Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. Š. atstovui advokatui Daliui Vaitekūnui,

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios nutarimą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovui Arvydui Petruškevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. Š. skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2011 m. sausio 4 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATPN 1228 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atkreipė dėmesį, kad išnagrinėjus Darbo inspekcijos nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, matyti, jog vyriausioji darbo inspektorė V. J. klaidingai inkriminuoja darbo įstatymų pažeidimus, taip pat nenurodo tikslaus straipsnio, kurio dispozicijoje būtų matoma protokole surašyto pažeidimo sudėtis. Darbo inspektorė nutarime teigia, jog buvo pažeistas Darbo kodekso 288 str. 2 d., 291 str. 1 d. ir 287 str., kuris protokole iš viso nebuvo nurodytas. Nutarime nurodoma, jog administracinio teisės pažeidimo byla dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 293 str. pažeidimo nutraukiama, nes darbo ginčo neišnagrinėjimas darbo ginčų komisijoje neužkerta kelio darbuotojui kreiptis į teismą bei atsakomybė už šį darbo įstatymų pažeidimą nustatyta LR ATPK kodekso 41 str. 1 d. Šiuo straipsniu nurodo, kad buvo pažeistas darbo įstatymas, tačiau tiksli norma, kuri buvo pažeista nepateikiama, tokiu būdu darbo inspektorė prieštarauja pati sau bei nesuformuluoja konkrečios pažeidimo sudėties. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės bei pateiktos teisinės normos neturi loginio ryšio bei yra pažeidžiamas LR ATPK 286 str., nes nebuvo laikomasi nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje turinio reikalavimų.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. Š. atstovas advokatas Dalius Vaitekūnas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais argumentais bei pateikė teismui rašytinius paaiškinimus (b. l. 36-38). Nurodė, kad su darbuotoja V. A. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, galiojusi laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. 2010 m. rugsėjo 20 d. buvo gautas V. A. darbo ginčų komisijai adresuotas skundas. Pagal su Darbo kodekso 291 str. 1 d. darbuotojo prašymas darbo ginčų komisijai turi būti išnagrinėjamas ne vėliau kaip per 14 dienų. Kadangi su darbuotoja sudaryta darbo sutartis buvo terminuota, t. y. iki 2010 m. rugsėjo 30 d., todėl jau skundo gavimo dieną, t. y. 2010 m. rugsėjo 20 d. buvo aišku, kad organas, kuriam turėjo būti pateiktas prašymas, negalėjo būti darbo ginčų komisija, o tik teismas. Faktas apie darbuotojo ir darbdavio santykių pasibaigimą yra juridiškai reikšminga aplinkybė, lemianti ginčo priskyrimą prie tiesiogiai nagrinėtinų teisme. Net tuo atveju, jei N. Š., Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatytais terminais būtų sudaręs darbo ginčų komisiją, sudaryta darbo ginčų komisija nebūtų kompetentinga nagrinėti V. A. skundo, nes pasibaigus tarp šalių sudarytai terminuotai darbo sutarčiai, darbo ginčas, vadovaujantis Darbo kodekso 295 str. 2 d. 5 p., būtų priskirtas prie darbo ginčų, tiesiogiai nagrinėtinų teisme, o ne darbo ginčų komisijoje.

Pažymėjo, kad UAB „Auksinis varnas“ vykdo veiklą ir turi padalinius daugelyje Lietuvos miestų (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje), įmonėje, V. A. skundo gavimo dieną dirbo 162 darbuotojai, todėl darbo ginčų komisijos sudarymas būtų pareikalavęs labai didelių laiko bei piniginių sąnaudų. Surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat priimdami nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, pareigūnai privalėjo vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgti į visas faktines aplinkybes, įvertinti įstatyme nenumatytas lengvinančias aplinkybes. Darbuotojos prašymas darbo ginčų komisijai buvo gautas likus tik 10 dienų iki terminuotos darbo sutarties pabaigos, todėl akivaizdu, kad darbuotoja piktnaudžiavo jai įstatymo suteiktomis teisėmis, nes netgi tuo atveju, jei per 10 dienų, kol dar galiojo tarp šalių sudaryta terminuota darbo sutartis, darbo ginčų komisija būtų sudaryta bei būtų spėjusi išnagrinėti darbuotojos skundą, komisijos priimtas sprendimas neturėtų teisinės ar faktinės reikšmės darbuotojos teisėms, nes darbo santykiai tarp šalių jau būtų nutrūkę.

