Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-04-27 · Byla Nr. A2.6.-3673-932/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-04-27
Bylos Nr.
A2.6.-3673-932/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02910-2015-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Pažeidėjas
A. M.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-3673-932/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02910-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. balandžio 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M., įgaliotam atstovui G. M., išnagrinėjusi A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyv. vietą (duomenys neskelbtini)., tačiau faktiškai gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2015 m. vasario 15 d., apie 20.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai bus saugu, atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį „BMW 325“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, punktus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. parodė pilnai pripažįstantis savo kaltę dėl svetimo turto apgadinimo, tačiau neigia tyčia pasišalinęs iš įvykio vietos. Parodė, jog 2015-02-15 dirbo, pristatinėjo siuntas. Vakare, atvykęs į Kviečių gatvę ir išlipęs iš vairuojamo automobilio „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pamatė, kad yra išdužęs galinis žibintas, be to, nežymiai apgadintas galinis bamperis. Jis iš karto paskambino vadovui ir informavo apie tai. Nurodė, jog nežino, kokiomis aplinkybėmis buvo padarytas apgadinimas, pamanė, jog kažkas galėjo kliudyti jo automobilį. Jis pats nepajuto, kad būtų įvažiavęs į ką nors ir padaręs vairuojamam ar kitam automobiliui kokius nors apgadinimus. Prieš tai buvo Didlaukio gatvėje, kur pagal užsakymą pristatė maisto siuntą. Yra tikras, jog jam atvykus nukentėjusiojo automobilio „BMW“ nebuvo, ar šis automobilis stovėjo, jam išvykstant, neįsidėmėjo. Tikrai nepajuto, jog įvažiavo į jį. Jo vairuojamas darbovietės automobilis „VW Crafter“ didelių gabaritų, be galinio stiklo. Nematė ir negirdėjo automobilio signalizacijos. Neneigia, jog galėjo kliudyti automobilį „BMW“ bei apgadinti tiek jį, tiek darbovietės automobilius, tačiau to tikrai nepajuto. Jis neturėjo jokio tikslo pasišalinti iš įvykio vietos. Automobilis „VW Crafter“ yra apdraustas KASKO draudimu, techniškai tvarkingas, teisę vairuoti turi, alkoholio vartojęs nebuvo. Pabrėžė, jog darbovietėje poilsio dienomis prie pradedant darbą yra atliekamas darbuotojų blaivumo patikrinimas, kuris įvykio dieną (sekmadienį) atliktas ir jam, apsvaigimas nuo alkoholio nenustatytas. Taip pat pažymėjo, jog draudimo bendrovė nedelsiant buvo informuota apie „VW Crafter“ apgadinimus, t. y. dar iki iškvietimo į policijos įstaigą ir sužinojimo, kad tai jis pats yra šių apgadinimų kaltininkas (draudimo bendrovė informuota 2015-02-17, t. y. pirmą darbo dieną po poilsio ir šventinės dienų). Draudimo bendrovė žalą atlygino, jis įmonėje „Barbora“ dirba metus laiko, charakterizuojamas teigimai. Labai gailisi padaręs apgadinimus, tačiau tikino paties įvykio nepajutęs ir neturėjęs jokio motyvo pasišalinti iš įvykio vietos (b. l. 29-31).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja T. M. parodė, kad minėtas įvykis įvyko 2015-02-15, vakare. Lauke jau buvo tamsu, tačiau kiemas buvo apšviestas. Ji išėjo į balkoną (terasą) parūkyti ir, būdama jame (8 aukšte), išgirdo stiprų garsą. Teigia pačio smūgio nemačiusi, tik sureagavo į garsą, po ko pamatė, kaip automobilis, panašus į „Barboros“ autobusiuką, staigiai išvažiavo. Po smūgio suveikė kažkurio iš automobilių signalizacija, kurio tiksliai – pasakyti negali, tačiau spėja, jog „BMW“ markės automobilio. Signalizacija veikė trumpai, gal tik kokias 5 sekundes. Furgonas galine dalimi atsitrenkė į „BMW“ automobilio priekį, stabtelėjo ir po to greitai išvažiavo. Furgono vairuotojas iš automobilio išlipęs nebuvo. Mano, jog vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino. Taip sprendžia, nes garsas buvo nemenkas, be to, suveikė signalizacija, skubiai nuvažiavo. Kitų asmenų kieme nebuvo. Po įvykio ji išėjo į kiemą ir ant „BMW“ automobilio paliko raštelį (b. l. 40).

Šalies argumentai

A. M. rašytinio paaiškinimo duomenimis, jis 2015 m. vasario 15 d., apie 20.00 val., pastebėjo apgadintą transporto priemonę. Išdaužtas galinis dešinės pusės žibintas ir suskaldytas parkavimo (galinio) aparatas. Buvo pranešta vadovui bei draudimui. Apgadintą transporto priemonę pastebėjo (duomenys neskelbtini). Į policiją nesikreipė, nes eismo įvykio metu nepajuto, kad būtų kliudęs kitą transporto priemonę (b. l. 13).

