- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-09-06
- Bylos Nr.
- e1-1169-1150/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33492-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Kaltinamasis
- M. K.
- Kategorijos
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Žanos Sokolovskos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1169-1150/2024 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:
M. K. , gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvoje gyvenamosios vietos nedeklaravęs, Lietuvos Respublikoje neteistas,
kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. M. K. yra kaltinamas tuo, kad vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: jis 2024 m. rugpjūčio 27 d. apie 19.12 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Opel Astra“ su Lenkijos Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) - būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore buvo 2,17 promilės.
Motyvuojamoji dalis
2. Kaltinamasis M. K. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Patvirtino, kad pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytu metu, vietoje bei aplinkybėmis būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę. Kaltinamasis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.
3. Be kaltinamojo prisipažinimo, nusikalstamos veikos padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys:
3.1. Liudytoja R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 27 d. apie 19 val., prie „Maxima“ parduotuvės ji pamatė, kaip prie minėto prekybos centro privažiavo juodos spalvos automobilis iš kurio vairuotojo pusės išlipo automobilio vairuotojas, kuris jai pasirodė, kad yra galimai neblaivus. Tuomet minėtas automobilio vairuotojas, parkuodamas savo vairuojamą automobilį, automobilių stovėjimo aikštelėje prie minėto prekybos centro, kelis kartus vos neatsitrenkė į automobilių stovėjimo aikštelėje stovinčius kitus priparkuotus automobilius. Vairuotojas išlipęs nuėjo į kazino lošimų namus, tačiau po keleto minučių automobilio vairuotojas iš minėto kazino išėjo ir ji įsitikino, kad vairuotojas yra neblaivus, kadangi jo eisena ir judesiai buvo nekoordinuoti. Tada ji su savo draugu Juozu, su kuriuo matė visą įvykį priėjo prie automobilio vairuotojo, prie jo vairuojamo automobilio, kuriame jau sėdėjo vairuotojas, atidarė vairuotojo pusės priekines dureles. Kai atidarė dureles iš karto pajuto stiprų alkoholio kvapą nuo automobilyje sėdinčio vairuotojo.
3.2. Liudytojas J. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 27 d. apie 18.30 val. jis atėjo į „Maxima“ parduotuvę, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 18.45 val. išėjo parūkyti, stovint ties pastatu, pamatė kaip atvažiavo vairuotojas vairuojantis automobilį „Opel Astra“. Vairuotojas automobilį priekiu priparkavo priešais įėjimą į lošimo namus, vairuotojas atvažiavo vienas, jam užgesinus variklį ir išlipus iš automobilio jis atkreipė dėmesį į tai, kad vairuotojas svirduliuoja, tad pamanė gal jam su sveikata tiesiog negerai, tačiau jam priartėjus prie įėjimo į lošimo namus, jis suprato, kad vairuotojas yra akivaizdžiai neblaivus. Vairuotojas užėjo į lošimo namus, po kurio laiko išėjęs iš lošimo namų, nuėjo iki savo automobilio, užvedė variklį ir įjungęs pirmą pavarą bandė važiuoti, tačiau vairuotojas nesiorientuodamas kaip jam reikia išvažiuoti iš priparkuotos vietos bandė važiuoti priekiu, t. y. su priekiniais automobilio ratais užvažiuoti ant bortelio. Vairuotojui nepavykus priekine eiga užvažiuoti ant bortelio, šis įjungė atbulinę pavarą ir pradėjo judėti atbulomis, vairuotojas atlikęs šį manevrą būtų išvažiavęs iš automobilių stovėjimo aikštelės, tad jis aiškiai suvokdamas, kad asmuo yra neblaivus, priėjo prie priekinių keleivio durelių, jas atidarė ir įkišęs ranką užgesino variklį bei ištraukė automobilio raktelius, vairuotojas jam kažką sakė, tačiau dėl jo neblaivumo jis nesuprato ką. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, jo judesiai einant į lošimo namus buvo nekoordinuoti, jis svirduliavo.
3.3. Iš neblaivumo nustatymo akto teismas nustatė, kad kaltinamajam nustatytas šis neblaivumo požymis: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad kaltinamasis negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, begali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Alkotesteriu „Alcotest 6810“, pirmuoju tikrinimu nustatytas 2,20 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu – 2,17 promilių neblaivumas. Kaltinamasis sutiko su tikrinimo rezultatais.
