- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-12
- Bylos Nr.
- 2S-201-803/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00366-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- S. P.
- Suinteresuotas asmuo
- M. A., V. A.
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) S. P. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. P. skundą dėl antstolės T. G. veiksmų, pavadintą „prieštaravimai (skundas) dėl turto įvertinimo“, suinteresuoti asmenys M. A., V. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl antstolio veiksmų, nustatant iš varžytynių parduodamo areštuoto nekilnojamojo turto vertę, pagrįstumo bei teisėtumo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas S. P. kreipėsi į antstolę T. G. su skundu, pavadintu „prieštaravimai (skundas) dėl turto įvertinimo“, prašydamas: 1) pakeisti 2016 m. vasario 24 d. patvarkymu dėl varžytinių paskelbimo Nr. 3.5.-S005476 vykdomojoje byloje Nr. 0045/12/00358 nustatytą 311/611 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertę bei nustatyti, kad šio turto vertė yra 186 000 Eur; 2) atsisakius pakeisti 311/611 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertę į 186 000 Eur sumą, panaikinti antstolės T. G. 2016 m. vasario 24 d. patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo Nr. 3.5.-S005476 vykdomojoje byloje Nr. 0045/12/00358 ir paskirti ekspertizę turto vertės nustatymui; 3) taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti išieškojimą iš S. P. vykdomojoje byloje Nr. 0045/12/00358 bei sustabdyti šioje vykdomojoje byloje paskelbtas varžytines Nr. 117748.
3. Pareiškėjas skunde nurodė, jog 311/611 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatyta vertė kelia pagrįstų abejonių, kadangi pagal pridedamą turto vertintojų ataskaitą 2016 m. kovo 2 d. turto vertė buvo 2,5 karto didesnė ir sudarė 186 000 Eur. Pažymi, jog teisingai įkainoti skolininko turtą yra antstolio pareiga, tačiau antstolei tokios pareigos nevykdant yra šiurkščiai pažeistos varžytynių paskelbimo procedūros. Mano, jog antstolė turėtų atsižvelgti į pareiškėjo pateiktą turto vertinimo ataskaitą ir pakeisti turto vertę į 186 000 Eur. Kadangi turto vertės nustatymo metodai kelia pagrįstų abejonių, atsisakius pakeisti nekilnojamojo turto vertę, turėtų būti panaikintas antstolės T. G. priimtas 2016 m, vasario 24 d. patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo Nr. 3.5.-S-005476 ir paskirta ekspertizė turto vertės nustatymui. Pažymėjo, jog antstolė netinkamai paskelbė varžytynes, kadangi varžytynių pabaiga nurodyta 2014 m. kovo 25 d., kai tuo tarpu pradžia – 2015 m. vasario 24 d. (b. l. 2-4).
4. Antstolė T. G. 2016 m. kovo 17 d. patvarkymu skolininko skundo dėl antstolės veiksmų dalies dėl turto perkainavimo ir ekspertizės skyrimo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti teismui. Antstolė nurodė, jog turtui įvertinti skolininko prašymu, nesutikus su pirmos ekspertizės nustatyta 109 765,98 Eur suma, paskirta antra ekspertizė, kurią atlikusios UAB „Krivita“ 2015-01-02 išvadoje nurodyta 76 100 Eur turto kaina buvo vadovaujamasi įkainojant turtą bei skelbiant pirmąsias varžytynes. Skolininko prieštaravimai dėl atliktos antrosios ekspertizės kainos buvo išnagrinėti tiek antstolės, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, atmetant prieštaravimus kaip nepagrįstus. Mano, jog nėra pagrindo vadovautis pareiškėjo pateiktu UAB „Lituka“ ir Ko vertinimu, kadangi įstatymas nenumato, jog turto kaina turi būti nustatoma pagal skolininko pateiktą turto vertinimo ataskaitą, o antstolė, turėdama atsižvelgti į išieškotojo ir skolininko nuomones dėl turto vertes, neprivalo besąlygiškai vadovautis skolininko pateiktu vertinimu. Pažymi, jog pateiktame skunde pareiškėjas nepagrindė nesutikimo su UAB „Krivita“ atlikta turto vertinimo ekspertize. Antstolės teigimu, jai nekyla pagrįstų abejonių dėl UAB „Krivita“ nustatytos turto vertės, ekspertizę atlikusi ekspertė įrašyta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, nėra pagrindo abejoti kompetencijos stoka, aplinkybę, jog antstolė nepažeidė pareigos nustatyti objektyvią areštuoto turto vertę konstatavo ir teismai, todėl nėra pagrindo nesivadovauti UAB „Krivita“ atlikta turto įkainojimo verte ir skirti dar vieną pakartotinę ekspertizę. Pažymėjo, kad paskelbiant varžytynes padaryta techninė klaida, kuri laikytina formaliu trūkumu, be to, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m, kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-596-1014/2016 sustabdžius turto pardavimą iš varžytynių, yra pagrindas atšaukti varžytynes Nr. 117748 iki skundo išnagrinėjimo (vykd. B. Nr. 0045/12/00358 T. 6., b. l. 88-90).