Teismo posėdyje institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios nutarimą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos, atstovas Arvydas Petruškevičius prašė skundą atmesti ir priimtą nutarimą palikti nepakeistą (b. l. 36-38).

Paaiškino, kad darbo sutarties terminas irgi nebuvo nustatytas tinkamas. Ne visi klausimai būtų išspręsti darbo ginčų komisijoje. V. A. skundas buvo pagrįstas, jai nebuvo atsakyta, ignoruojama jos valia.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius darbo teisei Arvydas Petruškevičius 2010 gruodžio 21 d. N. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ATPP 0351-0065 dėl to, kad jis, būdamas UAB „Auksinis varnas“ vadovu, 2010 m. rugsėjo 4 d., gavęs darbuotojos V. A. prašymą individualaus darbo ginčo tvarka išnagrinėti tarp darbdavio ir darbuotojo kilusį ginčą dėl: neteisėto darbo sąlygų pakeitimo, pasireiškusio periodiniu (per 10 metų dirbamų šioje įmonėje) terminuotųjų darbo sutarčių nutraukimu ir naujų sudarymu, kas atima darbuotojui galimybę įgyti nepertraukiamąjį darbo stažą toje įmonėje, keičiamais aptarnaujamų teritorijų dydžiais, neapskaitomais viršvalandžiais; dėl negarantuojamos darbų saugos, pasireiškiančios aptarnaujant valomus plotus, kuriuose yra nestandartinių įrenginių sukeliančių potencialų pavojų darbuotojams, specialiųjų apsaugos priemonių nesuteikimu, profesinės rizikos faktorių neįvertinimu; dėl psichologinio spaudimo, pasireiškiančio vertimu pasirašyti terminuotas darbo sutartis, taip prarandant teisę į nepertraukiamąjį darbo stažą ir kasmetines atostogas – per įstatymo nustatytus terminus nesudarė darbo ginčų nagrinėjimo komisijos ir neinformavo apie tai pareiškėjo, nesuteikė V. A. sąlygų dėl pažeistų jo teisių kreiptis su ieškiniu į teismą per keturiolika dienų, o už šį pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė LR ATPK 41 str. 1 d. (b. l. 3-4).

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija 2011 m. sausio 4 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATPN 1228 N. Š., už ATPK 41 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, paskyrė 2750 Lt baudą (b. l. 6-8). Nutarime taip pat konstatuota, kad N. Š. savo neveikimu (gavęs darbuotojos prašymą išnagrinėti darbo ginčą, nepaskyrė darbo ginčų komisijos raštvedžio, nesudarė darbo ginčų komisijos bei neužtikrindamas, kad iškeltas darbo ginčas būtų nagrinėjamas įmonės darbo ginčų komisijoje) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 287 str. (pažymėta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole šis pažeistas straipsnis nenurodytas, tačiau iš protokolo turinio aiškiai matyti, kad šio straipsnio norma buvo pažeista), 288 str. 2 d., 291 str. 1 d. Taip pat nutarime nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo byla dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 293 str. pažeidimo nutraukiama, nes darbo ginčų neišnagrinėjimas darbo ginčų komisijoje neužkerta kelio darbuotojui kreiptis į teismą. Taip pat nurodyta, kad atsakomybė už šį darbo įstatymų pažeidimą nustatyta LR ATPK 41 str. 1 d. (Darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas).

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika kvalifikuota pagal LR ATPK 41 str. 1 d., kurioje nustatyta atsakomybė už darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimą. Taigi minėta norma yra blanketinė, nukreipianti į darbo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus. Tam, kad pažeidimas galėtų būti kvalifikuojamas pagal šį straipsnį, būtina nustatyti padarytą pažeidimą, kuris apimtų vieną iš darbo santykius reglamentuojančio teisės akto dispozicijoje nurodytų aplinkybių, pažeidimą padariusį asmenį, priežastinį ryšį tarp jo veiksmų ir atsiradusių pasekmių bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę.

Nustatyta, kad bendrovės darbuotoja V. A. 2010 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į darbdavį, kad būtų sudaryta darbo ginčų komisija ir paskirtas jos posėdis, to neneigia ir administracinėn atsakomybėn patrauktas UAB „Auksinis varnas“ generalinis direktorius N. Š. (b. l. 14-15).