Motyvuojamoji dalis

A. M. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio A. M. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-26407058-15 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. A. M. kaltę įrodo Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio patrulio M. U. 2015-02-16 tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, jog 2015-02-16, apie 07.18 val., patruliuojant buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini), kur vienas iš dalyvių pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atvykus nurodytu adresu, buvo rastas sugadintas „BMW 325“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pilietis V. Z. paaiškino, kad 2015-02-15 apie 19.30 val., nurodytu adresu atvairavo minėtą automobilį ir paliko jį stovėti nesugadintą, grįžęs prie automobilio 2015-02-16, apie 07 val., rado apgadintą (b. l. 4). Įvykio vieta pažymėta eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 6-7). Liudytojos T. M. 2015-02-18 paaiškinimo duomenimis, ji 2014-02-15 apie 20 val., buvo savo buto balkone ir tuo metu išgirdo stuktelėjimą, netrukus suveikė automobilio signalizacija. Pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad į gatvėje stovintį tamsios spalvos automobilį atsitrenkė autofurgonas, raudonos spalvos, panašus į „Barbora“ autofurgoną. Buvo tamsu, autofurgonas greitai išvažiavo iš įvykio vietos. Nuėjusi prie likusio stovėti automobilio „BMW“, pamatė, kad apgadintas automobilio priekis, ant asfalto mėtėsi raudonos spalvos lempučių šukės (b. l. 9). Ji ant apgadinto „BMW“ automobilio paliko lapelį su savo kontaktais (b. l. 11). Apgadinto „BMW“ savininko V. Z. 2015-02-16 paaiškinimo duomenimis, jis 2015-02-15, apie 19.30 val., paliko jam priklausantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šalia šaligatvio (duomenys neskelbtini), priekyje stovėjo furgonas „Barbora“, automobilio valstybino numerio nepamena. Atėjęs ryte prie savo automobilio pastebėjo apgadinimus bei liudytojos raštelį (b. l. 8). Abiejų transporto priemonių apgadinimai užfiksuoti Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos transporto priemonės techninės apžiūros aktuose bei prie jų pridėtose fotonuotraukose (b. 15-20).

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. M., vairuodamas automobilį nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį bei jį apgadino, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Surašytu administracinės teisės pažeidimo protokolu A. M. taip pat buvo kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad apgadinęs automobilį „BMW 325“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidęs KET 222 punkto reikalavimus.

Pabrėžtina, kad administracinė atsakomybė kyla tik už tokią veiką, kuri atitinka administracinio teisės pažeidimo sudėtį, kurią sudaro objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visuma. Nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nebelieka faktinio atsakomybės pagrindo.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius, pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012).

Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pakankamų duomenų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad A. M. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, sąmoningai tikėdamasi išvengti gresiančios atsakomybės. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad A. M. pasišalino iš eismo įvykio vietos ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Viso proceso metu, taip pat ir apklausiamas teisme, A. M. nuosekliai parodė jokio kontakto su kitu automobiliu nepajutęs, o jo vairuojamos transporto priemonės apgadinimus pastebėjo tik atvykęs į siuntos pristatymo vietą, esančią Kviečių gatvėje. Įvertinus A. M. vairuojamos transporto priemonės gabaritus, padarytų apgadinimų mastą ir pobūdį, teismas neturi pagrindo netikėti tokiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais. Įvykio metu A. M. vairavo pakankamai didelių gabaritų darbovietės automobilį „VW Crafter“, kas akivaizdžiai apsunkina galimybę pajusti kontaktą, ypač jeigu jis nebuvo stiprus. Tai, kad kontakto nebūta stipraus, patvirtina transporto priemonėms nustatyti apgadinami, kurie iš esmės yra menkaverčiai. Iš byloje esančio administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių išrašo matyti, kad A. M. per 12 metų vairavimo stažą buvo baustas tik už keletą nežymių KET pažeidimų, kas leidžia teigti, jog asmuo iš esmės nėra linkęs pažeidinėti visuotinai priimtas taisykles bei kėsintis į kitų eismo dalyvių saugumą (b. l. 3). Teismas neturi objektyvių duomenų, patvirtinančių asmens tyčią pabėgti iš eismo įvykio vietos. Duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. buvo neblaivus ar kitų aplinkybių, galėjusių turėti įtakos jo tyčiai pasišalinti iš eismo įvykio vietos, byloje nenustatyta. Priešingai, iš teismui pateikto patikrinimų žurnalo išrašo matyti, kad A. M. 2015-02-15 darbovietėje buvo tikrintas dėl apsvaigimo nuo alkoholio, po ko nustatyta pastarąjį esant absoliučiai blaivų (b. l. 37). Taip pat pažymėtina, jog automobilis buvo apdraustas tiek transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju, tiek KASKO draudimais (b. l. 50, 51), teisę vairuoti transporto priemonę turėjo, kas tik patvirtina A. M. nebuvus jokio motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Be to, pirmą darbo dieną, sekusią po poilsio ir šventinės dienų, A. M. vairuoto automobilio, priklausančio UAB „Barbora“, atstovas kreipėsi į draudimo bendrovę ERGO, nurodydamas, jog buvo pastebėtas automobilio „VW Crafter“ apgadinimas, kas visumoje nepaneigia A. M. parodymų, kad, pamatęs apgadintą žibintą, pagalvojo, kad tai jo vairuojamą automobilį galėjo kažkas kliudyti ir apgadinti (b. l. 26). Nors liudytoja T. M. nurodė mananti, jog vairuotojas dėl garso bei suveikusios signalizacijos visgi turėjo pajusti kontaktą, remiantis vien tokiu liudytojos vertinimu negalima daryti neabejotinos išvados, kad A. M. suvokė pažeidęs Kelių eismo taisykles ir sukėlęs eismo įvykį. Tad nesant galimybės paneigti abejonių, visi byloje nepašalinti neaiškumai yra vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Byloje nėra pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties konstatavimo, t. y. nenustačius subjektyviąją pusę patvirtinančių įrodymų, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinama A. M. asmenybė (vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, neturi galiojančių administracinių nuobaudų). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus A. M. minimalaus dydžio baudą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

nutaria:

A. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam dvidešimt aštuonių (28 Eur) eurų dydžio baudą.

A. M. nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė