Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. U. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro 2014 m. gegužės 20 d. nutarimu panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato tyrėjos 2014 m. balandžio 15 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) L. U. pareiškimo pagrindu pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate 2014 m. birželio 13 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-00821-14 J. K. ir D. J. pareiškimų pagrindu pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje. Abu ikiteisminiai tyrimai Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2014 m. spalio 24 d. nutarimu sujungti.

Ikiteisminis tyrimo metu tirtos tokios aplinkybės, kad G. P., laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 27 d. iki 2014 m. balandžio 9 d. patalpindama internete galimai melagingą skelbimą apie vaikiškų prekių pardavimą bei bankiniu pavedimu gaudama piniginį užmokesti į savo (duomenys neskelbtini) sąskaitą už neva parduodamus vaikiškus daiktus, savo naudai įgijo svetimą L. U. turtą - 650 Lt, D. J. turtą – 350 Lt ir J. K. turtą – 640 Lt.

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės 2014 m. lapkričio 21 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, konstatavus, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalies požymių. Aukštesnysis prokuroras ir Panevėžio miesto apylinkės teismas šį nutarimą paliko nepakeistą, argumentuojant tuo, kad šiame ikiteisminiame tyrime nukentėjusiomis pripažintų L. U., J. K. ir D. J. teisė gintis civilinio proceso tvarka nėra esmingai pasunkinta, t. y. joms yra žinomi G. P. duomenys, banko sąskaitos numeris, o byloje nėra nustatyta, kad pastaroji tyčia būtų sudariusi situaciją, kuri neleistų nukentėjusioms civilinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistų teisių arba toks pažeistų teisų gynimo būdas būtų tiek apsunkintas, kad iš esmės taptų neįmanomas. Pažymint, kad iškilęs ginčas tarp nukentėjusiųjų ir G. P. turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

L. U. nesutikdama su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartimi, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės vyriausiosios prokurorės ir Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimais prašo šiuos procesinius sprendimus panaikinti ir grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui atlikti bei patraukti G. P. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas šiuo atveju buvo atliktas nevisapusiškai ir neišsamiai, apsiribojant G. P. pateiktomis versijomis, kurios iš esmės prieštaravo byloje surinktiems duomenims. Neatsižvelgta į tai, kad nukentėjusiajai atlikus išankstinius apmokėjimus G. P. prekių neišsiuntė, nes tai paneigė neva jos nurodytos firmos autobuso vairuotojas. Pažymi, kad jokių duomenų, kad ji būtų gražinusi apgaule pasisavintus pinigus, išskyrus jos pačios žodžius, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta. Be to, mano, kad šiuo atveju turėjo būti atsižvelgta ir į tai, kad nusikalstama veika truko pakankamai ilgą laikotarpį ir iš nukentėjusiųjų išviliojami pinigai buvo pagrindinis G. P. pragyvenimo šaltinis. Ji pati pripažino, kad slapstėsi nuo pavedimus padariusių asmenų – juos užblokuodama „Facebook“ paskyroje ir neatsakydama į telefonų skambučius. Atkreipia dėmesį, kad ji kaip nukentėjusioji apskritai pareigūnų nebuvo apklausta ir negalėjo išsakyti savo pozicijos šiuo klausimu, tarp jos ir G. P. nebuvo atlikta akistata. Prokurorė nutraukdama ikiteisminį tyrimą pripažino, kad G. P. veiksmuose yra nusikaltimo sudėtis, tačiau nesiėmė jokių priemonių, kad būtų apginti nukentėjusiųjų asmenų interesai, išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos, tinkamai nustatytas jas padaręs asmuo ir kad šis asmuo būtų teisingai nubaustas. Nesutinka, kad tarp jos ir G. P. kilęs ginčas gali būti išspręstas civilinio proceso tvarka, teigia, kad tiek prokurorės vienašališkai priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, tiek Apylinkės teismo nutarimas, kuriuo netenkintas jos prašymas atnaujinti ikiteisminį tyrimą yra nepagrįsti bei neteisėti.

Skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos L. U. skundo argumentus, teismui pateiktą bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, prokurorės ir aukštesniojo prokuroro nutarimus, konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai pažeisti nebuvo, tyrimas nutrauktas esant įstatyme numatytam pagrindui, o pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai, minėtuose sprendimuose padarytų išvadų nepaneigia. Tiek skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, tiek prokurorų nutarimuose išdėstyti pagrįsti, išsamūs ikiteisminio tyrimo nutraukimo argumentai, su kuriais sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai ir visapusiškai, tyrimo metu buvo atlikti būtini procesiniai veiksmai analizuojant ir vertinant įrodymus bei aplinkybes, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, imtasi visų galimų priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis bei ištirti L. U. skunde nurodomas aplinkybes.