Atsiliepimas
5. Išieškotojai M. A. ir V. A. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti ir už piktnaudžiavimą procesu skirti baudą. Nurodo, jog pareiškėjo skundas dėl turto įkainojimo jau buvo išnagrinėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, tačiau pareiškėjas dėl to paties dalyko ir pagrindo reiškia tapatų reikalavimą, teikdamas prieštaringus duomenis nei ankstesniuose procesiniuose dokumentuose (b. l. 11-13).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pareiškėjo S. P. skundą atmetė.
7. Teismas nustatė, jog pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdyti išieškojimą iš S. P. vykdomojoje byloje Nr. 0045/12/00358 bei sustabdyti vykdomojoje byloje paskelbtas varžytynes Nr. 117748 išnagrinėtas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-596-1014/2016, atsisakant stabdyti išieškojimą iš S. P., tačiau sustabdant turto pardavimą iš varžytinių, todėl nėra pagrindo plačiau dėl jo pasisakyti.
8. Spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo pakeisti 2016 m. vasario 24 d. patvarkymu dėl varžytynių paskelbimo Nr. 3.5.-S-005476 nustatytą nekilnojamojo turto vertę, nustatant, kad ji yra 186 000 Eur, pažymėjo, jog nekilnojamojo turto rinkos kainos yra nepastovios ir kintančios priklausomai nuo įvairių kainodarą sąlygojančių veiksnių, tačiau nėra tikėtina aplinkybė, jog per metus laiko turto vertės kaina galėjo padidėti 100 000 Eur. Konstatavo, jog pareiškėjo argumentai dėl 186 000 Eur turto vertės yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų apie tai, jog būtų ženkliai pagerinęs turtą, jį remontavęs ar rekonstravęs, jog nuo 2015-01-02 būtų gerokai padidėję nekilnojamojo turto rinkos kainos, taip pat nepateikti jokie kiti argumentai dėl tokio vertės padidėjimo. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog paties pareiškėjo pozicija dėl jam priklausančio turto vertės vykdymo procese yra nenuosekli, kadangi dar prieš prašydamas skirti pakartotinę ekspertizę pareiškėjas įrodinėjo, jog tikroji turto vertė mažesnė nei nustatyta 2014-09-01 atliktame turto vertinime.
9. Teismas konstatavo, jog antstolė savo pareigą tinkamai įkainoti skolininko turtą įvykdė, atsižvelgdama ir į išieškotojo, ir į skolininko interesus, minėtą aplinkybę patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 28 d. nutartimi, o pareiškėjas nepateikė jokių naujų svarių argumentų, leidžiančių suabejoti turto vertintojų atlikta ekspertize bei nustatytąja 76 100 Eur turto verte.
