Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2012-01-04 · Civilinė byla Nr. 2-164-278/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-01-04
Bylos Nr.
2-164-278/2012
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00163-2010-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Atsakovas
A. A., V. N., V. Š., R. D.
Civilinė byla Nr. 2-164-278/2012 m.Proceso Nr. 2-59-3-00163-2010-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 21.4.1.1; 21.4.1.2; 21.4.2.1; 21.4.2.7; 35.6.1; 99.3; 113.1; 114,4; 116.4; 126.1;
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDI MA SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 4 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė,sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,dalyvaujant ieškovo atstovui administratoriui J. Vaisiauskui,atsakovui A. A. , atsakovo V. N. atstovei M. N. ,atsakovų V. Š. ir R. D. atstovui adv. A. Gruzdžiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Prolana“ ieškinį atsakovams A. A. , V. Š. , R. D. , V. N. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir ,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Šalies argumentai

ieškovės atstovas nurodo, kad 2009-01-27 UAB „Prolana“ iškėlus bankroto bylą, nustatyta, jog atsakovas A. A. , būdamas UAB „Prolana“ vadovu, 2008-02-15 su V. Š. ir R. D. sudarė vertybinių popierių pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Prolana“ įsigijo UAB „Robvita“ 51 paprastąją vardinę 100 Lt nominalios vertės akciją ir sumokėjo 433 500 Lt. Nurodo, kad minėta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis buvo nenaudinga ieškovei, nes už įsigytas akcijas buvo sumokėta 100 kartų didesnė kaina negu nominali jų vertė. Be to, akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu UAB „Prolana“ buvo nemoki, todėl tokio sandorio su atsakovais sudaryti neturėjo, nes sandoriu buvo sumažinta bendrovės galimybė atsiskaityti su kreditoriais. Ieškovė nurodo, kad atsakovai A. A. ir V. N. buvo įmonės valdymo organų nariai, o A. A. ir bendrovės vadovas. Teigia, jog atsakovai buvo nesąžiningi, sandorį sudarė piktavališkai susitarę, žinodami, kad sandoris ypač nenaudingas ieškovei, žinodami jog akcijų vertė neatitinka rinkos vertės. Nurodo, kad atsakovai, sudarydami imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį, padarė žalą bendrovei, todėl jų atsakomybė yra solidari. CK 6.66, 1.80, 1.81, 1.82 straipsnių pagrindais prašo teismą pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2008 m. vasario 15 d. vertybinių popierių pirkimo – pardavimo sutartį, kuria UAB „Prolana“ nupirko V. Š. nuosavybės teise priklausiusias UAB „Robvita“ 26 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės akcijas už 260 000 Lt ir R. D. nuosavybės teise priklausiusias UAB „Robvita“ 25 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės akcijas už 250 000 Lt bei priteisti iš atsakovų V. Š. , R. D. , A. A. ir V. N. solidariai 433 500 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas A. A. ieškinį prašo atmesti. Nurodo, kad sudarydamas ginčijamą vertybinių popierių pirkimo – pardavimo sandorį, elgėsi atsakingai ir rūpestingai, atsižvelgdamas į bendrovės interesus. Teigia, kad šiuo sandoriu buvo siekiama ateityje bendrovei gauti papildomų pajamų ir pelno iš statybų verslo, nes įsigydama UAB „Robvita“, kuri dalyvavo daugiabučių namų renovacijos programose, kontrolinį akcijų paketą, UAB „Prolana“ siekė padidinti savo produkcijos – plastikinių durų ir langų pardavimus, tačiau nenumatė, kad prasidės pasaulinė ekonominė krizė ir tai atsilieps visam Lietuvos ūkiui, taip pat ir statybų verslui, o sandoriu nebus pasiekti bendrovės tikslai. Nurodo, kad ieškovė nepateikia nei vieno įrodymo, pagrindžiančio ieškinio pagrindą. Mano, kad ieškovė nepagrįstai patraukė byloje atsakovu V. N. , nes šis bendrovės akcininkas nebuvo bendrovės valdymo organų narys, o vienintelis asmuo, kuris turėjo teisę spręsti dėl minėto sandorio sudarymo, buvo bendrovės direktorius.

