Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamajam D. V., jo gynėjui advokatui Rimantui Prėskieniui, kaltinamajam E. K., jo gynėjai advokatei Tatjanai Benetei, kaltinamajam A. P., jo gynėjui advokatui Stasiui Karveliui, kaltinamajam V. N., jo gynėjui advokatui Algirdui Grinevičiui, kaltinamajam D. R., jo gynėjai advokatei Irinai Karšul, kaltinamajam D. K., jo gynėjai advokatei Žanai Timaškovai, kaltinamajam A. L., jo gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei, kaltinamajam P. Z., jo gynėjui advokatui Arvydui Milučiui, kaltinamajam E. S., jo gynėjui advokatui Mykolui Girdiušui, kaltinamajam D. L., jo gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei, kaltinamajam A. V., jo gynėjui advokatui Jonui Vilhelmui Pliugžmai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, besimokantis, teistas 8 kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžiu (2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo), paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, taip pat mokytis, tęsti mokslą arba dirbti bei uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d. (2 veikos) ir 180 str. 1 d. (3 veikos),

D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje, teistas 13 kartų, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (4 veikos), 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirta galutine 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2018 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 3 (trijų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d. (2 veikos), 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.,

D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje –kalėjime, teistas 11 kartų, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 d. 4 d. 9 d., subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 2 mėnesiams,

A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, teistas 8 kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (2 veikos), paskirta subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme, to paties teismo 2018 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyv. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, teistas 7 kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 64¹ str. paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 str., atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant V. N. būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi bei tęsti darbą arba mokytis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d., 2018 m. kovo 6 d. ir 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžiais paskirtos bausmes ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 str., atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant visą ši laikotarpį būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, taip pat mokytis arba dirbti,

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivis, teistas 5 kartus, paskutinį kartą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 metai 1 mėnesis laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, A. P. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė skirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 punktais, atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant minėtu laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymosi, mokytis, tęsti mokslą arba dirbti.

Taip pat jo atžvilgiu priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 2 metams (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (2 veikos),

D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, teistas 1 kartą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d. (2 veikos) ir 180 str. 1 d.,

E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas 1 kartą, 2017 m. balandžio 28 d. Širvintų raj. apylinkės teismo pagal BK 178 str., 2 d., paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) , gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje, teistas 14 kartų, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 64¹ str., paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 1 d. (6 veikos), 178 str. 2 d. (6 veikos), 178 str. 1 d. (2 veikos) ir 178 str. 4 d.,

A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, šiuo metu laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, teistas 5 kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 64¹ str., paskirta 40 parų arešto bausmė.

Taip pat jo atžvilgiu priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., ir jam paskirta 40 parų arešto bausmė, kuri subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, patikslintu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi, A. V. skirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant, ir A. V. paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (nuosprendis neįsiteisėjęs),

P. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas du kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., 64¹ str., paskirtas laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu ar mokslu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartimi P. Z. paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K., D. V., A. P., E. S., veikdami su D. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. R., gim. (duomenys neskelbtini), kurie nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, 2015-02-09 laikotarpyje nuo 19.00 val. iki 21.30 val., būdami prie (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, A. P., E. S. ir R. R. stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikalstamą veiką, E. K., D. V. su D. K. atstūmus UAB „R.“ parduotuvės patalpų langą ir įsibrovus į parduotuvės vidų, pavogė kasos aparato stalčių, 30 € vertės su jame buvusiais pinigais 57.70 € sumoje, po ko jis kartu su D. V., D. K., E. S., A. P. ir R. R. iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobdami UAB „R.“ turtą 87.70 € vertės.

D. V. ir A. P., veikdami su D. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. R., gim. (duomenys neskelbtini), kurie nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, 2015-01-22 apie 20.45 val., būdami prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, A. P., D. K. ir R. R. stovint ir stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikalstamą veiką, D. V. iš nugaros pusės pribėgo prie E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), sudavė pastarajam vieną spyrį koja į dešinę koją, nuo kurio E. Ž. nukrito ant žemės ir jis šiam gulinčiam sudavė spyrį koja į pilvą, po ko iš E. Ž. striukės kišenės ištraukė buvusį dėkle mobiliojo ryšio telefoną „LG L70“ su jame buvusia „TELE2“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 8 GB atminties kortele, priklausantį I. Ž., nuo E. Ž. galvos nuėmė kepurę, po ko kartu su A. P., D. K. ir R. R. iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu panaudodami fizinį smurtą pagrobė I. Ž. priklausantį buvusį dėkle, 5 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „LG L70“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 132 Eur vertės su jame buvusia „TELE2“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), neįvertinta dėl mažareikšmiškumo, 8 GB atminties kortele, 10 Eur vertės, kepurę, 6 Eur vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam I. Ž. 153 Eur turtinę žalą.

D. V., D. R., veikdami kartu su ir R. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, 2015-02-19 apie 17.15 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, D. R. ir R. R. stovint ir stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikalstamą veiką, D. V. priėjo prie M. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir laikydamas rankoje metalinį juodos spalvos kastetą pagrasino panaudoti fizinį smurtą ir pareikalavo M. J. pasinaudoti šio turėtu mobiliojo ryšio telefonu, o pastarajam išsigandus ir leidus jam pasinaudoti turėtu mobiliojo ryšio telefonu „HTC ONE“, priklausančiu L. J., kurį tuomet laikė savo rankose, jis staiga ištraukė iš M. J. rankų minėtą mobiliojo ryšio telefoną, po ko kartu su D. R. ir R. R. iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu jie grasindami panaudoti fizinį smurtą pagrobė L. J. priklausantį buvusį dėkle „HTC“ 30 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „HTC ONE“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 300 Eur vertės su jame buvusia „TELE2 PILDYK“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 5 Eur vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam L. J. 335 Eur turtinę žalą.

D. V. ir D. R., veikdami kartu su R. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, būdamas prie (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, D. R. ir R. R. stovint ir stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikalstamą veiką, jis iš K. J., gim. (duomenys neskelbtini), rankų griebė pastarosios turėtą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3“, priklausantį O. J., po ko kartu su D. R. ir R. R. iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu atvirai pagrobė O. J. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 87 Eur vertės su jame buvusia SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 6 Eur vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai O. J. 93 Eur turtinę žalą.

D. V. ir E. K. veikdami kartu su R. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, 2015-02-22 apie 17.30 val., būdami prie nebaigto statyti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, E. K. ir R. R. stovint ir stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikalstamą veiką, D. V. priėjo prie T. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir pareikalavo T. J. atiduoti šio turėtą mobiliojo ryšio telefoną „LG L90“, o T. J. atsisakius tai padaryti, R. R. pagrasinus panaudoti elektrošoko prietaisą, išsigandęs T. J. atidavė jam savo turėtą mobiliojo ryšio telefoną, kurį jis perdavė R. R., po ko jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, paėmė A. B. turėtą mobiliojo ryšio telefoną, ištraukė jame buvusią SIM kortelę, įdėjo šią pastarajam į kišenę, grąžino minėtą mobiliojo ryšio telefoną, pagrasino panaudoti fizinį smurtą, sakydamas, kad šie bus suspardyti, jeigu kam nors pasiskųs, po ko jie iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu grasindami panaudoti fizinį smurtą pagrobė J. J. priklausantį buvusį dėkle, 6.50 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „LG L90“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 246.20 Eur vertės, su jame buvusiomis SIM kortele, neįvertinta dėl mažareikšmiškumo ir atminties kortele, 15 Eur vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai J. J. 267.7 Eur turtinę žalą.

D. V. ir E. K., veikdami su R. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, 2015-02-21 apie 17.15 val., būdami prie (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, E. K. ir R. R. stovint ir stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikalstamą veiką, D. V. priėjo prie I. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), pagrasino panaudoti elektrošoką - jį įjungė ir pademonstravo veikimą, pareikalavo pastarųjų parodyti šių turimus mobiliojo ryšio telefonus, I. K. išsigandus ir atidavus jam turėtą mobiliojo ryšio telefoną „LG L52“, priklausantį R. K., o A. S. išsigandus ir atidavus jam turėtą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy 2 MINI“, priklausantį L. S., jie kartu su R. R. iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu grasindami panaudoti fizinį smurtą pagrobė R. K. priklausantį buvusį dėkle, 7 Eurų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „LG L52“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 116 Eur vertės su jame buvusia „TELE2“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 1.5 Eur vertės ir L. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy 2 MINI“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), neįvertinta, su jame buvusia SIM kortele, neįvertinta dėl mažareikšmiškumo, tuo padarydami nukentėjusiajam R. K. 124.5 Eur turtinę žalą.

D. V., veikdamas kartu su P. Z. ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, 2015-02-25 apie 17.00 val., būdami netoliese (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, P. Z. ir D. K. stovint ir stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikalstamą veiką, priėjo prie P. Z., gim. (duomenys neskelbtini) ir pareikalavo parodyti šio mobiliojo ryšio telefone turimus žaidimus, P. Z. įvykdžius jo reikalavimą, D. V., grasindamas sumušti pareikalavo P. Z. duoti jam į rankas pastarojo turėtą mobiliojo ryšio telefoną, o P. Z. išsigandus ir perdavus jam mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, priklausantį G. Z., perdavė minėtą mobiliojo ryšio telefoną D. K., po ko jis grasindamas sudaužyti telefoną, liepė P. Z. pasakyti telefono klaviatūros atblokavimo kodą, po ko visi kartu iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu grasindamas panaudoti fizinį smurtą pagrobė G. Z. priklausantį mobilaus ryšio telefoną “Samsung” IMEI (duomenys neskelbtini), 188 Eur vertės su jame buvusia SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 3 Eur vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai G. Z. 191 Eur turtinę žalą.

D. K. 2015-04-10 apie 12.00 val., veikdamas kartu su R. R., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini), kurie nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, būdamas prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, esančios visuomeninio transporto stotelės, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, R. R. ir E. K. iš abiejų pusių sugriebus ir laikius A. J., gim. (duomenys neskelbtini), jis iš nukentėjusiojo striukės kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S4“, priklausantį UAB „I.“, po ko tikslu išsaugoti pagrobtą turtą papurškė A. J. į akis dujų iš dujų balionėlio, pagrasino fiziniu susidorojimu, sakydamas, kad šiam bus šakės, jeigu kam nors pasiskųs, po ko jis kartu su R. R. ir E. K. iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pagrobė UAB „I.“ priklausantį mobilaus ryšio telefoną “Samsung Galaxy S4“, IMEI (duomenys neskelbtini), 504.56 Eur vertės, su jame buvusia SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), neįvertinta, tuo padarydamas UAB „I.“ 504.56 Eur turtinę žalą.

D. V. ir E. K., veikdami kartu su D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. R., gim. (duomenys neskelbtini), kurie nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, 2015-04-19 apie 18.40 val., būdami prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, D. V. kartu su E. K. ir R. R. stovėjo ir stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikalstamą veiką, tuomet kai D. Š. priėjęs prie G. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir apieškojęs pastarojo priekines kelnių kišenes ištraukė ten buvusį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy“, priklausantį J. Š., po ko jie pradėjo iš įvykio vietos pradėjo bėgti, o nukentėjusiajam G. Š. juos pasivijus ir bandant atgauti minėtą mobiliojo ryšio telefoną, D. V. su E. K. ir R. R. stovėjo šalia ir stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikalstamą veiką, D. Š. tikslu išsaugoti pagrobtą svetimą turtą sudavus G. Š. vieną smūgį kumščiu į veidą ir pagrasinus sulaužyti kojas, jie iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu panaudodami fizinį smurtą pagrobė nukentėjusiajai J. Š. priklausantį buvusį dėkle, 20 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną “Samsung Galaxy“ IMEI (duomenys neskelbtini)”, 500 Eur vertės, su jame buvusia SIM kortele „Pildyk“, neįvertinta dėl mažareikšmiškumo ir 8 GB „micro SD HC“ atminties kortele, 13 Eur vertės, tuo padarydami J. Š. 533 Eur turtinę žalą.

D. V., D. K. ir D. L., veikdami kartu, 2015-05-04 apie 10.30 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjo į kavinę (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), kur D. K. ir D. L. stovint ir stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikalstamą veiką, D. V. nuo stalo pavogė ten gulėjusią padavėjos M. M. piniginę, 30 Eur vertės, kurioje buvo 160 Eur grynųjų pinigų, M. M. vardu išduoti asmens tapatybės kortelė, 10Eur vertės, vairuotojo pažymėjimas, 15 Eur vertės, „Swedbanko“ mokėjimo kortelė, 5 Eur vertės, „DNB“ banko mokėjimo kortelė, studento pažymėjimas, automobilio techninis pasas, neįvertinti dėl mažareikšmiškumo, po ko visi kartu iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pagrobė M. M. 220 Eur vertės turtą.

D. V. ir A. P., veikdami su R. R., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kurie nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, 2015-05-07, apie 14.30 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, būdami UAB „G.“ picerijoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), A. P., R. R. ir D. Š. stovint ir stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikalstamą veiką, D. V. atidarė kasos aparato stalčių, iš kurio pavogė 50 Eur grynųjų pinigų, po ko visi kartu iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pagrobė UAB „G.“ priklausantį 50 Eur vertės turtą.

D. V., veikdamas kartu su D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. R., gim. (duomenys neskelbtini), kurie nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, 2015-05-16 apie 14.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), R. R. ir D. Š. stovint ir stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikalstamą veiką, iš pardavėjos O. J. rankinės pavogė ten buvusią piniginę, 10 Eur vertės, kurioje buvo 160 Eur grynųjų pinigų, O. J. vardu išduoti asmens tapatybės kortelė, 9 Eur vertės, vairuotojo pažymėjimas, 14 Eur vertės „Swedbank“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), 2 Eur vertės, „SEB“ banko mokėjimo kortelė, 9 Eur vertės, „Sswedbanko“ internetinės bankininkystės prisijungimo kodų kortelė, neįvertinta dėl mažareikšmiškumo, automobilio „Honda Accord“ v/n (duomenys neskelbtini) registracijos pažymėjimas, 11 Eur vertės, parduotuvės „IKI“ nuolaidų kortelė, 2 Eur vertės, „Ačiū“ nuolaidų kortelė, 2 Eur vertės, parduotuvės „Norfa“ nuolaidų kortelė, 2 Eur vertės, po ko kartu su D. Š. ir R. R. iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pagrobė O. J. priklausantį 221 Eur vertės turtą.

D. V., V. N. ir A. V., veikdami kartu, 2015-05-18 laikotarpyje nuo 17.00 val. iki 17.30 val., būdami (duomenys neskelbtini) mokykloje, adresu (duomenys neskelbtini), užėjo į neužrakintą trenerių kambarį, kur D. V. ir A. V. stovėjo ir stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikalstamą veiką, o V. N. iš A. Z. striukės, kabėjusios minėtoje patalpoje, kišenės pagrobė A. Z. piniginę, 30 Eur vertės, kurioje buvo 120 Eur grynųjų pinigų, A. Z. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, neįvertintas, po ko visi kartu iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pagrobė A. Z. 150 Eur vertės turtą.

D. V. ir V. N., veikdami kartu, 2015-06-08 apie 14.20 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, užėjo į UADBB „S. G.“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kur V. N. stovint ir stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikalstamą veiką, D. V. iš I. P. rankinės pavogė piniginę, 27 Eur vertės, kurioje buvo 30 Eur grynųjų pinigų, I. P. vardu išduoti asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, neįvertinti, „Swedbank“ mokėjimo kortelė, 5 Eur vertės, „SEB“ mokėjimo kortelė, neįvertinta, „Swedbanko“ internetinės bankininkystės prisijungimo kodų kortelė, neįvertinta, „SEB“ banko internetinės bankininkystės prisijungimo kodų kortelė, neįvertinta, „Vilniečio“ kortelė, 5 Eur vertės, Pilaitės bibliotekos lankytojo kortelė, neįvertinta, „OMNI ID“ kortelė, neįvertinta, „Kristianos“ nuolaidų kortelė, „Douglas“ nuolaidų kortelė, „Charlie pica“ nuolaidų kortelė, neįvertinti, po ko kartu iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pagrobdami I. P. 67 Eur vertės turtą.

D. V. ir E. K., veikdami su R. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, 2015-06-12 apie 03.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjo į viešbutį (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kur E. K. ir R. R. stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikalstamą veiką, D. V. atidarė kasos aparato, stovėjusio viešbučio registratūroje, stalčių, iš kurio pavogė 140 Eur grynųjų pinigų, po ko kartu su E. K. ir R. R. iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pagrobė UAB „B. P.“ priklausantį 140 Eur vertės turtą, kurį vėliau atlygino darbuotoja L. M..

D. V., D. R. ir A. L., veikdami kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2015-09-01 apie 20.10 val., būdami prie UAB „M. L. “ restorano (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, D. R. ir A. L. stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikalstamą veiką, D. V. per privažiuojamųjų automobiliu aptarnavimo langą „Drive in“ atidarė aptarnavimo patalpoje esančio kasos aparato stalčių, iš kurio kartu su D. R. pavogė ten buvusius pinigus - 290 Eur, po ko iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pagrobdami UAB „M. L. “ turtą bei padarydami bendrovei 290 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis A. L. apklausiamas teismo posėdyje, savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad kaip ir nurodyta kaltinime, jis, S. , R. ir V. susitiko (duomenys neskelbtini). Tai buvo gal 2015 m. Jis stebėjo aplinką, o kažkas iš kavinės (duomenys neskelbtini), iš kasos paėmė pinigus. Pinigus paėmė S. ar R. , dabar neatsimena. Jis stebėjo aplinką, D. V. buvo ir lauke su juo, ir viduje užėjęs. Į vidų pateko pro langą, kur reikia privažiuoti. Langą atidarė, iš kasos paėmė 290 eurų, pinigus pasidalino po lygiai ir išleidome. Įlindo pro langą, ten kur galima privažiuoti su automobiliu, ten žmonių nebuvo. Tai padaryti lyg S. sumanė, tiksliai neatsimena. Pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta, sutinka atlyginti.

Kaltinamasis V. N., apklausiamas teismo posėdyje, kaltu prisipažino ir paaiškino, kad dėl nukentėjusiojo A. Z. epizodo, gal 2015 m. susitiko su V. ir V. . Nuėjo pasivaikščioti. Užėjo į (duomenys neskelbtini) mokyklos sporto salę, ten vyko varžybos. Jis nuėjo į rūbinę. V. ir V. prie rūbinės stebėjo aplinką, o jis rūbinėje iš striukės paėmė piniginę, kurioje buvo pinigai. Paėmė gal 150 eurų, dabar tiksliai neatsimena. Pinigus pasidalino, išleido savo reikmėms. Pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta. Žalą atlygins, nes dirba.

Dėl nukentėjusiosios I. P. epizodo, buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, kiek pamena su R. ir V. . Nuėjo į kažkokią įmonę, kurios pavadinimo neatsimena. R. nuėjo bandelių nupirkti, o jie su V. užėjo. Ten buvo stalas, ant jo buvo rankinė. D. pamatė piniginę ir ją paėmė. Ir išėjo. Piniginėje buvo daug kortelių, ir gal 30 eurų buvo grynųjų. Mokėjimo korteles išmetė, pinigus pasidalino. Pareikštą 40 eurų civilinį ieškinį pripažįsta.

Kaltinamasis P. Z., apklausiamas teismo posėdyje, kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2015 m. susitiko jaunimo mokykloje (duomenys neskelbtini) su D. V. ir K. . Iš kažkokio vaiko paėmė telefoną ir pabėgo. To vaiko nemušė, pėmė telefoną ir pabėgo. Jis stebėjo aplinką, gal D. , gal D. telefoną paėmė. Vaiko nemušė, tik paėmė telefoną ir pabėgo, plėšimo nepripažįsta. Jis stebėjo aplinką, nematė, kaip D. ir D. paėmė telefoną. Telefoną pridavė į lombardą, gal už 10 ar 5 eurus. Civiliniame ieškinyje nurodyta per didelė telefono vertė. Su nukentėjusiąja susitarė dėl žalos atlyginimo ir žalą atlygino.

Kaltinamasis D. L., apklausiamas teismo posėdyje, kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo ir jokio nusikaltimo neįvykdė. Apie tą nusikaltimą nieko nežino, tyrėjai sakė, kad ten nedalyvavo. Nežino, kodėl K. , V. jį apkalba, jis to nedarė.

Kaltinamasis E. S., apklausiamas teismo posėdyje, kaltu prisipažino ir paaiškino, kad buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie „Maximos“. Kartu buvo V. , K. , P. , K. ir jis. Jis stebėjo aplinką, kažkas iš jų įlipo į kažkokią parduotuvę. Kas paėmė kasą, nežino. Kasos stalčių padavė jam. Iš draugų nenorėjo išsiskirti, todėl padarė šį nusikaltimą. Sutinka atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis A. V., apklausiamas teismo posėdyje, kaltu prsipažino ir paaiškino, kad su V. N. ir D. V. susitiko stotelėje prie N. namų (duomenys neskelbtini). Datos tikslios neatsimena, gal 2015 m. tai buvo. Nuėjo į mokyklą, pradėjo ieškoti ką galima pavogti. Užėjo į kabinetą, ant stalo gulėjo telefonas. V. N. stebėjo aplinką, jis stovėjo, o D. V. paėmė piniginę iš kišenės. Jis norėjo paimti telefoną, bet V. sakė neimti. Jis tovėjo šalia V. , norėjo piniginę paimti, bet nepaėmė. Galėjo piniginėje būti 120 eurų, pinigus pasidalino ir išleido. Nelabai gerai atsimena, ar piniginę tiksliai paėmė V. , nes daug laiko praėjo.

Kaltinamasis D. R., apklausiamas teismo posėdyje, savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad dėl UAB „M. L. “ kaltę pripažįsta pilnai. Jis, V. ir L. stebėjo aplinką. Pinigus iš kasos paėmė S. . Dabar tiksliai aplinkybių neprisimena. Pinigų buvo apie 290 eurų.

Dėl M. J. epizodo kaltę pripažįsta iš dalies. Gal prieš du metus buvo su D. V. ir R. . Pas vaikiną pamatė telefoną, paprašė paskambinti. Iš pradžių jis davė V. paskambinti, paskui jam davė paskambinti ir jis pabėgo. Jokių grasinimų nebuvo. Vaikinas ir taip buvo išsigandęs, nes jie buvo trise. Kastetą turėjo, jis buvo kišenėje, bet juo negrasino. Pasakė tam vaikinui, kad reikia paskambinti motinai. Pripažįsta, kad paėmė telefoną ir pabėgo. Viską pripažįsta, tik nepripažįsta, kad naudojo kastetą. Vagystę pripažįsta, tačiau smurto nebuvo. J. telefoną paėmė jis. Pagrobtą telefoną pardavė, pinigus pasidalino. Tokie telefonai gal 200 eurų kainuoja, J. ieškinys per didelis.

K. J. vagystėje jis nedalyvavo ir jos telefono nevogė. Jis ten buvo, bet nieko nedarė. Telefoną paėmė V. . Jie pabėgo, o jis liko su K. . Matė, kad V. žaidė su J. telefonu, paskui pasišalino.

Dėl vagystės iš (duomenys neskelbtini) kaltę pripažįsta pilnai. Iš pradžių stebėjo aplinką. Iš kasos dalį pinigų paėmė S. , o dalį pinigų jis. Pirmą kartą pinigus ėmė S. , paskui jis likusią dalį pinigų paėmė. Aplinką stebėjo visi, S. paėmė pinigus, atbėgo ir pasakė, kad dar liko pinigų. Paskui nuėjo paimti dar.

Kaltinamasis D. K., apklausiamas teismo posėdyje, savo kaltę iš esmės pripažino ir paaiškino, kad inkriminuojamų nusikaltimų padarymo aplinkybių neprisimena. Jis daug plėšimų yra įvykdęs. Dėl (duomenys neskelbtini) epizodo nebuvo su jais L. , tačiau ten buvo kitas asmuo. Tyrėjai pasakė, kad L. buvo kartu, kad greičiau jį paleistų, nes buvo pavargęs nuo apklausų, nežinojo, kad gali atsisakyti duoti parodymus. Ten buvo kitas asmuo, tačiau jo neįvardins. Dėl šio epizodo nepripažįsta, kad ten dalyvavo L. , o visa kita pripažįsta. Pinigus pasidalino ir išleido savo riekmėms.

