičiuotas sumas, todėl tokie pareiškėjo teiginiai vertinti kaip skyriaus vadovo veiklos šmeižtas. V. Grigelevičiūtė, kaip skyriaus vadovo pavaduotoja, kontroliavo darbuotojų veiklą ir, siekdama išsiaiškinti, kodėl tam tikri darbuotojai atlieka darbus per lėtai ir nepakankamai efektyviai, nusprendė, kad tam tikri darbuotojai, tarp jų – ir pareiškėjas, turi teikti ataskaitas, kurios turėjo būti teikiamos nuolat, tačiau pareiškėjas nuo 2014 m. liepos 12 d. tokių ataskaitų neteikė. Pažymėjo, kad darbus darbuotojams skirstydavo tiesioginis jų vadovas, darbuotojai neturėjo galimybės patys pasirinkti, kokius darbus atliks. Pareiškėjo veiklą tiesiogiai kuravo poskyrio vedėjas. Pareiškėjui būdavo duodami ne 2, o 3-4 pavedimai. Faktinę tyrimų trukmę paskaičiuodavo pats darbuotojas. Kadangi pareiškėjo atliekamas UAB „Bosca“ patikrinimas nebuvo pabaigtas, todėl jis buvo tęsiamas. Kvalifikuotų darbuotojų darbai buvo taisomi nežymiai arba visai netaisomi, o pareiškėjo parengtų dokumentų taisymai rodo žemą pareiškėjo kvalifikaciją. Kvalifikuotiems darbuotojams užtenka pasakyti ir darbai būna padaromi, šiuo atveju darbai nebuvo padaryti. Pareiškėjui buvo teikiama pagalba – siunčiami pavyzdžiai. Pareiškėjo tiesioginis vadovas R. G., atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo darbas yra aplaidus, atliekami darbai nėra pabaigti, nevykdomi tiesioginio vadovo nurodymai, 2015 m. birželio 26 d. surengė pokalbį su pareiškėju. Šioje byloje prašo remtis administracinėje byloje Nr. I-5694-437/2015 liudytoju apklausto pareiškėjo tiesioginio R. G. parodymais, kurių metu R. G. patvirtino, kad toks pokalbis su pareiškėju įvyko. Vadovaujantis Taisyklių 28¹ punktu, šiuo atveju neturėjo būti tiesioginio vadovo siūlymo atleisti pareiškėją iš pareigų, taip pat šiuo atveju nėra pildoma išvada ir pildomas tik vertinimas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-5694-437/2015 pagal pareiškėjo L. J. skundą atsakovėms Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos dėl išvados ir įsakymo pripažinimo neteisėtais, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo, 2015 m. rugpjūčio 17 d. priėmė sprendimą, kuriuo bylą dalyje dėl reikalavimo pripažinti neteisėta Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2014-11-03 išvadą Nr. (2.12)-8-805, nutraukė; kitą pareiškėjo L. J. skundo dalį patenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2014-11-07 įsakymo Nr. (2.1)-3-534 „Dėl L. J. atleidimo iš pareigų“ 1 punktą, kuriuo pareiškėjas L. J. atleistas iš Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus III poskyrio A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigų 2014-11-10 ir pareiškėjui iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priteisė vidutinį atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014-11-10 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo dalies panaikinimo, 2015 m. gruodžio 1 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A-3633-575/2015, kuria apeliacinį skundą patenkino iš dalies - Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo dalį, kuria teismas nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti neteisėta Vilniaus AVMI Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2014 m. lapkričio 3 d. išvadą Nr. (2.12)-8-805, paliko galioti; likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo dalį panaikino ir bylą šioje dalyje perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Sprendimas perduoti bylą nagrinėti iš naujo grindžiamas tuo, kad nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nevertino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai neištyrė bylai svarbių aplinkybių. LVAT pažymėjo, kad pareiškėjas L. J. yra atleistas iš pareigų pareiškėjo tiesioginio vadovo – poskyrio vedėjo R. G. 2014 m. rugsėjo 26 d. valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo išvados Nr. (2.12)-8-803 pagrindu. Šioje išvadoje yra daug aspektų ir bylai spręsti reikšmingų aplinkybių, tačiau pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl pareiškėjo atliktų kontrolės veiksmų (darbų apimčių) kiekio, kas yra tik vienas iš daugelio nepatenkinamo vertinimo aspektų. Teismas nenustatė ir nevertino šių išvados Nr. (2.12)-8-803 turinio elementų: ar pareiškėjas įvykdė 2014 m. I pusmečio konsoliduotą mokesčių mokėtojų mokestinių prievolių vykdymo ir mokesčių surinkimo užtikrinimo priemonių planą; ar jo vidutinė mokestinio tyrimo trukmė 3,7 karto, o atlikto mokestinio patikrinimo trukmė 7,75 kartų viršija strateginiuose rodikliuose nustatytą vidutinę trukmę, ar tai sąlygojo pareiškėjo neefektyvus darbo laiko paskirstymas, nepakankami gebėjimai savarankiškai apibendrinti surinktą informaciją ir pateikti išvadas; ar pagrįstos pareiškėjo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas išvados, kad jam trūksta iniciatyvos atliekant kontrolės veiksmus, nepatenkinamai valdo informaciją atliekant funkcijas, trūksta gebėjimų įžvelgti problemas ir savarankiškai pasiūlyti jų sprendimo būdus, neturi gebėjimų savarankiškai apibendrinti ir įvertinti kontrolės veiksmų metu surinktos informacijos ir pateikti apibendrinančių išvadų, neefektyviai paskirsto darbo laiką, nesugeba pasirinkti racionaliausio būdo savo funkcijoms atlikti; aplaidžiai atlieka pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, jam reikalinga nuolatinė kontrolė, jo veiklos rezultatai lyginant su 2013 m. pablogėjo, ar egzistuoja šias išvadas patvirtinantys faktai nurodyti išvados trečiame puslapyje. Taip pat pirmosios instancijos teismas neatsakė į pareiškėjo argumentus (nenustatė reikšmingų aplinkybių ir jų nevertino), kad pažeidžiant įstatymą pokalbio su tiesioginiu vadovu vertinimo anketos užpildymo klausimu nebuvo, kad anketa vertinta klaidingai. Teismas nenustatė, buvo konfliktas ar ne su Virginija Grigelevičiūte ir kokia jo reikšmė atleidimo procese, ar buvo, kaip nurodo pareiškėjas, dirbtinai daromos įvairios kliūtys geresniam rezultatui pasiekti, t. y. jam buvo skiriamos sudėtingesnės užduotys už ilgesnį tikrinamąjį laikotarpį, kurių įvykdymui reikėjo daugiau laiko, neleidžiama pasirinkti norimas užduotis (kaip būdavo anksčiau pareiškėjo teigimu), nors kitiems darbuotojams tai buvo leidžiama, kad jam buvo leidžiama turėti ne daugiau kaip 2 pavedimus kontrolės veiksmams atlikti vienu metu, nors kitiems darbuotojams buvo leidžiama turėti 3–5 pavedimus vienu metu, kad jis buvo diskriminuojamas dėl amžiaus – kiti darbuotojai su panašiais rezultatai nebuvo atleisti. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo atliktų kontrolės veiksmų (darbų apimčių) kiekio, nesiėmė iniciatyvos esamiems byloje neaiškumams pašalinti.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, šioje byloje bus nagrinėjamas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-11-07 įsakymo Nr. (2.1)-3-534, kuriuo pareiškėjas L. J. atleistas iš Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus III poskyrio A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigų nuo 2014-11-10, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, taip pat pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovę išmokėti kompensaciją už nedirbtą laiką dėl neteisėto atleidimo ir atlyginti jam padarytą neturtinę žalą pagrįstumo klausimas.
