Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Algirdas Giedraitis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Linos Gudonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, netekėjusi, 12 klasių išsilavinimo, šiuo metu vaiko auginimo atostogose, gyv. (duomenys neskelbtini) , Kaune, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2016-09-13 apie 16:00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą ranka sudavė savo mažametei dukrai A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., į veidą, padarydama nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.

Kaltinamoji R. K. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-09-13 apie 16 val., ji pasikarščiavusi sudavė savo mažametei dukrai A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., per veidą vieną kartą delnu. Pasikarščiavo dėl to, kad ji jos neklausė, tai tęsėsi visą dieną dėl įvairių dalykų. Ji visą dieną vis atsikalbinėjo grubiai. Dėl to supykusi vieną kartą jai ir sudavė. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi, tai buvo pirmas ir paskutinis kartas kai sudavė savo dukrai. Po to laiko ne vieną kartą telefonu kalbėjo su dukra, jų santykiai draugiški, jos atsiprašė už tai, kad jai sudavė, ji atleido. Sutinka, kad už jos padarytą nusikalstamą veiką būtų paskirta piniginė bauda, ją galės sumokėti dalimis, nes gauna pašalpą, be to dirba jos vyras (b.l. 60).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

G. K. pareiškimu, kuriame užfiksuota pranešimas apie smurtą mažametės atžvilgiu (b.l. 4-5);mažametės nukentėjusiosios A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais nustatyta, kad mama pasidarė bloga, ją mušė ir išvarė iš namų. Ji nunešė mamai telefoną ir prikėlė mamą, kuri miegojo. Mama supyko, iškart liepė autis batus ir mušė per veidą. Mušė kai ji sėdėjo prie veidrodžio, smarkiai, trenkė vieną kartą, tada skaudėjo žandą, buvo po akim mėlynė. Kai trenkė apspjovė ir tada išvarė iš namų. Apie tai pasakojo močiutei L. Anksčiau taip nebuvo (b.l. 18-19);Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2016-09-19 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad A. K. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke. Sužalojimas griuvimui nebūdingas, padarytas kietu buku daiktu, galimai ranka, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ( b.l. 28);nukentėjusiosios atstovo pagal įstatymą G. K. parodymais, kuriais nustatyta, kad jo mažametė dukra A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena su savo motina R. K.. Su R jis susituokęs nebuvo. Nuo to laiko kol kartu negyvena, dukra gyvena su ja. Jis šiuo metu gyvena ir dirba Švedijoje. Su dukra nuolatos bendrauja „skype“ pagalba. 2016-09-13 apie 19-20 val. kalbant su dukra „skype“ pagalba, ji pasakė „man mama trenkė, apspjovė ir išvarė iš namų. Sėdėjau prie laiptinės su kitais vaikais“. Kada tiksliai tai buvo negali pasakyti, tik kad tai buvo 2016-09-13. Žino, kad paskui nuo laiptinės dukrą pasiėmė jos močiutė L. K.. L. K. yra R mama. Dukra pas močiutę buvo iki 2016-09-16, o paskui ją močiutė nuvežė pas R. Sužinojęs, kad buvo nuskriaustas jo vaikas, jis iš karto nusipirko bilietus ir 2016-09-17 grįžo į Lietuvą. Dar prieš grįždamas į Lietuvą 2016-09-16 bandė kalbėti telefonu su dukters motina, bet pasikalbėti nelabai pavyko. Ji kalbėjo, kad ir kiti muša vaikus, kad jis jai pridarė problemų, nes dabar pas ją pradės vaikščioti visokios institucijos. Ji nematė problemos tame, kad sudavė dukrai, kalbėjo, kad dukra neklauso jos. Kai dukra buvo sumušta, jai prie kairės akies buvo mėlynė, turi nuotrauką kaip ji tada atrodė. Nuotrauką darė R sesuo A. K., kuri gyvena Anglijoje, bet šiuo metu yra trumpam grįžus į Lietuvą ir būna pas mamą L. K.. Dukra taip pat nenori būti pas motiną, ji nori vykti su juo, norėtų ją pasiimti su savimi. Tuo metu kai kalbėjo su dukra, ji jau buvo rami, ji kalbėjo ramiai, sakė, kad jai skaudėjo ir tuo metu kai kalbėjome, kad skauda. R. K. mėgsta vartoti alkoholį, kai pradeda gerti, nelabai gali sustoti. Kai ji geria nelabai rūpinasi dukra. Daug apie jos gyvenimo būdą pasakyti negali, nes jau keturi metai dirba ir gyvena Švedijoje, į Lietuvą grįžta kas pusmetis, tada bendrauja su dukra. Apie tai, kad R mušė dukrą, dabar išgirdo pirmą kartą, ar tai pirmas kartas nežino. Su dukra stengiasi apie tai nekalbėti, kad jai nesukeltų nepatogumų. Daugiau kaip atrodė jo dukra galėtų papasakoti L. K. (b.l. 36-37);liudytojos L. K. parodymais, kuriais nustatyta, kad R. K. yra jos dukra. Jai išaiškinta teisė neduoti parodymu prieš savo artimą giminaitį, tai yra dukrą, parodymus duoti sutinka. R gyvena su dukra A, kuriai 7 metai, ir dar viena dukra V, kuriai metukai laiko. Dar gyvena ir jos sugyventinis V, kurio pavardės nepamena. Maždaug pieš savaitė laiko, tiksliai datos pasakyti negali, ji paskambino dukrai, kad atvažiuoja paimti jos dukters A. Jai skambino apie 16 val. Maždaug valandos bėgyje atvažiavo prie jos namų, mergaitė laukė prie laiptinės. Ji buvo viena, ji laukė jos. Jokių sumušimų nematė. Parsivežė pas save į namus. Ji kartas nuo karto pasiprašo pabūti pas ją, todėl atvažiuoja ir ją pasiima. Paskui vakare tą pačią dieną sužinojo, kad A savo tėvui per skaipą pasakojo, kad ją mama mušė. Ji sakė, kad jai biškuti sudavė per veiduką su delnu. Jai ji apie tai nieko nesakė nei kai ją pasiėmė, nei kai vežėsi namo, nei pas namuose. A tėvas tuo metu buvo užsienyje. Paskui jis grįžo savaitgalį ir pasiėmė mergaitę. Mergaitė nieko apie tai, kad ją mama mušė nesakė, ji tik kai atėjo jos pasiimti prie laiptinės, pasakė, kad mama ją aprengė ir išleido (b.l. 43-44);2016-09-20 savanorišku daiktų dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad G. K. pateikė A. K. nuotrauką (b.l. 39-40);2016-09-20 R. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu – (duomenys neskelbtini) Kaunas bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. (b.l. 63).