Dėl nukentėjusiojo A. J. telefono pagrobimo kaltę pripažįsta. Galėjo pagrobti telefoną iš A. J.. Detaliai aplinkybių neprisimena, bet galėjo taip būti kaip nurodyta kaltinime. Kažkam papurškė su balionėliu, telefonas buvo „Samsung“. Sutinka atlyginti J., M. padarytą žalą.

Kaltinamasis A. P., apklausiamas teismo posėdyje, savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad dėl nukentėjusiojo E. Ž. telefono pagrobimo, jis su V. , K. , R. buvo (duomenys neskelbtini). Iš jų pažįstamo paėmė telefoną. Pasakė, kad duotų telefoną jis ir atidavė. Jis stovėjo toliau, buvo prie jų priėjęs. Neatsimena, kas liepė vaikui duoti telefoną. Tas vaikinas net pats kodą pasakė. Pripažįsta, kad telefoną pavogė. 130 eurų telefonas nebuvo vertas. Kitų kaltinamųjų vaidmens nurodyti negali, nes neatsimena. Jis nelabai toli nuo nukentėjusiojo stovėjo, gal 5 metrų atstumu, kalbėjo telefonu.

Dėl UAB „R.“ Gelvonų gatvėje, jis, V. , K. , S. , K. vaikščiojo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Taip gavosi, kad paėmė kasą. Jis su su K. stovėjo prie skydinės ir rūkė. Vėliau suprato, kad kažką padarė ir pradėjo bėgti. Bėgdamas pamatė kasą pas S. . Nematė kaip buvo pagrobta kasa. Nematė ką darė kiti. Jis stebėjo aplinką iš dalies. Pripažįsta, kad iš šalies stebėjo aplinką. Nežino kas antrą kartą į parduotuvę įsibrovė. Neatsimena kur išleido pinigus.

Dėl vagystės iš picerijos (duomenys neskelbtini) gatvėje kaltės nepripažįsta. Toje vagystėje nedalyvavo. Nežino kas ten buvo.

Kaltinamasis E. K., apklausiamas teismo posėdyje, savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad dėl UAB „R.“, jie vaikščiojo, su A. P. rūkė. Dar buvo S. , D. ir dar kažkas. Kas ką darė nematė, nes jie rūkė prie skydinės. Visi pradėjo bėgti ir jie bėgo. Paskui matė kasą S. rankose. Bėgant pinigai išbyrėjo, nedaug ten jų liko. Neatsimena, ar jis gavo pinigų iš kasos. Pripažįsta, kad stebėjo aplinką ir padėjo įvykdyti vagystę.

Dėl nukentėjusiojo A. S. telefono pagrobimo savo kaltės nepripažįsta, neatsimena šio epizodo, negali duoti parodymų. Dėl nukentėjusiojo G. Š. telefono pagrobimo savo kaltės nepripažįsta, neatsimena šio epizodo, negali duoti parodymų. Jis šiuose epizoduode nieko nedarė. Jam apie šiuos įvykius pasakojo, bet neprisimena ką. Šie įvykiai buvo ir jis ten buvo, bet nieko nedarė. Neatsimena ką ten veikė.

Dėl nukentėjusiosios J. J., atsimena, kad priėjo prie dviejų vaikų. R. R. išsitraukė elektrošoką, prašė atiduoti telefoną. Vaikinai atidavė telefoną ir jie pasišalino. Jis stebėjo aplinką. Neatsimena, ar ten buvo D. V.. Telefonas buvo naujas, žalos dydį pripažįsta.

Dėl viešbučio (duomenys neskelbtini) savo kaltės nepripažįsta. Susitiko su R. ir V. , nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini). Jis ten pabuvo 10 min. ir išvažiavo namo. Nežino, kas paėmė pinigus iš viešbučio. Jis viešbučio viduje nebuvo. Lauke su draugais susitiko ir nuvažiavo namo. Pinigų jam niekas nedavė.

Kaltinamasis D. V., apklausiamas teismo posėdyje, savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad dėl I. Ž. telefono pagrobimo, buvo jis, R. , K. ir P. . Jie ėjo link tilto. Ten ėjo Ž. . Jį buvo kažkur matęs. Paprašė telefono paskambinti, jis pasakė kodą, davė telefoną. Telefono paprašė norėdamas jį pavogti. Jis nuėjo su jo telefonu. Neatsimena, ar kiti asmenys kažką kalbėjo su Ž.. Smurto nenaudojo, Ž. telefoną geranoriškai atidavė. Pripažįsta, kad įvykdė vagystę, o ne plėšimą.

Dėl UAB „R.“ epizodo, buvo jis S. , K. , P. ir K. . K. su P. rūkė. Jis įlindo į dėvėtų rūbų parduotuvę, paėmė kasos aparatą, perdavė S. ir pabėgo. Kiti į vidų įlindę nebuvo. Pinigus išbarstė. Parduotuvėje buvo tik vieną kartą. Žalą sutinka atlyginti, bet pinigų ten tiek nebuvo.

Dėl K. J. telefono pagrobimo gali paaiškinti, kad jis, R. , R. buvo (duomenys neskelbtini). Sutiko K. J., jos paprašė telefono paskambinti. Ji davė telefoną, jis jį paėmė ir nuėjo. Pati K. davė telefoną. R. su R. nieko nedarė, šnekėjo su K. . Jis pradėjo bėgti, tada ir kiti pradėjo bėgti. Telefoną pardavė. Pripažįsta, kad padarė nurodyto dydžio žalą. Savo kortelės nedėjo į telefoną. R. vagystėje nedalyvavo, tik buvo ten. Jis liko su K. , o jie su R. pabėgo.

Dėl M. J. telefono pagrobimo gali paaiškinti, kad su R. , dar D. lyg buvo, važiavo prie (duomenys neskelbtini). Sutiko M. J., jo nepažinojo. Paprašė jo telefono paskambinti, jis davė. Paskui paprašė R. duoti jam paskambinti ir jie su telefonu pabėgome. Jis telefoną grąžino, o J. dar davė D. paskambinti. Kasteto pas R. nematė. M. J. negasdino, nieko jam nesakė. Su telefono verte nesutinka, ji turėtų būti žymiai mažesnė.

Dėl R. K. ir A. S. telefonų pagrobimo gali paaiškinti, kad buvo jis su R. ir dar kažkuo. K. turėjo rankoje telefoną. Jis paprašė jo paskambinti telefonu, jis nedavė. R. ištraukė elektrošoką, paspaudė, parodė, kad turi elektrošoką. K. atidavė telefoną. Jis nenaudojo elektrošoko. Neatsimena, ar su K. dar kažkas buvo. Neatsimena, ar buvo K. su jais. Dėl grasinimo du kartus panaudoti elektrošoką, neatsimena.

Dėl P. Z. telefono pagrobimo, gali paaiškinti, kad Z. , K. ir jis ėjo nuo (duomenys neskelbtini). Ten sėdėjo vaikinukas. Paprašė jo paskambinti telefonu, paprašė kodo. Sakė, kad kitu atveju sudaužysiu telefoną. Jis pasakė kodą, jie su telefonu pabėgo.

Š. epizodo (duomenys neskelbtini) Ir „G.“ epizodo (duomenys neskelbtini) Neatsimena, nieko negali paaiškinti.

Dėl O. J. piniginės vagystės gali paaiškinti, kad prie „Iki“ užėjo į kažkokią parduotuvę. Ten buvo atidaryta, ant stalo stovėjo rankinė. Paėmė iš jos piniginę ir pasišalino.

Dėl A. Z. piniginįs vagystės gali paiškinti, kad (duomenys neskelbtini) mokykloje, užėjo į salę. Iš rūbinės N. paėmė kažkieno piniginę. Pinigus pasidalino.

Dėl „S. G.“ epizodo, su N. užėjo į kažkokią patalpą. Ten iš rankinės paėmė piniginę ir pasišalino.

Dėl vagystės iš (duomenys neskelbtini) viešbučio savo kaltės nepripažįsta. Kažkas apvogė (duomenys neskelbtini) viešbutį. Jie tuo metu buvo šalia. Atvyko policija ir juos suėmė. Jie nieko neėmė. Su K. ir R. nieko nevogė iš viešbučio.

Dėl (duomenys neskelbtini) epizodo gali paaiškinti, kad 2015 m. buvo su K. ir dar su vienu asmeniu, kurio neįvardins. Nuėjo prie „Norfos“. Kavinėje (duomenys neskelbtini) nuo stalo paėmė piniginę ir pabėgo. Piniginė buvo ant stalo. K. net nematė, kaip paėmė piniginę, jis sėdėjo prie stalelio. Kitas asmuo buvo L., jo nepažįsta. Tyrėja parodė vaizdo įrašą, ten buvo asmuo, panašus į L. . Jis sakė, kad tai ne L. , jam spaudimą darė. Anksčiau L. pažinojo. Sakė tyrėjai, kad tai tik panašus asmuo į L. .

Dėl „M. L. “ epizodo gali paaiškinti, kad buvo jis, S. , L. , R. . Užėjo į (duomenys neskelbtini) restoraną, pavalgė. Užėjome už pastato, ten buvo atidarytas langelis, kur aptarnauja mašinas. Per langelį įlipo S. iš kasos paėmė pinigus. Jis stovėjo su L. ir R. , stebėjo aplinką. Paėmė 295 eurus, pinigus pasidalino.

Apibendrindamas kaltinamasis D. V. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) epizodą pripažįsta. Ž. epizode nepripažįsta plėšimo, įvykdė vagystę. „R.“ epizode kaltę pripažįsta. J. epizodą pripažįsta. J. epizode pripažįsta telefono vagystę, plėšimo ne. Nė viename epizode nepripažįsta plėšimo, niekur smurto nenaudojo. K. epizode nenaudojo elektrošoko, pripažįsta tik vagystę. Z. epizode nepripažįsta plėšimo. Š. epizodo nepripažįsta, jei tai plėšimas. Jie atiminėjo tik telefonus, smurto nenaudojo. Picerijos (duomenys neskelbtini) epizodą pripažįsta, pavogė pinigus. Dėl J. epizodo neatsimena, bet ten buvo. Dėl vagystės iš Fabijoniškių mokyklos kaltę pripažįsta. „S. G.“ epizodo nežino. Vagystės iš viešbučio (duomenys neskelbtini) neįvykdė, vaikščiojo prie (duomenys neskelbtini), nematė, kas ten buvo iš draugų. „M. L. “ epizodą pripažįsta. Dėl (duomenys neskelbtini) epizodo kaltę pripažįsta. Nepripažįsta jam inkriminuojamų plėšimų. Ir vagystės iš viešbučio ir iš picerijos.

Be kaltinamųjų teismo posėdžio metu duotų parodymų, jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Dėl vagystės iš UAB „R.“

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. R. parodė, kad 2015 metų vasario mėnesio pradžioje, buvo susitikęs su savo draugais D. V., D. K., E. K., kiek pamena buvo dar A. P. ir E. , pavardės nežino, šio pravardė „B.“. Jie buvo (duomenys neskelbtini) ir vaikščiojo po rajoną. Kai buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie parduotuvės “Maxima”, pamatė, kad atidarytas parduotuvės (duomenys neskelbtini) langas. Tada kažkas pasiūlė ten įsibrauti. Kiek pamena, į parduotuvę pirmas įlindo D. , tada D. i iš paskos įlindo D. . D. su D. pakėlė parduotuvės apsaugines žaliuzes, po to atstūmė plastikinį langą ir įlindo į vidų. Visi kiti buvo lauke. Po kelių minučių šie išlipo iš tos parduotuvės. Ir tada pamatė, kad D. rankose turi metalinę dėžę, kaip suprato, tai buvo kasos aparato stalčius, kur laikomi pinigai. Tą dėžę D. perdavė E. ir tada visi 53-ojo maršruto autobusu nuvažiavo iki prekybos centro „Ozas", išlipo prie licėjaus ir nuėjo į kiemus. Ten kažkas, bet kas būtent nepamena, sulaužė tą kasos dėžę, kurią D. paėmė parduotuvėje. Kiek pamena, toje dėžutėje buvo eurai ir centai, atrodo, kad buvo 24 eurai. E. ar A. davė jam 4.70 eurų. Po to kiekvienas nuvažiavo namo. Kol D. su D. lindo į parduotuvę jis stovėjo prie parduotuvės kampo su kitais draugais, nes stebėjo, kad niekas neeitų ir nepamatytų, kad draugai įlindo į parduotuvę (2 t., b. l. 11-12).

Liudytoja S. M., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad buvo 2015 m. vasario mėn. jai paskambino iš policijos ir pranešė, kad apiplėšta parduotuvė (duomenys neskelbtini). Atvažiavusi pamatė, kad buvo pavogtas kasos aparato stalčius, kuriame buvo apie 50 eurų. Padarytą žalą sudaro pagrobti pinigai ir kasos aparato stalčiaus kaina. Pinigų kiekį kasoje nustatė pagal aparato kvitą. Dienos pabaigoje pinigai suskaičiuojami ir įvedami į kvitą. Iš viso pavogta virš 50 eurų. Kas tai padarė, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, nes tuo metu geriau prisiminė visas aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. M. parodė, kad ji yra UAB “R.” direktorė. UAB „R.“ turi (duomenys neskelbtini) parduotuvę, esančią parduotuvės “Maxima”, esančios (duomenys neskelbtini), rūsyje. 2015-02-09 nuo 19.00 val. iki 21.30 val. buvo nuimtos minėtos parduotuvės patalpų lango grotos ir atspaudus plastikinio lango užraktą, buvo patekta į parduotuvę. Nei langas, nei lango užraktas sugadintas nebuvo, žala nepadaryta. Įsibrovus į parduotuvę, vagys pavogė kasos aparato “ORION 33” stalčių, kuriame buvo pinigai. Stalčiuje buvo 57.70 eurų įvairiomis kupiūromis ir monetomis. Kasos aparate buvusi pinigų suma buvo nustatyta pagal kasos knygą. Daugiau iš parduotuvės niekas nepavogta. Signalizacija parduotuvėje neįrengta. Stebėjimo kamerų nėra. Pinigai buvo kasos aparato stalčiuje, kurio vertė 30 eurų, nes turėjo pirkti naują. Dėl įvykio nieko neįtaria. Įvykio nematė. Apie vagystę sužinojo iš policijos pareigūnų tą pačią dieną apie 23.00 val. Kiek jai žinoma, apie įvykį policijai pranešė šalia esančio namo gyventojai, pastebėję, kad atidarytas parduotuvės langas. 2015-02-11 prie parduotuvės buvo priėjusi moteris, kuri pasakė, kad 2015-02-09 apie 19.30 val. prie parduotuvės lango matė 4-5 jaunuolius apie 14-15 metų amžiaus, tačiau ką šie darė prie lango, ji nežinanti. Pasak tą moterį, ji įvykio nematė. Moteris savo duomenų nepaliko. Įvykio metu UAB „R.“ padaryta turtinė žala 87.70 eurų sumai, prašo pripažinti UAB „R.“ civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo medžiagoje dėl padarytos turtinės žalos 87.70 eurų sumai (2 t., b. l. 7).

2015 m. vasario 9 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 5).

Teismo posėdyje kaltinamieji E. K., D. V., A. P., E. S. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino pilnai, nors visų aplinkybių detaliai nurodyti negalėjo, nes nuo nusikaltimo padarymo praėjo nemažai laiko. Kaltinamųjų kaltę, be jų pačių prisipažinimo, įrodo ir liudytojų R. R., S. M. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Kaltinamųjų veika kvalifikuotina pagal BK 178 str. 2 d., nes jie bendrais veiksmais įsibraudami į patalpą pagrobė svetimą - UAB „R.“ priklausantį turtą.

Dėl plėšimo E. Ž. atžvilgiu

Nukentėjusysis I. Ž., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad įvykis buvo gal prieš tris metus. Vakare atbėgo sūnus E. ir pasakė, kad iš jo atėmė telefoną. Telefoną atėmė netoli namų, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tai buvo vakare, gal apie 19 val., apie 21 val. jau buvo atvykusi policija. Sūnus sakė, kad ėjo, iš paskos. Atbėgo trys jaunuoliai, numušė nuo kojų ir ištraukė iš kišenės telefoną. Sūnų pastūmė iš už nugaros, kas pastūmė, jas nematė. Sūnus sakė, kad jam sudavė į pilvą, dėl sužalojimų niekur nesikreipė. Sūnus nematė užpuolikų, tik girdėjo vardą D.. Jie patys bandė ieškoti užpuolikų, paskui iškvietė policiją. Telefonas buvo „LG‘, jis kainavo apie 150 litų. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko, telefonas tuo metu kainavo 158 litus. Jis buvo naujas, tik du mėnesius juo naudojosi. Per apklausą pateikė telefono dokumentus policijai, jos pirkimo sutartį, pasą. Policija jam dokumentus grąžino, dabar namuose tų dokumentų jau neturi. Dabar telefono tikslios sumos neatsimena. Negali dabar pasakyti kokia jam žala buvo padaryta. Dabar jau neatsimena, ar litais, ar eurais mokėjo už telefoną. Todėl pareikšto civilinio ieškinio atsisako.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis I. Ž. parodė, kad 2015-01-22 vakare apie 21.00 val. namo grįžo jo nepilnametis sūnus E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) ir papasakojo, kad prieš keletą minučių, jam būnant netoliese (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, jį sumušė ir atėmė mobiliojo ryšio telefoną 4 vaikinukai, iš kurių vieną sūnus pažinojo iš matymo ir žinojo šio pravardė „D.“. Sūnus pasakė, kad jis iš nugaros gavo spyrį į koją, po to jį pastūmė ir nuo to jis nukrito. Sūnui gulint, jam dar buvo suduotas smūgis ranka į pilvą, po ko iš striukės kišenės buvo ištrauktas ten buvęs mobiliojo ryšio telefonas. Be to, nuo sūnaus galvos vienas iš užpuolikų, kaip sakė sūnus, tai buvo būtent „D.“, nuėmė kepurę, po ko šie visi pabėgo. Įvykio metu iš sūnaus kišenės buvo pagrobtas jam priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „LG L70“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 132 € vertės su jame buvusia „TELE2“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), neįvertinta dėl mažareikšmiškumo ir atminties kortele 8 GB, 10 eurų vertės, telefonas buvo dėklė, kurio vertė 5 eurų vertės, be to nuo galvos nuėmė kepurę, 6 eurų vertės. Minėtų daiktų pagrobimo metu padaryta turtinė žala 153 eurų sumai. Prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo medžiagoje dėl padarytos turtinės žalos 153 eurų sumai.(2 t., b. l. 47).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis E. Ž. parodė, kad 2014-01-22 apie 20.45 val. adresu (duomenys neskelbtini), jam iš paskos ėjo 4 vaikinai apie 13-14 metų amžiaus. Tuomet buvo su savo draugu D. P.. Buvo (duomenys neskelbtini), ėjo iš S. K. mokyklos link parduotuvės „IKI“, esančios netoliese gėlių turgelio. Tuomet pamatė 4 vaikinukus, iš kurių vieną atpažino, nes šį pažinojo iš matymo, tai buvo „D.“, su juo vasara buvo susitikęs stadione. Jis žinojo tik šio pravardę – „D. “, kitų jokių duomenų nežinojo ir nežino. Tada šie priėjo prie jų ir „D. “ pradėjo klausinėti kiek laiko, jis tada ištraukė savo turėtą mobiliojo ryšio telefoną ir laikydamas telefoną savo rankose pasakė kiek buvo valandų. Po to D. pradėjo sakyti, kad jis duotų šiam telefoną paskambinti arba parašyti SMS žinutę, tačiau jis nedavė, nors ir D. ir kiti buvę su juo 3 vaikinai sakė, kad jis duotų telefoną. Jis telefono nedavė ir su D. nuėjo toliau, ėjo lik namų. Ant tilto, esančio netoliese kavinės „Agotos gryčia“ su D. išsiskirstė, jis nuėjo savo keliu, D. – savo. Kai ėjo link tilto, po to, kai jis nedavė savo telefono, tai matė, kad 2 vaikinukai iš D. kompanijos ėjo jiems iš paskos, bet tai buvo ne D. su kažkuo, o kiti 2, kurių jis nepažinojo. Bet netoliese „IKI“ parduotuvė šie buvo vėl keturiese. Kai ant tilto su D. išsiskirstė, tai jis nematė D. su kompanija ir ėjo ramiai namo. Bet kai jis jau perėjo pėsčiųjų perėja, tai atsisukęs pamatė, kad D. su savo 3 draugais irgi perbėga perėją. Jis ėjo toliau, nežiūrėjo kur šie nubėgo. Bet staiga iš nugaros pusės gavo spyrį į koją. Jis negali pasakyti kas jam spyrė į koją, nes nematė. Iš karto po to spyrio į koją jis gavo smūgį į nugarą, tačiau negali pasakyti kuo būtent – koja ar ranka - jam buvo suduotas tas smūgis į nugarą, tiksliau smūgis buvo suduotas į ant nugaros kabėjusią gitarą, nes jis ėjo iš muzikos pamokos. Nuo to smūgio, kuris pataikė į gitarą, jis nukrito ant žemės. Nukrito ant dešinio šono. Kai nukrito, tai pamatė, kad prie jo atsirado D. , kuris nieko nesakydamas pradėjo atidarinėti jo striukės kišenės užtrauktuką ir iš ten ištraukė mobiliojo ryšio telefoną. Po to D. dar nuėmė jam nuo galvos kepurę, ir kartu su savo 3 draugais pabėgo. Jis negali pasakyti kas jam spyrė ir smūgiavo, nes tai buvo padaryta iš nugaros. Tačiau telefoną ir kepurę paėmė būtent D. . Ką darė 3 D. draugai, kai šis atiminėjo telefoną ir kepurę, jis pasakyti negali, nes nematė. Kai jam buvo suduoti smūgiai, tai jam niekas nieko nesakė, tik sumušė ir atėmė minėtus daiktus. Iš jo buvo pagrobtas tėvui priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „LG L70“. Nuo smūgių jokių sužalojimų nebuvo, jam neskaudėjo, į gydytojus nesikreipė, nes nereikėjo. Tuos 3 vaikinukus, kuris buvo su D., tą vakarą pamatė pirmą kartą, ankščiau šių niekada nematė, su šiais niekada nebendravo. Kadangi buvo tamsu jis nepastebėjo, neįsidėmėjo ir negali nurodyti nei vieno iš tų 3-jų vaikinukų požymių. Todėl nei vieno iš tų 3-jų vaikinukų atpažinti negalės. Po to įvykio nei vieno iš šių, taip pat ir D. nematė (2 t., b. l. 52-53).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. R. parodė, kad 2015 metų sausio mėnesio pabaigoje, vakare jis buvo susitikęs ir vaikščiojo kartu su savo draugais D. V., A. P., D. K.. Buvo (duomenys neskelbtini). Kažkokiu momentu D. sutiko kažkokį savo pažįstamą vaikinuką apie 13-14 metų amžiaus. Pradėjo kalbėtis su kažkokiu savo pažįstamu. Jis to berniuko nepažinojo, mate pirmą kartą. Pakalbėjo su šiuo, ir tada su A. nuėjo į priekį, o D. su D. liko su tuo vaikinuku. Jis su A. sustojo netoliese kažkokios bromos, kur atėjo D. ir D., ir kažkas iš šių perdavė A. mobiliojo ryšio telefoną, kiek pamena, tai buvo „LG“ telefonas. Visi pradėjo bėgti, jiems iš paskos bėgo ir tas D. pažįstamas berniukas, kuris kažką sakė, bet jis nieko nesuprato, nes šis kalbėjo lenkiškai. Jis tada nubėgo į stotelę ir nuvažiavo namo, ir kas buvo toliau jis nežino. Jo akivaizdoje to D. pažįstamo berniuko niekas nemušė, nestūmė, iš šio kepurės neatiminėjo. V. D. sakė, kad tą telefoną pardavė, tačiau smulkiau nieko nežino (t. 2, b. l. 12).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. K. parodė, kad 2015 metų sausio mėnesio pabaigoje, tikslios datos nepamena, galimai 2015 metų sausio mėnesio pabaigoje, vakare jis buvo susitikęs ir vaikščiojo kartu su savo draugais D. V., A. P., R. R.. Buvo (duomenys neskelbtini). Ir kažkokiu momentu iš jam nepažįstamo berniuko D. atėmė mobiliojo ryšio telefoną „LG“. Pamena, kad D. griebė telefoną iš rankų. Jis tada iš to paties berniuko nuėmė nuo galvos kepurę, kurią po to kažkam atidavė, atrodo A. . Po to visi pradėjo bėgti. Tas berniukas bėgo iš paskos, bėgdamas dar šis nugriuvo, o jie juokėsi. Kai nubėgo, tai atsisėdo į 53-ojo maršruto autobuso, nuvažiavo į stotį, kur D. padavė tą telefoną vyriškiui pravardė „V. “, o šis atnešė 70 eurų. Pinigus pasidalino tarpusavyje visi keturi, bet po kiek jau nepamena. To berniuko, iš kurio D. atėmė telefoną niekas nemušė, nestūmė (3 t., b. l. 67).