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjui dirbant Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus III poskyrio A lygio 12 kategorijos vyriausiuoju specialistu, kasmetinio 2013 metų tarnybinės veiklos vertinimo metu, pareiškėjo tiesioginis vadovas, Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus III poskyrio vedėjas R. G. 2014-01-20 surašė tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. (2.12)-8-395, kurioje pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai ir pasiūlė panaikinti pareiškėjo turimą trečią kvalifikacinę klasę (I t., b. l. 24-26). Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas, atsižvelgdamas į tiesioginio vadovo pateiktą valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai, 2014-01-27 įsakymu „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo“ Nr. (2.1)-3-44 įpareigojo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją (toliau – ir Vertinimo komisija) surengti tarnybinės veiklos vertinimo posėdį ir įvertinti valstybės tarnautojo praėjusių metų tarnybinę veiklą (I t., b. l. 27). Vertinimo komisija, 2014-02-14 išnagrinėjusi pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatus, L. J. veiklą įvertino nepatenkinamai ir pritarė tiesioginio vadovo siūlymui panaikinti trečią kvalifikacinę klasę (Komisijos 2014-02-14 išvada Nr. (2.12)-8-607) (I t., b. l. 29, 30-31, 32). Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas, atsižvelgdamas į Vertinimo komisijos 2014-02-14 išvadą Nr. (2.12)-8-607, 2014-02-18 įsakymu „Dėl L. J. kvalifikacinės klasės“ Nr. (2.1)-3-131 nuo 2014 m. vasario 18 d. panaikino pareiškėjo turimą trečią kvalifikacinę klasę (I t., b. l. 33).
Pareiškėjo tiesioginis vadovas R. G. 2014-09-26 parengė Tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo išvadą Nr. (2.12)-8-803, kurioje pareiškėjo 2014 m. I pusmečio tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai (I t., b. l. 36-39).
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas, atsižvelgdamas į pareiškėjo tiesioginio vadovo pateiktą L. J. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, 2014-10-16 įsakymu „Dėl neeilinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo“ Nr. (2.1)-3-498 įpareigojo Vertinimo komisiją 2014-11-03 surengti neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo posėdį ir įvertinti L. J. tarnybinę veiklą ( I t., b. l. 40). Apie numatomą neeilinį vertinimą pareiškėjas informuotas Komisijos 2014-10-17 pranešimu Nr. (2.12)-8-804 (I t., b. l. 41).
Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 22 ir 22¹ straipsniai bei juos detalizuojančios inter alia Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo tvarką ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai, patvirtinti Lietuvos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio ir su jo įgyvendinimu susijusių Vertinimo taisyklių taikymo praktiką, laikosi pozicijos, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio vadovo sprendimo, priimto įgyvendinant vertinimo komisijos pasiūlymus, susijusius su patenkinamu arba nepatenkinamu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimu (Vertinimo taisyklių 17, 18 ir 19 p.), pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-702/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008; 2009 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009 ir kt.). Teismui nėra suteikta vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų / siūlymo įgyvendinimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015).
Taigi, šiuo atveju, tikrinant byloje ginčijamo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-11-07 įsakymo Nr. (2.1)-3-534 pagrįstumą ir teisėtumą, svarbu išsiaiškinti ir nustatyti, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, taip pat, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją, t. y., ar byloje yra pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos vertinimo komisijos išvados dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo.
Dėl materialinių teisės normų taikymo
Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas, kurio tikslas – kasmet įvertinti valstybės tarnautojų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jų kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus.
Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų vertinimo taisyklių bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų, patvirtintų Vyriausybės 2002-06-17 nutarimu Nr. 909 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-10-17 nutarimo Nr. 1106 redakcija, aktuali nuo 2013-03-15), 6 punkte nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus, t. y.: 1) lyderystę (minėtas kriterijus nustatomas atsižvelgiant į tai, kaip vertinamas valstybės tarnautojas palaiko ir remia padalinyje dirbančių kolegų profesinio tobulėjimo siekius; domisi ir vertina kolegų nuomonę; bendradarbiauja su kitais padaliniais ir skatina padalinių tarpusavio bendradarbiavimą; yra draugiškas, kolegiškai bendrauja ir konstruktyviai atsiliepia į prašymus; žino ir supranta savo veiklos indėlį siekiant įgyvendinti įstaigos strateginius tikslus; yra susipažinęs su savo srities naujovėmis ir pritaiko naujas žinias praktikoje; padeda kitiems suvokti veiksmų eigą ar perspektyvą, kurių jie patys nenumatė; nuolat dalijasi su kolegomis aktualiomis žiniomis ar svarbia darbine informacija; siūlo, kaip tobulinti darbo metodus ir procesus; siūlo priemones įstaigos, padalinio veiklai gerinti, pasitelkiant komandos narių ir kitų suinteresuotų asmenų kūrybines idėjas; 2) supratimą apie žmogiškųjų išteklių valdymą (minėtas kriterijus vertinamas atsižvelgiant į tai, kaip valstybės tarnautojas supranta pagrindinius žmogiškųjų išteklių valdymo principus; pripažįsta sunkumus ir žino, kada siūlyti pagalbą arba jos paprašyti; nusistato aiškius veiklos tikslus ir stebi vykdomą pažangą; suprantamai išaiškina sprendimų priėmimo priežastis ir pasitikrina, ar buvo tinkamai suprastas; gerbia visų kolegų įsitikinimus, individualumą ir teises; skiria laiko kolegų interesams ir siekiams suprasti; dirba su kitais, kad sukurtų ir įgyvendintų efektyvesnius veiklos procesus ir procedūras; atlikdamas savo veiklą/paslaugą, siekia grįžtamojo ryšio); 3) programų ir projektų valdymą (nagrinėjamu atveju įstaigoje nebuvo taikoma projektinio valdymo sistema, todėl pareiškėjas pagal šį kriterijų vertintas nebuvo); 4) finansų valdymą (minėtas kriterijus vertinamas atsižvelgiant į tai, kaip vertinamas valstybės tarnautojas supranta įstaigos struktūrą ir kaip ji veikia; supranta pagrindinius įstaigos finansų valdymo principus; prireikus konsultuojasi su finansų specialistais; optimaliai naudoja įstaigos materialinius išteklius; 5) analizę ir pagrindimą (šis kriterijus vertinamas pagal tai, kaip vertinamas asmuo nustato pagrindines problemas ir siūlo galimus sprendimo būdus apsvarstydamas argumentus „už“ ir „prieš“ bei sprendimų variantų riziką; seka informacijos srautus, sistemina, apibendrina ir perduoda informaciją; teikdamas pasiūlymus vadovaujasi geresnio reglamentavimo principais (būtinumas, proporcingumas, skaidrumas, prieinamumas ir atskaitomybė); susieja surinktą informaciją su konkrečiais sprendimais, kad galėtų pagrįsti priimamus sprendimus ir juos tobulinti. Gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas vertinimo kriterijai yra: 1) visapusiškas informacijos valdymas atliekant funkcijas; 2) efektyvus darbo laiko paskirstymas; 3) racionaliausio būdo/metodo pasirinkimas funkcijoms atlikti; 4) kiti valstybės tarnautojo vertinimai, jeigu įstaigoje taikomos ir kitos personalo valdymo priemonės, susijusios su tarnybinės veiklos vertinimu.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-2154-520/2015 pažymėjo, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais.
Minėta, kad pareiškėjas L. J. iki šioje byloje ginčijamo įsakymo priėmimo ėjo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus III poskyrio A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas. Šios pareigybės aprašymas patvirtintas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2011 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. (2.1)-3-654 (1 t., b. l. 52-53). Pareigybės aprašyme apibrėžta šios pareigybės paskirtis – Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimų skyriui priskirtoms funkcijoms, susijusioms su mokesčių ir kitų įmokų į valstybės (savivaldybės) biudžetą ir fondus apskaičiavimo ir sumokėjo kontrole, vykdyti bei konkrečioms užduotims atlikti (4 punktas); keliami specialieji reikalavimai (6.1-6.5 punktai), tarp kurių numatytas reikalavimas mokėti analizuoti ir apibendrinti informaciją, gebėti sklandžiai dėstyti mintis (6.4 punktas); priskiriamos funkcijos (7.1-7.12 punktai), tarp kurių numatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas: atlieka visų rūšių ir visų temų mokestinius patikrinimus, mokestinius tyrimus <...> ir teikia specialisto išvadas, <...>, nustatyta tvarka įformina atliktus kontrolės veiksmus, užtikrindamas teisės aktais nustatytų kontrolės funkcijų vykdymą (7.1 punktas); pagal kompetenciją bendradarbiauja su kitomis institucijomis, jų pavedimu ir (ar) pašymu atlieka mokestinius patikrinimus <....> (7.6 punktas); rengia išvadas ir kitus dokumentus savo kompetencijos klausimais (7.9 punktas).