DK 291 str. 1 d. įtvirtinta, kad darbo ginčų komisijos posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo prašymo padavimo dienos, o prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo padavimo dienos. Pagal DK 288 str. 2 d. tuo atveju, jeigu įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nebuvo sudaryta darbo ginčų komisija, darbdavys, gavęs darbo ginčų komisijai adresuotą prašymą, nepažeisdamas DK 291 str. 1 d. nustatytų terminų, privalo paskirti darbo ginčų komisijos raštvedį ir inicijuoti darbo ginčų komisijos sudarymą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn patrauktas N. Š. nurodytų DK nuostatų reikalavimų nesilaikė, nes darbo ginčų komisijos raštvedžio nepaskyrė ir darbo ginčų komisijos sudarymo neinicijavo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, N. Š. nuomone, darbo ginčų komisijos sudarymas yra darbdavio pasirinkimo laisvė (b. l. 14-15).

Teismo vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn N. Š. buvo patrauktas pagrįstai, nes pažeidė DK 288 str. 2 d. 291 str. 1 d., o už šiuos pažeidimus atsakomybė nustatyta LR ATPK 41 str. 1 d. Ta aplinkybė, jog 2010 m. gruodžio 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. ATPP – 0065 nebuvo nurodytas DK 287 str. pažeidimas, teismo vertinimu, 2011 m. sausio 4 d. priimto nutarimo Nr. ATPN 1228 teisėtumui bei pagrįstumui įtakos neturi, nes šios normos pažeidimas sietinas su DK 288 str. 2 d. įtvirtinta pareiga darbdaviui paskirti darbo ginčų komisijos raštvedį ir inicijuoti darbo ginčų komisijos sudarymą, o to padaryta nebuvo.

Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentų, jog tokiais jo veiksmais jokių žalingų pasekmių neatsirado, pastebėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal ATPK 41 str. 1 d. visiškai nesvarbu, ar jos pasekoje kilo kokios nors materialios pasekmės, ar ne, – tai aktualu individualizuojant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtiną administracinę nuobaudą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. Š. atstovo argumentus teismo posėdžio metu, kad darbo ginčų komisijos sudarymas būtų pareikalavęs labai didelių laiko bei piniginių sąnaudų teismas vertinas kritiškai, kaip niekuo nepagrįstus, nes į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų patvirtinančių nurodomas aplinkybes.

Be to, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo N. Š. skunde nurodė, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, buvo pažeistas LR ATPK 260 str., kadangi protokolas neatitinka nustatytų turinio reikalavimų.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas LR ATPK 256 str. 3 d., 259 str. l d., 260 str., 284 str. 2 d. yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (žr. leidinį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, 328-329 p.; leidinį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 7, 251-252 p.). Vien tik pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia konstatuoti, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo pažeidimo padarymu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ir LR ATPK 260 str. 1 d. reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-5830/2009).

Įvertinęs Darbo inspekcijos 2010 m. gruodžio 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. ATPP-0065 turinį bei formą, teismas nenustatė pastarojo esminių trūkumų, todėl N. Š. argumentai šiuo aspektu atmetami kaip nepagrįsti.

Vadovaudamasis LR ATPK 297 str., teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti, ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Nagrinėjamojoje administracinio teisės pažeidimo byloje aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą, numatytų LR ATPK 250 str., nenustatyta, skundžiamą nutarimą priėmė kompetentingas subjektas.

Pažymėtina, kad veikų, numatytų LR ATPK 41 str. 1 d. padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų.

Nuobaudos skyrimo taisyklės įtvirtintos LR ATPK IV skirsnyje. LR ATPK 30 str. nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis LR ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato LR ATPK 31 str. ir 32 str. Pagal LR ATPK 30² str. 1 ir 3 d. skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarime.

N. Š. paskirta 2750 Lt (dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio bauda (b. l. 6-7), t. y. sankcijoje nustatytas baudos vidurkis.

Skundžiamame Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcijos 2011 m. sausio 4 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATPN 1228 nei sunkinančių, nei lengvinančių N. Š. atsakomybę aplinkybių nenustatyta, tokių duomenų neturi ir teismas, todėl darytina išvada, kad bauda buvo paskirta tinkamai pritaikius nuobaudos skyrimo taisykles.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2011 m. sausio 4 d. nutarimas Nr. ATPN 1228, kuriuo N. Š. už LR ATPK 41 str. 1 d. nustatyto pažeidimo padarymą paskirta 2750 Lt dydžio bauda laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o N. Š. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 3 ir 4 d., 128 str., 129 str.,

nutaria:

nepatenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. Š. skundo ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2011 m. sausio 4 d. nutarimą Nr. ATPN 1228 palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.