Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aleno Piesliako ir Algimanto Valantino,

asmeniui, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, B. B., jo gynėjui advokatui Aidui Venckui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, B. B. gynėjo advokato Aido Venckaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarties, kuria B. B. pratęstas atidavimo į specialiąją įstaigą – (duomenys neskelbtini) – terminas iki apeliacine tvarka bus išnagrinėta baudžiamoji byla dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo, tačiau ne ilgiau kaip vienam mėnesiui, skaičiuojant šį terminą nuo 2021 m. kovo 1 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu ir pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1A-261-485/2021 medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1A-261-485/2021 pagal asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, B. B. gynėjo advokato Aido Venckaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutarties, kuria B. B. pripažintas būdamas nepakaltinamumo būsenos padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, už tai, kad jis 2020 m. birželio 1 d., apie 22:20 val., viešoje vietoje – viešojo transporto sustojime, esančiame (duomenys neskelbtini), paties sukelto konflikto metu įžūliu elgesiu ir grasinimais aplinkinių žmonių akivaizdoje demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai priėjo prie nukentėjusiojo R. P. B., dešinės rankos kumščiu sudavė jam vieną kartą į veidą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką sugriebė nukentėjusįjį rankomis, suėmė nukentėjusiojo kaklą jį pakišdamas po savo pažastimi, jį spaudė, šiais fiziniais smurtiniais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. B. B. už šios baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymą skirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini).

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, B. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas 2020 m. birželio 1 d., nuo 2020 m. birželio 3 d. jam pritaikyta kardomoji priemonė suėmimas, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 1 d. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi B. B. buvo pritaikyta kita procesinė prievartos priemonė – atidavimas į specialiąją įstaigą – (duomenys neskelbtini), kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo. Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi B. B. buvo pratęstas atidavimo į specialiąją įstaigą – (duomenys neskelbtini) – terminas iki bus nuspręsta dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo, tačiau ne ilgiau kaip trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2020 m. gruodžio 1 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, B. B. gynėjas advokatas Aidas Venckus skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes priimta padarius esminius procesinius pažeidimus, suvaržant B. B. procesines teises ir nukrypstant nuo teismų praktikos, todėl turi būti panaikinta.

5. Gynėjas pažymi, kad iš BPK 141 straipsnio 3 dalies turinio akivaizdu, kad, sprendžiant klausimą dėl asmens perkėlimo į specialiąją įstaigą ar buvimo joje termino pratęsimo, turi būti taikomos BPK III dalies XI skyriaus nuostatos. BPK 127 straipsnio 6 dalyje imperatyviai numatyta, jog suimtąjį privaloma pristatyti į teismo posėdį tuo atveju, kai sprendžiamas ilgiau kaip šešis mėnesius trunkančio suėmimo termino pratęsimo klausimas. Skundžiama nutartimi B. B. atidavimo į specialiąją įstaigą – (duomenys neskelbtini) – terminas buvo pratęstas ilgesniam kaip šešių mėnesių terminui, todėl vykdant imperatyvų BPK 127 straipsnio 6 dalies reikalavimą į 2021 m. kovo 1 d. teismo posėdį teismas privalėjo pristatyti B. B. arba užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdyje garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis.

6. Advokatas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, 2021 m. vasario 3 d. priėmė nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-976/2021, kurioje išaiškino, jog ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese asmens, kurio atžvilgiu yra vykdomas toks procesas, procesinės teisės turi būti gerbiamos, siekiant užtikrinti veiksmingą jo dalyvavimą procese asmeniškai arba per atstovą. Šioje nutartyje nurodyta, jog kasacinės instancijos teismas, savo nutartyse, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, nurodo, kad galimybė dalyvauti teismo procese, pačiam išdėstyti savo argumentus ir kitos procesinės teisės asmeniui negali būti atimtos tik dėl to, jog jis serga psichikos liga ar yra pripažintas neveiksniu. Šių proceso teisių atėmimas galimas tik tais atvejais, kai objektyvūs ir išsamūs bylos duomenys patvirtina, jog asmens psichikos būklė reikšmingu laikotarpiu neleidžia asmeniškai įgyvendinti proceso teisių, dėl ko asmens dalyvavimas procese būtų beprasmis.