10. Netenkindamas pareiškėjo prašymo paskirti ekspertizę turto vertės nustatymui teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė jokių realių pagrindų, dėl kurių ekspertizė atlikta netinkamai. Nurodydamas, jog proceso įstatymas neriboja vykdymo procese galimų turto vertinimo ekspertizių skaičiaus, tačiau neturi būti piktnaudžiaujama savo teise ginčyti ekspertizės išvadas ir negali būti skiriamas neribotas ekspertizių skaičius vykdymo procese (b. l. 28-31).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėjas S. P. prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:
11.1. skundžiama nutartis priimta akivaizdžiai ignoruojant pareiškėjo skunde dėl turto įvertinimo nurodytus argumentus;
11.2. teismas tinkamai neįvertino pareiškėjo pateiktos UAB „Lituka“ ir Ko atliktos 2016 m. kovo 7 d. areštuoto turto vertinimo ataskaitos Nr. CRA-60304, kurioje pareiškėjui priklausantis turtas 2016 m. kovo 2 d. buvo įvertintas 186 000 Eur. Pažymi, jog pateikta ekspertizė nors ir gauta ne Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 682 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau ji turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, o teismas turėjo įvertinti priežastis, dėl kurių susidarė tokie dideli areštuoto turto vertinimų skirtumai;
11.3. skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodytos abejonės dėl turto vertės padidėjimo 100 000 Eur lyginant su 2015 m. sausio 2 d. ekspertizės aktu, kadangi 2015 m. sausio 2 d. atliktos ekspertizės areštuoto turto vertė taip pat ženkliai skiriasi nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. ekspertizės akte nustatytos turto vertės bei Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodytos vidutinės rinkos vertės, be to, teismas neturėjo savo sprendimo grįsti abejonėmis ar prielaidomis;
11.4. teismas neteisingai įvertino pareiškėjo poziciją dėl jam priklausančio areštuoto turto vertės, nurodydamas, kad pareiškėjas siekia kardinaliai skirtingo rezultato. Pažymi, jog siekia ne priešingo rezultato, o kuo objektyviau įvertinti areštuoto turto vertę (b. l. 40-44).
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo antstolė T. G. atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Mano, jog skundžiama teismo nutartis yra teisėta, motyvuota ir pagrįsta. Nurodo, jog skolininko užsakymu atliktas vertinimas negali būti laikomas patikimu įrodymu ginčo turto vertei nustatyti, kadangi vertinimo užsakovas yra skolininkas – suinteresuotas byloje asmuo, o pati vertinimo ataskaita nelaikytina ekspertize CPK 682 straipsnio 6 dalies prasme. Pagal Kasacinio teismo formuojamą praktiką papildoma ar pakartotinė ekspertizė skiriama tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia pagrįstų abejonių, tačiau antstolei tokių pagrįstų abejonių nekyla (b. l. 50).
13. Suinteresuoti asmenys M. A. ir V. A. atsiliepimų į apelianto atskirąjį skundą pagal CPK 335 straipsnio 2 dalį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Nustatyta, kad antstolės T. G. kontoroje pagal pateiktus vykdyti vykdomuosius dokumentus užvestos vykdomosios bylos Nr. 0045/12/00358, Nr. 0045/12/00356, Nr. 0045/12/00357, Nr. 0045/14/02698, Nr. 0045/14/01902, Nr. 0045/15/00911 dėl juose nurodytų sumų išieškojimo iš skolininko S. P. išieškotojų M. A. ir V. A. naudai. Vykdant išieškojimą atliekami priverstinio išieškojimo veiksmai, nukreipiant išieškojimą iš 311/611 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio skolininkui pagal 2012-12-11 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); antstolės 2013 m. birželio 21 d. patvarkymu minėtas turtas areštuotas (vykd. b. Nr. 0045/12/00358; T. 3., b. l. 142-147). Kadangi išieškotojas M. A. nesutiko su 2013 m. rugsėjo 16 d. antstolės patvarkymu Nr. 3.5.-S021583, antstolės 2013 m. spalio 21 d. patvarkymu Nr. 3.5.-S025349 paskirta areštuoto turto ekspertizė, pavedant ją atlikti UAB „Ober - Haus“ nekilnojamojo turto vertinimo srities ekspertei A. L. (vykd. b. Nr. 0045/12/00358, T. 4., b. l. 92-93). Minėtas patvarkymas apskųstas, tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai skolininko skundo netenkino (vykd. b. Nr. 0045/12/00358, T. 4., b. l. 151-153, 173-174). Skolininko turtas buvo įvertintas 379 000 Lt, tačiau gavusi skolininko 2014 m. rugsėjo 10 d. prieštaravimus antstolė 2014-09-22 patvarkymu Nr. 3.5-S025972 paskyrė pakartotinę turto vertės ekspertizę, pavesdamas ją atlikti UAB „Krivita“ (vykd. b. Nr. 0045/12/00358; T. 5., b. l. 69). Pakartotinę ekspertizę atlikusi UAB „Krivita“ nustatė areštuoto nekilnojamojo turto 76 100 Eur vertę, remiantis ja antstolės 2015-01-30 patvarkymu Nr. 3.5.-S002515 atliktas nekilnojamojo turto perkainojimas (vykd. b. Nr. 0045/12/00358, T. 5., b. l. 108, 119-120). Skolininkui ginčijant pakartotinės ekspertizės nustatytą vertę, antstolės veiksmų bei areštuoto turto įkainojimo pagrįstumas įvertintas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, nustatant, jog areštuoto skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto vertė sudaro 76 000 Eur. Antstolė 2016 m. vasario 24 d. patvarkymu Nr. 3.5.-S005476 paskelbė pirmąsias skolininko turto varžytynes, nustatydama pradinę kainą 60 880 Eur (vykd.b. Nr. 0045/12/00358, T. 6., b. l. 45).