Teismo posėdyje kaltinamieji D. V. ir A. P. savo kaltę dėl nepilnamečio nukentėjusiojo E. Ž. telefono pagrobimo pripažino, tačiau neigė tą aplinkybę, kad prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas fizinis smurtas. D. V. nurodė, kad nukentėjusysis jam telefoną atidavė geranoriškai, prieš jį jokio smurto nenaudojo. Tokius kaltinamųjų parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo E. Ž. bei jo tėvo I. Ž. parodymai, kurie apklausiami detaliai apibūdino smurto panaudojimo atimant telefoną, aplinkybes. Nukentėjusysis E. Ž. apklausos metu nurodė, kad iš nugaros pusės gavo spyrį į koją. Iš karto po to spyrio į koją jis gavo smūgį į nugarą. Nukrito ant dešinio šono. Kai nukrito, tai pamatė, kad prie jo atsirado D. V., kuris nieko nesakydamas pradėjo atidarinėti jo striukės kišenės užtrauktuką ir iš ten ištraukė mobiliojo ryšio telefoną. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais, o kaltinamojo D. V. parodymus, kad E. Ž. savanoriškai jam atidavė savo telefoną vertina kaip jo gynybinę poziciją siekiant sušvelninti savo atsakomybę. Ištyręs ir įvertinęs visus paminėtus įrodymus, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji D. V. ir A. P., veikdami su asmenimis, kurie nebuvo sulaukę baudžiamajai atsakomybei kilti būtino amžiaus, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė iš nukentėjusiojo E. Ž. telefoną „LG L70“ su jame buvusia SIM kortele bei atminties kortele, tuo padarydami nukentėjusiajam I. Ž. 153 Eur turtinę žalą. Nors smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo D. V., tačiau A. P. su kitais asmenimis, stovėdamas šalia, matė, kad prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas fizinis smurtas, suvokė, kad dalyvauja plėšime, savo buvimu šalia padėjo palaužti nukentėjusiojo pasipriešinimą bei kartu su bendrininkais pasisavino pagrobtą turtą. Tokie kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip plėšimo bendravykdytojų pagal BK 180 str. 1 d.

Nukentėjusysis L. J., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad jo sūnus M. J. pasakojo, kad važiavo su draugu troleibusu link namų. Tai buvo gal prieš pora metų, buvo pakankamai šilta Du jaunuoliai, vienas jų pažįstamas iš matymo, paprašė telefono paskambinti. Sūnus nesutiko. Sustojime sūnus išsiskyrė su draugu ir ėjo namo. Iš paskos ėjo tie du jaunuoliai. Prie įėjimo pagrasino ir atėmė telefoną. Kreipėsi į policiją. Po kiek laiko telefonas buvo jiems buvo grąžintas. Sūnus tų dviejų jaunuolių vardų nežinojo, vienas tik buvo matytas. Telefonas buvo „KTC“, jo vertė 300 eurų, dėklas 30 eurų, 5 eurai kortelė. Telefonas buvo nesenai pirktas, jo dokumentus turėjo. Tie asmenys prieš sūnų smurto nenaudojo, bet pagrasino sumušti. Greičiausiai grasino tas, kuris buvo iš matymo pažįstamas. Sūnus neminėjo, kuo jam grasino. Visą laiką kalbėjo tas jaunuolis, kuris iš buvo matymo pažįstamas. Civilinį ieškinį 35 eurų sudaro dėklas ir kortelė.

Nukentėjusysis M. J., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad tiksliai datos neprisimena, viskas vyko gal 2015 metais. Jis išlipo iš autobuso, ėjo namo, įėjo į kiemą. Pamatė kita puse einančius žmones, jie jį pašaukė, kad prieitų, prašė telefono parašyti žinutę mamai į ligoninę. Jis pasakė, kad nenori duoti savo telefono. Tada vienas iš jų išsitraukė kastetą ir grasino jam sulaužyti kaulus. Jis nuėjo prie durų, sutiko, kad laikys telefoną, o jie rašys žinutę, nes nemokėjo rusiškai. Jie ištraukė telefoną ir nubėgo. Tai buvo Justiniškėse, jie buvo trise. Vaikinų atpažinti negali. Kastetą ištraukė jų lyderis. Kastetą ištraukė, kai jis atsisakė duoti telefoną. Kastetas-tai ginklas užsimauti ant rankos, jis buvo paprastas. Išsitraukęs kastetą pasakė, kad sulaužys jam kaulus. Kai ištraukė kastetą, prašė duoti telefoną parašyti, bet jis nedavė. Priėjo prie durų ir tada leido parašyti, bet telefoną laikė rankose. Vėliau telefoną atgavo, bet be dėkliuko.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis M. J. parodė, kad 2015-02-19 apie 16.45 val., pasibaigus teniso treniruotei, jis kartu su draugu A. T. išėjo iš pasažo “Pas Juozapą” ir nuėjo link autobusų sustojiimo važiuoti namo. Įlipo į 46-ojo maršruto autobusą, kartu su jais į autobusą įlipo 3 vaikinai, kurie stovėjo sustojime prie jiems ateinant. Nuvažiavę iki žiedo abu su A. persėdo į 7-ojo maršruto troleibusą. Kartu su jais persėdo ir 3 vaikinai. Troleibusui artėjant prie Taikos-Justiniškių sankryžos, vienas iš vaikinų pradėjo klausinėti kokie pas juos telefonus, sakydami, kad pas jų draugą pavogė telefoną. Vaikinai tarpusavyje kalbėjo rusiškai, o su jais lietuviškai. Jie su A. parodė kokius telefonus turi. Troleibusui sustojus, jie su A. išlipo, paskui juos išlipo ir minėti 3 vaikinai. Jie su A. išsiskyrė, A. nuėjo link savo namų, jis – link savo. Vaikinai ėjo iš paskos ir pradėjo jį kalbinti, prašydami duoti jiems paskambinti telefono. Jis pasakė, kad telefono neduos, nes nepasitiki. Tada vienas vaikinas, su randu ant nosies, ištraukė iš kišenės metalinį juodos spalvos kastetą, užsidėjo ant rankos ir pasakė, kad bus sužalotas, suskaldant kaulus. Vėliau tas pats vaikinas liepė leisti paskambinti jam pačiam, laikant telefoną. Jam priėjus beveik prie savo laiptinės durų, jis ištraukė telefoną ir leido rašyti žinutę. Vaikinas iš pradžių rinko tekstą, o vėliau ištraukė telefoną iš rankos ir visi 3 pabėgo. Vaikinui priešintis bijojo dėl grasinimų sumušti. Vaikinas, kuris grasino ir atėmė telefoną buvo apie 16 metų amžiaus, apie 175 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, tamsaus gymio, ant nosies rankai, juodi plaukai. Kuo buvo apsirengęs nurodyti negali, ant galvos buvo užsidėjęs megztą kepure mėlynos ir juodos spalvų, buvo apsiavęs baltos spalvos sportiniais bateliais. Vaikiną atpažintų iš veido. Kiti 2 vaikinai su juo nebendravo, šių požymių neįsidėmėjo (2 t., b. l. 83).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. R. parodė, kad šiuo metu tiksliai nepamena kada, bet galimai 2015-02-19 dienos metu, galimai apie 17.00 val. buvo su susitikęs ir vaikščiojo kartu su savo pažįstamais D. V. ir D. R.. Buvo kažkur netoliese (duomenys neskelbtini) mokyklos, kur pamatė 2 nepažįstamus vaikinus. Vaikinai važiavo autobusu, jie irgi važiavo. Vaikinai važiavo po to dar troleibusu, jie irgi. Troleibuse kažkas iš jų, bet kas būtent nepamena, pradėjo su jais bendrauti, jiems sakyti, kad iš brolio pavogė telefoną ir prašė, kad šie parodytų turimus telefonus. Vienas iš vaikinų ištraukė „Samsungą“, kitas vaikinas ištraukė telefoną „HTC“. Tada atvažiavo į Justiniškės. Visi išlipo iš troleibuso. Pradėjo eiti šiems vaikinams iš paskos, vienas vaikinukas pabėgo, o jie pradėjo eiti iš paskos tam vaikinui, kuris turėjo „HTC“ telefoną. Kai atėjo į kažkokį kiemą, priėjo prie to vaikino ir D. paprašė šio paskambinti. Tas berniukas davė D. savo telefoną ir jie visi trise iš ten pabėgo. Tada nuvažiavo į stotį, kur pardavė tą telefoną vyriškiui pravardė „V. “. Kiek pamena, už telefoną gavo 60 eurų Pinigus išleido kartu, ką pirko neatsimena. To įvykio metu kažkas turėjo kastetą, bet kas būtent nepamena. Kas grasino kastetu jis taip pat neatsimena. Dėl telefono pagrobimo tarėsi visi kartu, kai pamatė pas tą vaikiną telefoną „HTC“ (2 t., b. l. 12-13).

2015-02-25 liudytojas V. J. pagal savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą pateikė mobiliojo ryšio telefoną „HTC One“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuris apžiūrėtas, prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, pagal pakvitavimą gražintas L. J. (2 t., b. l. 90-92).

Kaltinamieji D. V. ir D. R., apklausiami teismo posėdyje, pripažino, kad veikdami bendrai, iš nukentėjusiojo M. J. pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „HTC“, tačiau nepripažino kad nukentėjusiajam grasino panaudoti fizinį smurtą, demonstruodami medinį kastetą. D. R. pripažino, kad kastetą turėjo savo kišenėje, tačiau juo negrasino. Tokius kaltinamųjų parodymus, paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo M. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai, kuriuos patvirtina ir nukentėjusiojo L. J. parodymai. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiųjų parodymais, todėl daro išvadą, kad D. V. ir D. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d. kaip plėšimas grasinant panaudoti fizinį smurtą

Dėl O. J. turto vagystės

Nukentėjusioji K. J., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad tai buvo gal prieš 4-5 metus, todėl visko neprisimena. Prisimena, kad buvo lauke ji, D. , D., N.. Jie nuo vaikystės pažįstami. D. V. jos paprašė telefono paskambinti. Ji jam davė telefoną. D. nubėgo su telefonu. D. R. nubėgo paskui jį, bet jo nepagavo. R. bėgo paskui D.. Telefono paskambinti prašė D. . Telefonas buvo „Samsung“. Jis jai grąžintas. Telefoną grąžino policija. Civilinio ieškinio nepareiškė. Telefono vertės neatsimena. Galėjo 87 eurus kainuoti, dar apie 40 eurų mokėjo už telefono taisymą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji K. J. parodė, kad 2015-02-18 d., vakare, tuomet jau buvo tamsu, galimai apie 19.30- 19.50 val. ji kartu su savo drauge A. R., šios broliu D. R., D. , kurio pavardė jai atrodo J., šis sakė, kad tokia jo pavardė ir berniuku, kurio pravardė „D.“, kitų šio jokių duomenų nežino, vaikštinėjo netoliese (duomenys neskelbtini) mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini). D. pažįsta apie 5 metus. Su „D. “ susipažino per D. . Kai vaikščiojo, tai kažkokiu momentu D. prašė jos duoti jos turėtą mobiliojo ryšio telefoną, šis sakė, kad nori paklausyti muzikos, tačiau ji šiam telefono į rankas nedavė, paleido muziką, bet telefoną laikė savo rankose. Po to kažkokiu momentu A. paprašė pažiūrėti kiek valandų, ir tuomet ji ištraukė savo turėtą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3“. Jai laikant rankose savo turėtą telefoną, nes norėjo pasakyti A. i kiek valandų, D. staiga griebė tą telefoną jai iš rankos ir pabėgo į kiemus. Tada šiam iš paskos nubėgo ir D. . „D. “ liko stovėti kartu su ja ir A. . Jie kažkiek laiko pastovėjo ir pradėjo eiti iš ten. Tada „D. “ nuėjo link autobusų sustojimo, esančio kitoje gatvės pusėje negu paminėta mokykla. Kiek pamena, „D. “ sakė, kad turi atvažiuoti jo mama ir jį nuvežti namo. Tačiau ji nematė ar tą vakarą būtų atvažiavusi „D. “ mama ir jį paimtų. Ji su A. grįžo ten, kur D. pavogė jos telefoną, nes pagalvojo, kad ten grįš D. . Tačiau niekas iš vaikinų ten negrįžo. Tada ji paprašė praeives leisti paskambini ir surinko savo telefono numerį, tačiau niekas neatsiliepė, bet telefonas buvo įjungtas. Tada nuėjo pas A., kur ši iš savo namų telefono skambino į jos numerį, tačiau taip pat niekas neatsiliepė. Tada dar paskambino D. i, tačiau jo telefonas buvo išjungtas, nes savo telefono bateriją D. atidavė jai, kai tą vakarą išsikrovė jos telefonas. Tada A. paskambino „D.“ ir kalbėjo su juo. Kiek pamena, pokalbio metu girdėjosi moteriškas balsas, tai pagalvojo, kad tai buvo „D. “ mama. Be to, kalbant su „D. “ girdėjosi D. balsas, girdėjosi, kad D. kalbėjo su „D. “. „D. “ sakė, kad nieko nežino nei apie D. į, nei apie jos telefoną. Tada jie dar kalbėjo ir su D. , tai D. pasakė, kad jam nepavyko pasivyti D. ir jis irgi nieko nežinojo nei apie D. , nei apie jos telefoną. Tada ji nuėjo namo, papasakojo savo mamai kas atsitiko ir kartu su mama nuėjo pas D. tėvą. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau tikslaus adreso nežino. Tėvo namuose nebuvo, bet sužinojo D. mamos telefoną ir jai skambino jos mama. D. mama žadėjo, kad kitą dieną D. grąžins telefoną. Tačiau niekas jai telefono negražino ir kitą dieną važiavo į policijos komisariatą rašyti pareiškimą. Kai kitą dieną susitiko su D. , tai jis vėl jai pasakė, kad jam nepavyko pasivyti D. io ir jis nieko nežino nei apie D. , nei apie jos telefoną. Po to įvykio ji ilgesnį laiką nematė D. io, o kai neseniai jį sutiko, tai jis pasakė, kad jos telefono nepardavinėjo, daugiau nieko neaiškino. Telefonas buvo „Samsung Galaxy S3“, jame buvo SIM kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini). Jai girdint D. su D. ir „D. “ nesitarė dėl to, kad atimti iš jos telefoną (2 t., b. l. 109).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja O. J. parodė, kad mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2015-02-18 buvo pagrobtas iš jos nepilnametės dukros K. J., gim. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų buvo grąžintas. Tačiau telefonas buvo grąžintas su sudaužytu ekranu. Telefonas buvo priduotas į taisyklą ir telefono ekranas buvo sutaisytas. Ekrano taisymo paslauga kainavo 44 eurų, kasos kvito dėl minėtos paslaugos apmokėjimo kopiją prideda prie apklausos protokolo. Prašo pripažinti civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo medžiagoje dėl jai padarytos turtinės žalos 44 eurų sumai (2 t., b. l. 103-104).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. R. parodė, kad 2015-02-18, vakare buvo susitikęs ir vaikščiojo kartu su savo pažįstamais D. V., D. , pavardės nežino, dar buvo N., kuri yra D. sesuo ir K. , pavardės nežino. Buvo (duomenys neskelbtini). Jis kažkokiu momentu išvažiavo namo ir nežino kas toliau buvo. Bet tą patį vakarą susitiko su D. ir D. , ir D. jam pasakė, kad atėmė iš K. telefoną. Kiek žino iš D. , jis kartu su D. tą telefoną pardavė. (2 t., b. l. 12-13)

2015-07-17 liudytojas A. M. pagal savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S3s“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuris apžiūrėtas ir pagal pakvitavimą gražintas O. J. (2 t., b. l. 119-122).

Ištyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad D. V. ir D. R., bendrais veiksmais, atvirai pagrobė iš nukentėjusiosios K. J. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3“. Priešingai, nei teismo posėdyje nurodė kaltinamasis D. R., nukentėjusioji K. J. apklausų metu patvirtino, kad jis taip pat pabėgo kartu su D. V., šiam pagrobus nukentėjusiosios telefoną. Ši aplinkybė paneigia kaltinamojo D. R. parodymus, kad jis šio nusikaltimo neįvykdė ir, D. V. pasišalinus, liko su K. J.. Remdamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų D. V. ir D. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d.

Dėl plėšimo T. J. ir A. B. atžvilgiu

Nukentėjusioji J. J., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad 2015-02-22 pavakare sūnus grįžo išsigandęs namo. Papasakojo, kad iš jo keli vaikinukai atėmė telefoną. Sūnus vaikščiojo su klasioku A. prie apleisto namo (duomenys neskelbtini). Priėjo trys vaikinukai, paprašė parodyti telefoną, sūnus nesutiko. Sūnui pagrasino elektrošoku ir jis atidavė telefoną. Telefonas buvo „LG“, jo vertė 250 eurų. Sūnui visi trys vaikinai buvo nepažįstami, jo draugas A. vieną iš jų pažinojo. Sūnui parodė elektrošoką ir reikalavo suvesti telefono apsaugos kodą. Telefonas jiems negrąžintas. Pareiškė civilinį ieškinį, kurį sudaro 250 eurų telefono vertė, 15 eurų atminties kortelė ir 5 eurai dėklas. Telefonas buvo naujas.

Nukentėjusysis T. J., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad 2015-02-22 lydėjo draugą namo, sutiko 3 įtartinus paauglius. Vienas iš jų pažinojo jo draugą. Pasisveikino, paklausė draugo valandų, tačiau draugo telefonas buvo senas. Tada paklausė jo kiek valandų. Jis nenorėjo ištrukti telefono, bet jis išsitraukė tazerį, pagrasino. Tada jis ištraukė telefoną ir parodė laiką. Jis pareikalavo telefono. Telefoną davė, pažiūrėjo kokių dainų klauso, prašė paskambinti mamai. Nenorėjo duoti telefono, bet jis vėl įjungė tazerį. Jamgrasino vienas iš jų – D. V.. Kai įjungė tazerį, suprato, jei neduos telefono, jį pakratys. Grasinimų žodžiu nebuvo. Paėmė telefoną ir užėjo už namo. Kiti du sulaužė draugo telefono kortelę, pagrasino, kad nesiskustų policijai. Telefonas buvo LG, tada jo vertė buvo 250 eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis T. J. parodė, kad 2015-02-22 apie 17.00 val. pamena, kad jau temo, jis su savo draugu ir klasioku A. B. ėjo netoliese nebaigto statyti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), netoli ten esančių garažų, nes jis lydėjo savo draugą namo. Einant pamatė, kad į jų pusę eina 3 vaikinukai. Nei vieną iš tų vaikinukų jis nepažinojo, niekada jų nematė. Vėliau jo draugas A. sakė, kad pažinojo vieną iš vaikinukų, A. sakė, kad šio pravardė „D.“. Nei vieno iš tų 3-jų vaikinų požymių jis gerai neįsidėmėjo, šių normaliai apibudinti negali, mano, kad atpažinti šių vaikinukų negalės. Kai tie vaikinukai priėjo prie jų, tai tas „D.“ jo paklausė kiek valandų, o jis atsakė, kad neturi telefono ir nežino kiek valandų. Tada savo telefoną ištraukė A. ir pasakė kiek valandų. Tačiau tas „D.“ A. nieko nesakė, o toliau reikalavo, kad jis šiam parodytų savo telefoną. Jis sake, kad telefono neturi, tada tas „D.“ liepė jam prisiekti mamos mirtimi, kad neturi telefono. Tada jis pasakė, kad turi telefoną ir pats ištraukė savo turėtą mobiliojo ryšio telefoną „LG“. Telefoną jis laikė savo rankose, o D. pradėjo klausinėti apie telefoną, klausė kokių dainų turi. Kai jis pasakė, kad neturi muzikos, tai „D.“ vėl liepė jam prisiekti mamos mirtimi. Tada jis įjungė telefoną ir paleido muziką. Tada išsijungė jo telefonas ir „D.“ liepė įjungti telefoną, surenkant kodą. Jis rinko telefono kodą matant „D.“. Tada „D.“ paprašė jo duoti telefoną, aiškindamas, kad jo draugui reikia paskambinti mamai. Jis pasakė, kad telefono neduos, nes šiais nepasitiki, bijo, kad pavogs jo telefoną, bet „D.“ įtikinėjo jį, kad telefono nevogs. Tuomet kitas vaikinas, buvęs su „D.“ pasakė, kreipiantis į „D.“, kad jeigu jis neduos telefono, tai šis jį nukratys. Tai sakant tas vaikinas pradėjo traukti iš savo megztinio kišenės kažkokį daiktą ir kai ištraukė, tai jis pamatė juodos spalvos daiktą, panašų į žiebtuvėlį. Tas vaikinas tą daiktą įjungė ir jis pamatė, kad tai yra elektrošokeris. Kad tai buvo elektrošokeris jis suprato, nes kai tas vaikinas šį įjungė, demonstruodamas kaip veikia, jis išgirdo zizimą ir pamatė, kad tarp dviejų metalinių pagaliukų pasirodė elektra. Tada tas vaikinas elektrošokeriu pravedė jam aplink galvą. Tada „D.“ pasakė, kad nereikia, neva, apsieis be elektrošokerio. Jis išsigando, nes suprato, kad gali būti sužalotas, nes šie turėjo elektrošokerį, be to šie buvo trise ir priešintis šiems buvo beprasmiška, todėl jis savo telefoną padavė „D.“, kuris jo telefoną perdavė tam vaikinui, kuris turėjo elektrošokerį. Tas vaikinas su jo telefonu nuo jų nuėjo. Tuomet „D.“ liepė jam nusisukti ir kažką darė draugui A.. Kaip vėliau jam pasakė A., „D.“ paėmė jo telefoną, atidarė telefoną, ištraukė jame buvusią SIM kortelę, tada liepė A. užsimerkti ir kažkur įdėjo SIM kortelę. Tada D. pasakė jam, kad gali atsisukti ir kai atsisuko, tai „D.“ pagrasino jiems, kad stovėtų vietoje, niekam nesiskųstų, nes kitaip visa (duomenys neskelbtini) juos sugaudys ir suspardys. Po to „D.“ su vienu savo draugu nuėjo nuo jų link to vaikino, kuris nuėjo su j telefonu. Dar „D.“ pasakė, kad jie stovėtų vietoje, o šie greitai grįš. Jie kažkiek laiko, gal kokias 5 minutės, stovėjo ten, nes bijojo, kad grįš, po ko kiekvienas nuėjo į savo namus. Jis namie apie įvykį papasakojo savo mamai, po ko kreipėsi į policiją. Įvykio metu jo nemušė, tik grasino elektrošokeriu. Jis bijojo šio ir šio draugų, nes suprato, kad šie gali sužaloti, apiplėšti, nes buvo agresyviai nusiteikę ir rodė veikiantį elektrošokerį. Po to įvykio nei vieno iš tų vaikinų sutikęs nebuvo, niekur šių nematė (2 t., b. l. 153-154).

Nukentėjusioji R. R., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad jai paskambino į namus ir pranešė, kad sūnus yra komisariate su draugu. Ten jai sakė, kad iš jo draugo atėmė telefoną, pagrasinę elektrošoku. Sūnus sakė, kad su draugu ėjo namo, vaikinai paklausė kiek valandų. Sūnus išsitraukė telefoną, bet jo telefonas buvo senas. Tada jie paprašė T. telefono ir jį atėmė.

Nukentėjusysis A. B., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad 2015 m. vasario mėn. ėjo su T. J. (duomenys neskelbtini) pro nebaigtą statyti namą. Ėjo 3 paaugliai. Vienas jų buvo D. V.. Jie paklausė kiek valandų, jis išsitraukė telefoną. Vienas pasakė, kad negerai rodo jo telefonas. Tada paprašė T. telefono. T. telefonas buvo išmanus, o mano senas. T. nenorėjo duoti pažiūrėti savo telefono. Tada D. V. išsitraukė tazerį, jį įjungė. Tada T. davė telefoną, jis paėmė telefoną, paėjo toliau suvedė numerį ir pabėgo. D. V. išsitraukė tazerį, pora kartų įjungė ir prašė duoti telefoną pažiūrėti. T. J. buvo išsigandęs, nenorėjo duoti telefono, bet jie prašė mamai paskambinti. Jo telefonas prastas buvo, matyt todėl, prašė T. telefono pasinaudoti ir jam grasino. Jis lanko žolės riedulį, ten pora kartų matė D. V..

