- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- II-716-859/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00975-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij (pirm.)
- Pažeidėjas
- T. B.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Liudvikas Ragauskis
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. B., jo atstovui advokatui Liudvikui Ragauskiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. B. (toliau – ir pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyr. tyrėjos S. M. 2022 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-13249-2022.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Skundžiamo nutarimo esmė
Institucijos vyriausioji tyrėja S. M. 2022 m. birželio 20 d. nutarimu (toliau – ir skundžiamas nutarimas) nustatė, kad T. B. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje nustatytus administracinius nusižengimus, nes (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 31 d. 18.10 val. iki 2021 m. gruodžio 31 d. 18.12 val. vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė prie plovyklos esantį stulpelį su fotoelementais. Eismo įvykio metu padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 222 punktus.
T. B. buvo paskirta administracinė nuobauda – 600 eurų bauda.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę teiseną dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos jo atžvilgiu nutraukti, nesant įrodytos kaltės. Priteisti iš policijos įstaigos jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodė, kad 2022 m. birželio 22 d. elektroniniu paštu ir per sistemą „Mano VMI“ sužino apie VMI pranešimą, kad Institucija 2022 m. birželio 20 d. skundžiamu nutarimu jam paskyrė 600 eurų baudą. 2022 m. kovo 29 d. bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl ydingai surašyto protokolo, o posėdžio metu pareigūnė paaiškino, kad protokolą „perrašys“ ir atskirai praneš apie bylos nagrinėjimą. Tik 2022 m. balandžio 27 d. elektroniniu paštu gavo 2022 m. balandžio 25 d. raštą „Dėl procesinių prašymų“, kuriame nurodyta, kad protokolas bus „perrašytas“. Po to, paštą tikrino kasdien ieškodamas naujų pranešimų. 2022 m. birželio 22 d. radęs VMI pranešimą apie paskirtą baudą, nesuprasdamas, kaip galėjo būti priimtas skundžiamas nutarimas jam nedalyvaujant ir negavus protokolo, tikrino elektroninį paštą ir rado policijos įstaigos siųstą „perrašytą protokolą“, tačiau jokio kito procesinio dokumento, kuris panaikintų vasario mėnesį surašytus protokolus nebuvo atsiųsta, taigi jam nėra aišku, kokio protokolo pagrindu priimtas skundžiamas nutarimas. Be to, protokolas nebuvo siųstas jo atstovui advokatui, todėl jo teisė į gynybą buvo pažeista.
Taip pat, nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad protokole minimas „stulpelis“ turi konkretų savininką, kurio daiktinės teisės į objektą yra įregistruotos įstatymų nustatyta tvarka. Nesant tokių duomenų, anot pareiškėjo, negalima teigti, kad apskritai buvo eismo įvykis, nes skundžiamas nutarimas negali būti pagrįstas tik vaizdo įrašu. Be to, nusižengimas - pasitraukimas iš įvykio vietos, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, tačiau byloje tokių įrodymų nėra. Anot pareiškėjo, protokole nėra nurodytos konkrečios teisės normos nuostatos, kurias Institucijos teigimu, jis pažeidė (b. l. 2-5).