Ikiteisminio tyrimo metu R. K. veiksmai kvalifikuoti pagal LR BK 140 str. 3 d. teisingai. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad ji tyčia vieną kartą ranka sudavė savo mažametei dukrai A. K. į veidą, padarydama nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke. Kaltinamosios kaltė visiškai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, bei jo paties prisipažinimu, todėl kaltinamoji baustina.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą, R. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – bauda. Ji prašo teismo, leisti paskirtą baudą sumokėti per 6 mėnesius nuo sprendimo gavimo dienos (b.l. 87).

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamosios asmenybę, kaltinamosios atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamosios R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pilnai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji R. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris sunkių pasekmių nesukėlė. Kaltinamoji R. K. neteista (b.l. 71), VšĮ Kauno (duomenys neskelbtini) poliklinikos psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neužregistruota (b.l. 73), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruota (b.l. 75).

Teismas sprendžia, jog kaltinamajai pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatyta bausmės rūšį – baudą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Šiuo atveju prokurorės siūlomos baudos dydis atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę, yra adekvatus, todėl kaltinamajai skirtina prokuroro siūloma bausmė. Kaltinamoji R. K. su bausmės rūšimi bei dydžiu sutinka, tačiau prašo leisti baudą susimokėti per 6 mėnesius, nuo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos. Kadangi baudos bausmės vykdymas visų pirmą yra savanoriškas, teismų praktikoje pripažįstama, jog nuosprendį priėmęs teismas gali nustatyti ilgesnį, nei įstatymo numatytas, terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda. Tokiu būdu nuteistoji privalo sumokėti baudą iki nustatyto termino pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, jos pajamos nėra didelės, leistina kaltinamajai baudą sumokėti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ str., skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu – (duomenys neskelbtini), Kaunas bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su A. K. nuotrauka, kompaktinis diskas su A. K. apklausos vaizdo įrašu, paliktini prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

nusprendžia:

R. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje ir skirti jai bausmę – 9 (devynių) MGL, t. y. 338,94 eurų (trijų šimtų trisdešimt aštuonių eurų 93 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – 6 (šešių) MGL, t. y. 225,96 eurų (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 96 ct) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu – (duomenys neskelbtini), Kaunas bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. K., gim. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su A. K. nuotrauka, kompaktinį diską su A. K. apklausos vaizdo įrašu, palikti prie bylos.

Įpareigoti R. K. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti, kad sumokėjus baudą, privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.