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. B. parodė, kad dabar jau tiksliai nepamena kada tai tiksliai buvo, galimai 2015-02-22 apie 17.00 val., pamena, kad jau temo, jis su savo draugu ir klasioku T. J. ėjo netoliese nebaigto statyti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), netoli ten esančių garažų, nes draugas lydėjo jį namo. Einant pamatė, kad eina 3 vaikinukai. Vieną iš tų vaikinukų jis pažinojo iš matymo, nes matė šį ne pirmą kartą prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos, žinojo, kad šio pravardė „D.“, bet nei vardo, nei pavardės nežino ir nežinojo. Kitus 2 vaikinus, buvusius su „D.“ tada pamatė pirmą kartą, tačiau šių požymių gerai neįsidėmėjo, jų pabudinti negali, išskyrus tai, kad vienas buvo aukšto ūgio, palyginus su „D.“ ir trečiu vaikinuku, o trečias buvo blondinas, jo plaukus pastebėjo, nors jis ir buvo užsidėjęs ant galvos kapišoną. Kitų tų dviejų vaikinų požymių nurodyti negali ir jų atpažinti nei gyvai, nei iš nuotraukų negalės. Kai „D.“ su savo draugais priėjo prie jo ir jo draugo, tai pirmas su juo pradėjo kalbėtis „D.“, šis paklausė kiek valandų ir jis, nieko blogo neįtardamas išsitraukė iš kelnių kišenės mobiliojo ryšio telefoną „Vodafone“, modelio nežino ir pažiūrėjęs kiek laiko, pasakė „D.“ kiek yra laiko. Po to savo telefoną įsidėjo atgal į savo kišenę. Tada „D.“ pasakė, kad jo telefonas, neva, blogai rodo laiką ir pradėjo kalbėtis su T.. Tada „D.“, kiek pamena, paklausė T. kiek valandų. T. tada pasakė, kad neturi telefono, o „D.“ tada pasakė, kad jeigu apieškos T. ir ras pas jį telefoną, tai T. bus blogai. Jis nepamena pažodžiui ką pasakė “D.“ T., bet pagrasino, kad jeigu suras telefoną, tai užmuš. Bet ir tada T. savo telefono neištraukė. O „D.“ tada pradėjo traukti iš savo kelnių kažkokį daiktą ir kai ištraukė, tai jis pamatė juodos spalvos daiktą, panašų į žiebtuvėlį. „D.“ ištraukęs tą daiktą, jį įjungė ir jis pamatė, kad tai yra elektrošokeris, tai suprato, kai „D.“ jį įjungė ir pademonstravo kaip jis veikia, jis išgirdo zizimą ir pamatė, kad tarp dviejų pagaliukų metaliukų pasirodė elektra. „D.“ parodęs elektrošokerį, paklausė T. ar dabar šis parodys savo telefoną. Jis pamatė, kad T. išsigando ir tada jau ištraukė savo turėtą mobiliojo ryšio telefoną, kiek pamena, tai buvo „LG“ markės telefonas. T. pažiūrėjo kiek valandų ir pasakė „D.“, po ko savo telefoną įsidėjo į savo kišenę. Tada „D.“ pradėjo klausinėti T. apie tai kokią muziką turi telefone, kaip veikia telefonas ir sakė T. parodyti jam savo telefoną. T. ilgą laiką sakė, kad neparodys ir neduos „D.“ į rankąs savo telefoną, bet „D.“ įkalbėjo T. parodyti savo telefoną. T. ištraukė savo telefoną ir laikydamas telefoną savo rankose paleido muziką, po ko užrakino telefoną. Tada D. pradėjo prašyti duoti jam pačiam pažiūrėti telefoną, T. sakė, kad nepasitiki juo, bet D. pavyko įkalbėti T., ir T. perdavė D. į rankas savo telefoną. T. atrakino savo telefoną ir padavė telefoną D., po ko D. pradėjo sakyti, kad T. parodytų jam savo telefoną kodą, bet T. nesutiko to padaryti. Ir tuomet prie T. priėjo tas didelis vaikinas, buvęs kartu su D. ir paėmęs iš D. elektoršokerį, šį įjungė ir užsimojo prie T. galvos. Tada D. liepė T. lėtai suvesti telefono kodą ir T. prie D. akių atrakino savo telefoną. D. žiurėjo T. telefoną, tas didelis vaikinas stovėjo šalia, blondinas irgi. Tada D. paklausė ar T. turi pinigų sąskaitoje, T. atsakė, kad neturi, bet D. pasakė, kad jie patikrins ir skambins iš to telefono. Tuomet D. perdavė T. telefoną tam blondinui, kuris, neva, turėjo skambinti savo mamai, ir tas blondinas su T. telefonu pradėjo eiti toliu nuo jų. D. su tuo dideliu stovėjo prie jų. Tuomet suskambėjo jo telefonas, bet kai šį ištraukė, tai D. liepė atiduoti telefoną ir kadangi jis buvo išsigandęs, tai padavė telefoną D.. D. atidarė jo telefoną, ištarukė ten buvusią SIM kortelę, tada liepė užsimerkti ir tuomet įdėjo SIS kortelę į jo striukės kišenę, o telefoną atidavė jam. Tada D. pasakė, kad jie stovėtų ir niekam nesiskųstų, nes kitaip susigaudys savo draugus ir išlaužys jiems kojas. Po to D. su tuo didelius vaikinu iš ten nuėjo link to blondino. Jie kažkiek laiko taip stovėjo ten, nes bijojo, kad grįš, po ko kiekvienas nuėjo į savo namus. Jis namie apie įvykį papasakojo savo mamai. Iš jo D. su savo draugais nieko nepavogė, bet išgąsdino, nes grasino susidoroti. Jis bijojo šio ir šio draugų, nes suprato, kad šie gali sužaloti, apiplėšti, nes buvo agresyviai nusitekę ir rodė veikiantį elektrošokerį. „D.“ matė nė vieną kartą (2 t., b. l. 158-159).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. R. parodė, kad 2015-02-22 maždaug per pietus apie 13.00 val. susitiko su D. V., apie 15.00 vai. susitiko su E. K.. Jie šiaip vaikštinėjo. Apie 17.00 ar 18.00 val. (duomenys neskelbtini), prie apleisto namo sutiko du jaunuolius, kurių jis nepažįsta, tą vakarą matė juos pirmą kartą. Vienas iš jų buvo aukštesnio ūgio, kitas - žemesnio. Vieną iš tų jaunuolių, tą kuris buvo žemesnis, lyg pažinojo D. , kuris su juo daugiau bendravo. Apie ką D. bendravo su tuo jaunuoliu jis negirdėjo. Tuo metu jis paprašė aukštesnio jaunuolio, kad šis atiduotų jam savo telefoną. Pradžioje jis jam nedavė, bet vėliau davė, nes pasakė, kad labai reikia. Iš telefono niekam neskambino. Telefono modelis buvo “LG”. Su savimi turėjo elektrošoką, kurį laikė striukės rankovėje. Bet visą tą laiką pastarojo ištraukęs nebuvo. Tas elektrošokas yra E., jis jam davė pastarąjį palaikyti maždaug valandą ar pusvalandį prieš sutinkant tuos du jaunuolius. Kokiu tikslu jis jam davė elektrošoką, jis nežino. Kiek žino, tą elektrošoką įsigijo D. , vėliau atidavė E., o E. davė jam palaikyti. Kai sutiko jaunuolius, E. nieko nedarė, tiesiog stovėjo. Su tais jaunuoliais E. nebendravo. Paėmęs telefoną “LG”, jis nuėjo į “Rygos” stotelę. D. ir E. turbūt liko būti su tais jaunuoliais. Netrukus jis įsėdo į 16 maršruto troleibusą ir ten sutiko E.. Kartu nuvažiavo į stotį. Ten sutiko pažįstamą vyrą pravarde „V. ", jo jokių duomenų nežino, tik tiek, kad gyvena stoties rajone, jam apie 40 metų ir jis nuneša telefonus. Jie padavė tam vyriškiui telefoną “LG”, kurį jis paėmė iš vieno iš berniukų. Netrukus tas vyriškis grįžo ir padavė jiems 30 eurų. Kaip suprato, šis pridavė tą telefoną į lombardą. Gautus 30 eurų trise, t.y. jis, D. ir E. pasidalino, kiekvienas gavo po 10 eurų. Iš kur atsirado D. , kai reikėjo dalintis pinigais, jis nepamena. Dėl telefono pagrobimo tada nesitarė. To įvykio metu elektrošoku grasino jis (2 t., b. l. 12-13, 165-166).

Kaltinamasis E. K., duodamas parodymus teismo posėdyje savo kaltę dėl inkriminuojamo nusikaltimo iš esmės pripažino ir paaiškino, kad priėjo prie dviejų vaikų. R. R. išsitraukė elektrošoką, prašė atiduoti telefoną. Vaikinai atidavė telefoną ir jie pasišalino. Jis stebėjo aplinką. D. V. teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su jo nusikaltimų vertinimu kaip plėšimų, nes pagrobdamas mobiliuosius telefonus iš nukentėjusiųjų jokio smurto nenaudojo. Tačiau duodamas parodymus patvirtino, kad turėjo elektrošoką, kurį pirko Gariūnuose. Šios teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamųjų nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip plėšimas grasinant panaudoti fizinį smurtą pagal BK 180 str. 1 d.

Dėl plėšimo I. K. ir A. S. atžvilgiu

Nukentėjusysis I. K., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad buvo su A. ir M. garaže. Atėjo trys vaikinai atėmė telefoną iš jo ir A.. Jie klausė, kiek valandų, prašė pažaisti, jie niekuo negrasino. Vienas jų buvo su elektrošoku. Elektrošoką įjungė, jis atrodė kaip žibintuvėlis. Todėl davė telefonus. Neatsimena, ar kažką sakė su elektrošoku. Jiems žodžiais negrasino. Jie išsigando, nes jis įjungė elektrošoką, todėl atidavė telefonus. Neatsimena kuriuo momentu įjungė elektrošoką. Jis buvo įjungtas, prieš veidą nemosikavo. Du iš tų vaikinų nuėjo į (duomenys neskelbtini), o vienas kartu su jais išėjo iš garažo, jis jų telefonų neturėjo. M. pabėgo. Paskui jis grįžo su tėčiu, jo tėtis nubėgo į (duomenys neskelbtini) ir vieną vaikiną pagavo. Atvažiavo policija. Jo telefonas buvo „Samsung“, neatsimena koks buvo A. telefonas. Jis anksčiau tų trijų vaikinų nepažinojo.

Ikiteisminio tyrimo metu I. K. parodė, kad 2015-02-21d., tikslios valandos nepamena, bet pamena, kad jau buvo tamsu, jis kartu su savo draugais M. M. ir A. S. buvo netoliese automobilių stovėjimo aikštelės, esančios priešai parduotuvę (duomenys neskelbtini), kur valgė nupirktą picą. Tuomet pamatė, kad link jų eina 3 nepažįstami vaikinukai. Nei vieno iš tų vaikinukų ankščiau niekur nematė, šių visiškai nepažinojo. Pamena, kad vienas vaikinukas buvo apie 14 metų amžiaus, aukšto ūgio, lieknas, atkreipė dėmesį, kad jo nosis buvo didelė, mano, kad pamatęs gyvai, tą vaikiną atpažins. Antras buvo irgi apie 14 metų amžiaus, vidutinio ūgio, kai vėliau šis su jais kalbėjo, tai atkreipė dėmesį, kad šio balsas buvo storesnis, irgi mano, kad tą vaikinuką pamatęs gyvai atpažins. Trečias vaikinukas taip pat buvo apie 14 metų amžiaus, balsas duslus, jis buvo mažiausio ūgio, irgi mano, kad tą vaikinuką pamatęs gyvai atpažins. Kai šie priėjo, tai tas vidutinio ūgio vaikinas paklausė kiek valandų. Jis turėjo laikrodį ir pažiūrėjęs į laikrodį pasakė kiek buvo valandų. Dar norėtų pasakyti, kad kai tie nepažįstami vaikinai ėjo link jų, tai M. pasakė, kad reikia iš ten bėgti ir jam pavyko pabėgti. O jis su A. neskubėjo ir tada jau tie vaikinukai prie jų priėjo ir pradėjo kalbėtis. Kai tas vaikinas paklausė kiek valandų, tai A. ištraukė savo telefoną ir pažiūrėjęs laiką, pasakė kiek valandų. Tada tas vaikinukas pamatė, kad A. turi telefoną. Tada tas trečias vaikinukas, kuris buvo mažiausias, paklausė jo ar jis turi telefoną ir norėjo atsakyti, kad telefono neturi, tačiau nespėjo tai padaryti, nes tik paklausęs jo apie telefoną, tas mažiausias vaikinukas ištraukė iš savo kelnių kišenės juodos spalvos daiktą, panašų į žibintuvėlį ir jį įjungė. Tada jis ir pamatė, kad tai yra elektrošokeris. Kad tai buvo elektrošokeris jis suprato, nes kai tas vaikinas įjungė tą ištrauktą daiktą, jis išgirdo zizimą ir pamatė, kad tarp dviejų metalinių pagaliukų pasirodė elektra. Tada tas vaikinas priėjęs arčiau jo ir A. elektrošokeriu pamosikavo prieš juos, krūtinės lygyje. Jis tada išsigando, suprato, kad priešintis ir nerodyti telefono gali būti pavojinga, nes pagalvojo, kad šie gali jį sužaloti, be to šie buvo trise, todėl ištraukė savo turėtą telefoną “LG L52” ir padavė tam vaikinukui, kuris ką tik pagrasino elektrošokeriu. A. irgi padavė savo telefoną tam pačiam vaikinukui. Tas vaikinukas, kuris demonstravo elektrošokerį, jo telefoną perdavė tam aukšto ūgio vaikinukui, o A. telefoną tas vaikinukas perdavė tam vidutinio ūgio vaikinukui. Tie vaikinukai žaidė su jų telefonais, po to liepė nuimti apsaugos kodus telefonuose, ką su A. ir padarė, nes bijojo šių. Tada tas aukšto ūgio vaikinas atidavė A. telefoną tam vidutinio ūgio vaikinukui ir šis su jų telefonais nuėjo link įėjimo į prekybos centrą (duomenys neskelbtini) ir ūžėjo į vidų. O tas mažiausias vaikinukas, kuris turėjo elektrošokerį, nuėjo šiam iš paskos ir irgi užėjo į prekybos centrą. Aukštas vaikinas liko su mumis. Tada visi trise nuėjo prie įėjimo į (duomenys neskelbtini) , ir tada ten atėjo M. su savo tėvu. M. tėvas paklausė jų ar tas vaikinas, kuris buvo su jais, atėmė telefonus, o kai jie atsakė, kad ne, kad su telefonais vaikinas nuėjo į prekybos centrą, tai M. tėvas nubėgo į parduotuvę. Tada tas aukštas vaikinas nubėgo į (duomenys neskelbtini) pro kitą įėjimą ir bandė kažkam skambinti. Jis su A. ir M. nubėgo prie jo namų pakviesti jo tėtį. Kai tėtis išėjo į lauką, tai jam papasakojo kas atsitiko ir ėjo link (duomenys neskelbtini). Einant pamatė, kad jiems mojuoja M. tėtis, ir pamatė, kad jis eina kartu su tais 3 vaikinai, kurie atėmė iš jų telefonus. Tada jo tėtis iškvietė policiją. M. tėtis atidavė jam ir A. jų telefonus, tačiau iš ko būtent M. tėtis paėmė telefonus jis nežino, neklausė. Tada atvažiavo policiją ir su tėčiu važiavo į komisariatą. Policija į komisariatą nuvežė 2 vaikinus – vidutinio ir mažo ūgio, tą aukštą paleido vietoje. Jis pažiūrėjo savo telefoną, su šiuo viskas buvo gerai, o A. pamatė, kad jo telefone nebuvo SIM kortelės. Jis bijojo visų tų trijų vaikinų, nes suprato, kad šie kartu ir veikia kartu. Jis suprato, kad jeigu nedarys kaip šie liepia, tai šie gali jį sužaloti, apiplėšti, nes kalbėjo griežtai, rodė veikiantį elektrošokerį. Po to įvykio autobuse matė vaikinuką, kuris buvo vidutinio ūgio. Be to, po įvykio „Facebook“ žiūrėdamas draugų nuotraukas, pamatė, kad vienas iš jo „Facebook“ draugų vardu E., šio jokių kitų duomenų nežino, savo paskyroje turi nuotrauką, kur nusifotografavęs su tuo vaikinuku, kuris buvo mažiausio ūgio ir turėjo elektrošokerį. Tada nuėjo į to vaikinuko paskyrą „Facebook“ ir pamatė, kad šis pasivadinęs „D. “ ir tarp šio patalpintų nuotraukų buvo bendra šio ir vidutinio ūgio vaikino nuotrauka. Taip pat pamatė, kad prie „D. “ draugų „Facebook“ buvo ir aukšto ūgio vaikino nuotrauka ir šio duomenys, bet dabar šių nepamena (3 t., b. l. 20-21)

Nukentėjusysis R. K., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad jam būnant namie, sūnus per domogafoną paskambino ir pasakė, kad pavogė telefoną. Besileisdamas laiptais paskambino policijai. Sūnus sakė, kad sėdėjo garaže, priėjo 3 vaikinai. Jis išgirdo elektrošoko garsą. Vienas iš tų vaikinukų paprašė telefoną pažaisti, sūnus išsigando ir atidavė. Iš sūnaus draugo irgi pagrobė telefoną. Gali būti, kad telefono vertė 116 eurų, dėklas 7 eurai ir kortelė pusantro euro. Telefono vertę nustatė jis. Ieškinio nereiškia, nes telefonas gražintas.

2015-04-10 R. K. pagal savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą pateikė mobiliojo ryšio telefoną „LG“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuris apžiūrėtas, prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, pagal pakvitavimą gražintas R. K. (3 t., b. l. 13-15).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. S. parodė, kad šiuo metu tiksliai nepamena, bet galimai 2015-02-21 apie 18.00 val. namo atėjo jos nepilnametis sūnus A. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad ką tik jam būnant netoliese automobilių stovėjimo aikštelės, esančios priešais parduotuvę (duomenys neskelbtini), kur jis su 2 draugais valgė picą, atėjo 3 nepažįstami vaikinukai. Tie vaikinukai, pasak sūnaus, atėmė iš jo draugo I. ir jo mobiliojo ryšio telefonus. Pasak sūnaus, kiek vėliau, vieno iš sūnaus draugo vardu M. tėtis sulaikė tuos užpuolikus ir paėmė iš šių sūnaus ir jo draugo telefonus. Sūnus papasakojo kaip viskas atsitiko, sakė, kad grasino elektrošokeriu. Įvykio metu iš sūnaus buvo pagrobtas jai priklausantis mobiliojo ryšio telefonas Samsung Galaxy 2 MINI“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusia SIM kortele (duomenys neskelbtini). Minėtas telefonas sūnui buvo grąžintas tą pačią dieną, nes buvo sulaikyti kaltininkai, turtinė žala dėl telefono pagrobimo nepadaryta. SIM kortelė grąžinta nebuvo, bet šią nevertina dėl mažareikšmiškumo. Kadangi telefonas sūnui buvo grąžintas, turtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš (3 t., b. l. 23-24).

2015-06-15 liudytoja L. S. pagal savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą pateikė mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG GALAXY 2 MINI IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuris apžiūrėtas, prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, pagal pakvitavimą gražintas L. S. (3 t., b. l. 26-28).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. S. parodė, kad šiuo metu tiksliai nepamena kada būtent, galimai tik pamena, kad tai buvo savaitgalis, ko gero šeštadienis, galimai 2015-02-21d., tikslios valandos nepamena, jis kartu su savo draugais M., pavardės nežino ir I., pavardės irgi nežino, buvo ant automobilių stovėjimo aikštelės, esančios priešai parduotuvę (duomenys neskelbtini), stogo, kur valgė nupirktą picą. Tuomet pamatė, kad link jų eina 3 nepažįstami vaikinukai. Nei vieno iš tų vaikinukų ankščiau niekur nematė, šių visiškai nepažinojo. Jis dabar jau nepamena ir negali pasakyti kaip atrodė tie vaikinukai, nelabai gali nurodyti jų požymius ir ko gero atpažinti negalės. Kai jie priėjo, tai vienas iš tų vaikinukų, kuris vėliau jam ir I. grasino elektrošokeriu, paklausė jų ar turi telefonus. Kai tie nepažįstami vaikinai ėjo link jų, tai M. iš ten pabėgo. Jis su I. nebėgo ir tada jau tie vaikinukai prie jų priėjo ir pradėjo kalbėtis. Kai tas vaikinas paklausė apie telefonus, tai I. ištraukė savo telefoną ir pats davė šiam savo telefoną į rankas. Tas vaikinukas pažiūrėjo I. telefoną, tada kreipėsi į jį ir paklausė ar jis turi telefoną. Jis pasakė, kad turi ir ištraukė savo telefoną. Jis taip padarė, nes išsigando tų vaikinukų, nes šie buvo trise ir pagalvojo, kad gali būti blogai, jeigu jų neklausys. Tada kažkokiu momentu po tų klausimų apie telefonus ir jis, ir I. davė tam vaikinukui savo telefonus. Šis kurį laiką žaidė jų telefonais, po to grąžino telefonus. Po to kiti 2 vaikinukai paprašė jo ir I. duoti šiems telefonus, ir davė šiems savo telefonus. Ir kažkokiu momentu kažkuris vaikinukas, bet kuris būtent pasakyti negali, nes nepamena, perdavė telefoną kitam ir tas vaikinukas su jo ir I. telefonais iš ten pabėgo. Jis dabar nepasakys kokiu būtent momentu, tik gerai pamena, kad tas vaikinukas, kuris pirmas į juos kreipėsi, ištraukė iš savo kelnių kišenės juodos spalvos daiktą, panašų į žibintuvėlį ir jį įjungė. Tada išgirdo zizimą ir vėliau jam sakė M., kad tai buvo elektrošokeris. Tas vaikinukas laikė rankose elektrošokerį, bet tada nieko nesakė, negrasino. Bet jis išsigando, nes suprato, kad čia negeras daiktas. Kažkokiu momentu tie vaikinukai liepė I. nuimti kodą nuo telefono. Kai vienas iš vaikinukų nubėgo su jų telefonais, tai šiam iš paskos nubėgo ir tas vaikinukas, kuris turėjo elektrošokerį. Jie matė, kad šie užėjo į prekybos centrą. Trečias vaikinas liko su jais. Tada visi trise nuėjo prie įėjimo į (duomenys neskelbtini), tada ten atėjo M. su savo tėvu. M. tėvas paklausė jų kur tie plėšikai ir nuėjo į (duomenys neskelbtini). Po to tas trečias vaikinas irgi nubėgo į (duomenys neskelbtini) pro garažą. Tada su A. ir M. nubėgo prie I. namų pakviesti I. tėtį. Ir tada neužilgo pamatė, kad link jų eina M. tėtis kartu su tais 3 vaikinai, kurie atėmė iš jų telefonus. Tada buvo iškviesta policiją. T. M. tėtis atidavė jam ir I. jų telefonus. Jis tada pamatė, kad jo telefone nebuvo SIM kortelės. Kai atvažiavo policiją, tai I. su tėčiu važiavo į policiją, o jis nuėjo namo papasakoti savo mamai kas atsitiko. Jis bijojo visų tų trijų vaikinų, nes suprato, kad šie kartu ir veikia visi kartu. Jis suprato, kad jeigu nedarys kaip šie nori, tai šie gali jį sužaloti, apvogti, nes kalbėjo griežtai, turėjo tą elektrošokerį (3 t., b.l. 30).