Nustatyta, kad kasmetinio 2013 metų tarnybinės veiklos vertinimo metu pareiškėjui buvo pateikta užpildyti valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketą, kurioje pareiškėjas savo tarnybinę veiklą įvertino tokiu būdu: 1) tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų “Lyderystė“ įvertino 3 balais iš 4, tačiau pareiškėjo tiesioginis vadovas R. G., nesutikdamas su valstybės tarnautojo pažymėtu balu, 2014-01-08 papildė pareiškėjo užpildytą anketą, šį kriterijų įvertindamas 2 balais iš 4 ir tokį vertinimą pagrindė tuo, kad pareiškėjas nepakankamai palaiko ir remia padalinyje dirbančių kolegų profesinio tobulėjimo siekius; nepakankamai domisi ir vertina kolegų nuomonę; patenkinamas bendradarbiavimas su kitais padaliniais; nėra konstruktyvaus atsiliepimo į prašymus; nepakankamai susipažinęs su savo srities naujovėmis; nepakankamai dalijasi su kolegomis aktualiomis žiniomis ar svarbia informacija; 2) tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų “Supratimas apie žmogiškųjų išteklių valdymą“ įvertino 3 balais iš 4, tačiau pareiškėjo tiesioginis vadovas, nesutikdamas su valstybės tarnautojo pažymėtu balu, šį kriterijų įvertino 2 balais iš 4 ir tokį vertinimą pagrindė tuo, kad pareiškėjas nesugeba pripažinti sunkimų, nežino kada pasiūlyti pagalbą ar jos paprašyti; nepakankamai gerbia savo kolegų įsitikinimus; 3) tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų “Finansų valdymas“ įvertino 3 balais iš 4, tačiau pareiškėjo tiesioginis vadovas, nesutikdamas su valstybės tarnautojo pažymėtu balu, šį kriterijų įvertino 2 balais iš 4 ir tokį vertinimą pagrindė tuo, kad pareiškėjas nepakankamai optimaliai naudoja įstaigos materialinius išteklius; 4) tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų “Analizė ir pagrindimas“ įvertino 3 balais iš 4, pareiškėjo tiesioginis vadovas su tokiu vertinimu sutiko ir pastabų nepateikė (1 t., b. l. 22-23).
Pareiškėjo tiesioginio vadovo R. G. 2014-01-20 parengtoje pareiškėjo Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. (2.12)-8-395, kurioje pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai ir pareiškėjui pasiūlyta panaikinti turimą III kvalifikacinę klasę, nurodytos tokios siektinos einamųjų metų užduotys 1) siekti, kad 2014 m. per mėnesį būtų laiku atlikti vidutiniškai 2 kontrolės veiksmai; 2) 2014 metais siekti Plane numatyto mokestinių patikrinimų rezultatyvumo rodiklio; 3) siekti, kad 2014 m. kontrolės veiksmai būtų atliekami naudojant elektroninio audito priemones (1 t., b. l. 24-26).
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad neeilinio pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo už 2014 m. I pusmetį metu pareiškėjui buvo pateikta užpildyti valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketą, kurioje savo tarnybinę veiklą pareiškėjas įvertino tokiu būdu: 1) tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų “Lyderystė“ įvertino 3 balais iš 4, tačiau pareiškėjo tiesioginis vadovas, nesutikdamas su valstybės tarnautojo pažymėtu balu, 2014-09-22 papildė pareiškėjo užpildytą anketą šį kriterijų įvertindamas 1 balu iš 4 ir tokį vertinimą pagrindė tuo, kad pareiškėjas nepakankamai palaiko ir remia padalinyje dirbančių kolegų profesinio tobulėjimo siekius; nepakankamai domisi ir vertina kolegų nuomonę; nebendradarbiauja su kitais padaliniais; nėra konstruktyvaus atsiliepimo į prašymus; nesupranta savo veiklos indėlio siekiant įgyvendinti įstaigos strateginius tikslus; nesusipažinęs su savo srities naujovėmis; nepakankamai dalijasi su kolegomis aktualiomis žiniomis ar svarbia informacija; nesiūlo, kaip tobulinti darbo metodus ir procesus; nesiūlo priemonių nei įstaigos, nei padalinio veiklai gerinti; 2) tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų “Supratimas apie žmogiškųjų išteklių valdymą“ įvertino 3 balais iš 4, tačiau pareiškėjo tiesioginis vadovas, nesutikdamas su valstybės tarnautojo pažymėtu balu, šį kriterijų įvertino 1 balu iš 4 ir tokį vertinimą pagrindė tuo, kad pareiškėjas nepakankamai supranta pagrindinius žmogiškųjų išteklių valdymo principus; nepripažįsta sunkumų, nežino kada pasiūlyti pagalbą ar jos paprašyti; nenusistato aiškių veiklos tikslų; negerbia savo kolegų įsitikinimų; nedirba su kitais, kad sukurtų ir įgyvendintų efektyvesnius veiklos procesus; atlikdamas savo veiklą, ne visada siekia grįžtamojo ryšio; 3) tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų “Finansų valdymas“ įvertino 3 balais iš 4, tačiau pareiškėjo tiesioginis vadovas, nesutikdamas su valstybės tarnautojo pažymėtu balu, šį kriterijų įvertino 2 balais iš 4 ir tokį vertinimą pagrindė tuo, kad pareiškėjas nepakankamai supranta pagrindinius įstaigos finansų valdymo principus; nepakankamai optimaliai naudoja įstaigos materialinius išteklius; 4) tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų “Analizė ir pagrindimas“ įvertino 3 balais iš 4, tačiau pareiškėjo tiesioginis vadovas, nesutikdamas su valstybės tarnautojo pažymėtu balu, šį kriterijų įvertino 1 balu iš 4 ir tokį vertinimą pagrindė tuo, kad pareiškėjas nesugeba nustatyti pagrindinių problemų ir galimų sprendimo būdų; nesugeba susisteminti, apibendrinti ir perduoti informaciją; nesugeba susieti surinktos informacijos su konkrečiais sprendimais, kad galėtų pagrįsti priimamus sprendimus (I t., b. l. 34-35).