7. Gynėjo nuomone, iš aptartos kasacinės instancijos teismo nutarties turinio akivaizdu, kad spręsdamas klausimą dėl B. B. galimybės dalyvauti teismo posėdyje, sprendžiant klausimą dėl jo buvimo specializuotoje įstaigoje termino pratęsimo, Kauno apygardos teismas privalėjo išsiaiškinti faktinę jo sveikatos būklę reikšmingu laikotarpiu ir gauti objektyvius bei išsamius duomenis, kurie patvirtintų, jog dėl B. B. sveikatos būklės 2021 m. kovo 1 d. jo dalyvavimas teismo posėdyje būtų beprasmis. Apygardos teismas to nepadarė, dėl ko nepagrįstai suvaržė įstatymų garantuotą B. B. procesinę teisę dalyvauti teismo posėdyje ir išsakyti savo asmeninę nuomonę dėl sprendžiamo klausimo. Tokiu būdu buvo padarytas esminis procesinis pažeidimas (BPK 369 str. 3 d.). Priimdamas skundžiamą nutartį ir atmesdamas gynėjo prašymą užtikrinti B. B. dalyvavimą 2021 m. kovo 1 d. teismo posėdyje, Kauno apygardos teismas rėmėsi ne objektyviais duomenimis apie jo sveikatos būklę reikšmingu laikotarpiu, bet beveik 7 mėnesių senumo duomenimis, t. y. 2020 m. liepos 21 d. ‑ rugpjūčio 17 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK-394/2020, taip neabejotinai nukrypdamas nuo šiame skunde aptartos kasacinės instancijos teismo formuojamos teisminės praktikos.

8. Advokatas pažymi, kad, atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, netgi tuo atveju, kuomet asmeniui įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (nutartimi) yra paskiriama viena iš priverčiamųjų medicinos priemonių, nurodytų BK 98 straipsnyje, įstatymas imperatyviai įpareigoja gydymo įstaigą ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pateikti teismui išvadą apie asmens sveikatos būklę, pagal kurią teismas sprendžia dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis). Šiuo atveju B. B. jau beveik 7 mėnesius priverstinai laikomas ir gydomas specialioje gydymo įstaigoje – (duomenys neskelbtini) – ir per visą šį laikotarpį nei karto nebuvo atliktas dabartinės jo sveikatos būklės vertinimas. Skundžiamą nutartį priėmęs Kauno apygardos teismas atsisakė užtikrinti B. B. procesinę teisę betarpiškai dalyvauti teismo posėdyje, ne tik negavęs jokių objektyvių duomenų apie jo sveikatos būklę reikšmingu laikotarpiu, bet tokių duomenų netgi nepaprašęs pateikti.

9. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad, nors atmesdamas jo prašymą užtikrini B. B. procesinę teisę betarpiškai dalyvauti 2021 m. kovo 1 d. teismo posėdyje ir asmeniškai išsakyti savo nuomonę dėl sprendžiamo klausimo ‑ perkėlimo į specialią gydymo įstaigą termino pratęsimo, teismas nurodė, jog byloje nėra jokių kitokių duomenų apie B. B. sveikatos būklę, išskyrus jau minėtą Teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. 83TPK-394/2020, tačiau tokia teismo pozicija yra nepagrįsta ir prieštaraujanti byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 10 d. raštu kreipėsi į (duomenys neskelbtini), prašydamas pranešti teismui: kokia yra B. B. sveikatos būklė; ar jam taikomas gydymas; ar yra duomenų, sudarančių pagrindą svarstyti klausimą dėl pakartotinės teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo. (duomenys neskelbtini) teismui pateikė 2020 m. lapkričio 18 d. raštą Nr. Li.101/2020, kuriame nurodė, jog B. B. sveikatos būklė gerėjanti, tačiau nepakankamai stabili, tęsiamas gydymas psichotropiniais medikamentais. Sujaudinimo, agresijos jo elgesyje nestebėta. Klinikoje išlieka mąstymo pakitimai, pagal formą ir turinį, kritikos stoka psichikos sutrikimo, gydymosi bei nusikalstamos veikos atžvilgiu.