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą pažymi, kad įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, vaizdo įrašas ir kt.), jog padaryta skundžiamame nutarime nurodyta veika pateikti administracinio nusižengimo byloje. Anot Institucijos, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad T. B. suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino stulpelį ir pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai (b. l. 81-82).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltė turi būti įrodyta. Tam, kad kvalifikuoti įvykį, kaip eismo įvykį, tai turėtų būti aiškiai suprantama, kas yra tas sugadintas objektas. Bendra taisyklė yra ta, kad nukentėjusiu asmeniu gali būti pripažintas tas asmuo, kuris yra registravęs savo daiktines teises. Jeigu tokio asmens nėra, arba nėra privalomai registruotinas daiktas, tai nukentėjusiuoju asmeniu gali būti pripažintas žemės sklypo savininkas. Nėra aiškus tas nukentėjusysis asmuo. Nėra jokio dokumento, kuris patvirtintų, kad įmonė yra to sklypo savininkė. Jeigu tai yra įmonė, tai ji kažkaip turėtų būti įregistravusi sklypo teises. Mano, kad yra pažeisti ANK 567 straipsnio ir 617 straipsnio reikalavimai. jo dėmesys buvo visiškai į kitą objektą. Ten buvo sukrauta krūva kažkokių akmenų. Nesuprato kaip turi atrodyti kažkoks ten stulpelis. matė, kad atsirėmė į akmenų krūvą. Akmenys nebuvo sugadinti, bet sugadino savo automobilio bamperį. Klausimas ar teisėtai buvo pastatytas tas stulpelis. Čia yra važiuojamoji dalis ir ji nėra atskirta. Tą dieną vairavo „Mercedes“ automobilį. Nuvažiavo į plovyklą, nes norėjo nusiplauti automobilį. Tačiau pamatė, kad jie jau buvo užsidarę. Buvo 18 val., žiema, buvo sunkus matomumas. Kai sustojo ir pamatė, kad nepasikelia užtvaras, kur reikia susimokėti, bandė kažkaip manevruoti atbulas, nes nebuvo kaip apsisukti. Kai išgirdo kažkokį garsą, išlipo. Važiavo atbulomis. Bandė susirasti kampą. Kai išlipo pamatė akmenų krūvą, salelę su kažkokiais strypais. Į stulpelį, dėmesio nekreipė. Buvo kažkoks brūkštelėjimas gale. Garsą išgirdo važiuodamas atbulas. Iš galo garsas buvo. Atrodo, kad iš karto sustojo. Išlipęs iš automobilio, pasižiūrėjo į bamperį. Pamatė, kad jis buvo įskeltas gale. Pasižiūrėjo, kur galėjo atsitrenkti ir pamatė tą akmenų krūvą. Suprato, kad ten atsitrenkė. Prie tos akmenų krūvos kažkokie strypeliai buvo. Kitą dieną dar nuvažiavo pažiūrėti. Tada tų strypelių nerado. Vaizdo įrašą žiūrėjo, bet nelabai matosi tas kampas. Su didele mašina nepajausi bortelio. Bamperis buvo pažeistas gale dešinėje pusėje. To stulpelio nematė. Pamatė tuos akmenis, kad jie nenukentėjo, todėl išvažiavo. Išgirdęs garsą gal kažkiek dar pavažiavo apie 1 metrą. Apatinė bamperio dalis buvo išlenkta, į vidų. Įlenkimas buvo šviežias. Pagalvojo, kad atsirėmė į akmenų krūvą. Motyvo pasišalinti nebuvo. Svetimo turto pažeidimo nematė. Jis išvažiavo. Kadangi automobilis buvo registruotas žmonos vardu, po kelių dienų jo sutuoktinei paskambino iš policijos ir klausė kas vairavo automobilį. Atvyko į policiją ir surašė paaiškinimą. Jeigu būtų aiškus turto savininkas ir jo turto priklausomybė būtų pagrįsta įrodymais, tai jis atlygintų žalą (b. l. 85-87).
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškimas buvo gautas automatiniu būdu. Ši bendrovė yra pripažinta nukentėjusiąja. Galima surašyti protokolą, kai nukentėjusiuoju asmeniu pripažintas juridinis asmuo. Pranešė įmonei apie protokolo surašymą. Perrašo protokolą, nes ten yra klaidų. Roike nurodo, kad klaidingai surašyta buvo. Jų sistema užrašo, kad anuliuota. Įmonei pranešė, kad buvo surašytas protokolas. Užteko vaizdo įrašo (b. l. 87).