Pareiškėjo tiesioginio vadovo R. G. 2014-09-26 parengta Tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo išvada Nr. (2.12)-8-803, kurioje pareiškėjo 2014 m. I pusmečio tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai (I t., b. l. 36-39), grindžiama tuo, kad: pareiškėjas 2014 m. pirmą pusmetį atliko 4,5 kontrolės veiksmo (vidutiniškai 0,75 kontrolės veiksmo per mėnesį): 0,5 mokestinio patikrinimo, 1 specialisto išvadą, 1 operatyvų patikrinimą, 2 mokestinius tyrimus. Mokestinių tyrimų metu 8 823 Lt padidinta biudžeto skola mokesčių mokėtojui. Mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiavo 2 809 873 Lt mokesčių, baudų, delspinigių, tačiau mokestiniai ginčai dėl patikrinimo metu priskaičiuotų sumų tebevyksta. 2014 m. pirmą pusmetį vykdant Vilniaus AVMI konsoliduotą mokesčių mokėtojų mokestinių prievolių vykdymo ir mokesčių surinkimo užtikrinimo 2014 metų priemonių planą atlikta 41 proc. planinių kontrolės veiksmų (neatlikti 6,5 kontrolės veiksmai). Rodiklis neįvykdytas. Rizikos, kuriai esant 6 kontrolės veiksmai galėjo būti neatlikti, nebuvo. 0,5 kontrolės veiksmo neatlikta dėl tarnautojo nedarbingumo (sirgo 5 d. d.). Atlikto mokestinio patikrinimo trukmė 225 d. d. (planuota -29 d. d.), t.y. viršija 7,75 karto. Rodiklis neįvykdytas. Vidutinė mokestinio tyrimo trukmė 62,5 d. d. (planuota - 17 d. d.), t. y. 3,7 karto viršija strateginiuose rodikliuose nustatytą vidutinę trukmę. Rodiklis neįvykdytas. Didelę įtaką rodiklio neįvykdymui turėjo ir specialisto neefektyvus darbo laiko paskirstymas, nepakankami gebėjimai savarankiškai apibendrinti surinktą informaciją ir pateikti išvadas. 2014 m. pirmą pusmetį atliko 0,5 mokestinio patikrinimo, kuris buvo pradėtas 2012-02-29. Patikrinimo metu priskaičiuoti mokesčiai. Rezultatyvumas sudaro 100 proc. Rodiklis įvykdytas, tačiau mokestiniai ginčai nėra pasibaigę. 2014 m. pirmą pusmetį 28,6 proc. kontrolės veiksmų atlikta naudojant elektroninio audito priemones (planuota - 25 proc.). Rodiklis įvykdytas, tačiau naudojant elektroninio audito priemones atliktas tik 1 veiksmas. 2014 m. pirmą pusmetį atlikta 0,5 vidutinių mokesčių mokėtojų mokestinio patikrinimo nenaudojant elektroninio audito priemonių. Planuotas 45 proc. dydžio rodiklis neįvykdytas. Įvertindamas vykdant užduotis pareiškėjo pasiektus rezultatus tiesioginis vadovas nustatė, kad pareiškėjas įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius. Pareiškėjo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas tiesioginis vadovas įvertino 1 balu iš 4 (iš jų - visapusiškas informacijos valdymas atliekant funkcijas įvertintas 1 balu iš 4; efektyvus darbo laiko paskirstymas – 1 balu iš 4; racionaliausio būdo / metodo pasirinkimas funkcijoms atlikti – 1 balu iš 4). Detalizuodamas vertinimo pagrindimą tiesioginis vadovas pažymėjo, kad pareiškėjui trūksta iniciatyvos atliekant kontrolės veiksmus. Nepatenkinamas informacijos valdymas atliekant funkcijas. Trūksta gebėjimų įžvelgti problemas ir savarankiškai pasiūlyti jų sprendimo būdus. Neturi gebėjimų savarankiškai apibendrinti ir įvertinti kontrolės veiksmų metu surinktos informacijos ir pateikti apibendrinančių išvadų. Neefektyviai paskirsto darbo laiką, nesugeba pasirinkti racionaliausio būdo savo funkcijoms atlikti. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių kontrolės veiksmai nuolat trunka labai ilgai ir viršija strateginiuose rodikliuose nustatytas vidutines trukmes, pvz.: UAB „Bosca“ mokestinis patikrinimas pradėtas 2012-02-29, baigtas 2014-04-04 (4 mėn. - sustabdytas); UAB “P and P“ operatyvus patikrinimas pradėtas 2013-12-03, baigtas 2014-02-10; UAB „Sauda“ mokestinis tyrimas pradėtas 2014-02-05, baigtas 2014-05-28; UAB „Šiltas granitas“ mokestinis tyrimas pradėtas 2014-03-25, baigtas 2014-06-05. Minėti mokestiniai tyrimai ir operatyvus patikrinimas - eiliniai, sudėtingumu iš kitų neišsiskiriantys kontrolės veiksmai, tačiau jie buvo atliekami labai ilgai; be to, iki šiol nebaigtas 2014-04-30 pradėtas UAB „Bengina“ mokestinis tyrimas, nes vyr. specialistas tik 2014-07-01 paprašė prokuroro leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (ir tik po skyriaus vedėjo pavaduotojos nurodymo), nors apie tokio leidimo būtinumą parašyta Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato rašte, kuriame prašoma atlikti minėtos įmonės kontrolės veiksmą; šį raštą vyr. specialistas gavo prieš pradedant minėtą kontrolės veiksmą ir tai ne vienintelis atvejis, kada kontrolės veiksmų metu atliekami ne visi privalomi veiksmai ir išanalizuojami ne visi klausimai, dažnai tas paaiškėja poskyrio vedėjui, skyriaus vedėjo pavaduotojai (vedėjai) skaitant mokestinių tyrimų, operatyvių patikrinimų ataskaitų, patikrinimų aktų projektus. Minėti dokumentai, paprastai, surašomi nekokybiškai, todėl ne vieną kartą taisomi, dažnai, mintys dėstomos nesklandžiai. Vyr. specialistas yra nepakankamai susipažinęs su savo srities naujovėmis ir jomis nesidomi, dažnai turimų žinių nesugeba pritaikyti praktikoje. Esant sudėtingesnei situacijai, specialistui būtina pagalba. Pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas atlieka aplaidžiai, reikalinga nuolatinė kontrolė. Dėl šių priežasčių vyr. specialistui dar 2012 m. gegužės mėn. buvo įteiktas Kontrolės departamento direktoriaus nurodymas pildyti kontrolės veiksmų eigos ataskaitas (neatšauktas iki šiol), o 2013-11-21 įteiktas nurodymas Nr. 2N-13 kiekvieną darbo dieną iki 09.30 val. Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojai teikti informaciją apie kiekvienos dienos atliktų darbų eigą, tačiau net ir šios priemonės nepadėjo vyr. specialistui pagerinti darbo rezultatus. Be to, nuo 2014-07-12 L. J. 2013-11-21 nurodymo nevykdo (paskutinė ataskaita apie darbų eigą Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojai pateikta 2014-07-11). Vyr. specialisto darbo rezultatai, lyginant su 2013 m., pablogėjo (2013 m. vidutiniškai atliko 1,08 kontrolės veiksmo per mėnesį, o per 2014 m. pirmą pusmetį – tik 0,75 kontrolės veiksmo; 2013 m. vieno mokestinio tyrimo vidutinė trukmė buvo 48, 5 darbo dienos, o 2014 m. pirmą pusmetį - 62,5 darbo dienos). Nei per 2013 m., nei per 2014 m. pirmą pusmetį vyr. specialistas neatliko nė vieno vidutinio mokesčio mokėtojo mokestinio patikrinimo ar mokestinio tyrimo naudojant elektroninio audito priemones. Per 2014 m. pirmą pusmetį vyr. specialistas dalyvavo 2 mokymuose. Vyr. specialistas - konfliktiškas, nesavikritiškas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytoja apklausta D. Š. paaiškino, kad ji, eidama Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojos pareigas, buvo viena iš Vertinimo komisijos narių pareiškėjo 2014 m. neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo metu. Neeilinio pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo metu Vertinimo komisijos nariai susipažino su pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo anketa ir į komisijos posėdį pakvietė pareiškėją, taip pat Patikrinimų skyriaus vedėją bei pavaduotoją, kurios komisijai pateikė papildomą medžiagą ir apibūdino pareiškėjo veiklą. Ginčų priimant Vertinimo komisijos sprendimą nebuvo, sprendimas priimtas vienbalsiai. Nurodymas teikti darbo ataskaitas pareiškėjui buvo duotas todėl, kad, išanalizavus Kontrolės departamento darbuotojų veiklą jų atliekamų veiksmų sudėtingumo, kiekio ir parengtų dokumentų kokybės atžvilgiu, buvo nustatyta, jog tam tikrų darbuotojų, tarp jų ir pareiškėjo, darbo našumas yra žemas, todėl, siekiant pagerinti tokių darbuotojų darbo rezultatus, jiems buvo duoti nurodymai teikti liudytojai kiekvienos darbo dienos veiklos ataskaitas. Pareiškėjui duodamų pavedimų skaičius nebuvo ribojamas, darbus pareiškėjui skirdavo tiesioginis vadovas.
