- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-05-02
- Bylos Nr.
- A2.1.-301-825/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-07666-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Pažeidėjas
- A. R.
- Advokatai
- Jūratė Kelpšaitė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. R., jo atstovei advokatei Jūratei Kelpšaitei, institucijos, surašiusios protokolą, atstovui T. D., išnagrinėjęs A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) direktorius, nesiėmė visų veiksmų ir neužtikrino, kad L. K. jo vadovaujamoje įmonėje būtų leidžiama dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka: pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jo priėmimą į darbą ir pasirašius su juo darbo sutartį, t. y. leido nelegaliai dirbti. L. K. nuo 2012-10-08 iki 2012-11-14 (duomenys neskelbtini) dirbo apdailininku, dėl darbo sąlygų buvo sutaręs su A. R., kad dirbs apdailininku statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini), 8 valandas per dieną, 5 dienas per savaitę, ir gaus 1500 eurų per mėnesį atlyginimą. Šiais veiksmais (duomenys neskelbtini) direktorius A. R. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 str., 98 str. 1 d. 1, 2 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d.
Šalies argumentai
A. R. nurodė, kad kaltu neprisipažįsta. L. K. matė. Jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur buvo išnuomota gyvenamoji vieta. Norėjo įsidarbinti. Paskambino iš Lietuvos, norėjo įsidarbinti. Sutarė, kai jis atvažiuos į vietą, aptars darbo sąlygas. Kalbėjo telefonu, kad dirbs apdailininko darbus. Atlyginimą gaus už dienas, kiek laiko dirbs. Kiek mokės neaptarė. Pasiūlė jam atvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Kas turėjo apmokėti kelionę nekalbėjo. Labai retai būna, kad nepriimtų į darbą. Jis atvažiavo spalio 6 dieną. Pokalbis vyko (duomenys neskelbtini), bute, kuris išnuomotas darbuotojams. Buvo prižadėjęs atsivežti darbo įrankius, dokumentus, bet atvažiavęs nieko nepateikė. Prie įdarbinant nori matyti dokumentus, kad kažką dirbęs, kažką daręs. Tai gali būti diplomas, ar dokumentai pas ką dirbęs, gali būti rekomendacija, kad turi kažkokią darbo patirtį. Jis nieko nepateikė. Leido per savaitgalį susirinkti dokumentus. Po savaitgalio nieko nepateikė. Nebuvo pokalbio apie konkretų atlyginimą. Jo nepriėmė į darbą ir išsiskirstė. Daugiau jo nematė. Adresu (duomenys neskelbtini) dirbo E. P. ir E. K.. Nebandė kaip dirba K..
Liudytoja V. P. paaiškino, kad L. K. kreipėsi dėl galimai nelegalaus darbo (duomenys neskelbtini). Iš L. K. pareiškimo nustatė, kad jis nuo 2012-10-08 iki 2012-11-04 dirbo. Buvo apklaustas direktorius.
Liudytojas L. K. paaiškino, kad spalio mėnesį internete rado skelbimą. Skelbimas buvo (duomenys neskelbtini) tinklalapyje. Paskambino savaitę prieš išvykstant. Atsiliepė A., jis pasakė, kad kuo greičiau reikalingi darbininkai (duomenys neskelbtini) ir važiuos ne vienas. Reikalavimas buvo turėti įrankius, ypatingai sakė reikia pjaustyklių. Pokalbio metu buvo kalbėta kuo dirbs. Sutarė, kad dirbs apdailininku, (duomenys neskelbtini). Buvo sutarta, kad atlyginimas bus apie 1500 eurų per mėnesį. Reikalavimai buvo turėti įrankius ir atvykti savo transportu. Keistai nuskambėjo, kad bus reikalingas kažkoks laikotarpis įsitvirtinimui. Buvo pasakyta prisistatyti kuo greičiau. Adresą atsiuntė A., asmeniškai į telefoną. Jokių rekomendacijų nebuvo reikalaujama. Atvykęs į vietą pasakė A., kad yra kvalifikuotas darbininkas. Važiavo keturi asmenys. Važiavo savo transportu, kartu važiavo