- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-10-21
- Bylos Nr.
- A2.9.-13314-865/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-12693-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Pažeidėjas
- E. J.
- Advokatai
- Jūratė Juodienė
- Kategorijos
- 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiama asmeniui, jo gynėjai advokatei Jūratei Juodienei,
išnagrinėjusi E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015-01-24, apie 11.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), palikęs mažamečius vaikus: D. J. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), D. J. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), vienus Lietuvoje išvažiavo į Norvegiją dirbti niekam neįforminęs vaikų globos, t.y. palikdamas mažamečius vaikus be tėvo ir globėjo, tokiu būdu rizikuodamas savo vaikų saugumu ir sveikata ar net gyvybe.
Teismo posėdyje E. J. nepripažino savo kaltės, parodė, jog išvyko tąkart į Norvegiją porai dienų sutvarkyti savo reikalų, buvo susisiekta su vaikų teiių tarnyba ir pranešta, kad turi išvykti porai dienų. Paprašė, kad būtų nustatyta jo mamos globa. Jie atsakė, kad tokiam trumpam laikotarpiui niekas globos nenustatys. Pasakė, kad užtenka, kad informavo ir gali laisvai išvykti tik, kad būtų kam tinkamai prižiūrėti vaikus. Sausio 24 d. išvyko, grįžo po 3 dienų. Vaikus tuo metu prižiūrėjo močiutė, jo mama.
Dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tai, Žadeikienę atėjo kaip liudytoja, per jėgą įėjo į namus. Jam paskambino sūnus ir pasakė, kad atėjo ši moteris. Ji pasakė, kad yra teismo vaikų atstovė. Mama suprato, kad Ž. yra iš vaikų teisių tarnybos. Pasakė jis mamai, kad nežino kas ji, jokių dokumentų nėra gavęs ir tegul ji išeina. Mama paprašė jos išeiti, ji visą laiką filmavo ir nenorėjo išeiti. Jis visą tą laiką kalbėjosi su mama ir sūnumi, moteris nenorėjo išeiti, buvo panika, o senelis tuo metu piktnaudžiavo tą situaciją. Į Norvegiją reikėjo išvažiuoti dėl darbo, Lietuvoje rasti darbo jam nepavykdavo. Kai jo motinai buvo nustatyta globa, išvažinėjo dažniau, tačiau visada pranešdavo vaikų teisių tarnybai. Dėl 2015-09-16 nutarties tai buvo Norvegijoje, įvyko konfliktas tarp sūnaus ir mamos, jie susiginčijo, jis jos neklausė. Mama tą diena buvo išgėrusi, nes kaimynas padėjo ūkyje ir mama ji pavaišino ir išėjo, kad tą dieną išgėrė. Prašė sūnaus nesiginčyti su močiute. Tada jis paskambino dukrytės krikšto mamai ir susitarė, kad kelias dienas vaikai pabus pas juos. Krikštamotė paėmė vaikus ir jo mamai nieko nepasakė. Paskambinus krikštamotei ji atsakė, kad vaikai pas ją ir, kad jo mama nieko apie tai nežino. Pasakė, kad „Pamokys ją“. Paskui paskambino policijai ir pasakė, kad jo mama mušė sūnų. Iki sausio 24 d. kai išvyko, mama nevartodavo alkoholio. Kad mama buvo išgėrusi sausio 24 d. tai jam naujiena, jis iš karto paskambino į vaikų teisių tarnybą ir pranešė, kad grįžta į Lietuvą. Vaikų teisių tarnyba man apie šitą įvyki nieko nepranešė. Grįžęs uošvis neleido pasikalbėti su vaikais. Mama po Svetlanos mirties dažnai atvažiuodavo į jų namus. Prieš išvykdamas 2015-01-24 kreipėsi į darželio auklėtojas, supažindino su mama, mokykloje supažindino su mokytojais.
Teismo posėdyje liudytoja D. M. parodė, jog 2015-09-24 jos sūnus išvažiavo neilgam laikui, sutvarkyti dokumentus. Jis skrido su lėktuvu. Važiavo atrodo vienas. Vaikai liko su ja, dukra (duomenys neskelbtini) ir sūnus (duomenys neskelbtini) metų. Jie gyven (duomenys neskelbtini). Mergaitę vesdavo į darželį, berniukas eidavo į mokyklą. Nuo lapkričio mėn. gyveno pas sūnų. Nuo vasario mėn. tapo vaikų globėja savo noru.