10. Advokatas pažymi, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą Kauno apylinkės teisme, 2020 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje buvo apklausta ekspertė Sandrina Šakavičienė, kuri surašė B. B. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. 83TPK-394/2020. Duodama paaiškinimus minėta ekspertė nurodė, jog taikant gydymą B. B. galima pasiekti jam diagnozuotos ligos remisiją, dėl ko jo gydymas galėtų būti tęsiamas ir ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Ekspertė taipogi paaiškino, kad jokiuose medicininiuose dokumentuose nėra numatytas konkretus laiko tarpas, per kurį tokios ligos remisija gali būti pasiekta, bei parodė, jog jai nėra žinoma, kokia B. B. sveikatos būklė yra šiuo metu, kadangi ją apibūdinti gali tik asmenį gydantys gydytojai. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad jis 2020 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini), prašydamas informuoti, ar nėra išnykusi būtinybė taikyti B. B. stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje ir ar, atsižvelgiant į B. B. sveikatos būklę, būtų galima jam taikyti ambulatorinį gydymą, stebint pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 10 d. rašte Nr. S3-3953 nurodė, jog B. B. sveikatos būklė gerėjanti, tačiau dar nepakankamai stabili, tęsiamas gydymas psichotropiniais medikamentais. Struktūruotoje aplinkoje, medikamentų fone, sujaudinimo ir agresijos elgesyje nestebima. Klinikoje išlieka mąstymo pakitimai pagal formą ir turinį, kritikos stoka psichikos sutrikimo, gydymosi bei nusikalstamos veikos atžvilgiu. Rašte nurodyta, jog dėl tolimesnės priverčiamosios medicinos priemonės pobūdžio sprendžia teismas, įvertinęs teismo psichiatrijos ekspertų rekomendacijas.

11. Advokato nuomone, iš aptartų (duomenys neskelbtini) raštų akivaizdu, kad B. B. sveikatos būklė, lyginant ją su ta, kuri buvo fiksuota Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-394/2020, yra iš esmės pasikeitusi, t. y. gerėjanti. Gynėjas pažymi, kad nei viename iš nurodytų raštų nėra nurodyta, jog dėl dabartinės savo sveikatos būklės B. B. negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti ar dalyvauti bylos nagrinėjime teisme ir savarankiškai duoti paaiškinimus, kas taipogi neabejotinai patvirtina, jog priimdamas skundžiamą nutartį ir atimdamas B. B. įstatymu garantuotą procesinę teisę betarpiškai dalyvauti teismo posėdyje ir išsakyti savo asmeninę nuomonę nagrinėjamu klausimu, apygardos teismas padarė esminį procesinį pažeidimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

12. Advokatas taip pat atkreipia dėmesį, kad iš BPK 141 straipsnio 2 dalies turinio akivaizdu, jog asmens perkėlimui į specialią gydymo įstaigą ir/ar jo buvimo joje termino pratęsimui nepakanka vien tik nustatyti, kad asmuo serga psichine liga, nes tam yra būtina ir antroji sąlygą ‑ asmuo dėl psichinės ligos turi būti pavojingas visuomenei. Gynėjo vertinimu, šiuo atveju tokių duomenų byloje nėra. Šiame skunde jau aptartuose (duomenys neskelbtini) raštuose nurodyta priešingai, t. y. kad B. B. elgesyje jokio sujaudinimo ir agresijos nebuvo stebėta. Advokatas mano, kad tai patvirtina, jog B. B. dėl dabartinės savo sveikatos būklės nėra pavojingas visuomenei. Taigi, Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė B. B. buvimo specializuotoje gydymo įstaigoje – (duomenys neskelbtini) – buvimo terminą nenustatęs vienos iš BPK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos būtinos sąlygos tokio sprendimo priėmimui – asmens, sergančio psichine liga, pavojingumo visuomenei aktualiu laikotarpiu.

13. Teismo posėdyje asmuo, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, B. B. ir jo gynėjas prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti galioti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, B. B. gynėjo advokato Aido Venckaus skundas netenkinamas.

14. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, B. B. gynėjo skundą ir įvertinusi pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartis, kuria B. B. pratęstas atidavimo į specialiąją įstaigą – (duomenys neskelbtini) – terminas, yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas šios procesinės prievartos taikymo terminą, šio klausimo teisingam išsprendimui reikšmės turinčias aplinkybes įvertinto tinkamai.

15. BPK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tokiu atveju, jei teismo psichiatrijos ekspertizė nustato, kad įtariamasis dėl psichinės ligos yra pavojingas visuomenei, teisėjo nutartimi jo buvimo laikas ekspertizės įstaigoje gali būti pratęstas arba įtariamasis gali būti perkeltas į kitą specialią įstaigą, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo. BPK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įtariamasis atiduodamas į ekspertizės įstaigą, taip pat laikymo joje terminai nustatomi ar pratęsiami laikantis tokios pačios tvarkos, kaip ir skiriant, pratęsiant ar apskundžiant suėmimą.

16. Atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą, kaip procesinės prievartos priemonės, neabejotinai lemiančios tam tikrą asmens teisių ir laisvių ribojimą, kontekste pažymėtina, kad siekiant užtikrinti, jog teisinis procesas dėl nesavanoriško asmens patalpinimo į psichiatrijos įstaigą atitiktų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio 1 dalies e punkto reikalavimus, turi būti užtikrintos veiksmingos procesinės garantijos nuo savivalės. Pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies e punktą laisvė gali būti atimta tik įvykdžius tris minimalias sąlygas: turi būti patikimai įrodyta, kad asmuo yra psichiškai nesveikas; psichikos sutrikimas turi būti tokios rūšies ar laipsnio, kad dėl to būtų būtinas priverstinis gydymas; besitęsiančio laisvės atėmimo pagrįstumas priklauso nuo to, ar toks psichikos sutrikimas asmeniui išlieka ir toliau (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. liepos 31 d. sprendimas byloje L. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 13472/06).

17. Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-394/2020 nurodyta, jog B. B. konstatuojama – (duomenys neskelbtini), inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. nuo 2020 m. balandžio 9 d. iki 2020 m. birželio 1 d., dėl to jis negalėjo suvokti savo veiksmų ir juos valdyti. Ekspertizės metu buvo stebimi lėtiniam psichikos sutrikimui būdingi pakitimai emocijų, valios ir mąstymo sferose, jokios kritikos socialiai pavojingų veiksmų atžvilgiu. Su juo negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jis negali dalyvauti teismo posėdyje, B. B. reikalinga taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones – gydymą specializuotoje įstaigoje – (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 139-145).

18. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklausta ekspertė S. Šakavičienė, atlikusi minėtą ekspertizę, parodė, kad B. B. serga daug metų, ne kartą gydytas stacionare, (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu, po to taikytas ambulatorinis gydymas, vėliau panaikintas. Paskutiniu metu B. B. nesigydė ambulatorinėmis sąlygomis, kas galėjo iššaukti psichinės būsenos pablogėjimą. Ekspertizės metu nepavyko su žmogumi užmegzti kontakto dėl jo blogos psichinės būklės, mąstymo, asmuo nesuvokė, kas ta ekspertizė, dėl ko pateikti kaltinimai, jokios kritikos. Visi B. B. sprendimai sąlygoti vidinių interpretacijų. Ekspertė rekomenduoja taikyti gydymą specializuotoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) bendro stebėjimo sąlygomis. Ateityje stabili medikamentinė remisija galima, kad išnyktų psichozės simptomai, reikalingas tvarkingas medikamentų vartojimas. Visiškas pasveikimas abejotinas. Agresijos pasireiškimas stabilizuojasi. (duomenys neskelbtini) būna iššaukta psichozinės būsenos, žmogus netenka kritikos ir galimi neadekvatūs pavojingi veiksmai. Gydymas jam reikalingas. Išvadą surašė vadovaudamasi medicininiais dokumentais, remiantis tiriamojo psichine būsena.

19. Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad teisminio nagrinėjimo metu Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 10 d. raštu kreipėsi į (duomenys neskelbtini), prašydamas pranešti teismui: kokia yra B. B. sveikatos būklė; ar jam taikomas gydymas; ar yra duomenų, sudarančių pagrindą svarstyti klausimą dėl pakartotinės teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo. (duomenys neskelbtini) teismui pateikė 2020 m. lapkričio 18 d. raštą Nr. Li.101/2020, kuriame nurodė, jog B. B. sveikatos būklė gerėjanti, tačiau nepakankamai stabili, tęsiamas gydymas psichotropiniais medikamentais. Sujaudinimo, agresijos jo elgesyje nestebėta. Klinikoje išlieka mąstymo pakitimai, pagal formą ir turinį, kritikos stoka psichikos sutrikimo, gydymosi bei nusikalstamos veikos atžvilgiu. B. B. gynėjas 2020 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini), prašydamas informuoti, ar nėra išnykusi būtinybė taikyti B. B. stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje ir/ar, atsižvelgiant į B. B. sveikatos būklę, būtų galima jam taikyti ambulatorinį gydymą, stebint pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 10 d. rašte Nr. S3-3953 nurodė, jog B. B. sveikatos būklė gerėjanti, tačiau dar nepakankamai stabili, tęsiamas gydymas psichotropiniais medikamentais. Struktūruotoje aplinkoje, medikamentų fone, sujaudinimo ir agresijos elgesyje nestebima. Klinikoje išlieka mąstymo pakitimai pagal formą ir turinį, kritikos stoka psichikos sutrikimo, gydymosi bei nusikalstamos veikos atžvilgiu. Rašte nurodyta, jog dėl tolimesnės priverčiamosios medicinos priemonės pobūdžio sprendžia teismas, įvertinęs teismo psichiatrijos ekspertų rekomendacijas.