Teismo posėdyje liudytoja apklausta S. M. paaiškino, kad ji, eidama Personalo skyriaus vedėjos pareigas, buvo Vertinimo komisijos, kuri vertino pareiškėjo tarnybinę veiklą 2014 m., pirmininkė. Pareiškėjo neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo metu Vertinimo komisijos nariai susipažino su pareiškėjo tiesioginio vadovo išvada. Į Vertinimo komisijos posėdį buvo pakviestos ir jame pasisakė Patikrinimų skyriaus vedėja ir jos pavaduotoja, kurios pateikė Vertinimo komisijai savo paaiškinimus ir išsakytus teiginius pagrindžiančią medžiagą. Taip pat posėdyje savo paaiškinimus pateikė L. J.. Vertinimo komisijos posėdyje dalyvavo Valstybės tarnybos departamento vyriausiasis patarėjas A. K., kuris dėl atliekamo vertinimo jokių pastabų nepateikė.
Teismo posėdyje liudytoja apklausta S. Š. paaiškino, kad jai einant Vilniaus AVMI Patikrinimų skyriaus vedėjos pareigas, pareiškėjo veiklą dažniausiai kuruodavo Patikrinimų skyriaus vedėjos pavaduotoja Virginija Grigelevičiūtė. Kadangi 2014 m. I pusmetį pareiškėjo darbo rezultatai, juos lyginant su 2013 m. darbo rezultatais, pablogėjo, buvo atliktas neeilinis pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas. Atliekant neeilinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą Vertinimo komisijos posėdyje apie pareiškėjo darbo rezultatus pasisakė liudytoja ir V. Grigelevičiūtė, poskyrio vedėjas tuo metu sirgo ir Vertinimo komisijos posėdyje nedalyvavo. Pareiškėjui duodamų pavedimų skaičius nebuvo ribojamas. Jokio susitarimo su D. Š. riboti pareiškėjui skiriamų pavedimų kiekį, nebuvo. Visi 2014 m. pareiškėjui paskirti darbai buvo priskirti žemai kvalifikacinei klasei. Tokiai klasei priskiriami 10-os ir žemesnės kategorijos darbuotojai, o pareiškėjas turėjo 12-ą kategoriją. UAB „Bosca“ patikrinimas taip pat priskirtas žemai kvalifikacinei klasei. Šį patikrinimą atliko 2 specialistai dėl to, kad kitas patikrinimą atliekantis darbuotojas turėjo tik 11 kategoriją, todėl, siekiant padėti žemesnės kvalifikacijos darbuotojui, patikrinimui atlikti buvo paskirtas ir pareiškėjas, kaip aukštesnę kategoriją turintis darbuotojas. Aplinkybė, kad pareiškėjo turima aukščiausia kategorija neatitinka jo kvalifikacijos, paaiškėjo jau 2012 m. Pareiškėjo parengtų kontrolės dokumentų projektus liudytojai reikėdavo nuolat taisyti, juose pareiškėjas darydavo esmines klaidas, nurodydavo netinkamas teisės aktų redakcijas, pareiškėjo žinios buvo pasenusios, į seminarus jis nevaikščiodavo. Dėl Kontrolės departamento direktoriaus nurodymo nevykdymo 2012 m. pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba. Apie pareiškėjo konfliktą su V. Grigelevičiūte liudytoja nieko nežino.
Teismo posėdyje liudytoja apklausta L. M. paaiškino, kad ji yra ilgalaikė pareiškėjo bendradarbė, anksčiau ji buvo grupės vadovė ir 5 metus vadovavo pareiškėjui. Pareiškėjas 24 metus dirba mokesčių inspekcijoje, yra aukščiausios kvalifikacijos specialistas ir pavyzdingas darbuotojas, anksčiau jis negaudavo jokių pastabų iš savo vadovų, jo parengtų dokumentų niekas netaisydavo arba taisydavo nežymiai. Jis gaudavo sudėtingiausius darbus, nes turėjo aukščiausią kategoriją, pasižymėjo gerais darbo rezultatais ir nesiskųsdavo dėl skiriamų darbų apimties. V. Grigelevičiūtė taisydavo visų darbuotojų parengtus patikrinimo dokumentų projektus, ji neaptardavo su darbuotojais aptiktų klaidų ar neaiškumų, elgėsi arogantiškai ir dėl tokio jos elgesio iš darbo išėjo 6 geriausi specialistai. Darbus skirstydavo tiesioginis vadovas R. G.. L. J. kiekvieną dieną turėdavo atsiskaityti D. Š. apie atliktus darbus. Kartą, 2013 m. pabaigoje, grįžęs iš D. Š. kabineto, visam skyriui L. J. garsiai pasakė, kad buvo duotas D. Š. nurodymas skyriaus viršininkei jam neduoti ir neskirti jokių darbų. Tuo siekta pakenkti jo darbo rezultatams, nes darbuotojas per mėnesį turėdavo atlikti mažiausiai 3 darbus. Pareiškėjas asmeniškai konfliktavo su Skyriaus vedėjos pavaduotoja V. Grigelevičiūte, liudytoja apie tai sužinojo iš pareiškėjo ir kitų asmenų. Dėl šio konflikto paskutiniu metu atlikti pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimai buvo tendencingi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytoja apklausta S. L. paaiškino, kad ji Vilniaus AVMI dirba nuo 1999 m. Su R. G. ji dirba viename kabinete. L. J. vertinimo metu jo pokalbis su R. G. įvyko. Atėjus pareiškėjui, liudytojos buvo paprašyta išeiti iš kabineto. Pokalbio turinio ji negirdėjo, jis truko labai ilgai. Vertinimo metu visuomet vykdavo vertinamo darbuotojo ir tiesioginio vadovo pokalbiai. Reikalingų atlikti darbų darbuotojams pasirinkti neleisdavo. Santykiai tarp darbuotojų buvo geri, apie konfliktus tarp darbuotojų negirdėjo.
Teismo posėdyje liudytoja apklausta R. R. paaiškino, kad ji yra pareiškėjo bendradarbė, kartu su pareiškėju atliko mokestinį UAB „Bosca“ patikrinimą. Buvo parengti 4 patikrinimo akto variantai, kurie buvo daug kartų taisomi. Mokestinis patikrinimas nebuvo atliekamas ypatingai ilgai, jis buvo sustabdytas 2 kartus, siųstas VMI prie FM. Iš pradžių atlikti UAB „Bosca“ mokestinį patikrinimą buvo pavesta liudytojai, tačiau vėliau, pasakius, kad ji negali pati susitvarkyti, patikrinimas pavestas atlikti ir pareiškėjui. Išnagrinėjus skundus dėl ataskaitų parengimo Finansų ministerijoje ir VMI prie FM, pažeidimų nebuvo nustatyta. Pareiškėjas konfliktavo su skyriaus vedėja D. Š., kuriai jis ir liudytoja turėdavo teikti darbo ataskaitas. D. Š. sakydavo, kad jie nemoka dirbti, yra pensijinio amžiaus, todėl turi išeiti iš darbo. Kiekvieną dieną D. Š. teikiant ataskaitas, dėl jų gaunant nuolatinius skundus, D. Š. elgiantis nekorektiškai ir arogantiškai, R. R. neišlaikė spaudimo ir išėjo į pensiją.
Teismo posėdyje liudytoja apklausta N. K. paaiškino, kad ji yra L. J. bendradarbė, kartu su pareiškėju 2013 m. gruodžio mėnesį jai buvo nurodyta teikti ataskaitas D. Š.. Ataskaitas D. Š. asmeniškai įteikdavo ir į jos kabinetą įeidavo kiekvienas atskirai, todėl, koks būdavo L. J. pokalbis įteikiant ataskaitą, negirdėdavo, tačiau girdėdavosi pakeltas D. Š. balso tonas. Kartu su pareiškėju dėl D. Š. veiksmų parašė skundą Finansų ministerijai, išnagrinėjus šį skundą pažeidimų nebuvo nustatyta. Tarp pareiškėjo ir V. Grigelevičiūtės buvo kilęs konfliktas dėl ataskaitos patekimo, apie tai liudytoja sužinojo iš kitų skyriaus darbuotojų.