Siekiant patvirtinti ar paneigti L. U. pareiškime nurodytas aplinkybes, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, apklaustos ir nukentėjusiomis bei civilinėmis ieškovėmis pripažintos L. U. (1 t., b.l. 30-34), J. K. (1 t., b.l. 102-103, 144-148) ir D. J. (1 t., b.l. 98-101,108-113), liudytoju apklaustas autobuso vairuotoju dirbantis A. B. (1 t., b.l. 97), įteikus pranešimą apie įtarimą įtariamąja apklausta G. P. ( 2 t., b.l. 25, 28-29, 31, 34-36), atlikta nukentėjusiosios L. U. telefone esančios SMS žinutės apžiūra (1 t. b.l. 37), taip pat asmens parodymo pagal jo nuotrauką atpažinimas (2 t., b.l. 44-46), prie ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungti duomenys: apie nukentėjusiųjų nurodytos banko sąskaitos priklausomybę G. P., G. P. banko sąskaitos išrašai (1 t., b.l. 42-50, 181-192), nukentėjusiųjų pateikti susirašinėjimo internetinėje erdvėje su G. P. įrašai (1 t., b.l. 115-137, 149-161), pavedimų atliktų iš nukentėjusiųjų sąskaitų į G. P. sąskaitą išrašai (1 t., b.l. 138-142,163-165) ir pavedimų atliktų iš G. P. į nukentėjusiosios J. K. sąskaitą (1t., b.l. 167, 2 t., b.l. 48) ir į D. J. sąskaitą išrašai (2 t., b.l. 37-38), Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma (2 t., b.l. 40-41) bei atlikti kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai.

Skundo argumentai, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas skubotai, neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių, yra nemotyvuotas ir deklaratyvus. Ikiteisminio tyrimo uždaviniai yra greitai ir išsamiai nustatyti visas reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatyti tą veiką galimai padariusį asmenį ir kt. Išanalizavęs visą, skundą nagrinėjančiam teismui, pateiktą medžiagą, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų apimtys bei intensyvumas rodo, kad buvo imtasi įmanomų priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis bei ištirti pareiškėjos nurodytas aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji nurodė, kad pagal internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt patalpintą G. P. skelbimą su pastarąja susitarė dėl vaikiškų prekių įsigijimo, pervedė į jos sąskaitą pinigus. 2014 m. vasario mėnesį užsakytas prekes – du batutus - gavo ir jas atsiėmė atvažiavus iš Panevėžio miesto tarpmiestiniam autobusui. Po kurio laiko, t.y. 2014 m. kovo mėnesį, ji su G. P. vėl susitarė dėl prekių, t.y. batuto, įsigijimo ir G. P. nurodymu per du kartus, t.y. 2014 m. kovo 14 d. ir kovo 31 d. pervedė į G. P. sąskaitą 650 Lt. Tačiau G. P. ėmė vengti bendravimo, negražino nei pinigų, nei prekių (1 t., b.l. 31). Byloje esantys banko vietinio mokėjimo nurodymai patvirtina, kad L. U. per du kartus pervedė nurodytą pinigų sumą į G. P. sąskaitą (1 t., b.l. 35-36). G. P. banko sąskaitos išrašai taip pat patvirtina pinigų gavimo faktą (1 t., b.l. 43-44). Nukentėjusioji D. J. apklausos metu nurodė, kad iš G. P. pagal skelbimą internetinėje www.skelbiu.lt pirko keletą vaikiškų prekių, dalis buvo jai atsiųsta, tačiau sumokėjus avansą, t.y. 300 Lt už 2 baseinus G. P. vis žadėjo šias prekes atsiųsti, tačiau to nepadarė ir pinigų apklausos dienai negražino. Be to, ėmė vengti bendravimo, ištrynė ją iš draugų savo socialinėje paskyroje „Facebook“ per kurią bendravo iki tol ir į telefono skambučius nebeatsakinėjo (1 t., b.l. 108-109), D. J. banko pavedimų kopijos patvirtina, kad ji pervedinėjo pinigus į G. P. sąskaitas (1 t., b.l. 138-142), nukentėjusioji J. K. taip pat patvirtino, kad su G. P. susisiekė pamačiusi jas dominančias vaikams skirtas prekes internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt, nors iš G. P. užsisakė sūpynes, batutą su dviem čiuožyklomis, baseiną, tačiau per kelis kartus į G. P. sąskaitą pervedus 640 Lt, ką patvirtina ir banko pavedimo kopijos (1 t., b.l. 163-165) jokių prekių ji negavo. Nukentėjusioji nurodė, kad G. P. kurį laiko su ja bendravo, vis žadėdavo, kad prekes išsiųs, vėliau teisinosi vaiko ligomis ar problemomis su tiekėju, tačiau nei pinigų, nei prekių ji taip ir nesulaukė (1 t., b.l. 144-145).