Teismo posėdžio metu buvo peržiūrimas vaizdo įrašas esantis byloje - vaizdo įrašo 00:19 sekundė. Matoma, kaip užfiksuojamas tamsiuoju paros metu į apšviestą įvažiavimą pakeliamo atitvaro link, pirmoje juostoje. Joje pažymėta kryptimi juda automobilis įjungtais žibintais. Automobilis panašios į sidabrinę, šviesią spalvą, panašus į Mercedes ML modelį. Pareiškėjas priėjęs patvirtino, kad tai jo automobilis. Vaizdo įrašo 00:27 sekundė. Automobilis privažiavęs prie pakeliamo atitvaro sustoja. Vaido įrašo 00:28 sekundė. Įjungia atbuline pavara ir pradeda važiuoti atbulomis. Vaizdo įrašo 00:33 sekundė. Važiuodamas atbulomis automobilis suka kairiau. Vaizdo įrašo 00:35 sekundė. Pradeda posūkį važiuodamas atbulomis į dešinę. Pavažiuoja apie kelis metrus. Vaizdo įrašo 00:38 sekundė. Važiuodamas atbulas automobilis iš eigos užvažiavęs ant neženklaus bortelio, dešine bamperio galine dalimi atsitrenkia jį nulenkdamas kelio užtvarą (stulpelį) ir atsitrenkia į stulpą, ant kurio galimai pritvirtinta vaizdo kamera. Į tą patį stulpą galimai atsitrenkia ir automobilio nuverstas stulpelis. Automobilis atsitrenkęs į minėtą stulpą (ant kurio galimai vaizdo kamera) sujuda kelis kartus pasvyravęs į kairę ir dešinę puses. Vaizdo įrašo 00:41 sekundė. Automobilis pajuda į priekį ir 1-2 metrų sustoja. Automobilis sujuda iš jo išlipus vairuotojui ir iš automobilio sujudėjimo galima suprasti, kad automobilis yra su automatine greičių dėže, pastačius ant P padėties. Vairuotojas neuždaręs durų prieina iš kairės pusės prie automobilio galo ir pasilenkęs į dešinę pusę pažiūri į automobilio galą, bei galimai į objektus į kuriuos atsitrenkė. Galimai, nes dėl vaizdo kokybės nėra galimybės nustatyti kas į kurią vietą ir kur žiūri. Vairuotojas – žilų plaukų asmuo, vyriškos lyties. Skundą padavęs asmuo posėdyje patvirtino, kad tai jis. Vaizdo įrašo 00:52 sekundė. Vairuotojas grįžta į automobilį. Vaizdo įrašo 00:57 sekundė. Atsisėda į vairuotojo pusę, uždaro automobilio dureles. Vaizdo įrašo 01:00 minutė. Pajuda į priekį sukdamas kairiau. Apsisukęs pasišalina iš vietos. Vaizdo įrašo pabaiga 01:17 (b. l. 87).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu, peržiūrėjus vaizdo įrašą, pareiškėjas nurodė, kad tai gali būti jo automobilis. Išlipęs į bamperį žiūrėjo. Kitaip įsivaizdavo situaciją (b. l. 87).
Teismo posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ atstovė paaiškino, kad 2021 m. gruodžio 31 d. 18.10 val. automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) manevruodamas nulaužė prie plovyklos esantį stulpelį su fotoelementais ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė, po darbo valandų, plovykla jau nedirbo. Atėję sausio 2 dieną darbuotojai pamatė, kad yra nulaužtas stulpelis ir tada žiūrėjo vaizdo kameras kas įvyko. Vaizdo kamerose pamatė visą informaciją. Kreipėsi į policiją su pareiškimu ir parodė vaizdo įrašą. Draudimui pateikė visus dokumentus, taip pat, ir nuosavybę patvirtinančius dokumentus. Draudimo bendrovė, atsižvelgusi į nusidėvėjimą, jie sumokėjo 188,75 eurus. Nuosavybės dokumentai – verslo pirkimo-pardavimo sutartis, kurią sudarė su „(duomenys neskelbtini 2)“ ir jame priedas – perduodamos įrangos sąrašas, taip pat ir dėl numerių atpažinimo sistemos, kadangi tai nėra vienas stulpelis, tai yra visa sistema. Minimas šioje byloje stulpelis – kai pravažiuoja automobilis, duoda signalą plovyklai, kad įvažiavo automobilis į plovyklos įvažiavimą. Tada darbuotojai gali iš karto prieiti, jeigu jų nėra darbo vietoje. Stulpelis buvo nulaužtas, išsikvietė priežiūros bendrovę ir jie, kaip ekspertai, vertino sugadinimus, gavo sąmatą iš UAB „(duomenys neskelbtini 3)“. Sąmatos suma buvo 200 eurų. Bendrovė sutvarkė stulpelį. Jie patyrė žalą, yra dokumentai. Žalą atlygino draudimo bendrovė.
III. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
kundas netenkinamas.
Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. T. B. inkriminuoti KET 9, 101, 222 punktų reikalavimų pažeidimai.
KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
T. B. savo skunde nurodo, kad 2022 m. birželio 22 d. radęs VMI pranešimą apie paskirtą baudą, nesuprato, kaip galėjo būti priimtas skundžiamas nutarimas jam nedalyvaujant ir negavus protokolo, nes tikrino elektroninį paštą ir rado policijos įstaigos siųstą „perrašytą protokolą“, tačiau jokio kito procesinio dokumento, kuris panaikintų vasario mėnesį surašytus protokolus nebuvo atsiųsta, taigi jam nėra aišku, kokio protokolo pagrindu priimtas skundžiamas nutarimas. Be to, protokolas nebuvo siųstas jo atstovui advokatui, todėl jo teisė į gynybą buvo pažeista. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. ANK 573 straipsnis numato galimybę šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siųsti registruotu arba elektroniniu paštu. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, kad <...> perrašo protokolą, kai yra klaidų, tai pažymi ROIK‘e, kad buvo klaidingai surašyta. Be to, pats pareiškėjas keldamas klausimą dėl protokolų tinkamo surašymo ir siuntimo, pažymėjo, kad 2022 m. balandžio 27 d. elektroniniu paštu gavo 2022 m. balandžio 25 d. raštą „Dėl procesinių prašymų“, kuriame nurodyta, kad protokolas bus perrašytas. Taipogi, pažymėjo, kad tikrindamas el. paštą, rado jam siųsta administracinio nusižengimo protokolą su nurodyta bylos nagrinėjimo data, laiku ir vieta. Taigi administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, jog el. laiškas su administracinio nusižengimo protokolu būtų grįžęs nepristatytas (matyti, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytas el. paštas - (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas akcentavo, kad daug kartų tikrino el. paštą, tačiau nematė gauto laiško iš Institucijos. Tačiau tokie pasiteisinimai neįtikinantys. Viena vertus ne kas kitas, o pats asmuo turi pasirūpinti tinkama savo el. pašto dėžutės būkle ir tiksliu bei atidžiu tikrinimu. Kaip matyti iš skundo, pareiškėjas vis dėlto nurodė, kad gavo el. laišką apie jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą bei kitus susijusius dokumentus, taigi akivaizdu, jog savo el. paštu pareiškėjas naudojasi (tą patį el. paštą nurodė ir savo skunde dėl skundžiamo nutarimo). Todėl darytina išvada, kad nėra objektyvaus pagrindo manyti, jog T. B. nebuvo tinkamai informuotas apie administracinio nusižengimo proceso eigą, priešingai, bylos duomenys patvirtina, jog bylos dokumentai jam buvo išsiųsti. Be to, T. B. žinojo apie administracinio nusižengimo protokolo surašymą bei pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, teikė savo rašytinius paaiškinimus. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi ir pats domėtis proceso eiga, privalo laikytis nustatytos teisenos tvarkos ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis (ANK 577 straipsnio 3 dalis). Taipogi, pareiškėjas savo teises aktyviai ginė viso proceso metu – tyrimo metu teikė išsamius paaiškinimus, taip pat teikė skundą dėl jo atžvilgiu priimto nutarimo ir dalyvavo teismo posėdžiuose.
Dar vienas pareiškėjo skunde nurodomas, jo manymu, teisių pažeidimas, yra tai, kad administracinio nusižengimo protokole nėra nurodytos konkrečios teisės normos nuostatos, kurias Institucijos teigimu, jis pažeidė. Tačiau ir šiuo atveju, teismas neturi pagrindo sutikti su T. B. teiginiais, kadangi 2022 m. balandžio 27 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 10-ANR_P-14838-2022, kuris buvo siųstas pareiškėjui el. paštu – (duomenys neskelbtini), aiškiai ir tiksliai nurodyti ANK 426 straipsnio 1 dalis, 417 straipsnio 7 dalis bei nurodyti pažeisti KET punktai – 9, 101, 222. Teismas pažymi, kad ir priimtas skundžiamas nutarimas yra aiškus ir pagrįstas, jame tiksliai nurodyti KET punktai, kurie buvo pažeisti, taip pat, konkretūs ANK straipsniai bei nuosekliai suformuluotas kaltinimas, kurio pagrindu asmuo pripažintas kaltu, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.