20. Remdamasis ekspertizės aktu, gydytojų paaiškinimais, apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog yra tikslinga pratęsti atidavimo į specialiąją įstaigą terminą, kadangi duomenų apie reikšmingą B. B. sveikatos būklės pasikeitimą nėra gauta. Gynėjas skunde nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl B. B. buvimo specializuotoje įstaigoje termino pratęsimo, Kauno apygardos teismas privalėjo išsiaiškinti faktinę jo sveikatos būklę reikšmingu laikotarpiu ir gauti objektyvius bei išsamius duomenis. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 30 d. raštu kreipėsi į (duomenys neskelbtini), prašydamas pateikti informaciją, kokia yra dabartinė B. B. sveikatos būklė, ar jam yra taikomas gydymas. (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 1 d. rašte Nr. Li.092/2020 nurodė, jog atvykus į stacionarą, dėl psichomotorinio sujaudinimo, mąstymo patologijos pagal formą bei turinį, išsakomos kliedesinės simptomatikos, emocinio neadekvatumo, B. B. buvo skirtas medikamentinis gydymas. Gydymo dinamikoje struktūruojančioje aplinkoje paskutinio mėnesio laikotarpyje elgesys ramus, asmuo bendrauja su artimaisiais, kitais pacientais, dalyvauja užimtumo veikloje, tačiau reikalinga nuolatinė elgesio stebėsena dėl išliekančių sunkiai prognozuojamo elgesio tendencijų, sąlygotų mąstymo patologijos, padidinto jautrumo stresogeniniams dirgikliams. Klinikoje išlieka mąstymo pakitimai pagal formą ir turinį, simboliškumas, reformatorystės, didybės pobūdžio kliedesinė simptomatika, savita aplinkos įvykių interpretacija, išskirtinumo iš esamos aplinkos jausena, emocinis neadekvatumas, emocinių impulsų kontrolės problemos, gynybiškumas vidinių išgyvenimų atžvilgiu. Stacionare taikomas gydymas atsižvelgiant į paciento biologinius, psichologinius ir socialinius poreikius. Medikamentai skiriami prolonguota forma, kad užtikrinti psichofarmakoterapijos tolygumą, esant dalinei paciento kritikai ligos bei gydymosi atžvilgiu, tęsiamos psichologinės bei socialinio darbuotojo konsultacijos, asmuo dalyvauja užimtumo veikloje.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti duomenys neteikia pagrindo išvadai, kad B. B. psichinės sveikatos būklė nereikalauja tolesnio procesinės prievartos priemonės taikymo. Vertinamo klausimo kontekste pažymėtina, kad asmens psichinės sveikatos būklės vertinimas yra specialių medicininių žinių reikalaujanti sritis, todėl sprendžiant klausimą dėl atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą asmens, galimai padariusio baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, psichinės sveikatos būklės įvertinimas teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akte turi ypatingą reikšmę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ekspertizės akto išvadomis, teismo posėdyje paaiškinimus teikusios ekspertės, taip pat gydančios gydytojos, pateikusios informaciją apie asmens sveikatos būklę, kompetencija. Taigi, esant aptartų aplinkybių visumai ir nesant pakankamai duomenų, kad B. B. psichinė sveikata šiuo metu yra pagerėjusi tiek, kad taikyti vertinamą procesinę prievartos priemonę būtų nebetikslinga, nėra pagrindo konstatuoti, kad apygardos teismas procesinės prievartos priemonės taikymo terminą pratęsė nesant tam pagrindo.