Liudytojas V. M., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad gal prieš 2-3 metus, vakare atėjo jo sūnus M. ir pasakė, kad 3 vaikinai norėjo atimti ir atėmė telefoną. Jis buvo su A. ir I.. Jis kažkaip pabėgo, paskui sužinojo, kad iš I. pagrobė telefoną. Nuėjo su sūnumi. I., A. ir tie trys vaikinai stovėjo prie (duomenys neskelbtini). Du vaikinai pabėgo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), o vienas aukštas liko. Vienas nubėgo iki aikštelės, pradėjo vytis. Jį prisivijo prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Jis sustojo, sakė, kad nebėgs. Jie nuėjo prie (duomenys neskelbtini) namo. Atėjo A. I.. Atėjo I. tėvas. Iškvietė policiją. Pagrobiant telefoną buvo 3 asmenys, du pabėgo, o vienas nebėgo. Vienas sustojo (duomenys neskelbtini), bet telefono neturėjo, trečias bėgo. Jis jį pasivijo, pas jį buvo telefonas. Atpažįsta D. V.. Jį sulaikė, jis turėjo pagrobtą telefoną. Nežino, kokiu būdu telefonas buvo atimtas iš I.. Sūnus sakė, kad lyg prašė telefoną parodyti. Nežino, ar grasino I.. Sūnus nuo šio įvykio nenukentėjo, jis pabėgo. Jis kažką minėjo apie elektrošoką. Sakė, kad kažką turėjo rankose, kažkas panašaus į elektrošoką. Neatsimena, ar sūnus sakė ką su tuo daiktu darė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. R. parodė, kad 2015-02-23 dienos metu, galimai apie 17.00 val. buvo susitikęs ir vaikščiojo kartu su savo pažįstamais D. V. ir E. K.. Jie buvo (duomenys neskelbtini), netoli parduotuvės (duomenys neskelbtini). Ten pamatė 3 nepažįstamus vaikinus, vienas iš šių pabėgo, o jie priėjo prie dviejų vaikinukų. Pradėjo su jais bendrauti, klausė ar jie turi telefonus. Jis nepamena kaip tiksliai buvo, bet tie 2 vaikinukai davė jam savo telefonus ir jis su tais telefonais pabėgo iš ten. To įvykio metu D. turėjo elektrošoką, rodė tiems berniukams, bet juo negrasino. Kai pabėgo, tai pamatė, kad D. ir E. sulaikė kažkoks vyriškis ir grįžo prie jų. Tada atidavė paimtus telefonus tam vyriškiui. Po ko atvažiavo policija ir juos pristatė į komisariatą. Jis tą dieną turėjo su savimi peilį, turėjo šiaip, jis buvo reikalingas pažaisti. Pareigūnai pas jį rado tą peilį. Berniukai turėjo telefonus “LG” ir “Samsung”. Iš tų vaikinų telefonų atiminėti susitarė visi kartu (2 t., b. l. 12-13).

Vilniaus apskrities VPK 2015-02-21 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2015 m. vasario 21 d., apie 18.08 val. pareigūnai gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) sulaikė plėšikus. Atvykus minėtu adresu į pareigūnus kreipėsi du nukentėję vaikai I. K. ir A. S., kurie paaiškino, kad iš jų šalia (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) pastato du nepažįstami nepilnamečiai paprašė mobilių telefonų pažaisti, o vėliau pagrasino elektrošoku, pasiėmė telefonus ir nubėgo link (duomenys neskelbtini) namo. Vieno nukentėjusiojo tėvas R. K. sulaikė juos prie (duomenys neskelbtini) namo kieme. Kaip vėliau paaiškėjo, sulaikytieji tai R. R., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. V., gim. (duomenys neskelbtini). Pas D. V. striukės kišenėje buvo lenktinis peilis (3 t., b. l. 2).

Kaltinamasis E. K., apklausiamas teismo posėdyje nurodė, kad šio nusikaltimo aplinkybių neprisimena. E. K. dalyvavimas įvykdant minėtą nusikaltimą nustatytas liudytojo R. R. ir kaltinamojo D. V. parodymais. D. V. teismo posėdyje nurodė, kad pripažįsta pagrobęs telefonus iš nukentėjusiųjų, tačiau nesutinka su jo nusikaltimų vertinimu kaip plėšimų, nes jis prieš nukentėjusiuosius jokio smurto nenaudojo. Tačiau duodamas parodymus dėl nukentėjusiųjų I. K. ir A. S. telefonų pagrobimo kaltinamasis patvirtino, kad R. R. ištraukė elektrošoką, paspaudė, parodė, kad turi elektrošoką, ko pasekoje nukentėjusieji atidavė telefoną. Šios teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamųjų nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip plėšimas grasinant panaudoti fizinį smurtą pagal BK 180 str. 1 d.

Dėl plėšimo P. Z. atžvilgiu

Nukentėjusioji G. Z., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad 2015 m. pavasarį grįžo iš darbo. Kieme pribėgo vaikas, pasakė, kad iš jo pavogė telefoną. Buvo labai išsigandęs, telefonas buvo visai naujas. Jis sėdėjo ant suoliuko, žaidė, priėjo kiti paaugliai paprašė telefono pažaisti. Telefonas buvo užrakintas. Vaikui sakė, kad jei neatrakins telefono, tai jį sudaužys, fizinio smurto nebuvo. Telefonas buvo „Samsung“. Pareikštą civilinį ieškinį sudaro telefono vertė 190 eurų. Telefonas buvo naujas, gal apie tik mėnesį naudotas. Nesutinka, kad jos sūnus būtų apklaustas teismo posėdyje. Sūnus nenori būti apklaustas ir vykti į teismą, jis ir taip patyrė šoką.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis P. Z. parodė, kad 2015-02-25 apie 17.00 val. buvo netoliese (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, laukė savo draugo K. G.. Laukdamas draugo, žiūrėjo laiką savo mobiliojo ryšio telefone, po to telefoną įdėjo į kelnių kišenę. Jam laukiant draugo, netoliese pamatė 3 vaikinukus, iš kurių vieną pažinojo nuo senų laikų, nes šis dažnai ateidavo į stadioną netoli jo namų, kur iš visų atiminėjo kamuolius. Jis žinojo, kad šio vardas D. , pavardės nežino, žino, kad šis gyveno netoliese stadiono. Kitus du vaikinukus tą dieną pamatė pirmą kartą, šių duomenų nežino ir pasakyti negali. Jis tik pamena, kad vienas buvo aukštesnis už D. , tamsių plaukų, o kitas buvo dar mažesnis už D. , šis buvo šviesių plaukų. Laukiant draugo, pamatė, kad tie 2 D. draugai eina link jo, o D. tuomet slėpėsi už sienos. Tiems vaikinukams priėjus prie jo, tas didesnis paklausė jo kiek valandų, į ką jis atsakė, kad nežino, nes neturi telefono. Tada tas pats vaikinukas pasakė, kad jis nemeluotų, nes šis matė, jog jis turi telefoną ir tada jis ištraukė savo turėtą telefoną ir pasakė kiek valandų, po ko telefoną įdėjo atgal į kišenę. Tuomet prie jo ir savo draugų priėjo D. , kuris iš karto irgi paklausė kiek valandų. Kadangi jis ką tik žiūrėjo laiką, tai tą laiką ir pasakė D.. Bet D. pasakė, kad jam reikia tikslaus laiko ir jis tada ištraukė savo telefoną, pasakė kiek laiko ir telefoną vėl įdėjo į savo kišenę. Maždaug tuo momentu atėjo jo draugas K.. Tada D. pasiūlė nueiti prie suoliukų ir pakalbėti. Kadangi jis nuo pat to momento, kai prie jo priėjo 2 D. draugai išsigando ir nesipriešino šiems, tai kartu su D. ir šio draugais nuėjo prie suoliukų, esančių stadione. Ten D. pradėjo klausinėti jo apie žaidimus telefone, jis atsakė, kad neturi jokių žaidimų, bet D. įkyriai reikalavo parodyti telefono žaidimus. Jis parodė telefone esančius žaidimus, ir kai juos D. pamatė, tai liepė duoti jam telefoną į rankas. Jis atsakė, kad neduos, į ką D. pasakė, kad jį sumuš, jeigu neduos jis telefono, arba jo draugas, tuomet D. nurodė į savo aukštesnį draugą, atims iš jo telefoną ir pabėgs. Jis dar labiau išsigando, nes D. pradėjo realiai grasinti, kad sumuš ir jis suprato, kad jie gali tai padaryti, nes jie buvo trise, nesuteikę nedraugiškai, todėl nesipriešino ir padavė D. savo telefoną. D. pradėjo žaisti, pradėjo klausinėti saugos kodo, jis iš pradžių pats surinkinėjo kodą, bet D. pagrasino sudaužyti telefoną, jeigu jam nepasakys kodo. Jis tada pasakė D. telefono kodą, kažkuris iš draugų užrašė tą kodą ir maždaug po 10 minučių D. padavė jo telefoną tam aukštesniam savo draugui, pats pasakė, kad eina į krūmus, po ko jie visi trise iš ten pradėjo bėgti. Telefonas buvo pas aukštesnį vaikinuką. Jis pradėjo juos vytis, bėgo jiems iš paskos apie 1 kilometrą, tačiau jam nepavyko jų pasivyti. Tada jis grįžo prie savo namų, kur pamatė grįžusią iš darbo mamą, ir viską papasakojo mamai. Įvykio metu jo nemušė, tik grasino sumušti ir sudaužyti telefoną. Jis bijojo D. ir jo draugų, nes suprato, kad jie gali sužaloti, apiplėšti, jie buvo agresyviai nusiteikę. To įvykio metu kažkokiu momentu aukštesnis vaikinas klausė mano draugo K. ar jis turi telefoną, bet K. parodžius savo telefoną, K. telefonu niekas iš jų nesusidomėjo. Po to įvykio matė D. , kuris tuomet slėpėsi nuo jos. Kitų jo draugų nematė. Dviejų su D. buvusių draugų veido bruožų ir kitų požymių neįsidėmėjo, jų atpažinti negalės. Daugiau nieko paaiškinti negali (3 t., b. l. 51).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. K. parodė, kad 2015-02-25 apie 16-17 val. kartu su D. V. ir P., kuris irgi mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, 8 klasėje, buvo (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Sėdėjo ant suoliuko prie kažkokio namo. D. sutiko iš matymo pažįstamą vaikiną apie 12-13 metų amžiaus, iš kurio paėmė pažaisti telefoną „Samsung“. Žaidžiant, iš D. io telefoną paėmė P. ir staiga pradėjo bėgti nuo jų. Jis su D. nubėgo iš paskos. Vaikinas, iš kurio paėmė telefoną bėgo iš paskos, bet nepasivijo. Nubėgo link „Akropolio“, o vėliau nuvažiavo iki geležinkelio stoties, kur D. su P. peravė tą telefoną nepažįstamam vyriškiui. Tą vyriškį matė iš tolo, todėl apibūdinti ir atpažinti negalės. D. jam davė 20 eurų, iš kurių paėmė 5 eurus, o 15 eurų atidavė P. Vaikino nemušė. Iš stoties nuvažiavo namo (3 t., b. l. 66).

Kaltinamasis D. V. savo kaltę dėl P. Z. plėšimo pripažino ir paaiškino, kad su P. Z., D. K. ėjo nuo (duomenys neskelbtini). Ten sėdėjo vaikinukas. Paprašė jo paskambinti telefonu, paprašė kodo. Sakė, kad kitu atveju sudaužys telefoną. Jis pasakė kodą, jie su telefonu pabėgo. Kaltinamasis P. Z., apklausiamas teismo posėdyje, kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2015 m. susitiko (duomenys neskelbtini) mokykloje V(duomenys neskelbtini) su V. ir K. . Iš kažkokio vaiko paėmė telefoną ir pabėgo. To vaiko nemušė, tik paėmė telefoną ir pabėgo, plėšimo nepripažįsta. Nukentėjusiojo P. Z. parodymai patvirtina, kad telefonas iš jo buvo pagrobtas grasinant panaudoti fizinį smurtą, buvo išsakytas grasinimas sumušti ir sudaužyti telefoną. Šios teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad P. Z. mobilusis telefonas buvo pagrobtas grasinant panaudoti fizinį smurtą, todėl kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d.

Dėl plėšimo A. J. atžvilgiu

Nukentėjusysis Ž. J., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad pats įvykio nematė. Viską paaiškino jo sūnus. Nieko naujo pridurti neturi. Sūnui buvo tik trumpalaikiai sužalojimai. Pagrobtas telefonas buvo įmonės „I.“. Tai jo darbovietė. Telefoną davė sūnui pasinaudoti. Įmonė atsisakė pareikšti ieškinį.

Nukentėjusysis A. J., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad po pamokų ėjo namo, prie namų (duomenys neskelbtini) jam papurškė į akis dujų ir pavogė telefoną. Į namus ėjo vienas. Telefonas buvo „Samsung“. Kas papurškė, nematė. Buvo 3 ar 4 vaikinai. Su vienu iš tų vaikinų buvo bendravęs jo draugas. Neatsimena, ar ką nors sakė tas vaikinas, kuris papurškė dujų. Jam pirma papurškė dujų, o paskui atėmė telefoną. Iš kaltinamųjų nieko nepažįsta. Telefonas jam negrąžintas. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. J. parodė, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje (duomenys neskelbtini), ketvirtoje klasėje. 2015-04-10 pasibaigus pamokoms (11.40 val.) dar apie 20 min. mokyklos stadione žaidė futbolą. Paskui pėsčiomis nuėjo namų link. Nuo mokyklos iki namų apie 5 min. kelio. Būdamas prie autobusų stotelės, kuri yra prie (duomenys neskelbtini), kitoje gatvės pusėje, pamatė, kaip prie jo artinosi trys vaikai. Vieną iš jų pažįsta iš matymo, žino, kad jis lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, vardo ir pavardės nežino. Tam vaikinui gali būti 14-15 metų, tiksliai nežino. Minėtas vaikinas trumpų, šviesių plaukų, plaukai pakelti į viršų. Kaip buvo apsirengęs, neatsimena. Kitų dviejų nepažįsta, matė pirmą kartą. Vienas vaikinas buvo visas juodai apsirengęs, apytiksliai 16 metų, plaukų spalvos nematė, nes jis buvo su kapišonu, ūgis - apie 170 cm. Trečias vaikinas atrodė apie 14 metų, daugiau bruožų neįsidėmėjo. Visi trys vaikinai priėjo prie jo, du vaikinai sugriebė jį iš abiejų pusių ir laikė, o trečias, tas , kurį pažįsta iš matymo, išėmė jam iš dešinės striukės kišenės mobilaus ryšio telefoną „SAMSUNG GAI.AXY S4“, juodos spalvos. Telefonas yra jo tėčio. Išėmęs telefoną, vaikinas papurškė jam į akis dujų ir pasakė „Niekam nesakyk, arba tau bus šakės". Po to kiti du vaikinai jį paleido ir visi trys pabėgo link mokyklos pusės, tiksliai nematė, kur. Ar buvo aplink žmonių, ir ar kas nors galėjo matyti įvykį, nepastebėjo. Jis nuėjo pas močiutę L. J., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), viską jai papasakojo, ir ji paskambino jo tėčiui Ž. J.. Iš močiutės nuėjo namo (duomenys neskelbtini), ten laukė tėtis, tada kartu nuėjo į mokyklą. Mokykloje nuėjo pas direktorių, direktoriaus pavaduotoja davė pažiūrėti bendras klasių nuotraukas ir jis vienoje iš nuotraukų atpažino vaikiną, kuris atėmė iš jo telefoną. Jis įsitikinęs, kad nuotraukoje buvo būtent tas vaikas. Direktorius pasakė, kad negali nurodyti minėto vaiko vardo ir pavardės ir tėčiui patarė kreiptis į policiją su pareiškimu. Iš mokyklos jie nuvažiavo tiesiai į policiją. 2015-04-10 iš jo buvo atimtas mobilusis telefonas „Samsung Galaxy S4“. Po to mokykloje jis žiūrėdamas mokinių nuotraukas atpažino vaikiną, kuris atėmė minėtą telefoną, ir vėliau jis matė jį mokykloje, tačiau suprato, kad apsiriko dėl matyto vaikino. Vaikinai, kurie jį apiplėšė yra ne iš jo mokyklos, jis jų nematė ir atpažinti negalės (3 t., b. l. 113-114).

2015-04-22 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole nurodyta, kad nukentėjusiajam A. J. buvo parodyta Vilniaus m. šeštojo policijos komisariato surinkta asmenų nuo 1998m. nuotraukų kartoteka. Pasiūlius nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, A. J. pareiškė, kad iš pateiktų atpažinimui asmenų fotonuotraukų nieko neatpažino (3 t., b. l. 116).

Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 6 PK tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą dėl plėšimo nustatyta, kad nusikalstamą veiką galėjo padaryti nepilnamečiai R. R., D. K., galimai E. K.. Dėl įvykio buvo bendrauta su D. K., jis patvirtino parodymus, kad vaiko atžvilgiu panaudojo dujinį balionėlį, sakė, kad telefoną paėmė E. K.. Nustatyti vyriškio pravarde „V. “ nepavyko. Buvo bendrauta su UAB „I.“ direktore L. J., kuri paaiškino, kad UAB „I.“ atsisakys nuo civilinio ieškinio byloje. Telefono buvimo vietos nustatyti nepavyko (3 t., b. l. 118-121).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. R. parodė, kad 2015 m. balandžio pradžioje netoli (duomenys neskelbtini), prie autobusų stotelės ėjo kartu su E. K. ir D. K.. E. pamatė, kad eina jiems nepažįstamas vaikas su telefonu rankose ir pribėgęs atėmė iš jo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S4". Vaikas puolė vytis E. K.. o D. papurškė jam dujų balionėliu į akis ir jie visi pabėgo. Rygos stotelėje jie įlipo į maršrutinį 2G autobusą ir nuvažiavo į stotį, kur buvo parduotas pavogtas minėtas telefonas „Samsung Galaxy S4“ maždaug penkiasdešimties metų vyrui, kurio pravardė „V. ". Už telefoną jie visi gavo aštuoniasdešimt eurų, kuriuos visi po lygiai pasidalino. Nei jis, nei E. ir D. jiems nepažįstamo vaiko nemušė ir nenaudojo prieš jį fizinių veiksmų (3 t., b. l. 122).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. K. parodė, kad jis pažįsta D. K., jie su juo mokosi vienoje mokykloje. Taip pat jis pažįsta R. R. nuo darželio laikų. Su jais visais jis bendravo iki 2015 metų vasaros pradžios. Jis nepamena, kad 2015 balandžio mėnesį kartu su D. bei R. (duomenys neskelbtini) mikrorajone iš nepilnamečio atimtų mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S4“. Jis asmeniškai (duomenys neskelbtini) mikrorajone telefonus neatiminėjo. E. pamena, kad kai su minėtais savo pažįstamais bendravo, susitikinėdavo, tai jo akivaizdoje buvo atiminėjami telefonai iš kitų vaikų. Jis neprisimena ir negali pasakyti kada, kur, kas ir ką atiminėjo. Prie stoties jie telefonus pardavinėjo vyrui kurio pravardė „V. “, jam virš 30 metų amžiaus, normalaus vidutinio kūno sudėjimo, vidutinio ūgio, pusiau plikas, tamsūs plaukai, dėvėjo juodą odinę striukę, jį atpažinti negalės, su šiuo bendravo tik D. V., kuris mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje (3 t., b. l. 125-126).

Kaltinamasis D. K., tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teismo posėdyje, savo kaltę dėl A. J. plėšimo pripažino, jo parodymus patvirtina aukščiau išdėstyti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai. D. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d.

Dėl plėšimo G. Š. atžvilgiu

Nukentėjusysis G. Š., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad iš jo pavogė telefoną. 2015 m. pavasarį išlipo (duomenys neskelbtini) stotelėje. Ėjo namo, prie jo priėjo vaikinas ir paklausė, kiek valandų. Jis išsiėmė telefoną ir pasakė, kiek valandų. Jis iš jo pagriebė telefoną ir nubėgo. Vienas iš keturių vaikinų priėjo prie jo, paklausė, kas atsitiko, gal pagalbos reikia. Žadėjo jam padėti. Jie prisivijo tą vaikiną, kuris paėmė telefoną. Tas vaikinas perdavė telefoną D. V., bet iš pradžių jis to nepastebėjo. Jis vijosi tą vaikiną, kuris iš jo paėmė telefoną. Vaikinas sustojo, pasakė, kad telefoną pametė. Jis jį apieškojo, bet telefono nerado. Grįžo atgal prie kitų trijų vaikinų. D. V. kažkas paskambino, jis pradėjo šnekėti rusiškai ir eiti tolyn. Tada jis pamatė pas D. V. džemperyje savo telefoną. Prašė jo leisti apieškoti. Jis apsisuko, šiek tiek jį pastūmė. Tada tas vaikinas, kuris pirmas iš jo paėmė telefoną, jį apsuko ir trenkė jam į žandą. Jis nukrito. D. V. pasakė, jei seks paskui juos, jam sulaužys kojas ir jie visi pasišalino. Vaikinų buvo keturi. Atpažįsta tik V., kitų neįsidėmėjo. Jam trenkė tas, kuris pirmas paėmė telefoną. Iš pradžių prie jo priėjo vienas vaikinas, klausė, kiek valandų. Paėmė telefoną ir pradėjo bėgti. Paskui telefoną atidavė D. V., bet aš jis pradžių to nepastebėjo. Jis juos vijosi aukštu paaugliu, kuris priėjęs prie jo paklausė, kas atsitiko. Galvojo, kad jis nori jam padėti, bet paskui, suprato, kas jis buvo su jais. Jis pas D. V. pamatė telefoną džemperio kišenėje. Telefonas buvo „Samsung Galaxy 3“. Telefonas jam negrąžintas. Pareiškė 500 eurų civilinį ieškinį. Jį sudaro telefono vertė, telefoną pirko už 3000 litų, jis buvo naujas 2015 m. pagamintas.

Nukentėjusioji J. Š., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad pamatė sumuštą sūnų. Jis buvo išsigandęs, patyrė šoką. Sūnus sakė, kad jį apiplėšė 4 vaikinai, atėmė telefoną. Jam buvo sumušta nosis ir žandas. Sūnų mušė vienas vaikinas. Sūnus sakė, kad jam grasino, kad jei jis vysis tuos vaikinus, sulaužys rankas ir kojas. Telefonas buvo tų metų laidos, apynaujis, naudojamas pirmus metus. Sūnus patyrė šoką, buvo smurtas, neturtinę žalą patyrė sūnus, ją vertinu 300 eurų. Jis turėjo baimę naudotis telefonais, sutriko miegas, liūdesys, neviltis buvo apėmusi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. Š. parodė, kad 2015-04-19d. iš savo nepilnamečio sūnaus G. Š., gim. (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad tą pačią dieną apie 18.40 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, iš jo buvo atimtas mobiliojo ryšio telefonas. Iš sūnaus buvo atimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy Note 3 N9005“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 500 eurų vertės, kuriame buvo SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kurios nevertina ir atminties kortelė 8 GB „Micro SD HC“, 13 eurų vertės. Telefonas buvo dėkle, kurio vertė 20 eurų. Įvykio metu buvo padaryta turtinė žala 533 eurų sumai. Iš sūnaus sužinojo, kad telefoną atėmė 4 nepažįstami vaikinai. Pasak sūnaus, minėti vaikinai sudavė sūnui į veidą. Dėl minėto įvykio padaryta turtinė žala 533 eurų sumai. Be to, jai ir sūnui padaryta moralinė žala dėl minėto įvykio, nes patyrė stresą, sūnus buvo išsigandęs, iki šiol slepia savo telefoną, be to, turėjo išmokėti telefono vertę lizingo bendrovei. Moralinę žalą vertina 300 eurų sumai. Prašo pripažinti civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo medžiagoje dėl padarytos turtinės žalos 533 eurų sumai ir moralinės žalos 300 eurų sumai. Bendrai padaryta žala 833 eurų sumai (t. 4, b. l. 117).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. Š. parodė, kad 215-07-20 naršydamas internete, o būtent „Facebook“ atsitiktinai rado vaikinų, kurie jį apiplėšė, nuotraukas. Minėtame tinklalapyje vaikinas užregistruotas kaip „D. H.“. Šis dalyvavo apiplėšime, o būtent šiam jo mobiliojo ryšio telefoną perdavė kitas vaikinas, kuris telefoną atėmė. Vaikino, kuris atėmė telefoną, nuotrauką, rado „D. H.“ profilyje. Pateikė minėtas nuotraukas (4 t., b. l. 123-125).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 6 PK 2015-07-23 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo nustatyta, kad G. Š. pateiktose nuotraukose yra D. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. R., gim. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 130).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1282/15(01) nurodyta, kad G. Š. padaryta muštinė žaizda viršutinės pūpos gleivinės kairėje pusėje, paveikius kietu buku daiktu, galimai įvykio metu (2015-04-19). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (4 t., b. l. 128).