Teismo posėdyje liudytoja R. R. parodė, jog asmuo nėra susijęs su ja giminystės santykiais. Jai matytas, jų tarnyba sprendė klausimą dėl vaikų interesų, laikinosios globos klausimus. 2014-07 jų institucija sužinojo, kad vaikai yra likę be tėvų priežiūros. Vaikams buvo nustatyta laikinoji globa su seneliu. Rugpjūčio mėnesį tėvas grįžo į mamos laidotuves, informavo, kad nori rūpintis vaikais, tačiau nurodė, kad trumpam turi išvykti į Norvegiją dėl darbinių klausimų. Skyrius įvertino tėvo galimybės, jo teistumus, baustumus, vaikus gražino tėvo globai. Sausio mėnesį E. J. paskambino į skyrių ir nurodė, kad trumpam laikui nori išvykti į Norvegija ir prašė, kaip laikiną globėją paskirti jo mamą. Jis informavo, kad išvyksta greitai, buvo supažindintas su tvarka, kad šis klausimas sprendžiamas per 30 kalendorinių dienų. Jis paliko vaikus mamos priežiūrai ir išvyko į Norvegiją. Žino, kad dėl to kilo ginčas, vasario mėnesį tėvas kreipėsi su prašymu nustatyti laikiną globą vieneriems metams jo mamai. Skyrius nustatė laikiną globą su močiute. Jos nuomone, ginčas kilo dėl tarpusavio santykių. Senelis iš mamos pusės. Kai šie asmenys prižiūrėjo vaikus, jiems žinoma, kad dėl senelio nekilo jokių nusiskundimų. Kilo problema dėl E. J. mamos. Jie duomenų neturėjo, kad sausio 24 d. buvo grėsmė likti su močiute. Negali įvardinti po kiek laiko konkrečiai grįžo tėvas, jie to fakto nenustato. E. J. norėdamas pasikonsultuoti dėl vaikų į skyrių skambina pakankamai dažnai. Jokių skundų daugiau nebuvo. Negali patvirtinti, tačiau jos žiniomis, į policiją kreipėsi vaikų senelis.
Teismo posėdyje liudytoja I. Ž.. Parodė, jog nėra susijusi su šiuo žmogumi. Žino, kad jis yra jos buvusios darbuotojos sutuoktinis. Tą dieną jie atėjo su vaiku seneliu. Prie durų stovėjo vaikai ir močiutė. Juos įsileido, kai nurodėm, dėl ko atėjo. Dar kartą močiutės buvo paklausti, kodėl atvyko. Įvyko aiškinimasis, ji pasakė, kad yra nutartis, kad senelis gali matytis su vaikas kas antrą savaitgalį. Močiutė nurodė, kad nieko apie tai nežino, ir paprašė anūko, kad paskambinti tėvui. E. J. nurodė, kad jis nieko nežino, turi išsiaiškinti pas advokatę. Ji vėliau paskambino. Senelis norėjo, kad ir ji pamatytų vaikus. Visa situacija iki S. mirties nebuvo graži. Kaip ir konfliktų kažkokių nebuvo. Mano, kad E. buvo apleidęs vaikus ir žmoną. Dėl to senelis jautė nuoskaudą. Vaikais rūpinosi vaikų mamos brolis. Mano, tėvas galėjo daugiau laiko praleisti su vaikais. Senelis galvojo, kad vaikai bus nesaugūs su šeima. Vasario 24 d. D. labai džiaugėsi senelio atėjimu, D. nebuvo draugiškai nusiteikęs. Paklausė, ar gali pasikalbėti su juo. Ji mano, kad tėvo nebuvo šalia, kai jie gyveno kartu, senelio namuose. Jai buvo keista, kodėl vaikas yra pakeitęs nuomonę. Vaikas atsisakė kalbėtis su ja. D. labai džiaugėsi, jai parodė katiną, nurodė, kad nori į svečius pas senelius. Močiutė buvo su vaikais namie. Močiutė buvo namuose, buvo šiek šiek po 11 valandos, nieko negali pasakyti apie močiutę, kokia buvo jos būklė.
Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Atsakomybė pagal šį straipsnį galima tėvams tik tuo atveju, kai jie tyčia nepanaudoja tėvų valdžios ar sąmoningai nieko neveikia vaikų interesais (pvz., vaikais nesirūpina, palieka vaikus be priežiūros, visiškai vaikų neauklėja). Vaiko interesais pagal Vaiko teisių konvenciją, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą pripažįstama vaiko teisė turėti tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, būti apsaugotam nuo žiauraus elgesio, fizinio ir psichologinio smurto. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje yra reglamentuotos tėvams tenkančios teisės ir pareigos, o būtent teisė bei tuo pačiu ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškais, dorais žmonėmis.
Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų negalima daryti išvados, jog E. J. netinkamai panaudojo tėvo valdžią ar nesirūpino vaikais. Kaip matyti, po vaikų mamos mirties giminės tarpusavyje konfliktavo, buvo likę įvairių nuoskaudų. Asmuo protokole minimu laiku buvo išvykęs į Norvegiją trumpam, tai įrodo ir liudytojos R. R. parodymai ir medicininė pažyma. Vaikus buvo palikęs su savo motina. Nepaneigta išvada, jog E. J. nežinojo, jog jo motina kartais išgeria. Tačiau tokių aplinkybių 2015 m. sausio 24 d. nenustatyta. Vaiko teisių tarnyba nenustatė aplinkybių, jog būtų kilęs pavojus vaikams. Į policiją su skundu kreipėsi ne vaiko teisių institucija, o senelis iš vaikų motinos pusės. Taigi, atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo byla prieš E. J. nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 straipsniais, teismas,-
nutaria:
nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą prieš E. J. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.