Administracinėje byloje Nr. I-5694-437/2015 liudytoju apklaustas pareiškėjo tiesioginis vadovas R. G. paaiškino, kad pareiškėjas yra konfliktiškas asmuo, dažnai ginčydavosi, nesilaikydavo darbo tvarkos, atsainiai žiūrėdavo į savo darbą, dažnai nesusitvarkydavo su savo darbo krūviu. Nurodė, kad jis, atsižvelgdamas į kiekvieno darbuotojo kvalifikaciją, visiems savo pavaldiniams proporcingai ir tolygiai skirstydavo darbus. Kadangi pareiškėjas turėjo aukščiausią kategoriją, jam būdavo skiriami sudėtingesni darbai.
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Vilniaus AVMI Kontrolės departamento direktorius, nustatęs, kad pareiškėjas aplaidžiai atlieka pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, 2012 m. gegužės 23 d. nurodė pareiškėjui pildyti kontrolės veiksmų eigos ataskaitas, o 2013 m. lapkričio 21 d. įpareigojo pareiškėją nuo 2013 m. lapkričio 25 d. kiekvieną darbo dieną iki 09.30 val. Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojai D. Š. teikti informaciją apie kiekvieną dieną atliktų darbų eigą, tačiau pareiškėjas nuo 2014 m. liepos 12 d., net po įvykusio tarnybinio tyrimo dėl pareiškėjui Kontrolės departamento direktoriaus pavestų nurodymų nevykdymo, nevykdė 2013 m. lapkričio 21 d. nurodymo teikti informaciją apie kiekvieną dieną atliktų darbų eigą (III t., b. l. 24-43, 77). Pareiškėjo darbo rezultatų statistika (lyginant 2013 m. pareiškėjo atliktų darbo rezultatų duomenis su 2014 m. I pusmečio duomenimis) patvirtina, jog aukščiau nurodytos pareiškėjo veiklos kontrolės priemonės nepadėjo pareiškėjui pagerinti savo darbo rezultatų (per 2013 m. pareiškėjas vidutiniškai atliko 1,08 kontrolės veiksmo per mėnesį, o per 2014 m. I pusmetį – 0,75 kontrolės veiksmo; 2013 m. vieno mokestinio tyrimo vidutinė trukmė buvo 48,5 darbo dienos, o 2014 m. I pusmetyje – 62,5 darbo dienos ir pan.) (III t., b. l. 56-70, 71-76, IV t., b. l. 9-10). Nustatyta, kad per 2014 m. I pusmetį pareiškėjas neatliko nė vieno vidutinio mokesčio mokėtojo mokestinio patikrinimo ar mokestinio tyrimo naudojant elektroninio audito priemones, nors pareiškėjo tiesioginio vadovo R. G. 2014-01-20 parengtoje pareiškėjo Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. (2.12)-8-395 buvo suformuluota einamųjų metų užduotis siekti, kad 2014 m. kontrolės veiksmai būtų atliekami naudojant elektroninio audito priemones (I t., b. l. 24-26).
Dėl pareiškėjui skiriamų atlikti darbų sudėtingumo ir kiekio teismas pasisako, kad pagal byloje esančią medžiagą (III t., b. l. 44, 46-55) nustatyta, kad Vilniaus AVMI darbuotojams darbai būdavo skirstomi objektyviai ir tolygiai, atsižvelgiant į darbuotojų turimą kvalifikaciją. Pažymėtina, kad nors pareiškėjo kvalifikacija buvo laikoma aukšta, tačiau jam būdavo paskiriami atlikti tokie mokestiniai patikrinimai, kurių atlikimui, pagal sistemą, buvo tinkamas žemas kvalifikacijos lygis (III t., b. l. ). Darbus poskyriams skirstydavo skyriaus vedėjas, o konkretiems darbuotojams darbus paskirstydavo poskyrio vedėjas. Patys darbuotojai neturėjo teisės pasirinkti darbų, kuriuos turi atlikti. Šiuo atveju pareiškėjui darbus skirdavo jo tiesioginis vadovas R. G.. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjui, lyginant su kitais darbuotojais, nebuvo sumažintas pavedimų skaičius (2014 m. sausio mėn. - 3 pavedimai, vasario, kovo ir balandžio mėn. – 4 pavedimai, birželio mėn. – 3 pavedimai) (III t., b. l. 56-70).
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad 2014 metų I pusmetį vykdant Vilniaus AVMI konsoliduotą mokesčių mokėtojų mokestinių prievolių vykdymo ir mokesčių surinkimo užtikrinimo 2014 metų priemonių planą pareiškėjas atliko tik 41 proc. planinių kontrolės veiksmų ir neįvykdė planuoto rodiklio, t. y. per mėnesį laiku atlikti vidutiniškai 2 kontrolės veiksmus; pareiškėjo atlikto vidutinio mokestinio tyrimo trukmė 3,7 karto, o atlikto mokestinio patikrinimo trukmė - 7,75 kartų viršijo strateginiuose rodikliuose nustatytą vidutinę trukmę; per 2014 m. I pusmetį pareiškėjas atliko 0,5 vidutinių mokesčių mokėtojų mokestinio patikrinimo nenaudojant elektroninio audito priemonių ir neįvykdė planuoto 45 proc. dydžio rodiklio (I t., b. l. 24-26, III t., b. l. 65-70, 71-76). Pareiškėjo atliekami kontrolės veiksmai trukdavo ilgai ir viršydavo strateginiuose rodikliuose nustatytas vidutines trukmes, nors pareiškėjo atlikti mokestiniai tyrimai ir operatyvus patikrinimas savo sudėtingumu neišsiskyrė iš kitų kontrolės veiksmų, pvz.: UAB „Bosca“ mokestinis patikrinimas pradėtas 2012-02-29, o baigtas - 2014-04-04 (sustabdytas - 14 mėn.), UAB „P and P“ operatyvus patikrinimas pradėtas 2013-12-03, baigtas - 2014-02-10, UAB „Sauda“ mokestinis tyrimas pradėtas 2014-02-05, baigtas - 2014-05-28, UAB „Šiltas granitas“ mokestinis tyrimas pradėtas 2014-03-25, baigtas - 2014-06-05 (III t., b. l. 44, 78-83, 88, 89). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas, 2014-04-30 pradėjęs UAB „Bengina“ mokestinį tyrimą, tik 2014-07-01, po skyriaus vedėjo pavaduotojos nurodymo, paprašė prokuroro leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nors apie tokio leidimo gavimo būtinumą buvo nurodyta Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato rašte, kurį pareiškėjas gavo prieš pradėdamas minėtą kontrolės veiksmą (III t., b. l. 83, 111, 172-178). Be to, nustatyta, kad pareiškėjo prašymai pratęsti tarnybinių pavedimų atlikimo terminą būdavo pateikiami paskutinėmis pavedimų vykdymų dienomis, nors pagal Vilniaus AVMI Mokestinių patikrinimo taisyklių 21 p. tokie prašymai turi būti pateikiami prieš 7 darbo dienas iki patikrinimo termino pabaigos (III t., b. l. 89-95, 97-99, 100-105, 106-107, 180-186). Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo parengtų dokumentų (mokestinių tyrimų, operatyvių patikrinimų ataskaitų, patikrinimų aktų) projektai būdavo surašomi nekokybiškai, juos reikėdavo dažnai taisyti ir nuolat kontroliuoti pareiškėjo atliekamų mokestinių patikrinimų eigą, be to, siekiant padėti pareiškėjui tinkamai atlikti mokestinius patikrinimus, jam net gi buvo teikiami patikrinimų aktų pavyzdžiai (III t., b. l. 24-43, 104-111, IV t., b. l. 17-21, 22-27, 28-34, 35-41, 42-47, 48-54). Nustatyta, kad pareiškėjas, neatsižvelgdamas į 2012 - 2013 m. kasmetinių tarnybinės veiklos vertinimų metu pateiktas rekomendacijas kelti savo kvalifikaciją, nurodytu laikotarpiu nedalyvavo jokiuose su jo atliekamomis funkcijomis tiesiogiai susijusiuose mokymuose, o per 2014 m. I pusmetį iš viso dalyvavo 2 mokymuose (IV t., b. l. 16).
