Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos oro uostai“ ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei aviacijos kompanijai „AVIABALTIKA“ dėl žemės sklypo atlaisvinimo, uždraudimo jame vykdyti veiklą priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį kaip neteismingą atsisakytina priimti

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Civilinio proceso kodekso normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Kiekvienu atveju teismas ex officio privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį, t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 26 straipsnis nustato bendrąją rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos teismų sistemos viduje taisyklę – visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose.

Nagrinėjamu atveju ieškinys yra pareikštas dėl uždraudimo žemės sklype vykdyti veiklą ir dėl įpareigojimo atlaisvinti žemės sklypą. Ieškinyje nurodoma, kad tarp šalių buvo susiklostę žemės nuomos santykiai, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybei pripažinus, jog atsakovės veikla Kauno oro uosto apsaugos zonoje nebegalima ir kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, todėl nuomos sutartis nebegalėjo būti pratęsta ir pasibaigė suėjus nustatytam terminui. Pasibaigus nuomos sutarčiai, atsakovė nebeturi jokių teisių į anksčiau jai nuomotą valstybinę žemę (nuomos, servituto ar kt.). Atsižvelgus į tai, kad ant nuomoto žemės sklypo stovi atsakovei priklausantys statiniai, atsakovei ne tik uždraustina naudotis žemės sklypu, bet ir ji įpareigotina pašalinti savo statinius bei sutvarkyti valstybinį žemės sklypą.

Sprendžiant klausimą, kuriam iš bendrosios kompetencijos teismų teisminga byla pagal CPK įtvirtintas taisykles, svarbu nustatyti reiškiamų reikalavimų pobūdį, t. y. ar reiškiami turtinio ar neturinio pobūdžio reikalavimai. Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu, o neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma, jais paprastai laikytini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011).

Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo klausimu yra suformavęs taisyklę – jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-770-1120/2022).

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, nors reiškiami reikalavimai yra susiję su turtu, tačiau, patenkinus ieškovės reikalavimus, jai neatsiranda turtinio pobūdžio padarinių. Tai reiškia, kad šioje byloje yra pareikšti neturtinio pobūdžio reikalavimai, o tokios bylos pagal CPK normas yra teismingos apylinkių teismams.

Pažymėtina, kad ir pati ieškovė ieškinyje nurodo, kad šis ginčas yra neturtinis, todėl už pareikštą ieškinį atitinkamai sumokėjo 110 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5 dalis).

CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.

Atsižvelgus į tai, kad šioje byloje pareikštas neturtinio pobūdžio reikalavimas, darytina išvada, kad tokia byla neteisminga apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl ieškinį priimti atsisakytina, išaiškinant ieškovei, kad su šiuo ieškiniu ji turi teisę kreiptis į apylinkės teismą pagal atsakovės buveinės vietą – į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 27 straipsniu, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 290 – 291 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos oro uostai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei aviacijos kompanijai „AVIABALTIKA“ dėl žemės sklypo atlaisvinimo, uždraudimo jame vykdyti veiklą kaip neteismingą Kauno apygardos teismui ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutarties kopiją per EPP išsiųsti ieškovės atstovui.

Ši nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.