- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- e2S-78-852/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33343-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „T Transport“
- Atsakovas
- J. Š.
- Trečiasis asmuo
- I. S.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „T Transport“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „T Transport“ ieškinį atsakovui J. Š. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo I. S. (I. S.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „T Transport“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama: 1) Pripažinti 2013 m. liepos 4 d. susitarimą Nr. 2SILTT2013.07.08 prie 2011 m. lapkričio 3 d. reikalavimų perleidimo sutarties, įskaitant visus papildomus susitarimus ir priedus, negaliojančiu, taikyti restituciją bei priteisti jai iš atsakovo J. Š. 28 403 Eur įsiskolinimą; 2) Priteisti jai iš atsakovo J. Š. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlime teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-10546-936/2020 pagal ieškovės patikslintą ieškinį atsakovui J. Š. dėl 38 548 Eur skolos pagal 2011 m. lapkričio 3 d. reikalavimo perleidimo sutartį priteisimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą dėl 28 403 Eur skolos pagal 2011 m. lapkričio 3 d. reikalavimo perleidimo sutartį priteisimo iš atsakovo J. Š. Taigi, ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui, kuriam ieškinys jau yra pareikštas ir priimtas civilinėje byloje Nr. e2-10546-936/2020. Pažymėjo, kad nors nagrinėjamu atveju reiškiamo reikalavimo dėl skolos priteisimo suma yra mažesnė, negu jau iškeltoje civilinėje byloje, tačiau pastarojoje byloje pareikštas reikalavimas dėl 38 548 Eur skolos priteisimo apima šioje byloje reiškiamą reikalavimą. Juo labiau, reikalavimas dėl skolos priteisimo yra kildinamas iš tos pačios reikalavimo perleidimo sutarties. Todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, sprendė, kad ieškovės ieškinys dėl ginčo tarp tų pačių šalių, tuo pačiu faktiniu pagrindu ir dėl to paties dalyko negali būti priimtas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – jos ieškinį priimti.
5. Ieškovė nurodo, kad palyginus ieškinių reikalavimus (ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-10546-936/2020 ir ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-39391-1050/2020) negalima padaryti išvados, jog jie yra dėl to paties dalyko ir pagrindo. Ieškiniuose skirtingai nurodytas ieškinio dalykas, t. y. atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Ieškinio dalykas civilinėje byloje Nr. e2-10546-936/2020 grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsniu ir suformuluotas sekančiai: priteisti ieškovei iš atsakovo J. Š. 38 579 Eur įsiskolinimą, kuris grindžiamas atsakovo 2011 m. lapkričio 3 d. reikalavimo perleidimo sutarties nevykdymu. Ieškinio dalykas civilinėje byloje Nr. e2-39391-1050/2020 grindžiamas CK 1.82 straipsniu ir suformuluotas kitaip: pripažinti 2013 m. liepos 4 d. susitarimą Nr. 2SILTT2013.07.08 prie 2011 m. lapkričio 3 d. reikalavimų perleidimo sutarties, įskaitant visus papildomus susitarimus ir priedus, negaliojančiu, taikyti restituciją bei priteisti ieškovei iš atsakovo J. Š. 28 403 Eur įsiskolinimą. Taip pat skiriasi priteisiamos sumos dydžiai. Be to, skiriasi proceso dalyviai – civilinėje byloje Nr. e2-39391-1050/2020 yra atsakovas J. Š. ir trečiasis asmuo I. S., o civilinėje byloje Nr. e2-10546-936/2020 yra atsakovas J. Š. Dėl to skiriasi ieškinio pagrindas. Pateiktas ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu turi papildomai bendrovės vadovo atsakomybės elementų. Ieškinys dėl įsiskolinimo remiasi tik prievolės vykdymu. Procesiniai klausimai dėl šių civilinių bylų nagrinėjimo turėtų būti sprendžiami remiantis CPK 136 straipsnio 4 dalimi dėl civilinių bylų sujungimo arba remiantis CPK 163 straipsnio 3 dalimi dėl civilinės bylos sustabdymo, bet ne atsisakant priimti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nurodant, jog jis yra tapatus kitoje civilinėje byloje pareikštam ieškiniui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, nustačius, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydama pripažinti 2013 m. liepos 4 d. susitarimą Nr. 2SILTT2013.07.08 prie 2011 m. lapkričio 3 d. reikalavimų perleidimo sutarties, įskaitant visus papildomus susitarimus ir priedus, negaliojančiu, taikyti restituciją bei priteisti jai iš atsakovo J. Š. 28 403 Eur įsiskolinimą (civilinės bylos Nr. e2-39391-1050/2020).
10. Taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad teisme yra iškelta civilinė byla Nr. e2-700-936/2021 (buvęs Nr. e2-10546-936/2020) pagal ieškovės patikslintą ieškinį atsakovui J. Š., kuriuo ieškovė, be kita ko, prašo priteisti jai iš atsakovo 38 579 Eur skolą.
10.1. Ieškovė paaiškino, kad tarp jos ir atsakovo 2011 m. lapkričio 3 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią ji perleido atsakovui reikalavimo teisę į 133 098,75 Lt (38 548 Eur) UAB „T Logistics“ skolą. Už perleidžiamą reikalavimo teisę atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei 133 098,75 Lt (38 579 Eur) grynaisiais pinigais į kasą arba pervedimu į jos sąskaitą banke ne vėliau kaip iki 2013 m. spalio 15 d. 2019 m. rugpjūčio 21 d. siuntė atsakovui įspėjimą – pretenziją dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir ketinimo kreiptis į teismą, tačiau atsakovas nereagavo į minėtą raginimą kaip ir į kitus raginimus padengti įsiskolinimą.