15. Pareiškėjas su antstolės priimtu patvarkymu nesutinka, įrodinėdamas netinkamą turto įkainojimą, bei varžytynių paskelbimo procedūrų pažeidimą.
16. Įstatyminis reguliavimas numato, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones; jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas (CPK 681 straipsnio 2 dalis). Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju paskelbiant pirmąsias skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto varžytynes pradinė turto, parduodamo iš pirmųjų varžytynių kaina, nustatoma CPK 718 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 procentų CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos. Iš anksčiau aptartų vykdomosios bylos duomenų matyti, kad vykdomojoje byloje tiek areštuoto turto vertė, tiek pradinė turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių kaina nustatyta laikantis minėtos tvarkos (CPK 681 straipsnio 4 dalis, 718 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, jog nepateikti jokie turto įkainojimą patvirtinantys dokumentai. Pažymėtina, jog parduodamo iš varžytynių turto įkainojimo pagrindą sudaro UAB „Krivita“ nustatyta turto vertė, iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas su pakartotine ekspertize yra susipažinęs (teikti skundai, ginčijant turto vertę), aukščiau aptartame punkte konstatuota, jog įstatyme reglamentuota turto įkainojimo tvarka nepažeista, priimtas patvarkymas dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių, todėl vertintina, kad antstolė nepažeidė pareiškėjo nurodomos CPK 613 straipsnio 1 dalies.
18. Nepagrįsti ir apelianto argumentai dėl netinkamai įkainotos areštuoto turto vertės, nors nekilnojamojo turto vertę apeliantas grindžia UAB „Lituka ir Ko“ 2016 m. kovo 7 d. areštuoto turto vertinimo ataskaita Nr. CRA-60304, kurioje nurodyta 186 000 Eur areštuoto turto vertė. Viena vertus, kaip jau buvo nustatyta nurodant faktines aplinkybes, turto vertės nustatymo klausimas jau išspręstas vykdomojoje byloje įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, o pareiškėjas nepateikė jokių teisiškai reikšmingų argumentų dėl kurių turėtų būti abejojama nustatyta turto verte ar turto vertę atlikusio eksperto kompetencija. Be to, pažymėtina, kad nors apeliantas ir žinojo apie pakartotinės ekspertizės nustatytą turto vertę, tačiau pareiškėjas (apeliantas) iki 2016 m. vasario 24 d. patvarkymo priėmimo (daugiau negu vienerius metus) neteikė antstolei duomenų apie nekilnojamojo turto įkainojimą bei rinkos kainos pasikeitimą, tokiu būdu tęsdamas priverstinio išieškojimo veiksmus. Kita vertus, net ir pateikta pareiškėjo (apelianto) ataskaita, atlikta vertintojų UAB „Lituka“ ir Ko 2016 m. kovo 2 d. apžiūrėjus turtą, nepaneigia pakartotinės turto vertės ekspertizės išvadų. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog turto vertės skirtumas beveik 2,5 karto kelia pagrįstų abejonių, juolab kad apeliantas (pareiškėjas) nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog buvo atliktas turto pagerinimas, padidinantis nekilnojamojo turto vertę, o ataskaita atlikta pareiškėjo (apelianto), suinteresuoto byloje asmens, užsakymu (CPK 185 straipsnis). Pagal teismų praktiką šalių kaip įrodymas pateikta turto vertintojų išvada, gauta ne CPK 682 straipsnyje nustatyta tvarka, bet patvirtinanti turto rinkos vertę, yra tinkama įrodinėjimo priemone, bet negali būti ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006). Kadangi nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje buvo paskirta ir atlikta areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizė (pirminė ir pakartotina), pakartotina ekspertizė nėra nuginčyta, todėl pagrįstai apylinkės teismas sprendė, jog nėra pagrindo nustatyti turto vertės 186 000 Eur (CPK 681 straipsnio 4 dalis).