Atsakovo V. N. atstovė ieškinį prašo atmesti. Nurodo, kad sudarant ginčijamą sutartį dalyvavo trys asmenys: atsakovas A. A. , sudaręs ginčijamą sutartį UAB „Prolana” vardu, ir atsakovai V. Š. bei R. D. , pardavę UAB „Robvita” akcijas. Teigia, jog ieškovė teismui nenurodo jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadas apie V. N. asmeninį suinteresuotumą ar dalyvavimą organizuojant ar sudarant ginčijamą vertybinių popierių pirkimo - pardavimo sutartį. Teigia, kad V. N. dalyvavimo jokia forma nei vienoje ginčijamos sutarties sudarymo ar vykdymo stadijoje ieškovė nenurodo ir nepateikia jokių tokias aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų. Iš UAB „Prolana” įstatų, galiojusių ginčijamos sutarties sudarymo metu, matyti, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu UAB „Prolana” turėjo visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą - bendrovės vadovą. Ginčijamos sutarties sudarymo metu UAB „Prolana” dalyviai (akcininkai) buvo atsakovas A. A. ir V. N. , UAB „Prolana” vienasmenis valdymo organas - direktorius A. A. , todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja V. N. , kaip UAB „Prolana” valdymo organo nario atsakomybės. Pagal UAB „Prolana” įstatų nuostatas sprendimą įsigyti kitos bendrovės akcijų turėjo teisę priimti bendrovės direktorius A. A. . Tokiam vadovo sprendimui visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas pagal tuo metu galiojusius UAB „Prolana” įstatus nebuvo reikalingas. A. A. , prieš sudarydamas ginčijamą sutartį, visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukė ir jo kaip UAB „Prolana” akcininko nei apie ketinimą sudaryti ginčijamą sutartį su atsakovais V. Š. ir R. D. , nei apie sutarties sudarymo faktą ar jos vykdymą neinformavo, apie ginčijamos sutarties sudarymo faktą nežinojo iki šios civilinės bylos iškėlimo. Teigia, kad A. A. buvo vienintelis UAB „Prolana” dalyvis ir bendrovės vadovas, todėl būtent jam turėtų būti taikoma civilinė atsakomybė CK 2.87 str. 7 d. pagrindu. Nurodo, kad ieškovės sprendimas byloje įtraukti V. N. atsakovu ir pareikšti jam reikalavimą atlyginti ieškovei padarytus nuostolius yra nepagrįsti ir V. N. neturi pareigos atsakyti.