10.2. Atsakovas atsiliepimu prašo šį ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad jį su ieškove siejo ilgalaikiai darbiniai santykiai, t. y. atsakovas nuo pat šios įmonės įsikūrimo pradžios (daugiau nei septynerius metus) yra dirbęs UAB „T Transport” ir ėjo šios įmonės vadovo pareigas. Atsakovas iš tiesų 2011 m. lapkričio 3 d. buvo pasirašęs reikalavimo perleidimo sutartį pagal kurią įsipareigojo perimti UAB „T Logistics” 133 098, 75 Lt (38 548 Eur) skolą, kadangi toks susitarimas atitiko tuo metu buvusių UAB „T Transport” akcininkų ir atsakovo valią. Tačiau 2013 metais su buvusiais ieškovės akcininkais, o konkrečiai su D. S., buvo sutaręs, kad atsakovo visą reikalavimo perleidimo sutartimi prisiimtą įsipareigojimą mažina iki 35 000 Lt, kurią atsakovas yra sumokėjęs ieškovei bankiniais pavedimais. Šias faktines aplinkybes patvirtina tarp ieškovės ir atsakovo 2013 m. liepos 4 d. pasirašytas susitarimas Nr. 2SILTT2013.07.08
11. Ieškovė, reikšdama ieškinį dėl 2013 m. liepos 4 d. susitarimo Nr. 2SILTT2013.07.08 prie 2011 m. lapkričio 3 d. reikalavimų perleidimo sutarties, įskaitant visus papildomus susitarimus ir priedus, pripažinimo negaliojančiu, nurodė, kad nepripažįsta pasirašyto 2013 m. liepos 4 d. susitarimo Nr. 2SILTT2013.07.08 kaip pagrindo įsiskolinimui panaikinti, nes sutartis pažeidžia CK 1.82 straipsnį „Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimas”. Šis susitarimas yra akivaizdžiai žalingas ieškovei. Ieškovė teikė transportavimo bei kitas paslaugas atsakovo naudai. Sudarant reikalavimo perleidimo sutartį buvo atidėti mokėjimai su atsakovu J. Š., siejamai bendrovei UAB „T Logistics“. Šie mokėjimai buvo perkelti J. Š. asmeniškai ir su atidėjimu. Vėliau buvo įformintas sprendimas pagal 2013 m. liepos 4 d. susitarimą Nr. 2SILTT2013.07.08 nurašyti skolos dalį. Susitarimas yra aiškiai žalingas ieškovei, kaip pelno sekančiam verslo subjektui, nes prieštarauja jos veiklos tikslams. Pasisakydama dėl prašomo priteisti įsiskolinimo nurodė, kad atsakovas J. Š. nurodė, jog atliko mokėjimus įsiskolinimui padengti. Dėl šios priežasties įsiskolinimas sumažinamas nurodytai mokėjime sumai, t. y. 38 548 Eur – 10 145 Eur (35 000 Lt) = 28 403 Eur.
12. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog reikalavimas pareikštas dėl skolos priteisimo šioje byloje yra tapatus reikalavimui pareikštam byloje Nr. e2-700-936/2021, kadangi kildinamas iš tos pačios 2011 m. lapkričio 3 d. Reikalavimo perleidimo sutarties nevykdymo. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje Nr. e2-700-936/2021 pareikštas reikalavimas dėl 38 548 Eur skolos priteisimo apima šioje byloje reiškiamą reikalavimą.
13. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir neįvertino to, jog be aukščiau nurodyto reikalavimo yra reiškiamas ir kitas reikalavimas – pripažinti 2013 m. liepos 4 d. susitarimą Nr. 2SILTT2013.07.08 prie 2011 m. lapkričio 3 d. reikalavimų perleidimo sutarties, įskaitant visus papildomus susitarimus ir priedus, negaliojančiu, taikyti restituciją.
14. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenis nenustatyta, kad Lietuvos teismuose būtų iškelta ir nagrinėjama byla dėl tokio reikalavimo pagrįstumo. Todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį ir šioje dalyje.
15. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, ginčijama nutartis dalyje, kuria atsisakyta priimti ieškinio dalį dėl reikalavimo pripažinti 2013 m. liepos 4 d. susitarimą Nr. 2SILTT2013.07.08 prie 2011 m. lapkričio 3 d. reikalavimų perleidimo sutarties, įskaitant visus papildomus susitarimus ir priedus, negaliojančiu ir taikyti restituciją, naikintina ir, įvertinus tai, kad ieškinio priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, šios ieškinio dalies priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Kita nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti ieškinio dalį dėl reikalavimo priteisti skolą, paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Ieškovės UAB „T Transport“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį dalyje, kuria atsisakyta priimti ieškinio dalį dėl reikalavimo pripažinti 2013 m. liepos 4 d. susitarimą Nr. 2SILTT2013.07.08 prie 2011 m. lapkričio 3 d. reikalavimų perleidimo sutarties, įskaitant visus papildomus susitarimus ir priedus, negaliojančiu ir taikyti restituciją, ir perduoti šios ieškinio dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškinio dalį dėl reikalavimo priteisti skolą, palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.