Šie byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad D. V. ir E. K. veikdami bendrai, panaudodami fizinį smurtą pagrobė iš G. Š. mobiliojo ryšio telefoną su atminties kortelėmis, jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d.

Dėl M. M. turto vagystės

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji M. M. parodė, kad 2015-05-04 buvo savo darbo vietoje, picerijoje (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kad į piceriją atėjo 3 vaikinukai, atkreipė dėmesį, kad vienas buvo vyresnis, kiti du – apie 13-14 metų amžiaus. Kaip šie atrodė dabar jau nepamena, bet buvo pateiktas vaizdo įrašas, padarytas picerijoje, kur tie 3 vaikinukai užfiksuoti. Tie 3 vaikinukai apsilankymo picerijoje metu pavogė jos piniginę, 30 eurų vertės, kurioje buvo 160 eurų grynųjų pinigų, jos vardu išduoti asmens tapatybės kortelė, kuria reikėjo keisti, ją vertina 19 eurų, vairuotojo pažymėjimas, 15 eurų vertės, jos mamos automobilio “AUDI A6“ v/n (duomenys neskelbtini) techninės registracijos liudijimas, nevertina, jos vardu išduotos Sswedbanko kortelė, 5 eurų vertės, DNB banko kortelė, 5 eurų vertės, jos vardu išduotas studento pažymėjimas, 15 eurų vertės, turėjo gamintis naują. Bendrai buvo pavogtas jos turtas 249 eurų vertės. Po kelių dienų jai paskambino iš DNB banko ir perdavė kontaktus vyriškio, kuris, pasak banko darbuotojos, pasakė, kad rado jos dokumentus. Ji susisiekė su tuo vyriškiu, šis prisistatė mokyklos sargu ir pasakė, kad mokyklos moksleiviai rado ir atnešė į mokyklą jos piniginę. Atėjo į mokyklą, pavadinimo dabar nepamena, žino, kad randasi netoli jos tuometinės darbovietės, ir vyriškis jai perdavė piniginę, kurioje rado tik jos vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, mamos automobilio “AUDI A6“ v/n (duomenys neskelbtini) techninės registracijos liudijimą, jos vardu išduotas SWEDBANKO kortelę, DNB banko kortelę. Tokiu būdu jai buvo grąžintas jos turtas, kurio vertė 55 eurai. Kitų daiktų piniginėje nebuvo. Todėl turtinė žala dėl mano daiktų vagystės sudaro 194 eurai. Be to, padaryta moralinė žala dėl to įvykio, nes tą dieną nedirbo, bandė ieškoti apylinkėse savo daiktus, vėliau važinėjo atsiimti daiktų, taip pat patyrė stresą dėl tokių lankytojų veiksmų, todėl patyrė moralinę žalą, kurią vertina 300 eurais. Prašo pripažinti civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo medžiagoje dėl jai padarytos turtinės žalos 194 eurų sumai ir moralinės žalos 300 eurų sumai, bendrai 494 eurų sumai. Asmens tapatybės kortelė ir vairuotojo pažymėjimas paskelbti negaliojančiais nebuvo. Banko kortelėmis pasinaudota nebuvo. Jos piniginę pavogė vienas iš atėjusių vaikinukų, kiti du – stovėjo ir žiūrėjo, bet šiam pavogus piniginę, iš picerijos jie bėgo kartu. Kadangi dabar jau nepamena kaip jie atrodė, atpažinti nei vieno iš šių negalės (4 t., b. l. 155).

2015-07-07 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai iš restorano (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Pirmame vaizdo įraše matyti, kaip 2015-05-04 dienos metu restorane lankosi trys vaikinai, du apie 13-15 m. amžiaus ir vienas apie 14-17 m. amžiaus. Minėti vaikinai restorane žvalgosi, vienas iš jų kažko klausia padavėjos, tuo tarpu kiti du nueina link restorano tualeto ir darbuotojų kambariuko, kur darbuotojai pasideda savo asmeninius daiktus. Vienas iš vaikinų rankose laiko žalios spalvos daiktą, galimai maišelį. Antrame vaizdo įraše matyti tie patys trys vaikinai, kurie ateina iš tualeto, darbuotojų kambariuko pusės. Du vaikinai stebi aplinką, kito rankose yra tas pats žalios spalvos maišelis, bet jau su kažkuo viduje, tuo tarpu vienas iš vaikinų sulaukia, kol nuo baro nueina pardavėja ir labai greitai priėjęs prie minėto baro bei atidaręs stalčių iš jo pavagia juodą daiktą (galimai piniginę). Po minėtos vagystės, visi trys vaikinai greitai pasišalina iš restorano (4 t., b. l. 171).

Liudytoja M. K., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Dėl (duomenys neskelbtini) epizodo. K. , V. , L. buvo nepilnamečiai, juos apklausinėjo, apklausose dalyvavo advokatai. Visi buvo nepilnamečiai, dalyvavo advokatai, pirmas buvo apklaustas K. dalyvaujant jo mamai, adv. Nalivaikai. Pasakė, kad dalyvavo jis, V. ir L.. Paskui apklaustas buvo V. , kuris davė tokius pat parodymus, kaip ir K. . L. iš pat pradžių kaltės nepripažino. Jokio psichologinio smurto nebuvo, nei spaudimo, visose apklausose dalyvavo advokatai. Kai kurių kaltinamųjų reikėjo ieškoti, bet didelių problemų nebuvo. Gal iki apklausos ir bendravo kiti pareigūnai su kaltinamaisiais, juos reikėjo atsivežti. Kaltinamieji dėl to, kad buvo daromas poveikis nesiskundė, jų atstovai taip pat jokių pastabų nepareiškė. K. apklausose dalyvavo motina, V. apklausose dalyvavo kartais mama, kartais Vaikų teisių atstovai. Per pirmą L. apklausą dalyvavo mama, dalyvavo advokatai. L. buvo per mamą telefonu iškviestas, K. pristatė operatyviniai darbuotojai. Tyrimas vyko dėl daugelio epizodų, abejonių dėl kaltinamųjų parodymų objektyvumo nekilo. Operatyviniai darbuotojai apie tyrimą žinojo.

Kltinamasis D. V., apklausiamas teismo posėdyje, savo kaltę dėl vagystės iš picerijos (duomenys neskelbtini) pripažino ir paaiškino, kad 2015 m. ją įvykdė su D. K. ir dar su vienu asmeniu, kurio neįvardins. Nuėjo prie (duomenys neskelbtini). Kavinėje (duomenys neskelbtini) nuo stalo paėmė piniginę ir pabėgo. Jis tyrėjai sakė, kad tai ne L. , jam spaudimą darė. Kaltinamasis D. K. savo kaltę taip pat pripažino ir paaiškino, kad dėl šios vagystės nepripažįsta, kad ten dalyvavo D. L., o visa kita pripažįsta. Pagrobtus pinigus pasidalino ir išleido savo reikmėms. Tyrėjai pasakė, kad L. buvo kartu, kad greičiau jį paleistų, nes buvo pavargęs nuo apklausų, nežinojo, kad gali atsisakyti duoti parodymus. Kaltinamasis D. L. savo kaltės nepripažino ir nurodė šiame nusikaltime nedalyvavęs. Be kaltinamųjų D. V. ir D. K. prisipažinimo, jų dalyvavimo šiame nusikaltime aplinkybes patvirtina ir vaizdo įrašuose iš restorano (duomenys neskelbtini), kurie buvo peržiūrėti teisiamajame posėdyje, užfiksuoti duomenys bei nukentėjusiosios M. M. parodymai. D. V. Ir D. K. teismo posėdyje duotus parodymus dėl D. L. dalyvavimo įvykdant vagystę teismas vertina kaip siekį padėti išvengti pastarajam baudžiamosios atsakomybės už įvykdytą nusikalstamą veiką. Apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, tiek D. V., tiek D. K. aiškiai ir nusoekliai nurodė, kad į piceriją atvyko būtent su D. L.. O jų paaiškinimai, kad parodymai dėl D. L. buvo išgauti darant spaudimą yra paneigti teismo posėdyje apklaustos tyrėjos M. K. parodymais. Tokiu būdu, remdamasis išdėstytų įrodymų visuma, teismas pripažįsta įrodyta, kad D. V., D. K. ir D. L., veikdami bendrai, iš picerijos (duomenys neskelbtini) pagrobė M. M. priklausantį turtą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. G. parodė, kad dirba picerijoje (duomenys neskelbtini), kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). 2015-05-07 apie 14.30 val. pastebėjo, kad iš kasos, kuri yra “Suši” skyriuje, pavogta apie 50 eurų. Atsukus vaizdo įrašus, pamatė, kad pinigus iš kasos pavogė 4 vaikinai apie 14-15 amžiaus. Vienas iš jų buvo apsirengęs raudonos spalvos megztiniu su balta spalva, antras vilkėjo mėlynos spalvos rūbus. Tų vaikinų gyvai nematė, tik iš vaizdo įrašo. Pinigai kasoje būna beveik visada, nors pati kasa yra sugedusi (sulūžęs kompiuteris). Kasoje būna paliktas raktelis atrakinimui. Dėl vagystės žala padaryta UAB “G.” (5 t., b. l. 13-14).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. R. parodė, kad galimai 2015-05-07 dienos metu, jis kartu su D. V., D. Š. ir A. P. nuėjo į prekybos centrą (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tame prekybos centre užėjo į restoraną, kurio pavadinimo nepamena, ten norėjo pavalgyti suši. Tačiau padavėja pasakė, kad neveikia kasa ir nuėjo nuo kasos. Tada D. persistvėrė per stalą, kur buvo kasa, atidarė kasos aparatą, iš jo ištraukė pinigus, kiek pamena, tai buvo 40 eurų, po ko jie visi iš ten išėjo. Kai D. atidarinėjo kasą, jie visi stovėjo prie išėjimo iš kavinės durų ir laukė D. io. Tada visi nuvažiavo į „Vichy“ paraką, kur kartu tuos pinigus išleido (5 t., b. l. 40).

2015-05-07 įvykio vietos (duomenys neskelbtini)apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtos picerijos (duomenys neskelbtini) patalpos. Atlikus apžiūrą paimta reklaminis bukletas su galimais rankų pėdsakais nuo stalo dešinėje patalpos pusėje, 5 daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais (5 t., b. l. 11).

2015-05-22 specialisto išvadoje Nr. 140-(3175)-IS1-3501 nurodyta, kad dešimt rankų pėdsakų ant pateiktų tirti reklaminio bukleto, daktiloskopinių plokštelių Nr. 1-5, rastų ir paimtų 2015-05-07 įvykio vietos apžiūros metu picerijoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) asmeniui identifikuoti tinka. Taip pat ant pateiktų tirti reklaminio bukleto, daktiloskopinių plokštelių yra rankų pėdsakai, kurie netinka asmeniui identifikuoti (5 t., b. l. 20-22).

2015-05-26 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro pranešime Nr. 140-S2-597, kuriame pranešama, kad patikrinus dešimt rankų pėdsakų, tirtų 2015-05-22 specialisto išvada Nr. 140-(3175)-IS1-3501, daktiloskopinių duomenų registre, nustatyta, kad du rankos pirštų pėdsakai, esantys ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 5, yra palikti ranka asmens, kurio daktiloskopinėje kortelėje nurodyti šie anketiniai duomenys: D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 23).

2015-07-14 specialisto išvadoje Nr. 140-(4077)-IS1-4663 nurodyta, kad du rankos pirštų pėdsakai ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 5, rasti ir paimti 2015-05-07 įvykio vietos apžiūros metu picerijoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), yra palikti įtariamojo D. V. dešinės rankos didžiuoju ir bevardžiu pirštais. Aštuoni rankų pėdsakai ant reklaminio bukleto, daktiloskopinių plokštelių Nr. 1-4, rastų ir paimtų 2015-05-07 įvykio vietos apžiūros metu picerijoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), yra palikti ne įtariamojo D. V., o kitų asmenų rankomis. Daktiloskopinė kortelė Nr. 5 paimta 2015-05-07 įvykio vietos apžiūros metu picerijoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), nuo stalo, kur stovi kasos aparatas (5 t., b. l. 27-29).

2017-02-21 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro pranešime Nr. 140-S2-144 nurodyta, kad rankos piršto pėdsakas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 1, tirtas 2015-05-22 specialisto išvada Nr. 140-(3175)-IS1-3501, sutampa su piršto atspaudu, esančių daktiloskopinėje kortelėje, kurioje nurodyti šie anketiniai duomenys: D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 30).

2015-06-15 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas 2015-05-07 vaizdo įrašas iš picerijos (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Pirmame įraše matyti, kaip 15.22 val. į picerijos patalpas įėjo keturi vaikinai. Vienas iš jų, mažo ūgio, pribėgo prie baro stalo, apžiūrėjo, po to minėtas vaikinas kartu su kitais vaikinais prisėdo prie staliukų, kai iš patalpų pasišalino darbuotojai, mažo ūgio vaikinai atsistojo prie įėjimo ir stebėjo aplinką, kitas iš jų, šviesesnių plaukų, lieknas, apsirengęs tamsiai, mūvintis sportbačius, užlipo ant stalo prie baro, kur pasilenkęs iš kasos ištraukė pinigus, kuriuos paslėpė į džemperio kišenę ir pasišalino kartu su kitais vaikinais. Po to į patalpas atėjo vėl iš tos pačios kompanijos du vaikinai. Vienas iš jų, mažo ūgio, priėjo prie stalo, apžiūrėjo, po to kartu su kitu vaikinu pasišalino. Įrašas yra neryškus, todėl veidų bruožų iš arti nesimato (t. 5, b. l. 15-16).

Teismo posėdyje kaltinamasis D. V. paaiškino, kad vagystės UAB „G.“ picerijoje (duomenys neskelbtini) neprisimena ir nieko negali paaiškinti. Tačiau tokius kaltinamojo parodymus paneigia bei jo dalyvavimą minėtoje vagystėje patvirtina specialisto išvada Nr. 140-(4077)-IS1-4663, kurioje nurodyta, kad du rankos pirštų pėdsakai paimti 2015-05-07 įvykio vietos apžiūros metu picerijoje (duomenys neskelbtini) yra palikti D. V. pirštais. Kaltinamasis A. P. savo kaltės dėl vagystės picerijoje (duomenys neskelbtini) taip pat nepripažino ir nurodė, kad toje vagystėje nedalyvavo. Tačiau liudytojo R. R. parodymais nustatyta, kad įvykio dieną 2015-05-07 jis į piceriją (duomenys neskelbtini) atvyko kartu su D. V., D. Š. ir A. P.. Teismas neturi pagrindo netikėti R. R. parodymais, nes juos patvirtina vaizdo įraše iš picerijos (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys. Kaltinamasis D. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis vagystės nematė, nes kai D. Š. peršoko barą, jis iš karto iš restorano išėjo. Tačiau tokie kaltinamojo parodymai neatitinka vaizdo įrašo, iš kurio matyti, kad vienam asmeniui peršokus barą, likusieji trys stebėjo aplinką ir nei vienas iš jų atskirai nepasišalino. Remdamasis išdėstytu, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji D. V. ir A. P. bendrais veiksmais iš picerijos (duomenys neskelbtini) kasos aparato stalčiaus pavogė 50 Eur grynųjų pinigų, todėl jų veika kvalifikuotina pagal BK 178 str. 2 d.

Dėl O. J. turto vagystės

Nukentėjusioji O. J., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad prieš 3 metus, gegužės mėnesį, atėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) atlikti užsakymo, nors tą dieną ir nedirbo. Parduotuvė yra (duomenys neskelbtini), ji neturėjo tada dirbti. (duomenys neskelbtini) gali laisvai vaikščioti. Rankinę padėjo ant stalo. Jai paskambino, buvo blogas ryšys. Paliko parduotuvės duris praviras ir išėjo į koridorių. Nuo parduotuvės buvo nuėjusi gal 5 metrus. telefonu šnekėjo gal 2 ar 3 minutes, į parduotuvę buvo atsisukusi nugara. Atsisukusi pamatė išbėgant 3 vaikinus. Vieną gerai pažįsta - D. (V.). Jie išbėgo juokdamiesi. Grįžusi namo atsidarė rankinę ir pamatė, kad nebuvo piniginės. Tada suprato, iš ko jie juokėsi. Piniginėje buvo 160 eurų, dokumentai, mašinos dokumentai, bankų kortelės.160 eurų grynų buvo, techninį pasą darė, kortelę, piniginę pirko naują. Neatsimena, kiek ji kainavo, seną piniginę buvo dovanojusi dukra. Pareiškė 221 eurų civilinį ieškinį. Jai padarytą žalą atlygino Lietuvos draudimas. Pateikė visus čekius, dabar jiems pretenzijų neturi. Pareikšto civilinio ieškinio atsisako.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji O. J. parodė, kad 2015-05-16 apie 14.30 val. ji atėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Ji atidarė parduotuvę, užėjo į vidų, savo rankinę padėjo ant stalo, ir tuomet suskambėjo jos telefonas. Ji atsiliepė ir pradėjusi kalbėti, išėjo iš parduotuvės patalpos į prekybos centro koridorių. Kalbėdama telefonu, ji nuėjo maždaug apie 20 metrų nuo savo parduotuvės, sutiko moterį, su kuria turėjo susitikti ir ėjo atgal į parduotuvę. Einant link parduotuvės, pamatė, kad iš jos parduotuvės išbėga 3 vaikinukai, atkreipė dėmesį, kad jie juokėsi. Kai šie užsuko už kampo, tai vienas iš vaikinukų tuomet atsisuko ir pamatė jo veidą. Ji nesureikšmino tų vaikinukų apsilankymo parduotuvėje, tik pagalvojo, kad jiems parduotuvėje kažkas buvo juokinga. Apie 16.30 val. grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini), ir jai kažko prireikė piniginėje, kuri buvo rankinuke, ir tada pamatė, kad rankinuke nėra piniginės. Tuomet suprato, kodėl juokėsi vaikinukai, išeinantys iš jos parduotuvės. Tie 3 vaikinukai pavogė iš jos rankinės piniginę, dirbtinės juodos odos, vertina 10 eurų, kurioje buvo 160 eurų grynųjų pinigų, jos vardu išduota asmens tapatybės kortelė, 9 eurų vertės, nes turėjo gamintis nauja, jos vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, 14 eurų vertės, nes turėjo gamintis naują, automobilio „Honda Accord“ v/n (duomenys neskelbtini) registracijos pažymėjimas, 11 eurų vertės, nes turėjo gamintis nauja, jos vardu išduota „Swedbank“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), 2 eurų vertės, jos vardu išduota „SEB“ mokėjimo kortelė, 9 eurų vertės, „Swedabano“ internetinės bankininkystės prisijungimo kodų kortelė, nevertina dėl mažareikšmiškumo, parduotuvės „IKI“ nuolaidų kortelė, 2 eurų vertės, „Ačiū“ nuolaidų kortelė, 2 eurų vertės, parduotuvės „Norfa“ nuolaidų kortelė, 2 eurų vertės. Bankų kortelės buvo tą pačią dieną užblokuotos, asmens tapatybės kortelė ir vairuotojo pažymėjimas paskelbti negaliojančiais. Dėl piniginės vagystės padaryta turtinė žala 221 eurų sumai(5 t., b. l. 60-61).

2015-05-01 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole nurodyta, kad nukentėjusiajai O. J. buvo parodytas Vilniaus m. 6 PK surinktos asmenų – vaikinų iki 15 metų amžiaus – nuotraukų kartotekos. O. J. nurodė, kad iš pateiktų atpažinimui asmenų fotonuotraukų ji atpažįsta vaikiną Nr. 0218. Vaikiną atpažino iš plaukų, šukuosenos, spalvos, akių bei žvilgsnio, smulkaus sudėjimo, žemos kaktos, tamsesnės veido odos. Šis vaikinas labai panašus į vaikiną, kuris galimai pavogė jos piniginę (5 t., b. l. 64).

Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 6 PK 2015-06-01 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vaikinas Nr. 0218, kurį atpažino O. J., yra D. V., gim. (duomenys neskelbtini). Kitų dviejų vaikinų, galimai pavogusių piniginę, nukentėjusioji iš nuotraukų kartotekos neatpažino (5 t., b. l. 65).

Kaltinamasis D. V. dėl O. J. piniginės vagystės savo kaltę pripažino pilnai, paaiškino, kad prie parduotuvės „Iki“ užėjo į kažkokią parduotuvę. Ji buvo atidaryta, ant stalo stovėjo rankinė. Paėmė iš jos piniginę ir pasišalino. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios parodymais, asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolu. Šie įrodymai patvirtina, kad D. V. veika atitinka BK 178 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.

Dėl A. Z. turto vagystės

Nukentėjusysis A. Z., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje treneriu. Įvykio datos neatsimena, iš trenerio kambariuko antrame aukšte dingo piniginė. Neatsimena, ar piniginė buvo striukėje, ar ant stalo. Peržiūrėję vaizdo įrašą pamatė, kad buvo atėję svetimi vaikinai į mokyklą. Peržiūrėję vaizdo įrašą matė, kad kažkokie jaunuoliai klaidžiojo po patalpas, paskui įlindo į trenerio kambariuką. Jų buvo 2 ar 3, jų neatpažino. Jam padaryta 150 eurų turtinė žala, kurią sudaro piniginės vertė ir pinigai, kurių buvo virš 100 eurų. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Dabar tikslios pagrobtų pinigų sumos neatsimena, 150 eurų ieškinys jau su piniginės verte nurodytas. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Tuo metu geriau prisiminė visas aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. Z. pariodė, kad 2015-05-18 laikotarpyje nuo 16.00 iki 17.30 val. vedė dziudo treniruotę vaikams sporto salėje, esančioje (duomenys neskelbtini) mokykloje, (duomenys neskelbtini). Prieš treniruotę savo daiktus paliko trenerio kambaryje, kurio neužrakino. Trenerio kambaryje paliko savo drabužius, tarp kurių buvo striukė. Striukėje buvo piniginė, kurioje buvo 120 eurų ir jo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas. Po treniruotės persirengė, ruošėsi važiuoti namo, ir išėjęs į lauką, pastebėjo, kad striukės kišenėje nėra piniginės. Jis grįžo į sporto salę, apžiūrėjo trenerio kambarį ir salę, tačiau savo piniginės niekur nerado. Kiek jam žinoma, mokyklos patalpos filmuojamos, todėl kitą dieną jis peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame matosi, kad 2015-05-18 apie 17.00 val. į mokyklą patenka 3 berniukai, kurie nueina iki sporto salės, kurios durys buvo atrakintos. Vaizdo įraše matosi, kad berniukai užeina į sporto salę, po kurio laiko išėjo. Bandydamas išsiaiškinti situaciją, bendravo su mokyklos administracija, tačiau paaiškėjo, kad vaizdo įraše užfiksuoti berniukai nėra (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleiviai. Mano, kad tie 3 vaikinukai pavogė iš jo striukės piniginę. Piniginė buvo dirbtinės juodos odos, vertina 30 eurų, joje buvo 120 eurų grynųjų pinigų, jo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas. Vairuotojo pažymėjimas buvo paskelbtas negaliojančiu, jis darėsi nauja, tačiau nepamena ir negali nurodyti kiek mokėjo už naujo pažymėjimo gaminimą, todėl žalos nereikš. Dėl piniginės vagystės padaryta turtinė žala 150 eurų sumai. Prašo pripažinti civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo medžiagoje dėl jam padarytos turtinės žalos 150 eurų sumai. Jis nematė kaip buvo pavogta jo piniginė, nematė kas būtent ją pavogė, tačiau mano, kad piniginę pavogė tų trijų vaikinukų kompanija. Realiai tų berniukų nematė, matė tik vaizdo įrašą, todėl požymių nurodyti negali, atpažinti berniukų negalės (5 t., b. l. 90-91).

2015-07-13 apžiūros protokole (apžiūrą vykdė tyrėjas J. B.) užfiksuota, kad apžiūrėtas 2015-05-18 įvykio vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matyti, kad vaikšto jaunuolis, kuris dairosi, tai prisėda, tai atsistoja, stebi aplinką, pabando perlipti per sieną. Matyti kai iš anapus sienos išlipa jaunuolis, kuris rankoje laiko nedidelį juodą daiktą, prie jų prieina dar vienas jaunuolis, prieina, pabando atidaryti duris, nepavykus, apsidairo, pasižiūri į kamerą, pasišalina iš filmavimo kameros ribų (5 t., b. l. 95).

Kaltinamieji D. V., V. N. ir A. V. savo kaltę dėl nukentėjusiojo A. Z. turto vagystės pripažino pilnai. Be jų prisipažinimo, kaltinamųjų kaltė įrodyta nukentėjusiojo parodymais, vaizdo įrašo apžiūros protokolu. Kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota kaip vagystė įsibraunant į patalpą pagal BK 178 str. 2 d.