Atsakovų R. D. ir V. Š. atstovas ieškinį prašė atmesti. Nurodo, kad UAB „Robvita“ akcijos buvo parduotos rinkos kaina, o pardavimo metu jos buvo vertingos, nes bendrovė turėjo didelį įstatinį kapitalą, dirbo pelningai. Sudarydami vertybinių popierių pirkimo – pardavimo sandorį atsakovai elgėsi sąžiningai, o pirkėjas prisiėmė riziką dėl galimų verslo pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą. Minėtame straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (nutartys bylose Nr. 3K-3-105/2009; Nr. 3K-3-339/2009; Nr. 3K-3-587/2008 ir kt). Kreditorius gali ginčyti tik tokį skolininko sudarytą sandorį, kuris pažeidžia kreditoriaus teises. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga įtvirtinta CK 6.66 straipsnio 1 dalyje kartu nurodant ir kai kuriuos pavyzdinius kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus - sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Šių atvejų sąrašas nėra baigtinis, pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimas gali pasireikšti ir kitais būdais. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti. Be to, kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais (nutartis Nr. 3K-3-191/2006). Kreditoriaus teisių pažeidimą, kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Sprendžiant, ar ginčijamas sandoris pažeidžia kreditorių teises, būtina įvertinti įrodinėjamo pažeidimo pobūdį sandorio sudarymo metu egzistuojančiomis sąlygomis, atsižvelgiant į reikalavimą pareiškusio asmens statusą ir ginčijamo sandorio esmę. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-485/2010). Tais atvejais, kai bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės administratorius, atstovaudamas kreditorių interesams, ginčija įmonės sudarytą sandorį actio Pauliana pagrindu, teismas privalo nustatyti, kurie iš bankroto byloje patvirtintų kreditorių jau buvo tuo metu, kai buvo sudaryta sutartis, ir sprendžia, ar sutarties sudarymas galėjo turėti įtakos įmonės turtinei padėčiai taip, kad ji iš dalies ar visiškai negalėtų atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-573/2005). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos privilegijos kreditoriui. Jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditoriaus reikalavimams patenkinti arba mokumas nekinta, tai lemia išvadą, kad nėra actio Pauliana taikymui būtinų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-497/2006). Siekiant nustatyti, ar ginčijamu sandoriu pažeistos kreditoriaus teisės, reikia palyginti esamą skolininko turto padėtį su ta, kuri būtų, jei ginčijamas sandoris nebūtų sudarytas, t. y., reikia įvertinti ne tik ginčo sandoriu perleisto turto piniginę išraišką, bet ir visą skolininko iki ginčijamo sandorio turėtą turtą ir turimą po jo sudarymo.

Ieškovė ginčija 2008-02-15 UAB „Prolana“ sudarytą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Prolana“ iš V. Š. įsigijo 26 ir iš R. D. 25 jiems nuosavybės teise priklausančias UAB „Robvita“ akcijas, kas sudarė 51 procentą bendrovės akcijų, už bendrą 510 000 Lt kainą. Šia sutartimi ieškovė įsipareigojo už pardavėjus sumokėti gyventojų pajamų mokestį ir V. Š. bei R. D. už akcijas sumokėti per tris kartus, t y., dalį lėšų sekančią dieną po sutarties pasirašymo bei laikotarpiu iki 2008-04-15 ir iki 2008-06-15 (1 t., b.l. 7-8). Bankrutavusi įmonė nurodo, jog sandoris pažeidė kreditorių teises, prieštaravo teisingumo, sąžiningumo principams, bendrovės tikslams, viešajai tvarkai ir gerai moralei ir sudarant sandorį atsakovai veikė nesąžiningai, be to, sandoris buvo sudarytas esant piktavališkam susitarimui dėl veiklos nevykdančios UAB „Robvita“ aiškiai vertės neatitinkančių akcijų kainos pirkimo-pardavimo. Byloje