Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja J. V. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jos motina Z. M. po palikėjo A. M. mirties 2004-10-04 priėmė visą jo palikimą (visą jo buto dalį), faktiškai pradėdamas valdyti visą palikėjui priklausiusį turtą ir kad pareiškėja po palikėjos mirties priėmė jos (paveldėta tėčiui A. M.) palikimą pagal palikėjos sudarytą testamentą (b. l. 2-3).

Pareiškime nurodė, kad 1967-10-01 susituokė jos tėvai A. M. ir Z. R. (po santuokos – M.). 1992-09-29 motina įsigijo butą (registro įrašas Nr. 44/51800). 2005-03-07 motina sudarė testamentą, kuriuo pareiškėjai paliko visą savo turtą. Dėl įstatymo nežinojimo mirus tėvui A. M. į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo nesikreipė manydami, kad turtas registruotas Z. M. vardu yra palikėjai vienai priklausantis turtas. 2004-10-04 mirus pareiškėjos tėvui liko nepaveldėta buto dalis. Po palikėjo A. M. mirties, kuris testamento nepaliko, dėl įstatymo nežinojimo nei pareiškėja, nei jos motina į notarą nesikreipė. Mama liko gyventi jai priklausančiame bute Vilniaus r. sav., Dusinėnų k., Užupio g. 7-2, nepertraukiamai naudojosi ir valdė šį turtą, rūpinosi juo, mokėjo mokesčius, naudojosi juo kaip savo nuosavybe.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjų A. M. ir Z. M. palikimo perėjimą valstybei (b. l. 23).

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad jos tėvas mirė 2004-10-04. Po tėčio mirties su mama kreipėsi į notarą ir atsakė, kad jokio turto jis neturi. Ji yra vienintelė dukra. Ji pati nesikreipė dėl tėčio palikimo. Mama po pareiškėjos tėvo mirties liko ten gyventi, rūpinosi, mokėjo mokesčius. Motina yra sudariusi testamentą. Kreipėsi iš karto po jos mirties į notarą ir priėmė palikimą pagal testamentą.

Suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Pagal LR CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Šiuo atveju palikimo atsiradimo diena yra A. M. mirties diena, t.y. 2004-10-02 (CK 5.3 str.).

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėja J. V. yra A. M., mirusio 2004-10-02, dukra (b.l. 6-10). Testamentų registre nėra įregistruota A. M. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų, t.y. pareiškėjas ir joks kitas asmuo po jos mirties dėl palikimo priėmimo per įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla yra neužvesta (b. l. 15). Pareiškėjos paaiškinimais ir pateiktais įrodymais nustatyta, kad palikėjas santuoką su Z. R. (po santuokos M.) sudarė 1967-10-01. Santuokos metu Z. M. vardu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į butą, unikalus Nr. 4400-0076-5520:3818, su dalimi priklausinių, esančių Vilniaus r. sav., Dusinėnų k., (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Butas nebuvo perregistruotas į asmeninę nuosavybę. Tokiu būdu butas laikytinas bendrąją sutuoktinių nuosavybe. Nustatyta, kad nors pareiškėjos motina per įstatymu nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo po vyro mirties nesikreipė, tačiau po jo mirties liko gyventi bendrame bute, mokėjo mokesčius, rūpinosi jo daiktais, jais pradėjo naudotis kaip savo, juos prižiūrėjo ir tvarkė, t.y. pradėjo turtą faktiškai valdyti.

Išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad yra pagrindas konstatuoti, kad Z. M. po savo vyro A. M. mirties 2004-10-02 per įstatymu nustatyta trijų mėnesių terminą faktiškai priėmė ir pradėjo valdyti jo palikimą.

Kadangi pareiškėja negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl jis nustatomas teismine tvarka ((duomenys neskelbtini) str., CK 5.50 str. 2 ir 3 d., 5.51 str. 1 d.).

Pareiškėja teisme nurodė ir byloje pateikti įrodymai (b. l. 16-17) patvirtina, kad ji po motinos Z. M. mirties 2016-03-22 nepraleisdama įstatymu nustatyto termino kreipėsi į notarą dėl motinos palikimo priėmimo ir priėmė jos palikimą pagal testamentą (b. l. 12). Palikimo priėmimo 2016‑04-27 faktas yra registruotas Testamentų registre. Atsižvelgiant į nurodytą, pareiškėjos prašymas nustatyti antrąjį juridinę reikšmę turintį faktą atmestinas, nes teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Šiuo atveju pareiškėja turi visus būtinus dokumentus patvirtinti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) - 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Turto paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2016-03-22, po savo sutuoktinio A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2004-10-02, mirties priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Kitoje dalyje pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.