Dėl I. P. turto vagystės

Nukentėjusioji I. P., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad prieš 3 metus dirbo įmonėje „S. G.“, (duomenys neskelbtini). Rankinė buvo ant žemės prie stalo, ji buvo atsegta. Nuėjo į virtuvėlę, kuri yra gal už 3 metrų. Buvo išėjusi gal 10 min. Grįžusi pamatė, kad nėra piniginės. Nuėjo į valgyklą, vieną moteris pasakė, kad buvo 3 ar 2 vaikinai. Jos išbėgo į lauką ir kasininkė vieną pagavo. Be tų vaikinų daugiau nieko nebuvo. Juos vijosi gal 10 metrų, jie bėgo pro jų firmos duris, išeiti galima laisvai, o įeiti negalima. Vaikinai gal buvo du ar trys, vieną pagavo. Jis sakė, kad piniginę išmetė, sakė, ne koks laimikis. Atėmė jo telefoną ir paskambino jo mamai. Jai niekas nerūpėjo, iškvietė policiją. Kepyklėlė yra tame pastate, į jų patalpą yra du įėjimai. Vienas rakinamas, kitas nerakinamas, juo nesinaudoja. Per jį galima patekti iš kepyklėlės pas juos. Minėjo, kad trys vaikinai buvo. Tas asmuo, kurį nurodė (L. ) atpažino, jis buvo sulaikytas, o gal jau pasikeitęs, senai buvo. Kiti vaikinai pabėgo. N. , V. neatsimena. Piniginėje buvo dokumentai, nuolaidų kortelės, apie 20 eurų. Pareikštą 40 eurų civilinį ieškinį palaiko. Jį sudaro grynieji pinigai, kortelės mokamos. Piniginė jai buvo grąžinta, jos kaina į ieškinį neįskaičiuota. Ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus geriau prisiminė aplinkybes. Tas pagautas vaikinas buvo neaukštas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. P. parodė, kad 2015-06-08 buvo savo darbo vietoje, UAB „S. G.“ biure adresu (duomenys neskelbtini). Biuras yra pirmame pastato aukšte, įėjimo durys rakinamos, tačiau galima įeiti per kepyklėlę. Apie 14.20 val. pastebėjo, kad iš biuro išbėga 2 vaikinukai. Tuomet biuro dalyje, esančioje prie durų buvo tik ji, ir kažkokiu momentu ji nuėjo į virtuvėlę, esančia ten pat. Būtent išėjusi iš virtuvėlės, pamatė išbėgančius vaikus. Tada bandė šiuos vytis, tačiau šie pabėgo. Pagalvojo, kad galimai įvyko kažkas negero ir grįžusi į biurą patikrino savo rankinuką, kuris buvo padėtas prie jos darbo stalo. Pamatė, kad rankinuke nėra piniginės. Tuomet suprato, kad išbėgę iš biuro vaikinukai pavogė jos piniginę. Tie 2 vaikinukai pavogė iš jos rankinės piniginę, odinė, raudonos spalvos, 27 eurų vertės, kurioje buvo 30 eurų grynųjų pinigų, jos vardu išduota asmens tapatybės kortelė, nevertina, nes kortelė buvo surasta ir jai grąžinta, jos vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, nevertina, nes buvo grąžintas, jos vardu išduota „Swedbank“ mokėjimo kortelė, 5 eurų vertės, nes turėjo gamintis nauja, jos vardu išduota „SEB“ mokėjimo kortelė, nevertina, nes buvo grąžinta, „SWEDBANKO“ internetinės bankininkystės prisijungimo kodų kortelė, nevertina, „SEB“ banko internetinės bankininkystės prisijungimo kodų kortelė, nevertina, „Vilniečio“ kortelė, 5 eurų vertės, Pilaitės bibliotekos lankytojo kortelė, nevertina, „OMNI ID“ kortelė, nevertina, „Kristianos“ nuolaidų kortelė, „Douglas“ nuolaidų kortelė, „Charlie pica“ nuolaidų kortelė, kurių nevertina. „Swedbanko“ mokėjimo kortelę užblokavo. SEB banko kortelės neblokavo. Kitą dieną po įvykio ji iš policijos pareigūnų sužinojo, kad buvo surasta jos piniginė, kurioje buvo jos vardu išduoti asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, SEB banko mokėjimo kortelė ir paminėtos nuolaidų kortelės. Asmens tapatybės kortelė ir vairuotojo pažymėjimas paskelbti negaliojančiais nebuvo. Dėl piniginės vagystės buvo padaryta turtinė žala 67 eurų sumai. Kadangi piniginė buvo grąžinta, tai turtinė žala sudaro tik 40 eurų. Prašo pripažinti civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo medžiagoje dėl padarytos turtinės žalos 40 eurų sumai. Ji nematė kaip buvo pavogta jos piniginė, nematė kas būtent ją pavogė, tačiau tikra, kad piniginę pavogė tų dviejų vaikinukų kompanija, nes atėjusi į darbą ir padėjusi savo rankinę, piniginę matė rankinuke, iš darbo išėjusi nebuvo, niekas pašalinis biure apsilankęs nebuvo. Rankinė buvo padėta prie jos darbo stalo. Kaip minėjo pirmos apklausos metu, ji nematė vaikinukų veidų, šiuos matė tik iš nugaros, tik šių siluetus, jokių šių veidų bruožų nematė, nieko apie šiuos pasakyti negali, tik pamena, kad abu buvo neaukšto ūgio. Vienas buvo apsirengęs raudonos spalvos marškinėliais. Tada jis nuėjo į kepyklėlę, kur norėjo paklausti ar nematė ko nors įtartino. Kepyklėlėje pamatė stovintį vaiką, ir paklausė darbuotojos kieno tas vaikas. Darbuotoja pasakė, kad nepažįsta, bet paminėjo, kad kažkokie vaikai laksto. Tada nuėjo į pastato administraciją pažiūrėti vaizdo įrašą, tačiau tuo momentu nieko nerodė, pažadėjo surasti. Tada nusileido į apačią, kad kviesti policija. Ir tada tą vaiką pamatė savo biure, šį atvedė kavinės darbuotoja. Atvažiavę pareigūnai tą vaiką išvežė. Kiek pamena, kalbėdama su tuo vaiku, šis pasakė, kad jo draugai piniginę gal ir atiduos, bet pinigų tikrai ne. To vaiko duomenų nežino, šis nesakė, kaip šis atrodė irgi nelabai pamena, pamena, kad buvo neaukštas, liesas (5 t., b. l. 119-121).

Vilniaus aps. VPK 2015-06-08 tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2015-06-08 buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pavogta piniginė, sulaikytas vaikas. Atvykus į pareigūnus kreipėsi I. P., kuri paaiškino, kad dingo jos piniginė. Darbuotoja G. K. sulaikė įtariamąjį R. R., kuris, kaip įtariama, pavogė piniginę, ją išsinešė ir atidavė draugams. R. R. paaiškino, kad piniginę perdavė draugams D. V. ir V., kur draugai, jis nežinojo. Pareigūnai vaikinų pagal požymius nepastebėjo (5 t., b. l. 114-115).

2015 m. birželio 8 d. apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta – UADBB „S. G.“ administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), pastato pirmame aukšte. Įėjimas į pastatą yra rakinamas telefonine spyna. Įeinant į patalpas yra koridorius, kurio viduryje po kaire stovi darbo stalas, ant jo yra įvairūs daiktai. Pėdsakų, tinkančių identifikacijai, nėra. Įėjimas į biuro patalpas yra filmuojamas (5 t., b. l. 116-118).

2015-06-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta CD plokštelė su vaizdo įrašu iš (duomenys neskelbtini). 2015-06-15 apžiūros protokolu apžiūrėtos CD plokštelėje esančios nuotraukos, kuriose matyti 2015-06-08 vagystę įvykdę vaikinai (5 t., b. l. 141-142).

Kaltinamieji V. N. ir D. V. savo kaltę dėl I. P. turto vagystės pripažino pilnai. Apklausiami ikiteisminio tyrimo metu jie davė išsamius parodymus apie įvykdytos vagystės aplinkybes, kuriuos patvirtino ir teismo posėdyje. Kaltinamųjų parodymus patvirtina nukentėjusiosios I. P. parodymai, policijos pareigūno tarnybinio pranešime bei apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys. Šių įrodymų pagrindu teismas pripažįsta įrodyta, kad V. N. ir D. V., veikdami bendrai iš I. P. rankinės pavogė piniginę, kurioje buvo 30 Eur grynųjų pinigų bei įvairūs dokumentai, kortelės. Pažymėtina, kad kaltinamajame akte dėl šios nusikalstamos veikos V. N. veika kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d., o kaltinamojo D. V. – pagal BK 178 str. 4 d.

Teismų praktikoje vagystę kvalifikuojantis požymis yra įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją (kuris inkriminuotas kaltinamajam V. N.), nustatomas ne tik tais atvejais, kai įsibraunama įveikiant kliūtis, bet ir kai į patalpą patenkama be kliūčių - kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti, kai kaltininkui į patalpą draudžiama įeiti be atskiro patalpų savininko ar teisėto naudotojo leidimo. Nukentėjusiosios I. P. parodymais nustatyta, kad vagystė įvykdyta iš UAB „S. G.“ biuro. Biuras yra pirmame pastato aukšte, įėjimo durys rakinamos, tačiau galima įeiti per kepyklėlę. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. N. nurodė, kad kai išėjo iš kepyklėlės, pamatė, kad atidarytos durys į ofisus ir ten užėjo, nes pagalvojo, kad ten galėtų ką nors pavogti. Tokiu būdu nustatyta, kad patekimas į patalpas, iš kurių buvo įvykdyta vagystė, pašaliniams asmenims nebuvo laisvas. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad kaltinamajame akte kvalifikuojant D. V. veiką pagal BK 178 str. 4 d. padarytas rašymo apsirikimas. Kaltinamieji bendrais veiksmais pagrobė svetimą turtą įsibraudami į patalpą, todėl jų veika kvalifikuotina pagal BK 178 str. 2 d.

Dėl vagystės iš viešbučio (duomenys neskelbtini)

Liudytoja L. M., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad naktį dirbo viešbutyje (duomenys neskelbtini). Tai buvo gal prieš 2 metus, atėjo gal 5 vaikinai, vienas pasiprašė į tualetą, kiti liko fojė. Ji gal kur nuėjo, dabar neatsimena. Paskui kai darė kasoje auditą, buvo trūkumas. Vaikinai foje buvo gal apie pusvalandį, jie atėjo apie 24.00 val., o auditą darė 4 val. ryte. Trūkumas buvo 140 eurų. Nematė, kad jie buvo priėję prie kasos. Kaip jie ėmė pinigus, nematė. Todėl pasakė, kad gal apsiskaičiavo. Prašė peržiūrėti vaizdo įrašus, tačiau kameros nebuvo įjungtos. Tą naktį dirbo viena. Policijoje kai kuriuos iš tų vaikinų atpažino iš nuotraukų. Kreipėsi į policiją, nes norėjo kameras peržiūrėti. Auditas daromas kiekvieną naktį 4 val., kasą ji priėmė 19 val. Dienos metu buvo klientų, bare buvo žmonių, apie 24 val. atėjo tik tie vaikinai. Neatsimena, ar likdavo administratorė naktinėje pamainoje. Vyr. administratorė buvo D. S., vadybininkė T.. Kasos aparatas užrakintas, rakteliai būdavo šalia. Padarytą žalą išskaičiavo iš jos atlyginimo, civiline ieškove ji nebuvo pripažinta. Vaikinus atpažino iš nuotraukų policijoje, neatsimena, kiek nuotraukų parodė policijoje, tuo metu gerai atpažino. Durys yra prie kasos. Tuo metu galėjo nueiti telefono paimti, ar į tualetą, todėl nepastebėjo vagystės. Nuo durų iki kasos yra 7 metrai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja L. M. parodė, kad 2015-06-12, apie 03.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), jai dirbant naktinėje pamainoje viešbutyje (duomenys neskelbtini) prie registratūros atėjo 3 ar 4 vaikinukai, šie pasiprašė į tualetą, po ko pasiprašė viešbučio patalpose sulaukti taksi automobilio. Ji leido šiems nueiti į tualetą ir palaukti kol atvažiuos taksi automobilis. Ji tuomet tvarkė savo darbinius reikalus, kiek pamena, visą laiką buvo registratūroje. Kiek vėliau minėti vaikinukai išėjo iš viešbučio, kaip suprato, atvažiavo taksi automobilis. Vėliau, apie 04.00 val. tvarkė buhalterinius dokumentus ir suskaičiavus grynus pinigus, pastebėjo, kad trūksta 140 eurų grynųjų pinigų. Minėta pinigų suma buvo viešbučio kasos aparato stalčiuje. Kasos aparatas randasi registratūroje, kasos aparatas rakinamas raktu, kuris visada būna įdėtas į kasos aparato stalčiaus spynelę. Ji suprato, kad pinigus iš kasos aparato pavogė paminėti vaikinukai, tačiau momento kada ir kaip būtent šie tai padarė ji nepastebėjo. Kiek pamena, minėtiems vaikinukams būnant viešbučio hole, ji nebuvo niekur iš registratūros nuėjusi, bet galimai, kalbėjo telefonu ar tvarkė ką nors, ir todėl nematė kaip jie priėjo prie kasos aparato ir pavogė ten buvusius pinigus. Kiek pamena, tuo metu viešbučio hole buvo ir kiti viešbučio klientai. Kitą dieną apie įvykį pranešė registratūros vadovei, kuri jai paaiškino, kad ji yra materialiai atsakingas asmuo ir turi padengti trūkumą. Todėl kitą dieną ji atnešė 140 eurų pinigų sumą ir padengė trūkumą (6 t., b. l. 8-9).

2015-07-03 asmens parodymo atpažinti pagal iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole nurodyta, kad liudytojai L. M. buvo parodytos Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 6 PK vyrų, gimusių po 1998 m. nuotraukų kartotekos. L. M. nurodė, kad nuotraukose Nr. Nr. 0218, 0220, 0221 yra vaikinai, kurie 2015-06-12d. apie 03.00 val. viešbutyje (duomenys neskelbtini), pavogė pinigus iš kasos aparato. Nuotrauka Nr. 0218 yra D. V., gim. (duomenys neskelbtini) nuotrauka, nuotrauka Nr. 0220 yra E. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuotrauka Nr. 0221 yra R. R., gim. (duomenys neskelbtini) nuotrauka (6 t., b. l. 11-14).

UAB „B. P.“ atsiuntė pareiškimą, kad jiems nieko nežinoma apie vagystę, į policiją jie nesikreipė, turtinė žala nepadaryta, jokio civilinio ieškinio reikšti negali, nes tam nėra jokio juridinio pagrindo. (6 t., b. l. 1-4).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis D. V. parodė, kad savo kaltę prisipažįsta pilnai ir paaiškino, kad 2015-06-12 naktį, tikslaus laiko taip pat neprisimena, kartu su E. K. ir R. R. buvo (duomenys neskelbtini) mikrorajone, netoli prekybos centro (duomenys neskelbtini). E. užsinorėjo atsigerti, todėl šis pasiūlė nueiti į viešbučio (duomenys neskelbtini) kavinę ir nusipirkti atsigerti. Jie trise užėjo į viešbutį, registratūroje tuo metu nieko nebuvo, todėl jis nieko niekam nesakęs nuėjo už registratūros stalo, ant kurio stovėjo kasos aparatas, šis buvo uždarytas, tačiau jame buvo įstatytas raktelis, kurį jam pasukus, kasos aparato stalčius, kuriame buvo sudėti pinigai, atsidarė, tada jis iš kasos aparato stalčiaus nežiūrėdamas greitai paėmė pinigus kupiūromis, tačiau tikrai ne visus, ėmė kuo greičiau, kad niekas nespėtų ateiti, net kasos aparato stalčiaus neuždarė ir jie trise pabėgo. Jam atidarinėjant kasos aparatą ir išiminėjant pinigus, E. su R. stebėjo aplinką, o po to visi trise išbėgo iš viešbučio ir nubėgo link prekybos centro (duomenys neskelbtini). Pamatę, kad jų niekas nesiveja, jie sustojo, suskaičiavęs, jog iš kasos aparato paėmė 140 eurų, po ko 50 eurų davė E., 40 eurų davė R. ir sau pasiliko 50 eurų. Po to visi išsiskirstė ir jis nuvažiavo į namus. Dėl savo veiksmų gailisi (6 t., b. l. 29-30).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. R. parodė, kad galimai 2015-06-12 naktį, kartu su D. V. atvažiavo į (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro (duomenys neskelbtini). Jie ten važiavo pasiimti E. K.. Kai ten atvažiavo, tai E. ten dar nebuvo, todėl su D. užėjo į viešbutį, esantį prie prekybos centro (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, tai viešbutis (duomenys neskelbtini). Jie norėjo ten pavalgyti. Bet užėję į viešbutį, pamatė, kad nėra darbuotojos, matė, kad ši nuėjo kažkam rodyti kambarį. Tada D. nubėgo prie kasos aparato, kuris buvo registratūroje pakištas po stalu. D. ieškojo rakto, kaip suprato, tą raktą surado, atidarė kasą, iš ten ištraukė pinigus ir su šiuo iš ten pabėgo. Kiek pamena, D. paėmė iš kasos apie 140 eurų. Kai išbėgo iš viešbučio, tai prie viešbučio jau jų laukė E. K.. Tada trise įsėdo į taksi ir iš ten išvažiavo. E. nespėjo nieko papasakoti, bet šis pats suprato, nes sakė jiems, kad turi greičiau iš ten bėgti. Pinigus, kuriuos D. paėmė iš kasos, išleido visi trise tą naktį, pirko maistą (6 t., b. l. 17).

Kaltinamieji D. V. ir E. K., apklausiami teismo posėdyje, savo kaltės dėl vadystės iš viešbučio (duomenys neskelbtini) nepripažino. Kaltinamasis E. K. nurodė, kad su R. R. ir D. V., nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini). Nežino, kas paėmė pinigus iš viešbučio. Jis viešbučio viduje nebuvo. Pinigų jam niekas nedavė. Kaltinamasis D. V. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad tik buvo šalia viešbučio ir vagystės neįvykdė. Tokius kaltinamųjų parodymus paneigia liudytojos L. M. parodymai ir 2015-07-03 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolo duomenys. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. V. prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir detaliai nurodė pinigų pagrobimo iš viešbučio kasos aparato aplinkybes, taip pat ir aplinkybę, kad vagystėje dalyvavo E. K.. Liudytojas R. R. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad D. V. paėmė iš kasos aparato 140 eurų. Kaltinamojo D. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina ir liudytojos L. M. parodymai. Ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu, kaip asmenis, įvykdžiusius vagystę, atpažino ne tik kaltinamąjį D. V., bet ir E. K., kas taip pat paneigia pastarojo aiškinimą, kad jis nebuvo užėjęs į viešbučio (duomenys neskelbtini) vidų ir apie vagystę nieko nežino. Remdamasis išdėstytu, teismas pripažįsta įrodyta, kad D. V. ir E. K., veikdami kartu pagrobė svetimą turtą įsibraudami į saugyklą, todėl jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d.

Dėl UAB „M. L. “ turto vagystės

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. L. parodė, kad dirba restorane (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini). 2015-09-01, apie 20.15 val., pastebėjo, kad iš uždaros kasos, kuri yra atskiroje patalpoje, yra pavogta 270 eurų. Atsukus kameras, pamatė kaip vagystę įvykdė 3-6 vaikinai apie 14 metų amžiaus, kurie prie kasos pateko iš lauko pusės, atidarę langelį. Langelis yra laisvai atsidarantis, apie langelio defektą buvo ne kartą informuota administracija (6 t., b. l. 45).

2015 m. rugsėjo 1 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – greito maisto restoranas (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Restorane yra atskira patalpa „Drive“, skirta aptarnauti asmenis, atvykstančius automobiliu. Patalpa atskira į kairę pusę atveriamu plastikiniu langu, kuris uždaromas nesifiksuoja (nesirakina). Patalpos kairėje pusėje matyti užsakymo mikrofonas, šalia kurio stovi metalinis stalas su įmontuotu kasos stalčiumi. Stalčius rakinamas, spyna nepažeista. Apžiūros metu paimtos 5 daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais nuo atveriamo lango stiklo (b. l. 39-40).

2015-09-30 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas 2015-09-01 vaizdo įrašas iš restorano (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašas užfiksuotas trimis kameromis, jos užfiksavo vagystę įvykdžiusius vaikinus. Iš pirmo vaizdo įrašo matyti, kad vaikinai stebėjo restorano (duomenys neskelbtini) atidarytą aptarnavimo langą ir už jo esantį kasos aparatą, taip pat matyti, kaip restorano darbuotoja ne iki galo uždaro langelį ir nueina nuo kasos aparato. Antrame vaizdo įraše matyti vaizdo kameros stebima aplinka iš lauko, tačiau vaizdo įrašo eigoje vienas iš vaikinų šią vaizdo kamerą kažkuo uždengia. Trečiame vaizdo įraše matyti kaip trys vaikinai iš kasos aparato išima paima pinigus iš pasišalina, stalčius lieka atidarytas. Atėjusi (duomenys neskelbtini) darbuotoja stalčių uždaro ir toliau aptarnauja klientus (6 t., b. l. 42-43).

Kaltinamieji, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodami parodymus teismo posėdyje, savo kaltę dėl vagystės iš restorano (duomenys neskelbtini) pripažino pilnai. Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltę padarius šį nusikalstamą veiką įrodo ir liudytojos N. L. parodymai, apžiūros protokoluose bei vaizdo įraše iš restorano (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys. Įvertinęs šiuos įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota kaip vagystė įsibraunant į patalpą pagal BK 178 str. 2 d.

Kaltinamųjų A. L., V. N., E. S., A. V., D. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamųjų D. K., D. L., A. L., V. N., A. P., D. R., E. S., A. V., P. Z. ir D. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje.

Spręsdamas dėl kaltinamiesiems skirtinų bausmių rūšies ir dydžio teismas įvertina tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė būdami nepilnamečiais, taigi teismas atsižvelgia tiek į BK 54 str. įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, tiek į BK 91 str. įtvirtintus bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus. Taip pat teismas įvertina kiekvieno iš kaltinamųjų vaidmenį padarant jiems inkriminuotus nusikaltimus.

Kaltinamasis E. K., būdamas nepilnametis, padarė 2 nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d. ir nusikaltimus, numatytus BK 180 str. 1 d., nusikaltimai tyčiniai, baigti, priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas taip pat atsižvelgia į E. K. charakterizuojančias aplinkybes: jau po šioje byloje nurodytų nusikaltimų padarymo teistas 8 kartus, baustas administracine tvarka, (duomenys neskelbtini) mokyklos pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas kaip turintis tiek neigiamų (linkęs pažeidinėti drausmę, greitai supykstantis, neadekvačiai reaguojantis į pastabas) tiek teigiamų (geras lankomumas, individualiai bendraujant mandagus, paslaugus) savybių, Sodros duomenimis iki 2018-09-10 dirbo (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą.

Įvertinęs E. K. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad jam skirtinos BK 178 str. 2 d. ir 180 str. 1 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis nustatytinas mažesnis už vidutinį. Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 str. 1, 4 d. tvarka, jas iš dalies sudedant.

E. K. yra jauno amžiaus, šioje byloje nagrinėtą nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, šioje byloje nurodytų nusikalstamų veikų padarymo metu dar buvo neteistas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. vadovaujantis BK 92 str. E. K. atidėjus paskirtos bausmės vykdymą bei paskiriant E. K. BK 82 str. 5 d. numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, paskiriant jam įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kaltinamasis D. K., būdamas nepilnametis, padarė vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d. ir vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d., nusikaltimai tyčiniai, baigti. Teismas taip pat atsižvelgia į D. K. charakterizuojančias aplinkybes: jau po šioje byloje nurodytų nusikaltimų padarymo teistas 13 kartų (už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, administracine tvarka baustas, gydytas VšĮ Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikoje, tačiau 2016 m. sausio 26 d. specialisto išvadoje Nr. 104MS-15/2016 nurodyta, kad nėra objektyvių medicininių duomenų, kad D. K. būtų sirgęs ar sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu, jam diagnozuoti kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, žymesnės esminės įtakos jo sugebėjimui suvokti savo veiksmų esmę bei valdyti savo veiksmus neturėjo ir neturi. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga.