nustatyta, kad, 2007-12-31 UAB „Prolana“ balanso duomenimis įmonės turimo turto vertė buvo 1 686 434 Lt, tačiau įsipareigojimai kreditoriams sudarė 1 495 247 Lt, tame tarpe 1 456 200 Lt per vienerius metus mokėtinos sumos (1 t., b.l. 29-30). Iš bylos dokumentų matyti, kad Panevėžio apygardos teismo 2009-01-27 nutartimi UAB „Prolana“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas J. Vaisiauskas (1 t., b.l. 6). Minėta nutartimi konstatuota, jog UAB „Prolana“ yra skolinga UAB „Alytaus Hronas“ 79 676,32 Lt. Iš byloje esančios 2009-03-20 nutarties matyti, kad patvirtinus bankrutuojančios UAB „Prolana“ kreditorių sąrašą, nustatyta, jog nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis įmonė buvo skolinga 29 kreditoriams, tame tarpe Panevėžio apskrities VMI - 78 438,67 Lt, VSDFV Panevėžio skyriui - 13 313,54 Lt, Danske bankas – 462 321,21 Lt ir kt. (3 t., b.l. 75-76). Bankrutavusios UAB „Prolana“ administratorius teismui nepateikė duomenų kokio dydžio ir kuriems iš 2009-03-20 nutartimi patvirtintų kreditorių įmonė turėjo pradelstų įsipareigojimų (išskyrus UAB „Alytaus Hronas“) ginčijamo sandorio sudarymo metu, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog įgydama akcijas bendrovė tapo nemoki ar tuo pažeidė kreditorių interesus (CPK 178 str.). Minėtą išvadą teismas daro įvertinęs ir tą aplinkybę, kad įgijus akcijas ir už jas atsiskaičius, UAB „Prolana“ dirbo pelningai. Tai patvirtina 2008-06-30 įmonės balansas, iš kurio matyti, kad minėtu metu įmonės turto vertė buvo padidėjusi iki 2 012 147 Lt, turimi įsiskolinimai sumažėję ir UAB „Prolana“ skola kreditoriams sudarė 1 203 434 Lt, o grynasis pelnas sudarė 44 209 Lt (3 t., b.l. 77-79). Teismas konstatuoja, jog sumokėdama didelę sumą už įsigytas akcijas bendrovė neabejotinai sumažino turimo turto vertę bei galimybę vykdyti atsiskaitymus, tačiau nepateikti duomenys, jog įmonė neturėjo galimybių vykdyti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais, nes savalaikis neatsiskaitymas neįrodo, jog įmonė yra nemoki. To priežastimi gali būti kilę ginčai dėl teikiamų prekių, atliktų darbų kokybės ir kt.. Su sąlyga dėl kreditorių teisių pažeidimo glaudžiai siejama actio Pauliana instituto sąlyga – ginčo šalių sąžiningumas. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-262/2008). Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovų nesąžiningumo neįrodinėjo, tik ieškinyje konstatavo, jog sandoris buvo nenaudingas ieškovei ir apie tai turėjo žinoti ir žinojo atsakovai. Atsakovas A. A. teigia, jog sandoris įmonei buvo naudingas, nes vykdant įmonės veiklą buvo siekiama įsigyti ir įmonės, vykdančios statybų verslą, akcijų, nes UAB „Robvita“ turėjo užsakymų, specialistų, vykdė namų renovaciją. Nurodyti teiginiai nėra paneigti. Iš byloje esančios 2010-05-05 pažymos matyti, kad UAB „Robvita“ 2008-03-31 dirbo 30 darbuotojų, o 2006-2007 m.m. bendrovė turėjo užsakymų, vykdė pastatų šiltinimo, apdailos, renovacijos, gerbūvio įrengimo bei kitus darbus ir bendra darbų vertė minėtu laikotarpiu, sudarė 2 799 864,89 Lt (2 t., b.l. 113-116). Atsiliepimu į ieškinį atsakovai R. D. , V. Š. nurodė, kad įmonė dirbo pelningai, jų turimos akcijos buvo vertingos, todėl parduotos rinkos kaina. Be to, nurodė, kad minėtu metu LR Vyriausybė skatino daugiabučių namų renovaciją ir įmonės realiai tikėjosi pelno, kas kėlė susidomėjimą jų bendrovės akcijomis. Nurodo, kad akcijos parduotos pirkėjui rinkos kaina, o pirkėjas pats privalėjo įvertinti galimą riziką (1 t., b.l. 65-68). Vertybinių popierių (akcijų) pirkimo-pardavimo sutartyje nurodoma, jog UAB „Robvita“ akcijos vertė yra 100 Lt, o 51 įmonės akcija parduodama už bendrą 510 000 Lt