Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2017-08-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-163-1065/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-08-25
Bylos Nr.
1-163-1065/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13402-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Jurevičienė
Kaltinamasis
G. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-163-1065/2017 m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13402-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.2.4.4.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 25 d.Pakruojis
Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Jurevičienė,

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirba, augina vaikus, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji G. L. 2017 m. kovo 19 d., apie 0.30 val., Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), S. P. gyvenamajame name, konflikto metu, sudavė vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajai A. P. į veido sritį ir ją pastūmė, nukentėjusiajai nugriuvus ant grindų, rankomis ir kojomis sudavė jai nenustatytą skaičių smūgių į galvos sritį, nukentėjusiajai atsikėlus ir išbėgus į lauką, sudavė jai vieną smūgį kumščiu į veidą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai A. P. padarydama nosies kaulų lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios G. L. kaltė, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

G. L., apklausta įtariamąja, kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. kovo 19d. vakare, tikslios valandos nežino, jau buvo vėlu ir tamsu, ji su savo drauge V. A. ir broliu E. L., nuėjo pas S. P. į namus, nes ten buvo jos mamos sugyventinis J. P.. Nuėję rado J. P., A. P. (buvusi J. žmona). Jie buvo virtuvėje. S. ir R. P. miegojo kitame kambaryje, o jų sūnus P. P. taip pat buvo kitame kambaryje. Virtuvėje buvo ji, V. A., J. ir A. P., jos brolis E. L.. Ji pradėjo kalbėti su J., aiškinosi, kodėl jis „daro izdivalkes iš jos mamos“. J. paaiškino, kad jis su jos mama S. L. susipyko. A. P. kišosi į jų pokalbį. Jai pasakė, kad „A., aš ne su tavimi kalbu“, tačiau ši neklausė, lindo prie jos. Ji ją atstūmė, ši puolė ant jos ir delnu trenkė į veidą. Ją stūmė ant lovos, ji nukrito, o atsistojusi vėl puolė. Tada stūmė ją „rimčiau“, tuomet ji nukrito ant žemės. Kokioje pozoje ji nukrito, nepamena, nes neįsidėmėjo. Jai gulint nesudavė nei vieno smūgio. Apie penkis smūgius rankomis sudavė A. stovinčiai. A. atsikėlė nuo žemės, tada ji griebė kibirą, apipylė vandeniu ir trenkė kibiru. Jai skaudėjo, bėgo kraujas ir šiai dienai taip pat yra mėlynė. Jų konfliktas tuo baigėsi. V. A. ją išstūmė pro duris, o J. su A. išbėgo į lauką. Brolis E. visą tą laiką buvo kartu su ja, jis nenusivijo P., nei vieno smūgio A. nesudavė. Ji nusišluostė kraują, ir visi išsiskirstė, ji parėjo namo. E. grįžo taip pat į namus pas mamą, o V. A. į savo namus. Ji galėjo suduoti smūgius, kurie galėjo sulaužyti nosį, dėl įvykusio konflikto labai gailisi.

Papildydama savo parodymus, duotus įtariamojo apklausos metu nurodė, kad A. P., 2017 m. kovo 19 d. trenkdama jai kibiru sulaužė nosį, dėl savo sužalojimo kreipėsi į medikus. Kuomet jai buvo suduota kibiru, jai nosį skaudėjo, labai bėgo kraujas, tačiau negalvojo, kad padarytas toks sužalojimas. 2017 m. kovo 21 d. kreipėsi į medikus, kurie diagnozavo nosies lūžį. Papildydama savo ankstesnius parodymus, nurodo, kad po konflikto su A. P. S. P. namuose, visi išbėgo į lauką. Ji išėjo paskutinė ir nubėgo paskui J. P. ir A. P., link J. P. motinos namų. Pamatė, kad J. P. nuėjo belsti į langą ir nuo S. P. pasišalino. Ji pribėgo prie A. P. ir jai trenkė vieną kartą per veidą, ši atsitrenkė į sieną. Ar ji nugriuvo, nematė, nes pajutusi, kad ateina J. P., bėgo į šalį. Pasivijo E. su V. ir jie išsiskirstėme po namus. Apie tai nesakė pirminės apklausos metu, nes manė, kad prisipažinus apie tai, kad jai trenkė dar ir pasivijusi, apsunkins situaciją. Labai gailisi dėl to, kad A. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