Nagrinėjamu atveju T. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį dėl to, kad vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė prie plovyklos esantį stulpelį su fotoelementais, eismo įvykio metu padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde nurodė, kad nutarimas negali būti pagrįstas tik vaizdo įrašu. Be to, nusižengimas - pasitraukimas iš įvykio vietos, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Teismo posėdžio metu, T. B. nurodė, kad garsą išgirdo važiuodamas atbulas. Atrodo, kad iš karto sustojo. Išlipęs iš automobilio, pasižiūrėjo į bamperį. Pamatė, kad jis buvo įskeltas gale. Pasižiūrėjo, kur galėjo atsitrenkti ir pamatė tą akmenų krūvą. Suprato, kad ten atsitrenkė. Prie tos akmenų krūvos kažkokie strypeliai buvo. Kitą dieną dar nuvažiavo pažiūrėti. Tada tų strypelių nerado. Vaizdo įrašą žiūrėjo, bet nelabai matosi tas kampas. <...> Pamatė tuos akmenis, kad jie nenukentėjo, todėl išvažiavo <...>. Motyvo pasišalinti nebuvo. Tokie pareiškėjo argumentai vertinami kaip pasirinkta gynybinė taktika, siekiant sušvelninti savo atsakomybę, tačiau šią iškeltą versiją paneigia įrodymų visuma.
Kaip teisingai pažymėjo pareiškėjas, nusižengimas, numatytas ANK 426 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (LAT nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant klausimą, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).
Iš bylos duomenų matyti, jog dėl eismo įvykio į policiją kreipėsi nukentėjusysis, pateikdamas vaizdo įrašą. Teismo posėdžio metu, UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ atstovė nurodė, kad įvykio metu plovykla nedirbo, todėl padaryti nuostoliai buvo pastebėti vėliau. Ko pasėkoje, buvo patikrintas vaizdo įrašas ir nustatyta, kad buvo eismo įvykis, kurio metu sulaužytas stulpelis. Byloje pateikta UAB „(duomenys neskelbtini 3)“ sąmata kelio užtvaro remonto darbams, iš kurios nustatyta, kad už stulpelį, jo tvirtinimo, pajungimo darbus bei fotoelementų komplektą, paskaičiuota suma – 242 eurai su PVM ir 200 eurų be PVM (b. l. 41). Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė patvirtino nurodytos sąmatos sumą bei paaiškino, kad draudimas atlygino padarytą turtinę žalą, atsižvelgdamas į stulpelio susidėvėjimą, t. y. 188,75 eurus.
Byloje pateiktame vaizdo įraše, kuris taip pat, aiškiai ir nuodugniai ištirtas teismo posėdžio metu, matyti, kad <...> Vaizdo įrašo 00:35 sekundė. Pradeda posūkį važiuodamas atbulomis į dešinę. Pavažiuoja apie kelis metrus. Vaizdo įrašo 00:38 sekundė. Važiuodamas atbulas automobilis iš eigos užvažiavęs ant neženklaus bortelio, dešine bamperio galine dalimi atsitrenkia nulenkdamas stulpelį ir atsitrenkia į stulpą, ant kurio galimai pritvirtinta vaizdo kamera. Į tą patį stulpą galimai atsitrenkia ir automobilio nuverstas stulpelis. Automobilis atsitrenkęs į minėtą stulpą (ant kurio galimai vaizdo kamera) sujuda kelis kartus pasvyravęs į kairę ir dešinę puses. Vaizdo įrašo 00:41 sekundė. Automobilis pajuda į priekį ir 1-2 metrų sustoja. <...> Vairuotojas neuždaręs durų prieina iš kairės pusės prie automobilio galo ir pasilenkęs į dešinę pusę pažiūri į automobilio galą, bei galimai į objektus į kuriuos atsitrenkė. Galimai, nes dėl vaizdo kokybės nėra galimybės nustatyti kas į kurią vietą ir kur žiūri. Vairuotojas – žilų plaukų asmuo, vyriškos lyties. Skundą padavęs asmuo posėdyje patvirtino, kad tai jis. Vaizdo įrašo 00:52 sekundė. Vairuotojas grįžta į automobilį. Vaizdo įrašo 00:57 sekundė. Atsisėda į vairuotojo pusę, uždaro automobilio dureles. Vaizdo įrašo 01:00 minutė. Pajuda į priekį sukdamas kairiau. Apsisukęs pasišalina iš vietos. Vaizdo įrašo pabaiga 01:17. Minimas vaizdo įrašas patvirtina, kad pareiškėjo vairuojamo automobilio atsitrenkimas tiek į byloje minimą stulpelį bei stulpą, ant kurio galimai yra pritvirtinta vaizdo kamera, bei garsas, kurį sukėlė atsitrenkimas, neleidžia abejoti, kad pareiškėjas suvokė, jog kliudė prie plovyklos esantį stulpelį su fotoelementais. Be to, po pajausto smūgio, pats pareiškėjas išlipo iš automobilio ir apžiūrėjo objektą į kurį atsitrenkė, tačiau nieko nelaukęs, grįžo į automobilį ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos.