3.4. Iš pirkimo-pardavimo sutarties teismas nustatė, jog transporto priemonė „Opel Astra“ priklauso kaltinamajam.
3.5. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos teismas nustatė, kad automobilio „Opel Astra“ vidutinė kaina Lietuvoje yra 1 730 Eur su PVM.
M. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados
3. Prokurorė inkriminuoja kaltinimą M. K., padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
5. Teismas nustatė, kad kaltinamasis 2024 m. rugpjūčio 27 d. apie 19.12 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini) 4, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Astra“, Lenkijos Respublikos valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,17 promilės etilo alkoholio koncentracija.
6. Aplinkybes, nurodytas šio baudžiamojo įsakymo 5 punkte, patvirtina pačio kaltinamojo, liudytojų parodymai, neblaivumo nustatymo akto, kuriame aprašyta asmens būklė, duomenys bei apžiūros protokoluose nurodytos aplinkybės. Bylos faktinės aplinkybės yra aiškios ir neprieštaringos, be to, kaltinamojo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu, todėl teismui abejonių nekyla. Tad, įvertinęs aukščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
7. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu.
Dėl M. K. skirtinos bausmės
8. Prokurorė siūlo kaltinamajam paskirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą, o paskirtą bausmę sumažinus 1/3 – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą, taip pat taikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 2 metams uždrausti kaltinamajam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, bei baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant kaltinamojo transporto priemonę „Opel Astra“, Lenkijos Respublikos valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini).
9. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
10. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
11. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
12. Teismas parinkdamas bausmės rūšį bei paskirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta; civilinio ieškinio byloje nėra; į kaltinamojo vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą; taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – nedirbantis, Lietuvos Respublikoje neteistas, administracine tvarka baustas, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.
13. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, mažinama 1/3. Teismo vertinimu, prokurorės pasiūlyta bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo atveju yra adekvati padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui.
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio nuostatomis, nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas. Visgi, teismas atsižvelgia į tai, jog yra kaltinamojo prašymas leisti baudą sumokėti dalimis, kaltinamasis šiuo metu nedirbantis, augina 4 nepilnamečius vaikus, todėl sprendžia, jog 2 mėnesių terminas savanoriškai sumokėti baudą (2 000 Eur) gali būti per trumpas ir realiai neįgyvendinamas. Teismas sprendžia, jog kaltinamajam nustatytinas kitas baudos sumokėjimo laikotarpis – 6 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
15. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis).
16. Viena iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
17. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.
18. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, į tai, jog kaltinamasis neturi teisės vairuoti, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metų terminui.
19. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.
20. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptartas teisinis reguliavimas įtvirtina bendrą taisyklę, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė – transporto priemonė (automobilis) – privalo būti konfiskuojama ex lege (pagal įstatymą).
21. Transporto priemonė „Opel Astra“, Lenkijos Respublikos valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kuri faktiškai priklauso kaltinamajam, pripažintina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Įvertinęs šią aplinkybę, nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltinamojo asmenybę bei vadovaudamasis BK 72 straipsnio 3 dalimi, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju galimas ir laikytinas proporcinga priemone.
22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas M. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. rugpjūčio 27 d. 20.10 val. iki 2024 m. rugpjūčio 29 d. 16.25 val., (2 paras), laikinajame sulaikyme išbūtas dvi paras, prilyginant 4 MGL (200 Eur) dydžio baudai (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis).
23. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliekamos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinamos.
24. Kaltinamajam Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. K., gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų 00 ct)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. K. skirti 40 MGL (2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų 00 ct)) dydžio baudą.
Į bausmės laiką įskaityti M. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 27 d. 20.10 val. iki 2024 m. rugpjūčio 29 d. 16.25 val., (2 (dvi) paras), laikinajame sulaikyme išbūtas dvi paras, prilyginant 4 MGL (200 Eur (dviejų šimtų eurų)) dydžio baudai. M. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, 2024 m. rugpjūčio 29 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, iš M. K. konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę „Opel Astra“, Lenkijos Respublikos valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybėn. M. K. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.
1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6801. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo (baudžiamojo įsakymo) įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.