Įvertinęs D. K. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis iki jam už ankstesnius teistumus paskirtos laisvės atėmimo bausmės savo gyvenimo būdo nekeitė, tinkamų išvadų nedarė, todėl jam skirtinos BK 178 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis nustatytinas mažesnis už vidutinį. Skiriant bausmes atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl jo atžvilgiu galėjo būti atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir taikomos BK 64¹ str. nuostatos, kuriomis vadovaujantis skiriama bausmė būtų sumažinta trečdaliu. Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 str. 1, 4 d. tvarka, jas iš dalies sudedant.

D. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kaltinamasis D. L., būdamas nepilnametis, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d., nusikaltimas tyčinis, baigtas. Teismas taip pat atsižvelgia Į D. L. charakterizuojančias aplinkybes: jau po šioje byloje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo teistas 11 kartų (taip pat ir už vagystes, be to, ir už sunkų ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, viešosios tvarkos pažeidimus, svetimo turto sunaikinimą) šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, baustas administracine tvarka. Jo padarytos nusikalstamos veikos bei jų kiekis leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis nusikaltimus darė sistemingai, iki kitais teismo nuosprendžiais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo savo gyvenimo būdo nekeitė.

Įvertinęs D. L. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad jam skirtina BK 178 str. 1 d. numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis už vidutinį. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą.

Kaltinamajam D. L. šioje byloje kardomųjų priemonių nebuvo paskirta.

Kaltinamasis A. L., būdamas nepilnametis, padarė vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., nusikaltimas tyčinis, baigtas. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamąjį A. L. charakterizuojančias aplinkybes: jau po šioje byloje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo teistas 8 kartus (už analogiškas nusikalstamas veikas), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, baustas administracine tvarka. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos bei jų kiekis leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis BK 178 str. 2 d. numatytus nusikaltimus darė sistemingai, iki kitais teismo nuosprendžiais paskirto realaus laisvės atėmimo reikiamų išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nepakeitė.

Įvertinęs A. L. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad jam skirtina BK 178 str. 2 d. numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis už vidutinį. Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl jo atžvilgiu galėjo būti atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir taikomos BK 64¹ str. nuostatos, kuriomis vadovaujantis skiriama bausmė būtų sumažinta trečdaliu.

A. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kaltinamasis V. N., būdamas nepilnametis padarė 2 tyčinius apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d., nusikaltimai baigti. Teismas taip pat atsižvelgia į V. N. charakterizuojančias aplinkybes: jau po šioje byloje nurodytų nusikalstamų veikų padarymo teistas 7 kartus (taip pat už nusikalstamas veikas nuosavybei), baustas administracine tvarka, šiuo metu dirbantis (duomenys neskelbtini).

Įvertinęs V. N. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad jam skirtinos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laivės atėmimo bausmės, kurių dydis nustatytinas mažesnis, negu vidutinis. Skiriant bausmes atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl jo atžvilgiu galėjo būti atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir taikomos BK 64¹ str. nuostatos, kuriomis vadovaujantis skiriama bausmė būtų sumažinta trečdaliu. Paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., jas iš dalies sudedant.

V. N. yra jauno amžiaus, šioje byloje nagrinėtas nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, savo kaltę pripažino, gailėjosi. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. vadovaujantis BK 92 str. V. N. atidėjus paskirtos bausmės vykdymą bei paskiriant V. N. BK 82 str. 5 d. numatytą auklėjamojo poveikio priemonę –elgesio apribojimą, paskiriant įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kaltinamajam V. N. šioje byloje kardomųjų priemonių nebuvo paskirta.

Kaltinamasis A. P., būdamas nepilnametis, padarė 1 tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d. ir 2 tyčinius apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d., nusikaltimai baigti. Teismas taip pat atsižvelgia į A. P. charakterizuojančias aplinkybes: jau po šioje byloje nurodytų nusikalstamų veikų padarymo teistas 5 kartus, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, taip pat ir už nesunkų sveikatos sutrikdymą, baustas administracine tvarka, (duomenys neskelbtini) mokyklos pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas kaip turintis ir teigiamų (nekonfliktiškas, draugiškas, kalbantis individualiai gali būti atviras, nuoširdus) ir neigiamų (prastas lankomumas ir elgesys per pamokas, necenzūrinių žodžių vartojimas), Sodros duomenimis šiuo metu nedirbantis.

Įvertinęs A. P. atsakomybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad jam skirtinos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis nustatytinas mažesnis, negu vidutinis. Paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., jas iš dalies sudedant.

A. P. yra jauno amžiaus, šioje byloje nagrinėtas nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, iki jų padarymo būdamas neteistas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. vadovaujantis BK 92 str. A. P. atidėjus paskirtos bausmės vykdymą bei paskiriant A. P. BK 82 str. 5 d. numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, paskiriant įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kaltinamojo A. P. atžvilgiu yra priimtas ir šiuo metu neįsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nuosprendis, todėl šiuo nuosprendžiu A. P. paskirta bausmė su minėtu nuosprendžiu nebendrintina.

Kaltinamajam A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kaltinamasis D. R., būdamas nepilnametis padarė 2 nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d., ir vieną nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., nusikaltimai priskiriami prie apysunkių, tyčiniai, baigti. Teismas taip pat atsižvelgia į D. R. charakterizuojančias aplinkybes: po šioje byloje nurodytų nusikalstamų veikų padarymo teistas vieną kartą, už BK 178 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymą, baustas administracine tvarka, (duomenys neskelbtini) progimnazijos pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas daugiausia teigiamai, gerai dirbantis, geranoriškas, draugiškas, taip pat (duomenys neskelbtini) pateiktame rašte nurodyta, kad D. R. yra (duomenys neskelbtini) narys, pasižymintis aukštu sportiniu intelektu, atsakingumu, patikimumu, darbštumu ir disciplinuotumu.

Įvertinęs D. R. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad jam už BK 178 str. 2 d. numatytų nusikaltimų padarymą skirtinos sankcijoje numatytos arešto bausmės, kurių dydis nustatytinas mažesnis, negu vidutinis, skirtinas už nusikaltimo padarymą, o už BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis už sankcijos vidurkį. Paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., jas iš dalies sudedant, vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. a) p. p., vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir skirtina subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nuosprendžiu D. R. paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, taikant dalinį bausmių sudėjimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 d. 1 p. b) p. p., dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir paskiriant D. R. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

D. R. yra nepilnametis, teistas vieną kartą, iki nusikalstamos veikos padarymo teistas nebuvo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. vadovaujantis BK 92 str. D. R. atidėjus paskirtos bausmės vykdymą bei paskiriant D. R. BK 82 str. 5 d. numatytą auklėjamojo poveikio priemonę –elgesio apribojimą, paskiriant įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

D. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kaltinamasis E. S., būdamas nepilnametis, padarė vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., nusikaltimas tyčinis, baigtas. Teismas taip pat atsižvelgia Į E. S. charakterizuojančias aplinkybes: po šioje byloje nurodytų nusikalstamų veikų padarymo teistas vieną kartą, už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, administracine tvarka baustas.

Įvertinęs E. S. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai E. S. atžvilgiu bus pasiekti jam skiriant BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, paskiriant jam įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Nustatant bausmės dydį atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl jo atžvilgiu galėjo būti atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir taikomos BK 64¹ str. nuostatos, kuriomis vadovaujantis bausmė būtų mažinama trečdaliu.

E. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kaltinamasis D. V., būdamas nepilnametis padarė iš viso 15 nusikaltimų, numatytų BK 178 str. 1 d. (2 veikos), 178 str. 2 d. (7 veikos) ir 180 str. 1 d. (6 veikos). Didesnė dalis nusikaltimų priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimai baigti, tyčiniai. Teismas taip pat atsižvelgia į D. V. charakterizuojančias aplinkybes: jau po šioje byloje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo jis buvo teisiamas net 14 kartų, taip pat ir už plėšimus, kvalifikuotas ir paprastas vagystes, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę. Visos jo padarytos nusikalstamos veikos padarytos nuosavybei, siekiant asmeninės naudos, o pačių nusikalstamų veikų pobūdis ir kiekis leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog jų darymas buvo tapęs tam tikru kaltinamojo gyvenimo būdu, kurio jis nekeitė ir reikiamų išvadų nepadarė iki kol jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Įvertinęs D. V. padarytų nusikalstamų veikų kiekį, pobūdį, pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad jam už BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir 180 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymą skirtinos jų sankcijoje numatytos laivės atėmimo bausmės, mažesnės už sankcijos vidurkį.

Paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., taikant dalinį bausmių sudėjimą.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo D. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laiką nuo 2015 m. vasario 26 d. iki 2015 m. vasario 27d. (2 dienos), jas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms.

D. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Kaltinamasis A. V., būdamas nepilnametis, padarė vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., nusikaltimas tyčinis, baigtas. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamąjį A. V. charakterizuojančias aplinkybes: jau po šioje byloje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo teistas 5 kartus (taip pat už nusikalstamas veikas nuosavybei), jo atžvilgiu taip pat yra priimtas neįsiteisėjęs 2018 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendis, kuriuo jam paskirta 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, baustas administracine tvarka, nuo 2012-03-14 gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje du kartus, diagnozė – kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, kiti mokymosi sugebėjimų raidos sutrikimai, tačiau 2016-07-14 specialisto išvadoje Nr. 89TPK-389/2016 nurodyta, kad nėra duomenų, kad A. V. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo.

Įvertinęs A. V. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad jam skirtina BK 178 str. 2 d. numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis už vidutinį. Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl jo atžvilgiu galėjo būti atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir taikomos BK 64¹ str. nuostatos, kuriomis vadovaujantis skiriama bausmė būtų sumažinta trečdaliu.

Kaltinamojo atžvilgiu yra priimtas ir šiuo metu neįsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendis, todėl šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmė su minėtu nuosprendžiu nebendrintina.

A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kaltinamasis P. Z., būdamas nepilnametis, padarė vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., nusikaltimas tyčinis, baigtas. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamąjį P. Z. charakterizuojančias aplinkybes: jau po šioje byloje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo teistas 2 kartus, vieną kartą už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, baustas administracine tvarka, Sodros duomenimis šiuo metu dirbantis (duomenys neskelbtini), gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikoje, diagnozė – lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimai, kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, idiopatinė židininė epilepsija, tačiau 2016-03-08 specialisto išvadoje Nr. 104MS-47/2016 nurodyta, kad P. Z. diagnozuoti kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai bei lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo žymesnės (esminės) įtakos jo sugebėjimui suvokti savo veiksmų esmę bei valdyti savo veiksmus neturėjo ir neturi.

Įvertinęs P. Z. charakterizuojančias aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartimi P. Z. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista 90 parų areštu, todėl teismas daro išvadą, kad švelnesnėmis bausmėmis P. Z. atžvilgiu bausmės tikslų pasiekti nepavyko, todėl už BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis už sankcijos vidurkį.

P. Z. yra jauno amžiaus, šioje byloje nagrinėtas nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, iki jų padarymo būdamas neteistas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. vadovaujantis BK 92 str. P. Z. atidėjus paskirtos bausmės vykdymą bei paskiriant P. Z. BK 82 str. 5 d. numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, paskiriant įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

P. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kaltinamųjų E. K., D. K., A. L., V. N. ir D. V. atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. N1-2295-486/2018, todėl kaltinamiesiems šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės su kitais nuosprendžiais nebendrinamos.

Dėl pareikštų civilinių ieškinių

Byloje UAB „R.“ pareiškė 87,70 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, kurią sudaro 57,70 Eur grynųjų pinigų, kurie buvo 2015-02-09 pavogti iš UAB „R.“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), kasos aparato, bei sugadinto kasos aparato stalčiaus vertė – 30 Eur (2 t., b. l. 7).

Nukentėjusysis I. Ž. pareiškė 153 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, kurią sudaro 2015-01-22 iš jo nepilnamečio sūnaus E. Ž. pagrobtų daiktų vertė – I. Ž. priklausančio mobilaus ryšio telefonas „LG L70“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 132 Eur vertės, kuris buvo dėkle, 5 Eur vertės, su atminties kortele, 10 Eur vertės, bei kepurės, 6 Eur vertės. Bendra pagrobtų daiktų vertė – 153 Eur (2 t., b. l. 48). Teismo posėdyje I. Ž. pareikšto civilinio ieškinio atsisakė, todėl procesas dėl jo civilinio ieškinio nutrauktinas.

Nukentėjusysis L. J. pareiškė 35 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, kurią sudaro 2015-02-19 iš jo nepilnamečio sūnaus M. J. pagrobtų daiktų vertė – mobiliojo ryšio telefono „HTC ONE“ originalaus dėklo „HTC“, 30 Eur vertės, bei telefono aparate buvusios įdėtos „TELE 2 PILDYK“ SIM kortelės, 5 Eur vertės. Bendra pagrobtų daiktų vertė – 35 Eur. Pats telefono aparatas nukentėjusiajam grąžintas nesugadintas (2 t., b. l. 79).

Nukentėjusioji O. J. pareiškė 44 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, kurią sudaro mobiliojo ryšio telefono „SAMSUNG“, IMEI (duomenys neskelbtini), kuris buvo 2015-02-18 pagrobtas iš jos nepilnametės dukros K. J. ir nukentėjusiajai grąžintas sudaužytu ekranu, remonto kaina – 44 Eur. Nukentėjusioji byloje pateikė šios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį kvitą (2 t., b. l. 103-104).

Nukentėjusioji J. J. pareiškė 267,7 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, kurią sudaro 2015-02-22 iš jos nepilnamečio sūnaus T. J. pagrobtų daiktų vertė – mobiliojo ryšio telefono „LG L90“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 246,2 Eur vertės, telefone buvusios atminties kortelės 2 GB, 15 Eur vertės, bei telefono dėklo, 6,5 Eur vertės. Bendra pagrobtų daiktų vertė – 267,7 Eur. Nukentėjusioji byloje pateikė 2014-09-28 telefono pirkimo sutarties kopiją, kurioje nurodyta telefono „LG OPTIMUS L90“, IMEI (duomenys neskelbtini), įrangos vertė – 698 Lt (202,15 Eur), įrangos pardavimo kaina – 149 Lt (43,15 Eur), bei šių kainų skirtumas 429 Lt (124,25 Eur). Pažymėtina, kad pateiktoje sutarties kopijoje nurodyta mobiliojo ryšio telefono vertė nesutampa su nukentėjusiosios J. J. civiliniame ieškinyje nurodyta verte (246,2 Eur), todėl laikytina laikytina, kad telefono vertė yra 202,15 eurų (2 t., b. l. 146-147).

Nukentėjusioji G. Z. pareiškė 192 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, kurią sudaro 2015-02-25 iš jos nepilnamečio sūnaus P. Z. pagrobtų daiktų vertė – mobiliojo ryšio telefono Samsung, IMEI (duomenys neskelbtini), 188 Eur vertės, kartu su SIM kortele, 3 Eur vertės. Bendra pagrobtų daiktų vertė – 192 Eur (3 t., b. l. 45, 47).

Nukentėjusioji J. Š. pareiškė 833 Eur civilinį ieškinį dėl 533 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos. Turtinę žalą sudaro 2015-04-19 iš jos nepilnamečio sūnaus G. Š. pagrobtų daiktų vertė – mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy Note 3 N9005“, IMEI (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės, kuriame buvo atminties kortelė 8 GB, 13 Eur vertės, bei telefono dėklo, 20 Eur vertės. Bendra pagrobtų daiktų vertė 533 Eur. 300 Eur neturtinė žala motyvuojama tuo, kad ji su sūnumi patyrė stresą, sūnus buvo išsigandęs, iki šiol slepia savo telefoną, be to, ji turėjo išmokėti telefono vertę lizingo bendrovei (4 t., b. l. 117).

Nukentėjusioji M. M. pareiškė 494 Eur civilinį ieškinį dėl 194 Eur turtinės žalos ir 300 Eur neturtinės žalos. Turtinę žalą sudaro 2015-05-04 pagrobtų jai priklausančių daiktų vertė – pagrobtoje ir vėliau grąžintoje piniginėje buvusių 160 Eur grynųjų pinigų, jos vardu išduotos asmens tapatybės kortelės, kurią reikėjo keisti, 19 Eur vertės, bei jos vardu išduoto studento pažymėjimo, kurį reikėjo keisti, 15 Eur vertės. Bendra pagrobtų ir negrąžintų daiktų vertė – 194 Eur. 300 Eur neturtinė žala motyvuojama tuo, kad įvykio dieną buvo sutrikdytas jos darbas, ji bandė ieškoti apylinkėse savo daiktų, paskui važinėjo jų atsiimti, taip pat patyrė stresą dėl tokių lankytojų veiksmų (4 t., b. l. 155).

Nukentėjusioji O. J. pareiškė 221 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, kurią sudaro 2015-05-16 iš jos pagrobtų daiktų vertė – piniginės, 10 Eur vertės, kurioje buvo 160 Eur grynųjų pinigų, jos vardu išduota asmens tapatybės kortelė, 9 Eur vertės, jos vairuotojo pažymėjimas, 14 Eur vertės, automobilio „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos pažymėjimas, 11 Eur vertės, jos vardu išduota „Swedbank“ mokėjimo kortelė, 2 Eur vertės, jos vardu išduota „SEB“ mokėjimo kortelė, 9 Eur vertės, parduotuvės „IKI“ nuolaidų kortelė, 2 Eur vertės, „Ačiū“ nuolaidų kortelė, 2 Eur vertės bei parduotuvės „Norfa“ nuolaidų kortelė, 2 Eur vertės. Bendra pagrobtų daiktų vertė – 221 Eur (5 t., b. l. 60-61). Teismo posėdyje O. J. pareikšto ieškinio atsisakė, nes žalą jai atlygino draudimo bendrovė, todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 str.).

Nukentėjusysis A. Z. pareiškė 150 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, kurią sudaro 2015-05-18 iš jo pagrobtų daiktų vertė – piniginės, 30 Eur vertės, kurioje buvo 120 Eur grynųjų pinigų. Bendra pagrobtų daiktų vertė – 150 Eur (5 t., b. l. 91).

Nukentėjusioji I. P. pareiškė 40 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, kurią sudaro 2015-06-08 iš jos pagrobtų daiktų vertė – pagrobtoje ir vėliau grąžintoje piniginėje buvusių 30 Eur grynųjų pinigų, jos vardu išduotos „Swedbank“ mokėjimo kortelės, 5 Eur vertės bei „Vilniečio“ kortelės, 5 Eur vertės. Bendra pagrobtų daiktų vertė – 40 Eur (5 t., b. l. 120-121).

UAB „M. L. “ pareiškė 290 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, kurią sudaro 2015-09-01 iš (duomenys neskelbtini) restorano, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobti 290 Eur grynųjų pinigų (6 t., b. l. 33).

Teismas daro išvadą, kad civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo pagrįsti į bylą pateiktais dokumentais bei civilinių ieškovų atstovų paaiškinimais, taip pat įrodyti kitais byloje surinktais įrodymais, todėl tenkintini pilnai ir priteistini atlyginti iš kaltinamųjų jų padarytų nusikalstamų veikų ribose, taip pat taikant jų solidariąją atsakomybę.

Nukentėjusiosios J. Š. civilinis ieškinys dalyje dėl 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl tenkintinas ir priteistinas atlyginti iš kaltinamųjų. Nukentėjusiosios M. M. 300 eurų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pagrindžiančius patirtus išgyvenimus (į teismo posėdį nukentėjusioji neatvyko ir paaiškinimų nepateikė), mažintinas iki 100 eurų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (vagystė iš UAB „R.“), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso180 str. 1 d. (I. K. ir A. S. plėšimas), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. (T. J. ir A. B. plėšimas), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. (G. Š. plėšimas), ir skirti jam 1( vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (vagystė iš viešbučio (duomenys neskelbtini)), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant E. K. būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti darbą ar mokslą bei neišvykti iš savo gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, žinios.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. (A. J. plėšimas), ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. (vagystė iš M. M.), ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. (vagystė iš M. M.) ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 ir 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirta 3 (trejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirti D. L. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, ją skiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į paskirtą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius bei pagal minėtą nuosprendį atliktą bausmės dalį.

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (vagystė iš UAB „M. L. “) ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

V. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (vagystė iš A. Z.) ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (vagystė iš I. P.) ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti V. N. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant V. N. būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti darbą ar mokslą bei neišvykti iš savo gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, žinios.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. (E. Ž. plėšimas) ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (vagystė iš UAB „R.“) ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (vagystė iš UAB „G.“) ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti A. P. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant A. P. būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, bei neišvykti iš savo gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, žinios.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (O. J. turto vagystė) ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. (M. J. plėšimas) ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (vagystė iš UAB „M. L. “) ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 d. 1 p. a) p. p., vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir paskirti D. R. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 ir 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nuosprendžiu D. R. paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, taikant dalinį bausmių sudėjimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 d. 1 p. b) p. p., dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir paskirti D. R. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant D. R. būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti darbą arba mokslą, bei neišvykti iš savo gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, žinios.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į paskirtą bausmę įskaityti D. R. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

D. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

E. S. pripažinti kaltu padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (vagystė iš UAB „R.“) ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu bei tęsti darbą ar mokslą.

E. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. (E. Ž. plėšimas), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (UAB „R.“ turto vagystė) ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (O. J. turto vagystė) ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. (M. J. plėšimas) ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. (I. K. ir A. S. plėšimas) ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. (T. J. ir A. B. plėšimas) ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. (P. Z. plėšimas) ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. (G. Š. plėšimas) ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. (M. M. turto vagystė) ir skirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (UAB „G.“ turto vagystė) ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. (O. J. turto vagystė) ir skirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (A. Z. turto vagystė) ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (I. P. turto vagystė) ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (vagystė iš viešbučio (duomenys neskelbtini)) ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (vagystė iš UAB „M. L. “) ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti D. V. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, ją skiriant atlikti pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo D. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. vasario 26 d. iki 2015 m. vasario 27d. (2 dienas), jas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms.

Kaltinamajam D. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (A. Z. turto vagystė). ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

P. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. (P. Z. plėšimas) ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant P. Z. būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti darbą arba mokslą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, bei neišvykti iš savo gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, žinios.

P. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su 5 daktiloskopinėmis plokštelėmis, paimtomis 2015-05-07 įvykio vietos apžiūros metu UAB „G.“ picerijoje adresu (duomenys neskelbtini); voką su reklaminiu bukletu, paimtu 2015-05-07 įvykio vietos apžiūros metu UAB „G.“ picerijoje adresu (duomenys neskelbtini), voką su 6 daktiloskopinėmis plokštelėmis su rankų pėdsakais, paimtomis 2015-09-01 įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini) bei voką su kaltinamojo D. V. daktiloskopine kortele, patalpintus saugojimui į Vilniaus AVPK saugojimo kamerą (5 t., b. l. 34-35) – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

2015-02-21 pas R. R., gim. (duomenys neskelbtini) rastą ir paimtą sulankstomą peiliuką patalpintą saugojimui į Vilniaus AVPK saugojimo kamerą (3 t., b. l. 9-10), sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. V., E. K., A. P. ir E. S. 87,70 Eur UAB „R.“ turtinei žalai atlyginti.

Procesą dėl nukentėjusiojo I. Ž. civilinio ieškinio nutraukti.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. V. ir D. R. 35 Eur nukentėjusiojo L. J. patirtai turtinei žalai atlyginti.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. V. ir D. R. 44 Eur nukentėjusiosios O. J. patirtai turtinei žalai atlyginti.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. V. ir E. K. 223,65 Eur nukentėjusiosios J. J. patirtai turtinei žalai atlyginti.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. V. ir P. Z. 191 Eur nukentėjusiosios G. Z. patirtai turtinei žalai atlyginti.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. V. ir E. K. 533 Eur nukentėjusiosios J. Š. patirtai turtinei žalai atlyginti ir 300 Eur nukentėjusiosios J. Š. patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. V., D. K. ir D. L. 194 Eur nukentėjusiosios M. M. patirtai turtinei žalai atlyginti ir 100 Eur nukentėjusiosios M. M. patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Procesą dėl nukentėjusiosios O. J. civilinio ieškinio nutraukti.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. V., V. N. ir A. V. 150 Eur nukentėjusiojo A. Z. patirtai turtinei žalai atlyginti.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. V. ir V. N. 40 Eur nukentėjusiosios I. P. patirtai turtinei žalai atlyginti.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. V., D. R. ir A. L. 290 Eur UAB „M. L. “ patirtai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.