Taigi byloje nustatytos aplinkybės – automobilio kontaktas su stulpeliu, T. B. reakcija į tai – išlipęs iš vairuojamo automobilio apžiūrėjo į atsitrenktą objektą (akivaizdu, kad pareiškėjui po smūgio kilo abejonių dėl to, ar savo vairuojamu automobiliu kliudė ką nors, tai pagrindžia ir paties T. B. skundo nagrinėjimo teisme metu duoti paaiškinimai, kad <...> išlipęs iš automobilio, pasižiūrėjo į bamperį. Pamatė, kad jis buvo įskeltas gale. Pasižiūrėjo, kur galėjo atsitrenkti ir pamatė tą akmenų krūvą. Suprato, kad ten atsitrenkė. Prie tos akmenų krūvos kažkokie strypeliai buvo. Kitą dieną dar nuvažiavo pažiūrėti <...>To stulpelio nematė <...>) ir po to, sėdęs į savo automobilį, išvažiavo, t. y. iš įvykio vietos pasišalino, yra pakankamos pripažinti, kad T. B. suprato sukėlęs eismo įvykį (apgadinęs svetimą turtą), tačiau tyčia ignoruodamas tai, t. y. nesilaikydamas KET 222 punkto reikalavimų, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Pareiškėjas tiek savo skunde, tiek teismo posėdžio metu kėlė klausimą kas yra stulpelio savininkas, ir jo manymu, nesant tokių duomenų, negalima teigti, kad apskritai buvo eismo įvykis, nes skundžiamas nutarimas negali būti pagrįstas tik vaizdo įrašu. Teismas pažymi, kad Institucija tinkamai nustatė ir nurodė stulpelio savininką (nukentėjusįjį), t. y. UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ tiek 2022 m. balandžio 27 d. administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamame nutarime. Be to, teismo posėdžio metu, UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ atstovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju nuosavybės dokumentai yra verslo pirkimo-pardavimo sutartis, kurią sudarė su „(duomenys neskelbtini 2)“ ir jame priedas – perduodamos įrangos sąrašas, taip pat ir dėl numerių atpažinimo sistemos, kadangi tai nėra vienas stulpelis, tai yra visa sistema. Minimo šioje byloje stulpelio funkcija – kai pravažiuoja automobilis, duoda signalą plovyklai, kad įvažiavo automobilis į plovyklos įvažiavimą. Taigi akivaizdu, kad minimas sugadintas byloje stulpelis turi ne tik savo funkciją automobilių plovykloje, bet ir savininką, kuris pagal pirkimo-pardavimo sutartį priklauso UAB „(duomenys neskelbtini 1)“.
Visuma faktinių ir teisinių aplinkybių neleidžia konstatuoti, jog pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai manė, jog automobiliu nekliudė UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ priklausančio stulpelio. Akivaizdu, kad pareiškėjas pagal byloje nustatytas aplinkybes bei savo kaip vairuotojo turimas žinias, suprato, kad vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė prie plovyklos esantį stulpelį su fotoelementais. Todėl darytina išvada, kad nutarimą priėmusi Institucija T. B. veiksmuose pagrįstai nustatė KET 9, 101, 222 punktų pažeidimus ir ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, numatytų administracinių nusižengimų sudėtis, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio keisti ar naikinti skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyr. tyrėjos S. M. 2022 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-13249-2022 palikti nepakeistą ir T. B. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.