22. Nėra pagrindo sutikti su gynėjo skundo teiginiais, kad teismas neįvertino, jog B. B. sveikatos būklė yra gerėjanti, todėl jis dėl dabartinės savo sveikatos būklės nėra pavojingas visuomenei. Kaip minėta, ekspertizės akte Nr. 83TPK-394/2020 nurodyta, jog B. B. reikalinga taikyti gydymą specializuotoje įstaigoje – (duomenys neskelbtini). Nors (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 18 d. ir 2020 m. gruodžio 10 d. raštuose nurodyta, jog B. B. sveikatos būklė yra gerėjanti, tačiau dar nepakankamai stabili, tęsiamas gydymas psichotropiniais medikamentais. Be to, nors gynėjas pagrįstai pažymi, kad B. B. elgesyje nestebima sujaudinimo ir agresijos, tačiau iš minėtų raštų galima spręsti, kad tai pasiekiama dėl struktūruotos aplinkos ir kontroliuojamo vaistų vartojimo. 2021 m. balandžio 1 d. rašte nurodyta, jog gydymo dinamikoje struktūruojančioje aplinkoje paskutinio mėnesio laikotarpyje B. B. elgesys ramus, asmuo bendrauja su artimaisiais, kitais pacientais, dalyvauja užimtumo veikloje, tačiau reikalinga nuolatinė elgesio stebėsena dėl išliekančių sunkiai prognozuojamo elgesio tendencijų, sąlygotų mąstymo patologijos, padidinto jautrumo stresogeniniams dirgikliams. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad B. B. jau nebėra pavojingas visuomenei. Todėl pagrindo panaikinti B. B. taikomą procesinę prievartos priemonę nėra.

23. Teisėjų kolegijos nuomone, aptartų duomenų nepaneigia ir gynėjo pateikta nepriklausomo teismo psichiatrijos eksperto Konstantino Daškevičiaus atlikta išvada, kurioje B. B. rekomenduojama taikyti ne stacionarinį, bet ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ši išvada parengta remiantis byloje esančiame teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-394/2020 pateiktais duomenimis, taip pat kitais rašytiniais, medicininiais dokumentais, Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutarties motyvais, susijusiais su B. B. sveikatos būkle, tačiau ekspertui pačiam neatlikus tiriamo asmens ambulatorinio ar stacionarinio ištyrimo. Teisėjų kolegijos nuomone, ši išvada nepaneigia (duomenys neskelbtini) gydytojos, atsakingos už B. B. gydymą, pateiktų duomenų apie dabartinę asmens sveikatos būklę ir būtinumą tolesnei nuolatinei jo elgesio stebėsenai. Be to, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas procesinės prievartos priemonės, numatytos BPK 141 straipsnyje – atidavimo į specialiąją įstaigą – tolimesnio taikymo pagrįstumo klausimas, o ne klausimas kokia priverčiamoji medicinos priemonė taikytina B. B. jei būtų nustatyta, kad buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika ir ją padarė šis asmuo. Galutinai į pastarąjį klausimą bus atsakyta Kauno apygardos teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, B. B. gynėjo advokato Aido Venckaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutarties.

24. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su gynėjo skundo argumentais, kad apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl procesinės prievartos priemonės – atidavimo į specialiąją įstaigą – termino pratęsimo, nepagrįstai suvaržė įstatymų garantuotą B. B. procesinę teisę dalyvauti teismo posėdyje ir išsakyti savo asmeninę nuomonę dėl sprendžiamo klausimo. BPK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įtariamasis atiduodamas į ekspertizės įstaigą, taip pat laikymo joje terminai nustatomi ar pratęsiami laikantis tokios pačios tvarkos, kaip ir skiriant, pratęsiant ar apskundžiant suėmimą. BPK 127 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog suimtąjį privaloma pristatyti į teismo posėdį tuo atveju, kai sprendžiamas ilgiau kaip šešis mėnesius trunkančio suėmimo termino pratęsimo klausimas. Skundžiama nutartimi B. B. atidavimo į specialiąją įstaigą – (duomenys neskelbtini) – terminas buvo pratęstas ilgesniam kaip šešių mėnesių terminui, todėl į 2021 m. kovo 1 d. teismo posėdį Kauno apygardos teismas turėjo pristatyti B. B. arba užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdyje garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad žemesnysis teismas šių reikalavimų neįvykdė ir procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo klausimą išsprendė nedalyvaujant asmeniui, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, B. B.. Tačiau teisėjų kolegija mano, kad šis procesinės teisės pažeidimas nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti iš esmės teisėtos ir pagrįstos skundžiamos nutarties. Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjant advokato Aido Venckaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarties, B. B. buvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu (duomenys neskelbtini) ir išsakyti savo poziciją aptariamu klausimu. Taigi, minėtas pažeidimas buvo ištaisytas bylą nagrinėjant aukštesnės instancijos teisme.

25. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 141 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, B. B. gynėjo advokato Aido Venckaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį.Nutartis galutinė ir neskundžiama.