nukentėjusioji A. P. parodė, kad 2017 m. kovo 17 d., apie 15.30 val., ji nuvyko į svečius pas buvusio vyro brolį S. P., gyv. (duomenys neskelbtini). Ten vartojo alkoholį, 2017 m. kovo 18 d. buvo atėjęs jos buvęs vyras J. P.. Po vidurnakčio į S. P. namus įsiveržė G. L., kuri J. P. pradėjo priekaištauti, kodėl šis neina nakvoti pas jos mamą S. L.. G. L., besiaiškindama santykius, tampė J. P.. Ji daug kartų G. L. liepė J. P. netampyti, o kai ši jos nepaklausė, tuomet G. L. trenkė jai ranka į veidą, po to ji nugriuvo ant žemės. Juto, kad jai rankomis ir kojomis buvo suduodami smūgiai į galvą, kiek smūgių buvo, pasakyti negali. Galvoja, kad nosis jai buvo sulaužyta būtent po vieno iš tų smūgių, nes vienu metu burnoje pajuto kraujo skonį, o palietusi nosį ranka matė kraują. Kai atsikėlė, V. A. išstūmė ją lauk. Abu su J. P. nubėgo prie jo tėvų namo belstis ir prašytis pagalbos. Prie namo pamatė į akis šviečiančią šviesą ir pajuto smūgį į veidą, kas vyko po to, neprisimena. Kas jai sudavė smūgį į veidą lauke, nurodyti negali. Po medikų apžiūros jai buvo diagnozuotas nosikaulių lūžimas. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 9-12, 34, 36-37, 39-41, 108-110);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 395/2017(04), kurioje nurodyta, kad A. P. padarytas sužalojimas – nosies kaulų lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, jis galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu, nėra būdingas griuviminei traumai, kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (b. l. 22-23);

liudytoja V. A. parodė, kad 2017 m. kovo 18 d. vakare ji, draugė G. L. ir jos brolis E. L. buvo nuėję pas (duomenys neskelbtini). gyventoją S. P. į namus. G. L. ten ėjo pasikalbėti su savo patėviu J. P.. S. P. namuose jie rado J. P. ir jo buvusią žmoną A. P., jie abu buvo išgėrę. G. L. pradėjo kalbėtis su J. P., į jų pokalbį įsikišo A. P.. G. L. ir A. P. susistumdė, A. P. buvo nukritusi ant lovos, atsistojusi puolė G. L.. Po to A. P. buvo nugriuvusi ant žemės, ją gynė J. P.. Kuriuo metu G. L. sudavė A. P., ji nematė, matė, kaip A. P. švaistėsi kibiru ir G. L. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Ji A. P. išstūmė per duris, į lauką išėjo ir J. P.. Ji, G. L. ir E. L. pabuvo viduje kol G. L. vandeniu apsiplovė kruviną nosį, po to išėjo į lauką. E. L. buvo kartu su ja, o ar nuo jų buvo atsiskyrusi G. L. neprisimena. Jeigu ji ir buvo atsiskyrusi, tai labai trumpam. Po to visi trys parėjo į G. L. ir E. L. motinos namus. E. L. turi psichinę negalią, todėl gali būti, kad nurodo netikslias įvykio aplinkybes (b. l. 43-44, 47-49);

nepilnametis liudytojas E. L. parodė, kad tiksliai datos nurodyti negali, kartu su seserimi G. L. ir jos drauge V. buvo nuėję į namus pas S. P., kurio namuose buvo J. ir A. P.. Virtuvėje kilo konfliktas, susipyko sesuo G. ir A. P.. Matė, kad sesei buvo prakirsta nosis, ar buvo sužalota A. P. nematė. Iš S. P. namų jis išėjo kartu su seserimi G. ir jos drauge V., jis ir V. nuėjo ant kelio, o G. dar buvo išėjusi ieškoti A. P.. G. jie laukė gal apie pusvalandį ar trumpiau. Grįžusi ji nesakė, ar buvo A. P. suradusi. Po to jie visi trys grįžo į namus pas mamą. Žibintuvėlio jis neturėjo, nematė, kad po S. P. kiemą būtų kas vaikščiojęs pasišviesdamas žibintuvėliu (b. l. 51-52, 54-55);

liudytoja R. J. parodė, kad pas juos svečiuose buvo J. P. ir A. P.. Visi vartojo alkoholį. Ji su vyru S. P. nuėjo miegoti, A. P. ir J. P. liko virtuvėje. Bemiegant išgirdo triukšmą virtuvėje. Nuėjusi pažiūrėti pamatė, kad G. L. stumdosi su A. P., viena kitai sudavė kumščiais. Kiek smūgių kuri kuriai sudavė, pasakyti negali, nes neskaičiavo. Matė, kaip A. P. paėmė kibirą su vandeniu ir trenkė kibiru G. į veidą. G. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Kartu su G. buvusi V. A. išstūmė A. P. per duris. E. L. ji viduje nematė. J. P. išėjo, paskutinė išėjo G.. Visus išleidusi ji užsirakino duris ir apsitvarkiusi virtuvę ėjo miegoti (b. l. 57-58);