Apklausiama įtariamąja G. P. nurodė, kad ji prekiaudavo vaikams skirtomis prekėmis internetu. Nurodė, kad 2014 m. kovo mėnesį su ja susisiekė L. U., kuri norėjo pirkti du batutus. Neturint prekės vietoje, L. U. sutiko laukti, kol batutas bus atvežtas iš užsienio ir pervedė 150 Lt avansą. G. P. pažymėjo, kad visada pirkėjų paprašydavo pervesti avansą, kad turėtų kuo susimokėti vyriškiui vežančiam prekes iš užsienio. Batutas buvo gautas po dviejų savaičių ir perduotas autobuso vairuotojui, kad šis prekę atiduotų jį nusipirkusiai L. U.. G. P. nurodė, kad L. U. būdama stotyje ir nesulaukusi prekės ją telefonu išplūdo, tačiau vėliau susiradusi autobuso vairuotoją, kuriam buvo perduotas batutas jį pasiėmė. Dar po kurio laiko L. U. vėl kreipėsi į ją ir įsigijo dar vieną batutą. Trečiąjį batutą ji tokiu pat būdu, t.y. per autobuso vairuotoją išsiuntė L. U. ir nesulaukusi jokio skambučio suprato, kad pastaroji batutą gavo. Tačiau po kelių dienų paskambinusi L. U. nurodė, kad siuntos nėra gavusi. Tarp jų įvykusio konflikto pasekoje ji nebenorėjo turėti su L. U. jokių reikalų, tačiau po policijos pareigūnės skambučio, sutiko, grąžinti pinigus, t.y. 650 Lt už neva negautą batutą L. U.. Pripažino, kad panaši situacija buvo ir su D. J., t. y, kad pastaroji jai buvo pervedusi pinigus, tačiau dėl nesusikalbėjimų ji prekės, o konkrečiau baseino nepardavė, nes nenorėjo patirti nuostolių dėl sutartos mažesnės nei reali kainos, todėl D. J. užblokavo paskyroje facebook. Vėliau paaiškino, kad D. J. už pervestą 300 Lt avansą įsigijo kitas prekes, bet po to vis vien reikalavo baseinų už mažesnę nei ji gali parduoti kainą, o galiausiai 2014 m. lapkričio 6 d. ji pati grąžino 300 Lt D. J.. Dėl J. K. pripažino, kad išsiuntė ne sutarto modelio prekę – vaikiškas sūpuokles, o dėl užsisakyto baseino, nors ir pervedė 350 Lt, bet jo neišsiuntė, nes gavo iš užsienio brokuotą ir nustojo bendrauti. Nurodė, kad 2014 m. spalio 10 d. J. K. pervedė dalį pinigų, t.y. 290 Lt, o likusių pinigų šiai dienai ji neturi (2 t., b.l. 34-36). Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantis banko mokėjimo išrašas patvirtina, kad iš G. P. sąskaitos į D. J. sąskaitą 2014 m. lapkričio 6 d. buvo pervesti 300 Lt (2 t., b.l. 37-38), o 2014 m. spalio 10 d. 350 Lt buvo pervesta J. K. (2 t., b.l. 38).

Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su nukentėjusiosios pozicija, kad išvadą dėl nusikalstamos veikos G. P. veiksmuose nebuvimo, gali padaryti tik teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės. Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad ikiteisminio tyrimo metu vienintelis baudžiamojo proceso subjektas – prokuroras – turi teisę nuspręsti, ar byloje esančių duomenų pakanka tvirtinti, kad konkrečią nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, padarė konkretus asmuo, ir, tuo remdamasis, surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą teismui arba, esant bent vienam iš BPK 212 str. nurodytų pagrindų, nutraukti ikiteisminį tyrimą, taip pat ikiteisminį tyrimą sustabdyti (BPK 3¹ str.). Ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas, nagrinėdami skundus, turi įvertinti ikiteisminio tyrimo išsamumą, esant būtinybei, nurodyti tyrimo trūkumus ir jų ištaisymo būdus ir tik po to daryti išvadą dėl tyrimo nutraukimo pagrįstumo, tačiau teismas negali įpareigoti prokurorą atlikti konkrečius procesinius veiksmus, taip pat nurodyti, kaip vertint surinktus duomenis, nes prokuroro statusas leidžia bei BPK įpareigoja prokurorą surinktus byloje duomenis vertinti savarankiškai, nepriklausomai ir būtent prokuroro kompetencijoje yra ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam, įskaitant ir procesinių veiksmų parinkimą, taip pat sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tyrimo užbaigimo ir kt.

Skunde nurodomos aplinkybės ir aukščiau aptarti ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia daryti išvadą apie civilinę pareiškėjos ir G. P. konflikto prigimtį, taigi iš esmės ginčas kilo netinkamai vykdomos tarp L. U. (šiuo nagrinėjamu atveju) ir G. P. sudarytos žodinės pirkimo pardavimo sutarties ir su tuo susijusiomis pasekmėmis. Nors pareiškėjos tvirtinimu G. P. veiksmai jos atžvilgiu buvo paremti apgaule siekiant įgyti jos turtą – pinigus, nepersiunčiant sutartų prekių, už kurias ji buvo pervedusi prašomas sumas, t.y. įtikinant, kad sudaryta sutartis bus įvykdyta, t.y. prekės pasieks pareiškėją, nors neva iš anksto žinojo, kad prekės nebus perduotos pareiškėjai, tačiau byloje tokie duomenys nenustatyti. Nukentėjusioji pati pripažino, kad iš G. P. jau buvo įgijusi prekių ir tai, kad į pastarąją pareiškėja kreipėsi ir kitus kartus tik patvirtina, kad sudaryti sandoriai ją tenkino, todėl sutiktina su prokuroro nuomone, kad ir tolimesni tarp jų susiklostę santykiai patenka į civilinės teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių sritį.

Šiame kontekste pažymėtina, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Atkreipiamas dėmesys, jog baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. Net ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

Vertinant skunde dėstomą situaciją būtina pažymėti, kad tiek pirkėjo, tiek pardavėjo teisių gynimo principus ir būdus nustato civilinės teisės normos, todėl esant tokiai situacijai, jei asmuo mano, kad buvo pažeisti pirkėjo ir pardavėjo sutartiniai santykiai dėl prekių įsigijimo dėl jo manymu vienos ar kitos šalies pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo turi teisę kreiptis teisminės gynybos. Būtent CK 1.2 straipsnis įtvirtina visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principą, kuris įgyvendinamas civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad civilinį ieškinį pareiškęs ieškovas, remdamasis CK 1.138 straipsniu, nustatančiu civilinių teisių gynimo būdus, gali reikalauti ne tik išieškoti iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), bet ir užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams, atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį. Nagrinėjamoje byloje neabejotinų ir neginčijamų duomenų, kad G. P. sąmoningai būtų sudariusi situaciją, užkertančią kelią nukentėjusiajai L. U. savo pažeistas teises atkurti civilinių teisinių priemonių pagalba arba tas teises ženkliai apsunkinant, nenustatyta. Apygardos teismas pritaria Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės ir aukštesniojo prokuroro bei skundžiamą nutartį priėmusio Panevėžio miesto apylinkės teismo išvadai, kad pareiškėjos galimybės apginti savo teises civilinio proceso tvarka nėra apsunkintos.

Teismas pažymi, kad vien formalūs ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti teiginiai apie tariamai nusikalstamus veiksmus ar argumentai, kad konfliktiniai santykiai tęsiasi jau pakankamai ilgą laikotarpį nėra pagrindas ikiteisminio tyrimo atnaujinimui.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokio pobūdžio ginčas, kuomet viena iš sutarties šalių nevykdo sutarties įsipareigojimų, nėra baudžiamosios teisenos objektas ir negali būti pagrindas tęsti baudžiamąjį persekiojimą, todėl atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas tinkamai ir objektyviai, pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus tyrimui duomenis, o byloje nenustačius duomenų dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, priimtas pagrįstas procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Esant tokioms aplinkybėms, naikinti skundžiamą ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. U. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkes teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį.

Nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.