- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-23
- Bylos Nr.
- 2-428/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Virginija Čekanauskaitė
- Kreditorius
- A. K., V. K.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VKAS“
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Marytės Mitkuvienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorių A. K. ir V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „VKAS“ bankroto byloje Nr. B2-1415-585/2010.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsakovui UAB „VKAS“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“.
Administratorius pateikė teismui prašymą patvirtinti kreditorių 621 807,86 Lt finansinius reikalavimus, tarp jų ir darbuotojų A. K. 5 573,32 Lt ir V. K. 7 400,11 Lt pirmosios eilės reikalavimus. Administratorius nesutiko su šių darbuotojų prašymais patvirtinti papildomus 10 507,65 Lt ir 2 782,35 Lt dydžio kreditorinius reikalavimus ir prašė teismo pripažinti negaliojančiais įmonės dokumentus, kurių pagrindu šiems darbuotojams buvo mokamas toks atlyginimas. Nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV) 2010-04-26 raštu Nr. (9.49)-27983 informavo administratorių, jog patikrinimo metu nustatyta, kad šių darbuotojų atlyginimai nuo 2008-12-01 iki 2009-01-01 buvo ženkliai padidinti, nors įmonės veikla buvo nuostolinga, o darbuotojams atlyginimai nebuvo mokami nuo 2008 m. spalio mėnesio. VSDFV nuomone, tokie įmonės vadovo veiksmai laikytini nesąžiningais, siekiant ateityje gauti išmokas iš VSDF ar Garantinio fondo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 26 d. nutartimi patvirtino administratoriaus neginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 12 d. nutartimi patenkino administratoriaus prašymą ir pripažino negaliojančiais UAB „VKAS“ direktoriaus V. K. 2008-08-29 įsakymą Nr. 08/08/29-1, UAB „VKAS“ ir V. K. Darbo sutarties Nr. 06 4 punkto pakeitimus nuo 2009-01-01 mokėti jam 5 300 Lt mėnesinį atlyginimą, o nuo 2009-07-01 mokėti jam 1 500 Lt, UAB „VKAS“ ir A. K. Darbo sutarties Nr. 08-04 3 punkto pakeitimus, nuo 2008-12-04 mokėti jai 4 100 Lt mėnesinį darbo užmokestį, o taip pat atsisakė patvirtinti papildomus A. K. 10 507,65 Lt ir V. K. 2 782,35 Lt dydžio kreditorinius reikalavimus.
Teismas pažymėjo, kad uždarosios akcinės bendrovės ir jos direktoriaus, kaip vienasmenio valdymo organo, santykis yra dvejopas – kartu ir darbo, ir pavedimo, todėl įmonę ir jos vadovą siejantys santykiai yra fiduciariniai, tai yra grindžiami dideliu tarpusavio pasitikėjimu, kartu reikalaujančiu ir didesnės atsakomybės. Todėl nurodė, kad atlyginimų didinimui buvo būtinas įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas, o jo nesant, sprendė, kad minėti įsakymai ir darbo sutarties pakeitimai laikytini neteisėtais. Pažymėjo, kad bendrovės teisė savo nuožiūra nustatyti atlyginimus nėra absoliuti, o jie šie atveju buvo padidinti, kai įmonės veiklos rezultatai buvo ypač prasti. Iki bankroto bylos iškėlimo su darbuotojais nebuvo atsiskaityta už darbą, todėl pirmosios eilės kreditorių finansinių reikalavimų dydį nulėmė neišmokėtas padidintas darbo užmokestis, dėl ko padidėjo ir įsiskolinimas VSDFV biudžetui. O tai, teismo nuomone, pažeidžia ne tik pačios įmonės, bet ir kitų kreditorių interesus. Teismas sprendė, kad sutuoktinių V. K. ir A. K. susitarimas didinti atlyginimus įmonei esant nemokiai, vertintinas kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis, neatitinkantis geros moralės principų elgtis teisingai ir sąžiningai bei yra apsimestinis sandoris (CK 1.81 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu kreditoriai A. K. ir V. K. prašo šią teismo nutartį panaikinti, administratoriaus prašymą atmesti ir patvirtinti kreditorių reikalavimus visa apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:
1. Teismas nepagrįstai sprendė, jog darbuotojų atlyginimas gali būti didinamas tik esant visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimui, nes toks imperatyvus reguliavimas nenustatytas.
2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad direktorius (50 procentų akcijų), buvo gavęs žodinį akcininko V. L. (50 procentų akcijų) pritarimą. Vien raštiško akcininkų nutarimo nebuvimas nesudaro pagrindo teigti, kad atlyginimai buvo padidinti neteisėtai. Be to, nėra duomenų, kad akcininkas V. L. būtų reiškęs pretenzijas ar prieštaravimus dėl tokių veiksmų atlikimo.
3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atlyginimai buvo padidinti įmonei jau esant nemokiai ir neatsižvelgė į tai, kad jie buvo didinami dėl daugybės užsakymų ir skubių darbų. Įmonėje dirbo tik 6 darbuotojai, kuriems teko žymiai didesnis darbo krūvis. Be to, buvo tikimasi didesnio pelno, iš kurio ir būtų mokamas didesnis atlyginimas bei mokesčiai į valstybės biudžetą, tačiau tiekėjai dėl finansinių sunkumų už suteiktas paslaugas nesumokėjo.
4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tuo metu atlyginimai buvo padidinti ir kitiems įmonės darbuotojams – darbuotojui V. D., finansininkei D. B., architektei G. Š..
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui išspręsti ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 302 str., 263 str. 1 d.).
Kaip minėta, direktoriaus V. K. įsakymas dėl atlyginimų padidinimo buvo priimtas 2008-08-29, o darbo sutarčių pakeitimai atlikti 2008-12-04, 2009-01-01 ir 2009-07-01. Iš bylos medžiagos matyti, atsakovui UAB „VKAS“ bankroto byla buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimi, kurioje konstatuota, jog pagal įmonės 2008-12-31 balanso duomenis, turtas sudarė 1 272 273 Lt, tačiau nekilnojamojo turto įmonė neturėjo, per vienerius mokėtinos sumos bei trumpalaikiai įsipareigojimai – 902 429 Lt, pagal 2008-12-31 Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis, įmonės veikla jau buvo nuostolinga, 2009 m. II ketvirtį įmonės įsiskolinimas VSDF biudžetui sudarė 54 559, 13 Lt įmokų ir 1 358, 23 Lt delspinigių, o įsiskolinimas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2009-10-23 sudarė 132 868, 74 Lt. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad atsakovas, nors ir gavęs ieškinio ir jo priedų nuorašus, atsiliepimo bei kitų reikalautų dokumentų nepateikė, teismas minimoje 2009 m. lapkričio 26 d. nutartyje konstatavo, jog įmonė yra nemoki. Pažymėtina, kad šios teismo nutarties atsakovas, tai yra UAB „VKAS“, kurios administracijos vadovo pareigas ėjo V. K., neskundė.
Remdamasi šiomis aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai nei teigia apeliantai, teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog darbuotojų atlyginimai buvo padidinti įmonei esant nemokiai, todėl minėtas įsakymas ir darbo sutarčių pakeitimai pagrįstai pripažinti negaliojančiais (ĮBĮ 2 str. 8 d., CK1.80 str. 1 d., CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį, bendrovės vadovą renka ir atšaukia, atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba arba stebėtojų taryba, o jei šie organai nesudaromi – visuotinis akcininkų susirinkimas. Tačiau apeliantai, nesutikdami su teismo išvada dėl paminėtos ABĮ normos aiškinimo bei taikymo, savo skunde be pagrindo remiasi akcininko V. L. pozicija šiuo klausimu. Visų pirma, UAB „VKAS“ yra juridinis asmuo, kurio veikla yra griežtai reglamentuota ir apskaitoma finansiniais dokumentais įstatymuose nustatyta tvarka. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas būtų svarstęs direktoriaus ir kitų darbuotojų atlyginimų padidinimo klausimą ir kad minėtas įsakymas būtų priimtas vykdant visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą. Antra, kaip žinoma, pagal CPK 178 straipsnio nuostatas, asmuo privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo teiginius, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad bendrovės akcininkas V. L. būtų išreiškęs savo poziciją (CPK 185 str.).
Teismas teisingai nurodė, kad įmonės vadovo ir bendrovės santykiai yra grindžiami pasitikėjimu, todėl netoleruotina situacija, kad direktorius savo nuožiūra pasididina atlyginimus sau ir savo sutuoktinei, tuo labiau, kai įmonė yra nemoki, o tokie veiksmai tik padidina įmonės nemokumą (ABĮ 37 str., CPK 185 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantų argumentai dėl kitų kreditorių (įmonės darbuotojų) finansinių reikalavimų nepagrįstumo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl dėl jų nepasisakoma. Kiti apeliantų nurodyti teiginiai taip pat nepaneigia skundžiamoje nutartyje padarytų teismo išvadų (CPK 178 str.).
Esant tokioms aplinkybėms atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 329, 330 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.