19. Vertintina, jog apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo skirti dar vienos ekspertizės turto vertei nustatyti. Pažymėtina, jog dėl pakartotinės ekspertizės pagrįstumo pasisakė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, netenkindami apelianto skundo (vykd. b. Nr. 0045/12/00358, T. 6., b. l. 16-18, 37-38), atmesdami pareiškėjo skundą, todėl dar kartą vertinti pakartotinę ekspertizę nėra pagrindo. Pažymėtina, kad dar vienos ekspertizės paskyrimo reikalingumą apeliantas grindžia deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurie nelaikytini motyvuotais argumentais, pagrindžiančiais reikalavimą skirti dar vieną turto vertės ekspertizę. Kita vertus, iš apelianto teikiamų skundų turinio matyti, jog apelianto argumentai dėl turto vertės prieštaringi, kadangi skundžiant UAB „Krivita“ atliktą pakartotinę ekspertizę apeliantas įrodinėjo, kad nustatyta areštuoto turto vertė yra per didelė, kai tuo tarpu nagrinėjamu atveju apeliantas įrodinėja, jog pakartotinės ekspertizės nustatyta 76 000 Eur turto vertė yra per maža.
20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepritaria apelianto argumentams, jog skundžiama nutartis pagrįsta abejonėmis, o teismas turėjo išsamiai įvertinti areštuoto turto vertinimo išvadas, pareikalaudamas pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus. Teismas byloje esančius įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas pasisakė dėl pareiškėjo pateiktos ataskaitos, nurodydamas, dėl ko nėra pagrindo ja vadovautis, todėl atmestini apelianto argumentai dėl nutarties neišsamumo. Kita vertus, aplinkybė, jog priimtas pareiškėjui nepalankus sprendimas, dar nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismo sprendimas grindžiamas abejonėmis ar prielaidomis. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog civilinis procesas (išimties nesudaro ir vykdymo procese iškilusių klausimų nagrinėjimas) grindžiamas rungtyniškumo principu, pagal kurį šalims tenka pareiga pagrįsti savo argumentus įrodymais (CPK 12 straipsnis), o teismui nėra priskirtas aktyvus vaidmuo, todėl pareiškėjas nepagrįstai atskirajam skunde perkelia teismui pareigą rinkti įrodymus, kurie, pareiškėjo manymu, galėjo turėti reikšmės turto vertės padidėjimui. Pažymėtina, jog teikti įrodymus, kurie pagrįstų pareiškėjo įrodinėjamą turto vertės padidėjimą, tenka būtent pareiškėjui, ir remiantis įrodymų visuma, konstatuotina, kad pareiškėjas nepagrindė aplinkybės, jog turto vertė per vienerių metų laikotarpį padidėjo nuo 76 000 Eur iki 186 000 Eur (CPK 178 straipsnis).
21. Apeliacinės instancijos teismas nebepasisako dėl pakartotinai atskirajame skunde nurodytų aplinkybių dėl ginčo esmės, pritardamas pateiktiems pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas taip pat gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., Helle v. Finland judgement of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).
22. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą ir pagrįstą nutartį, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties. Remiantis išdėstytu vertintina, jog atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apelianto atskirojo skundo netenkinti.
Palikti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.