sumą. Ieškovės atstovas teigia, kad sandorio sudarymo metu UAB „Robvita“ dirbo nuostolingai, akcijos yra parduotos jų vertę neatitinkančia kaina. Iš UAB „Robvita“ 2007-12-31 balanso matyti, kad minėtu metu įmonė turėjo 684 241 Lt vertės turto, o įsipareigojimai kreditoriams sudarė 508 674 Lt, tame tarpe 197 958 Lt per vienerius metus mokėtinos sumos. Pagal įmonės pelno (nuostolių) ataskaitą įmonė dirbo nuostolingai, o pagal Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis šiai bendrovei Panevėžio apygardos teismo 2010-11-26 nutartimi iškelta bankroto byla (1 t., b.l. 12-14). Tačiau nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog 2008-02-15 akcijos parduotos jų vertę neatitinkančia kaina, nes akcijų įvertinimas teismui nepateiktas, be to, visiems žinoma ir neįrodinėtina aplinkybė, jog minėtu laikotarpiu buvo išaugusi gyvenamųjų namų statyba, skatinama namų renovacija, todėl neatmestina, kad statybinių bendrovių, turėjusių užsakymų, akcijų rinkos vertė buvo didesnė nei jų nominali vertė. Ta aplinkybė, kad UAB „Robvita“ turėjo kreditorių, negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti, kad jos akcijos nebuvo vertingos. Kadangi byloje nepateikti neginčijami duomenys, jog akcijų pirkimo-pardavimo sandoriu buvo pažeisti bankrutavusios UAB „Prolana“ kreditorių interesai, daryti išvadą, jog sandorio šalys buvo nesąžiningos, nėra objektyvaus pagrindo. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, jog jeigu skolininko sudarytas sandoris kreditoriaus interesų nepažeidžia, pavyzdžiui, ir sudaręs sandorį jis turi pakankamai turto, kurio sąskaita galima visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimą arba jo mokumas nepasikeičia, Pauliano ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-497/2006). Aukščiau paminėti UAB „Prolana“ 2008-06-30 balanso duomenys paneigia ieškovės teiginius, kad sandoriu buvo pažeisti kreditorių interesai, o atsakovams V. Š. ir R. D. ši aplinkybė buvo žinoma, todėl reikalavimas sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 str. pagrindu negali būti tenkinamas (CPK 178 str.).

Atsakovas A. A. teigia, kad sandorio sudarymo metu įmonė vykdė langų bei durų gamybos verslą, todėl buvo suinteresuota turėti ir statybinės organizacijos akcijų, kas būtų įtakoję įmonės užsakymų didį bei didesnį pelną. Pagal bylos duomenimis atsakovas A. A. buvo įmonės akcininkas ir administracijos vadovas, todėl neatmestina, kad siekė jog įmonė veiktų ir gautų pajamų. Ieškovė, kuri yra bankrutavusi įmonė ir ieškiniu gina visų kreditorių interesus, ginčydama sudarytą sandorį CK 1.80, 1.81, 1.82, 1.91 straipsnių pagrindais turi įrodyti nesąžiningus ir neteisėtus, prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei atsakovų veiksmus, kuriais buvo pažeisti įmonės interesai ir kas sąlygojo tiek bendrovės negalėjimą atsiskaityti su bankroto byloje į kreditorių sąrašą įtrauktais kreditoriais, tiek ir įmonės nemokumą. Teismo nuomone, byloje esančių įrodymų pagrindu nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant aukščiau minėtas nuostatas ar prieštaravo juridinio asmens veiklos tikslams, kad būtent ginčijamo 2008-02-15 sandorio sudarymas nulėmė įmonės nemokumą, neatsiskaitymą su kreditoriais, o įmonei buvo iškelta bankroto byla. Bylos duomenys patvirtina, kad 2007 m. įmonė patyrė 287 069 Lt nuostolių, tačiau ir sudarius sandorį, įmonė vykdė ūkinę veiklą, dirbo pelningai ir nepaneigta jog siekė plėsti gamybos apimtis vykdant gyvenamųjų namų renovaciją (1 t., b.l. 30). Kadangi tiek UAB „Prolana“, tiek ir UAB „Robvita“ vykdė verslą, susijusį su statybomis, todėl statybų veiklą vykdančios įmonės akcijų įsigijimas, minėtu laikotarpiu skatinant daugiabučių