liudytojas J. P. parodė, kad datos neprisimena, S. P. namuose kilo konfliktas tarp jo buvusios sugyventinės dukros G. L. ir jo sutuoktinės A. P.. Pirmiausia G. L. trenkė A. P., ši buvo nugriuvusi ant lovos. Kiek smūgių G. L. sudavė A. P., pasakyti negali. Kaip konfliktas persikėlė į kiemą, nepamena. Bėgo link jo tėvų namo, bebėgant pasivijo G. L. ir vėl pradėjo A. P. mušti, kiek kartų sudavė nepamena (b. l. 66-67);

liudytoja S. A. parodė, kad šių metų kovo mėnesį, tiksliai datos nurodyti negali, naktį, apie 0.30 val., būdama mamos namuose adresu (duomenys neskelbtini), dar nemiegojo ir išgirdo garsą, lyg pro mamos namą būtų prabėgę mažiausiai trys žmonės. Pro langus matė šviesas, tikrai matė šviečiant vieną prožektorių. Išjungusi televizorių ir pasižiūrėjusi per langą matė šešėlį, o jame du žmonių siluetus – vienas iš jų gulėjo ant žemės, o kitas jį spardė. Ar tai buvo vyrai ar moterys, pasakyti negali, taip pat negali pasakyti, kiek smūgių gulinčiam žmogui buvo spirta. Išgirdo, kaip kažkas šaukė ir prašėsi pagalbos. Lauke triukšmas truko gal 7 min., o po to išgirdo beldimą į mamos namų duris. Išgirdusi pažįstamą balsą atidarė duris, už jų buvo dėdė J. P. ir jo buvusi žmona A. P.. Matė, kad A. P. buvo sumušta – buvo sutinusi nosis, suvelti plaukai, ji buvo be batų, purvinais šlapiais rūbais. Jie abu buvo išgėrę. A. P. pasakojo, kad muštynės prasidėjo S. P. namuose, ten ją sumušė G. L., po to konfliktas persikėlė į kiemą. A. P. sakė, kad ją atsivijo G. L. ir jos brolis E. L., kurie kieme ją sumušė. Sunerimusi, kad A. P. padaryti sužalojimai gali būti rimti, ji iškvietė greitąją med. pagalbą (b. l. 69-71);

akistatos metu G. L. patvirtino savo duotus parodymus (b. l.108-110).

Kaltinamosios G. L. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, nes jis smurtaudama nukentėjusiajai A. P. padarė nosies kaulų lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, įtariamajai pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajai sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas (119-121 b. l.), kuriame nurodyta, jog įtariamoji G. L. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jai suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi sutiko, tačiau prašė sutrumpinti bausmės laiką.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, kaltinamąją G. L. siūlė nubausti 9 mėnesiais laisvės apribojimo ir įpareigoti būti namuose nuo 22 iki 7 val. per visą bausmės atlikimo laikotarpį. Vadovaujantis BPK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. L. paskirti 6 mėnesius laisvės apribojimo ir įpareigoti būti namuose nuo 22 iki 7 val. per visą bausmės atlikimo laikotarpį.

Kaltinamosios G. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajai G. L., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamoji G. L. anksčiau neteista (85, 86 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, administracine tvarka bausta (87 b. l.), psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašyta (89 b. l.), gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojama neigiamai, šeima įrašyta į signalinių šeimų sąrašą (91 b. l.), darbo biržoje neregistruota (94 b. l.), nedirba, augina vaiką (93 b. l.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) G. L. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, prokurorės prašomos rūšies ir trukmės bausmę – 9 mėnesius laisvės apribojimo įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 7 val. per visą bausmės atlikimo laikotarpį (BK 48 str. 1-2 d., 6 d. 1 p.).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji G. L. kaltę pripažino visiškai, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

G. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (116-117 b. l.) paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Prie bylos esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti: magnetinės laikmenos su garso ir vaizdo įrašais (2 vnt.), paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais,nuspredžia :

pripažinti G. L. kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti ją 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 7 val. per visą bausmės atlikimo laikotarpį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. L. galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 7 val. per visą bausmės atlikimo laikotarpį.

G. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Prie bylos esančias magnetines laikmenas su garso ir vaizdo įrašais (2 vnt.), palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Kaltinamoji, nesutikdama su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamoji per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Kristina Jurevičienė