Pažymėtina, kad kasmetinio 2013 metų tarnybinės veiklos vertinimo metu Vertinimo komisijos 2014-02-14 išvada Nr. (2.12)-8-607 pareiškėjo tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai ir tuo pagrindu Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas 2014-02-18 įsakymu Nr. (2.1)-3-131 nuo 2014 m. vasario 18 d. panaikino pareiškėjo turimą trečią kvalifikacinę klasę (I t., b. l. 24-26, 33). Pareiškėjas su tokiu jo tarnybinės veiklos vertinimu sutiko ir jo teisėtumo teisės aktuose nustatyta tvarka neginčijo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertina, kad aukščiau nurodytų byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, atsakovės atstovės V. Grigelevičiūtės paaiškinimai ir liudytojų R. G., S. L., D. Š., S. M. ir S. Š. parodymai sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjas, atlikdamas pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, nekonstruktyviai bendravo su savo vadovais, neefektyviai paskirstė savo darbo laiką, nesugebėjo pasirinkti racionaliausio savo funkcijų atlikimo būdo. Pareiškėjui trūko iniciatyvos atliekant kontrolės veiksmus, jis nesiekė kelti savo kvalifikacijos, nesidomėjo savo srities naujovėmis ir nepatenkinamai valdė informaciją. Pareiškėjui trūko gebėjimų įžvelgti problemas ir savarankiškai pasiūlyti jų sprendimo būdus. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjas 2014 m. I pusmetį aplaidžiai atliko pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas. Teismas pažymi, kad apie pareiškėjo konfliktą su Skyriaus vedėjos pavaduotoja V. Grigelevičiūte nurodė tik liudytoja L. M., kuri apie tai sužinojo iš paties pareiškėjo, o apie konfliktą dėl ataskaitos pateikimo – liudytoja N. K., kuri apie tai sužinojo iš kitų skyriaus darbuotojų. Šios aplinkybės nepatvirtino kiti į teismo posėdį kviesti liudytojai, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo konflikto su skyriaus vedėjo pavaduotoja V. Grigelevičiūte nebuvo. Šiuo atveju susiklostė situacija, kai, pareiškėjui netinkamai vykdant jam pavestas funkcijas, V. Grigelevičiūtė, veikdama pagal jai suteiktą kompetenciją ir siekdama užtikrinti tinkamą pareiškėjui pavestų funkcijų atlikimą, ėmėsi atitinkamų priemonių. Taip pat teismas nenustatė, kad siekiant užkirsti kelią geresniems pareiškėjo darbo rezultatams pasiekti, jam buvo dirbtinai sudaromos kliūtys (skiriant mažesnį pavedimų kiekį ir pan.) ir kad Vilniaus AVMI pareiškėjas buvo diskriminuojamas dėl savo vyresnio amžiaus. Pažymėtina, kad liudytojos N. K., R. R. ir L. M. pareiškėjo neeilinio vertinimo metu nebuvo tiesioginės pareiškėjo vadovės, be to, visos minėtos liudytojos apie šioje byloje reikšmingas pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo aplinkybes sužinojo netiesiogiai, t. y. iš paties pareiškėjo arba iš kitų asmenų, todėl šių liudytojų parodymai įvertinti pagal byloje esančius rašytinius dokumentus ir byloje liudytojais apklaustų pareiškėjo tiesioginių vadovų parodymus.
Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad neeilinio pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo metu pareiškėjo gebėjimai ir kvalifikacija buvo ne tik nepakankami pavestoms funkcijoms atlikti, bet laikytini esminiais, todėl Vertinimo komisija, tinkamai įvertinusi pareiškėjo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kvalifikaciją ir nustatytų užduočių įvykdymo rezultatus, 2014-11-03 išvada Nr. (2.12)-8-805 pagrįstai pasiūlė atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų.
Dėl procedūrinių teisės normų taikymo
Taisyklėse nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojo neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas turi būti atliekamas tokiu būdu: 1) esant vienam iš Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 21, 22 ir 23 punktuose nustatytų pagrindų, tiesioginis vadovas pokalbio su valstybės tarnautoju metu aptaria valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatus ir po pokalbio su valstybės tarnautoju, manydamas esant tikslinga atlikti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą vertinimo komisijoje, užpildo atitinkamą vertinimo anketą (prieš tai užpildytą ir valstybės tarnautojo) ir surašo išvadą, kurioje įvertinama valstybės tarnautojo tarnybinė veikla. Išvadoje dėl valstybės tarnautojo, kurio veikla paskutinio kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu įvertinta nepatenkinamai, tiesioginis vadovas įrašo bendrą valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą ir teikia šią motyvuotą išvadą vertinimo komisijai (Taisyklių 27, 28, 28¹ punktai); 2) tiesioginis vadovas valstybės tarnautoją su išvada supažindina pasirašytinai ir išvadą pateikia į pareigas priimančiam asmeniui, kuris priima sprendimą dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo, o priėmus tokį sprendimą išvada pateikiama Vertinimo komisijai (Taisyklių 29, 30, 31 punktai); 3) Vertinimo komisija, gavusi Taisyklių 31 punkte nurodytus dokumentus, į pareigas priimančiam asmeniui pasiūlo Vertinimo komisijos posėdžio datą ir laiką; sprendimą dėl vertinimo komisijos posėdžio datos ir laiko priima valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ir apie būsimąjį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą Vertinimo komisijoje ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo pradžios praneša valstybės tarnautojui raštu (Taisyklių 32, 33 punktai); 4) valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra Vertinimo komisijoje apima: 1) valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą; 2) sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą; 3) Vertinimo komisijos išvados surašymą (Taisyklių 34.1 – 34.3 punktai). Kilus abejonėms dėl pakankamos karjeros valstybės tarnautojo kvalifikacijos, gebėjimų atlikti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ar jam nustatytų užduočių vykdymo, Vertinimo komisija vertina: valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją ir jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatus (Taisyklių 35.1 punktas). Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir tiesioginio vadovo pateiktos išvados nagrinėjimo (Taisyklių 36, 38 punktai). Kai vertinama veikla valstybės tarnautojo, kuris paskutinio kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu įvertintas nepatenkinamai, Vertinimo komisija balsuoja dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo ir siūlymo į pareigas priimančiam asmeniui (Taisyklių 39 punktas). Priėmus sprendimą antrą kartą iš eilės įvertinti valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, į pareigas priimančiam asmeniui teikiamas siūlymas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų. Valstybės tarnautojas supažindinamas su Vertinimo komisijos išvada pasirašytinai (Taisyklių 40 punktas); 5) valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Vertinimo komisijos posėdžio priima sprendimą dėl šios komisijos siūlymo įgyvendinimo (Taisyklių 54 punktas).
Pareiškėjas teigia, kad neeilinis vertinimas atliktas pažeidžiant Taisyklių 8¹, 9.1 ir 10 punktų reikalavimus. Tokie pareiškėjo teiginiai grindžiami tuo, kad pareiškėjas karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo anketą užpildė ir pateikė tiesioginiam vadovui 2014 m. liepos 8 d., tačiau, neįvykus pokalbiui su tiesioginiu vadovu vertinimo anketos užpildymo klausimais, pareiškėjui 2014 m. rugsėjo 26 d. buvo įteikta tiesioginio vadovo komentarais papildyta vertinimo anketa kartu su valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo išvada. Taip pat pareiškėjas pabrėžė, kad Vertinimo komisijos posėdyje nedalyvavo jo tiesioginis vadovas ir pareiškėjui nebuvo pateiktas nei vienas įrodymas, pagrindžiantis vertinimo anketoje nurodytus teiginius, ir nebuvo atlikta pareiškėjo kolegų apklausa dėl bendravimo ir bendradarbiavimo.