namų renovaciją, buvo suprantamas ir pateisinamas, todėl tikėtina, jog sudarant ginčijamą sandorį, buvo siekiama naudos įmonės vykdomam verslui bei prisiimta rizika. Nepaneigta, jog abi įmonės tuo metu vykdė ūkinę veiklą (kitokių duomenų byloje nėra), todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad sandorio sudarymu buvo siekiama išvengti įsipareigojimų UAB „Prolana“ kreditoriams vykdymo ar stabdyti UAB „Prolana“ veiklą, mažinti jos mokumą. Teismas neturi pakankamo pagrindo vertinti ginčijamo sandorio sudarymą pagal to laikotarpio šalies ekonominę situaciją, kaip ekonomiškai nenaudingo, neprotingo ar nesąžiningo juridinio asmens atžvilgiu. Tai, jog po pusmečio prasidės ir tęsis ekonominis sunkmetis ir finansų krizė, kas neigiamai paveiks verslą ir jo galimybes įvykdyti įsipareigojimus, abejotina ar buvo galima numatyti. CK 6.156 straipsnio nuostatos numato, jog sandoriai sudaromi laisva šalių valia, todėl atsakovų V. Š. bei R. D. teisė buvo nustatyti akcijų kainą ir siūlyti akcijas pardavimui, o ieškovės teisė priimti ar atsisakyti pasiūlymo. Kadangi kiekvieno pardavėjo siekis yra prekę parduoti kuo brangiau, nesant akcijų įvertino, teismui konstatuoti, jog minėtų atsakovų pasiūlymas buvo nesąžiningas, nėra pagrindo. Jokių įrodymų, jog atsakovai buvo tarpusavyje piktavališkai susitarę dėl akcijų kainos, ieškovė nenurodė. Bankrutavusiai įmonei nepateikus jokių įrodymų, kad atsakovai V. Š. ir R. D. buvo nesąžiningi, nurodė nepagrįstą, užaukštintą įmonės akcijų kainą bei žinojo, kad sandoris yra nenaudingas ieškovei, sandorį pripažinti negaliojančiu kaip prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo nuostatoms, teisingumo, sąžiningumo principams, esant piktavališkam atsakovų susitarimui, teismas neturi pakankamo pagrindo. Bankrutavusi UAB „Prolana“ nurodo, kad įmonė dėl sudaryto sandorio patyrė nuostolių. Manydama, jog sudarant sandorį nebuvo realiai įvertinta rizika, galimas sandorio nuostolingumas įmonei ir kt., dėl ko įmonė patyrė nuostolius, t. y., jog nuostoliai patirti kaltais įmonės valdymo organų veiksmais, ieškovė ir nenuginčijusi sandorio pareikštais pagrindais, turi teisę reikšti atskirą ieškinį kaltiems asmenims, nes juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y., pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais, o šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Atsakovo V. N. teiginiai, jog jam nebuvo žinoma apie ginčijamą sandorį, nes pagal sandorio sudarymo metu galiojusių UAB „Prolana” įstatų nuostatas sprendimą įsigyti kitos bendrovės akcijų turėjo teisę priimti bendrovės direktorius A. A. , nėra paneigti, tačiau atmetant ieškinį, neturi esminės reikšmės nagrinėjamu pagrindu pareikšto ieškinio teisėtumui ir pagrįstumui.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai priteistinos iš ieškovės (CPK 88 str. 1 d. 8 p., 1 t., b.l. 1; 2 t., b.l. 179; 29 + 2,7 + 13,7 + 13,7 = 59,10 Lt)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais teismas

NUSPRENDŽIA:

bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Prolana“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Prolana“( į.k. 148449970) 59 Lt (penkiasdešimt devynis Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660.

Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 17 d. nutartimi atsakovų V. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) R. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) A. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) V. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) turtui taikytas laikinąsias ieškinio užtikrinimo priemones, panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.

Teisėja Birutė Valiulienė