iš Panevėžio E. K.. Atvažiavus susitiko su A. R.. Susitikime buvo visi keturi atvykę iš Lietuvos asmenys, tai T. ir M.. Buvo pasakyta, kad 1500 eurų ir plius už šeštadienius, darbo yra daug. Apgyvendino. Apie dokumentų forminimą kalbos nevyko. Apgyvendino prie viešbučio, kažkokiame priestate. Nuvažiavo šeštadienį visi keturi į objektą, tai buvo keturių kambarių butas, netoli (duomenys neskelbtini). Pirmadienį turėjo pradėti dirbti ir dirbo. Dirbo visi keturi, T., M., E. ir jis. Pirmą dieną objekte buvo 3 - 4 valandas. Padėjo vonią išnešti, atjungė tualetui vamzdyną, išgriovė sienelę, kurią turėjo padaryti naują. Atvykus A. giminaičiui E., jis pasakė, kad paima į kitą objektą atlikti apdailos darbus. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ten špakliavo sienas, apie 80 kvadratų. Sudėjo bute plaukiojantį parketą, pertvarą padarė kambaryje, kitą virtuvėje. Špakliavo apie dvi savaites. Nuvažiavo į vietą ir nedarbina. (duomenys neskelbtini) kalba buvo tik apie atlygį, išeina valandinis atlyginimas. Atvažiuodavo žmogus, kontroliuodavo, atveždavo medžiagas. Suprato, kad atlyginimas priklausys nuo valandų. Konkrečiai nebuvo nieko kalbama. Dirbo visą mėnesį, nuo spalio 6 iki lapkričio gal 8 dienos, tiksliai negali pasakyti. Po paskutinio pasikalbėjimo, kai gavo 700 eurų, paklausė kur likę pinigai. Reikia pasižiūrėti, kad ir į kreipimąsi į darbo inspekciją (duomenys neskelbtini). Dirbo iki 2012 m. lapkričio 14 d.
Liudytojas E. K. paaiškino, kad L. K. pažįsta, kartu su juo važiavo į (duomenys neskelbtini), derėtis dėl darbo. Iš Lietuvos išvažiavo spalio 4 dieną. Spalio 5 dieną buvo (duomenys neskelbtini). Internete buvo radęs skelbimą. Darbas (duomenys neskelbtini). Sutarė dėl darbo ir atlyginimo. Atvykęs į vietą turėjo pateikti dokumentus, kad tikrai dirbęs statybose, tai darbo sutartis, darbo pažymėjimus. Šiais laikais sunku darbą rasti, bet darbdavys, nematęs darbuotojo irgi negali nuspręsti. Nebuvo garantuotas, kad atvažiavęs turės darbą. Pirmą kartą, kai susitiko su darbdaviu, nurodė kur gyvens. Dokumentus pateikė spalio 5 dieną ir iki spalio 8 dienos laukė ar priims. Dirbti pradėjo spalio 24 dieną. Ar K. sutarė dėl darbo nežino, nes derino asmeniškai. Pradžioje, atvykus, K. gyveno kartu. Gal savaitę gyveno kartu, paskui susirado draugą rusą, jis išgerdavo ir kažkur kitur gyveno. Nei karto nematė K. objektuose dirbančio.
Liudytojas M. K. paaiškino, kad L. K. pažįsta, 2012 m. spalio mėnesį gyveno kartu (duomenys neskelbtini). K. ten gyveno apie savaitę laiko. Nuvyko dirbti, o K. kokiu tikslu ten gyveno nežino. Jis važiavo darbo ieškoti. Nežino ką jis kalbėjo su darbdaviu. K. gyveno apie savaitę laiko. Ką jis veikė, nesidomėjo. Dirbti pradėjo nuo spalio 24 dienos. Atvyko spalio 5 dieną. Nuo spalio 5 iki spalio 24 dienos laukė, kol darbdavys sutvarkys įdarbinimo dokumentus. Nematė L. K. dirbančio. L. K. buvo atėjęs į darbo vietą pažiūrėti ką dirba. Jis nedirbo.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. nurodoma, kad nelegaliu laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties, ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 3 d. suformuluota įsakmi taisyklė, nustatanti, kad darbdaviui yra draudžiama leisti dirbti darbuotojui, jei su juo darbo sutartis nėra sudaryta raštu arba darbo sutartis nėra pasirašyta darbdavio, arba jo įgalioto asmens, arba darbo sutartis nėra pasirašyta darbuotojo; darbo sutartis nėra registruota darbo sutarčių registravimo žurnale.
Motyvuojamoji dalis
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).
Bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė, kad L. K. būtų dirbęs (duomenys neskelbtini). Liudytojai E. K. ir M. K. nurodė, kad jie kartu su L. K. nurodomu laikotarpiu vyko į (duomenys neskelbtini) ir tenai buvo. Bet dėl darbo jie nurodė, kad dokumentus darbdaviui pateikė spalio 5 dieną ir iki spalio 8 dienos laukė ar priims. Dirbti pradėjo spalio 24 dieną. Visą laikotarpį jie nedirbo darbo sutarties nesudarę. Todėl ir L. K. negalėjo būti išskirtas iš šių asmenų ir todėl , priešingai jo teiginiams, negalėjo dirbti. Priešingai L. K. ir institucijos, surašiusios protokolą, atstovo teiginiams byloje pateiktos nuotraukos (b. l. 22 – 25) nėra informatyvios ir iš jų negalima teigti, kad L. K. dirbo (duomenys neskelbtini). Priešingai, vienintelėje nuotraukoje, kur matosi asmuo (b. l. 23), L. K. panašus į asmenį atėjusį pas pažįstamus, kas patvirtinama liudytojų E. K. ir M. K. paaiškinimais, negu dirbančio žmogaus. Pateiktais byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis (b. l. 10, 11), (duomenys neskelbtini) darbo sutarčių registravimo dokumentais (b. l. 15 – 21), L. K. (duomenys neskelbtini) nedirbo. Pateiktas dokumentas (b. l. 14) patvirtina, kad L. K. buvo (duomenys neskelbtini). Skelbimas (b. l. 67) apie galimybę dirbti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nepatvirtina aplinkybės, kad L. K. dirbo (duomenys neskelbtini).
Teismas atmeta A. R. advokatės Jūratės Kelpšaitės teiginius, kad šis klausimas dėl nelegalaus darbo A. R. atžvilgiu jau yra išspręstas (duomenys neskelbtini) ir neturėjo būti sprendžiamas dėl identiško atvejo, nes būtų pažeistos tarptautinė teisės normos.
Tarybos pamatinio sprendimo 2009/948/TVR 2009 m. lapkričio 30 d. dėl jurisdikcijos įgyvendinimo kolizijų baudžiamuosiuose procesuose prevencijos ir sprendimo (šaltinis http://europa.eu/eu-law/legislation/index_lt.htm) 3 punkte nurodoma, kad šiame pamatiniame sprendime numatytomis priemonėmis turėtų būti siekiama užkirsti kelią atvejams, kai to paties asmens atžvilgiu dėl tų pačių bylos aplinkybių vyksta paralelūs baudžiamieji procesai skirtingose valstybėse narėse, dėl ko gali būti priimti galutiniai sprendimai dėl proceso baigties dviejose ar daugiau valstybių narių. Todėl šiuo pamatiniu sprendimu siekiama užkirsti kelią ne bis in idem principo pažeidimams, kaip nustatyta Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo [2] 54 straipsnyje ir kaip išaiškino Europos Bendrijų Teisingumo Teismas. Bet 9 punkte nurodoma, kad siekdamos konsensuso dėl bet kurio veiksmingo sprendimo, kurio tikslas – išvengti dviejose ar daugiau valstybių narių vykstančių paralelių procesų neigiamų padarinių, kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į tai, kad kiekvienas atvejis yra specifinis ir kad turėtų būti atsižvelgta į visas bylos aplinkybes ir esmę. T. y. pirmiausia turi būti nustatyta, ar tyrimai vyksta dėl to paties asmens, dėl tų pačių bylos aplinkybių.
Šiuo atveju pagal pateiktą (duomenys neskelbtini) Respublikos darbo, užimtumo, profesinio rengimo ir socialinio bendradarbiavimo ministerijos raštą (b. l. 45 – 49) akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos darbo inspektorius patikrinimą atliko statybos objekte, bet jame nenurodoma, kad patikrinimas buvo atliekamas pagal L. K. pareiškimą, t. y. dėl jo nelegalaus darbo (duomenys neskelbtini). Šis (duomenys neskelbtini) Respublikos darbo, užimtumo, profesinio rengimo ir socialinio bendradarbiavimo ministerijos raštas yra tik konstatavimas, kad 2012 m. lapkričio 9 d. buvo atliktas patikrinimas statybos objekte, ir kas jame rasta.
Teismas, vertina, kad A. R. kaltė dėl L. K. nelegalaus darbo (duomenys neskelbtini) nėra įrodyta neginčijamais įrodymais. Nekonstatavus, jog nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyvieji požymiai įrodyti, teismas vadovaujasi principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) ir sprendžia, kad nėra pagrindo A. R. veiką dėl L. K. nelegalaus darbo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį.
Kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 str., 250 str. 1 d. 1 p., 272 str., 284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 292 str. 2 d., 293 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.1-301-825/2013 nutraukti.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.