Pasisakydamas dėl aukščiau nurodytų pareiškėjo teiginių, teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodomos Taisyklių 8¹, 9.1 ir 10 punktų nuostatos taikomos kasmetinio (eilinio) karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo metu. Nagrinėjamu atveju buvo vykdomas karjeros valstybės tarnautojo neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas, kurio atlikimą reglamentuoja Taisyklių 27 – 40 punktai. Pagal Taisyklių 27 punktą neeilinio karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo metu tiesioginio vadovo pokalbis su vertinamuoju karjeros valstybės tarnautoju turi būti vykdomas ne po to, kai karjeros valstybės tarnautojas užpildo ir grąžina tiesioginiam vadovui užpildytą karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketą (kaip tai numatyta Taisyklių 8¹ punkte ir taikoma eilinio valstybės tarnautojo vertinimo metu), o tuo metu, kai yra nors vienas iš Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 21, 22 ir 23 punktuose nustatytų pagrindų. Šiuo atveju tokie pagrindai buvo nustatyti Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 22 dalies 2, 3 punktuose, t. y. iškilus abejonių dėl pakankamos karjeros valstybės tarnautojo kvalifikacijos ar gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ar jo veiklos, vykdant jam suformuluotas užduotis; vertinimo komisijai kasmetinio vertinimo metu karjeros valstybės tarnautojo veiklą įvertinus nepatenkinamai. Pažymėtina, kad tokio pokalbio metu tiesioginis vadovas su valstybės tarnautoju metu aptaria ne valstybės tarnautojo užpildytą vertinimo anketą (kaip tai numatyta Taisyklių 9.1 – 9.4 punktuose), o valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatus (Taisyklių 27 punktas). Tik po tokio pokalbio tiesioginis vadovas, manydamas esant tikslinga atlikti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą Vertinimo komisijoje, užpildo atitinkamą vertinimo anketą, kurią prieš tai pateikia užpildyti ir valstybės tarnautojui, ir surašo išvadą, kurioje įvertina valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą (Taisyklių 28 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė V. Grigelevičiūtė ir liudytoja apklausta S. L. patvirtino, kad 2014 m. birželio mėnesį įvyko pareiškėjo ir jo tiesioginio vadovo pokalbis, kurio metu buvo aptarti pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatai. Pabrėžtina, kad Taisyklės nenumato reikalavimo tam tikromis priemonėmis fiksuoti tokio pokalbio eigą, jo trukmę ir pan., o pareiškėjas nenurodo, kad jo pokalbis su tiesioginiu vadovu prieš neeilinį vertinimą neįvyko. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų abejoti liudytojos S. L., kuri dirbo viename kabinete su pareiškėjo tiesioginiu vadovu R. G., parodymų, tikrumu. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad prieš atliekant neeilinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, Taisyklių 27 punkte nustatyta tvarka tarp pareiškėjo ir jo tiesioginio vadovo R. G. įvyko pokalbis, kurio metu aptarti pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatai.
Dėl pareiškėjo teiginių, kad Vertinimo komisijos posėdyje nedalyvavo pareiškėjo tiesioginis vadovas, pareiškėjui nebuvo pateiktas nei vienas įrodymas, pagrindžiantis vertinimo anketoje nurodytus teiginius, taip pat nebuvo atlikta pareiškėjo kolegų apklausa dėl bendravimo ir bendradarbiavimo, teismas pasisako, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas Vertinimo komisijoje susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir tiesioginio vadovo pateiktos išvados nagrinėjimo (Taisyklių 36 punktas). Tuo atveju, kai nagrinėjama jam pavaldaus valstybės tarnautojo tarnybinė veikla, tiesioginis vadovas šių Taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka gali, tačiau neprivalo, dalyvauti Vertinimo komisijos posėdyje (Taisyklių 37 punktas). Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas dalyvavo Vertinimo komisijos 2014-11-03 posėdyje, kuriame buvo atliekamas neeilinis jo tarnybinės veiklos vertinimas. Pareiškėjas Vertinimo komisijos posėdžio metu išdėstė savo argumentus, jam buvo suteikta teisė ginti savo poziciją. Pažymėtina, kad Taisyklės neįpareigoja vertinamo valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo dalyvauti Vertinimo komisijos posėdyje ir suteikia Vertinimo komisijai teisę, tačiau ne pareigą, tuo atveju, kai iškyla būtinybė išsamiau apibūdinti tam tikrus valstybės tarnautojo gebėjimus, būtinus valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, taip pat pateikti vertinamam valstybės tarnautojui kitų klausimų, susijusių su valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais, kviesti į Vertinimo komisijos posėdį vertinamo valstybės tarnautojo tiesioginį vadovą. Nustatyta, kad Vertinimo komisijos posėdyje dalyvavo Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus vedėja S. Š. ir skyriaus vedėjo pavaduotoja V. Grigelevičiūtė, todėl Vertinimo komisija turėjo galimybę išsamiai išnagrinėti pareiškėjo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas klausimą ir tinkamai įvertinti pareiškėjo tiesioginio vadovo pateiktą pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą. Pareiškėjas nenurodo, kad Vertinimo komisijos posėdžio metu jam nebuvo leista pasisakyti ar kokiu nors kitu būdu buvo pažeistos jo teisės. Nustatyta, kad Vertinimo komisija posėdžio metu tikrino tiesioginio vadovo parengtoje vertinimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, analizavo pareiškėjo darbo rezultatus kokybės ir savalaikiškumo požiūriu, taip pat analizavo, kokiomis aplinkybėmis ir įrodymais paremtas tiesioginio vadovo nepatenkinamas vertinimas ir kuo grindžiami pareiškėjo tarnybinės veiklos produktyvumą bei kokybę apibūdinantys teiginiai, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės (tiesioginio vadovo nedalyvavimas, neatlikta pareiškėjo kolegų apklausa ir pan.) galėjo turėti esminę įtaką Vertinimo komisijos išvados, kuria vienbalsiai nuspręsta, kad pareiškėjas nesugeba atlikti pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų ir tuo pagrindu pasiūlyta atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų, pagrįstumui.
Pareiškėjas taip pat nepagrįstai teigia, kad tiesioginio vadovo 2014-09-26 išvadoje, kuria remiantis Vertinimo komisijoje 2014-11-03 buvo atliktas pareiškėjo neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas, turėjo būti suformuluotas siūlymas atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų. Vadovaujantis Taisyklių 28¹ punktu, tiesioginio vadovo parengtoje išvadoje dėl valstybės tarnautojo, kurio veikla paskutinio kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu įvertinta nepatenkinamai, turi būti pateiktas ne tam tikras siūlymas valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui, o tik motyvuotas valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimas. Priėmus sprendimą antrą kartą iš eilės įvertinti valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, siūlymą į pareigas priimančiam asmeniui atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų teikia ne tiesioginis vadovas, o Vertinimo komisija, kas šiuo atveju ir buvo padaryta (Taisyklių 39 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, darytina išvada, kad atliekant neeilinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą buvo parengti teisės aktų reikalavimus atitinkantys dokumentai, šie dokumentai parengti bei vertinimo procedūros atliktos per nustatytus terminus, pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas su parengtais vertinimo dokumentais ir tinkamai informuotas apie neeilinį vertinimą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo metu teisės aktuose nustatytų procedūrinių reikalavimų pažeidimų nebuvo padaryta.
Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-11-07 įsakymas Nr. (2.1)-3-534 yra pagrįstas faktiniais duomenimis ir teisės normomis, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti šį administracinį aktą atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Atsižvelgiant į tai, jog reikalavimas panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-11-07 įsakymą Nr. (2.1)-3-534, kuriuo pareiškėjas nuo 2014-11-10 atleistas iš Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus III poskyrio A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigų yra atmestas, kaip išvestinis iš minėto reikalavimo atmestinas ir pareiškėjo prašymas įpareigoti atsakovę išmokėti pareiškėjui kompensaciją už nedirbtą laiką dėl neteisėto atleidimo.
Pareiškėjas prašo teismo priteisti iš atsakovės 1448, 10 Eur (5 000 Lt) patirtą moralinę žalą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK6.271 str. numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Nurodyto straipsnio taikymo prasme „neteisėto akto“ sąvoka pateikta straipsnio 3 d., pagal kurią terminas „aktas“ reiškia ir veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).CK6.271 str. 4 d. nurodyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra konstatuotas atsakovės pareigūnų veiksmų neteisėtumas, todėl, nesant vienos iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškėjo L. J. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.