Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Kelių policijos skyriaus apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarimo L. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo patenkintas L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymas dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo termino sutrumpinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas nutarime konstatavo, jog L. M. atitinka visas sąlygas, numatytas ATPK 329 straipsnyje, dėl termino sutrumpinimo, t. y. praėjo daugiau kaip pusę paskirtojo laiko, L. M. išklausė paskaitų kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą, darbdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkauja, kad darbuotojui būtų grąžinta teisė vairuoti transporto priemones. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Įstatymo leidėjas už minimą veiką, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, yra numatęs griežtas sankcijas ir šių sankcijų taikymas yra realaus, o ne formalaus pobūdžio, todėl teismas negali formalų gailėjimąsi dėl pažeidimo, siekiant išvengti griežtesnės atsakomybės, bei aplinkybes, kurios yra kasdienio realaus gyvenimo faktai, sutinkami kiekvienoje šeimoje (išlaiko šeimą, poreikis vairuoti automobilį), pripažinti kaip suteikiančias pagrindą švelnesnės nei numatytos sankcijoje atsakomybės taikymui.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra padaroma tik tyčia (ATPK 10 straipsnis), todėl asmuo, pažeisdamas KET 14 punkto imperatyvų reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviam, ir žinodamas, kad už šį pažeidimą numatomas specialiosios teisės atėmimas, privalo suvokti ir numatyti savo elgesio pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, o kartu ir kitiems eismo dalyviams. Todėl akivaizdu, kad administracinės nuobaudos tikslas ir yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiant prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Apelianto teigimu, švelnesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas šioje administracinėje byloje prieštarauja ATPK 1 straipsnio ir 20 straipsnio nuostatoms.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 2 d. išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. N18-1003/2007 akcentavo, kad vertinant pažeidimo aplinkybes būtina atsižvelgti į tokio pobūdžio pažeidimų pavojingumą, į eismo įvykių gausą ir jų skaudžias pasekmes ir vien simbolinės nuobaudos paskyrimas negali sudaryti sąlygų pasiekti nuobaudos taikymo tikslų. Šioje nutartyje taip pat pažymėta, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimo būtinumas šeimos interesų tikslais, darbui negali būti pripažįstamas išskirtine aplinkybe, galinčia lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymą, švelninimą.

ATPK 329 straipsnis numato, kad asmeniui, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarius teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas) gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, pagal visuomeninės organizacijos, darbdavio tarpininkavimą, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, – ir pagal Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Apeliantas pažymi, kad L. M. buvo baustas administracine nuobauda už vairavimą esant neblaiviam net du kartus, tai yra 2002-09-16 ir 2004-04-16, tai rodo, kad jis ir toliau daro tokius šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau teismas į šias aplinkybes visiškai neatsižvelgė.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad L. M. ne kartą buvo baustas už tai, kad vairavo neblaivus, apeliantas mano, kad Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, o L. M. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą.

Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad iš paminėtos teisės normos analizės darytina išvada, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Be to, ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti ir tai, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Konkrečios situacijos aplinkybių atitiktis ATPK 329 straipsnyje nustatytoms aplinkybėms negali būti vien tik formalus. ATPK 329 straipsnyje numatytų pagrindų buvimas turi realiai įrodyti, kad ir trumpesnis specialiosios teisės atėmimas pasieks ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 straipsnyje numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka.

Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, turi būti įvertintos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal ATPK 30¹ straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. P-756-91/2008, Nr. N-1-1571/2007).

Nors L. M. prašymas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą atitinka formalias teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo sąlygas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, sprendžia, jog Tauragės rajono apylinkės teismas nepagrįstai sutrumpino L. M. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apygardos teismas konstatuoja, jog byloje nėra aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypatingai švelninančios L. M. atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas bei sutrumpinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Taigi, įvertinus visas aplinkybes, L. M. prašymą nagrinėjęs Tauragės rajono apylinkės teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad patenkinus prašymą bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Su tokia teismo pozicija negalima sutikti: L. M. buvo nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, jo padarytas pažeidimas laikytinas vienu iš pavojingiausių, itin šiurkščiu, nes transporto priemonę jis vairavo būdamas neblaivus.

Nors L. M. prie prašymo pateikė 2013 m. spalio 28 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pažymą, iš kurios matyti, kad L. M. nėra baustas administracine tvarka po teisių atėmimo (b. l. 36–41), tačiau apeliantas skunde akcentuoja, kad Tauragės rajono apylinkės teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad L. M. anksčiau net du kartus, t. y. 2002-09-16 ir 2004-04-16, buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam. Tačiau Tauragės rajono apylinkės teismas neįvertino šios aplinkybės, t. y. kad L. M. anksčiau net du kartus buvo baustas už analogiško administracinio teisės pažeidimo padarymą, tačiau jis išvadų nepadarė, nes ir vėl vairavo transporto priemonę neblaivus. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad L. M. administracinis teisės pažeidimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jis jau buvo praradęs teisę vairuoti transporto priemones, bet kritiškai savo elgesio nevertino ir iš to nepasimokė, toks jo elgesys rodo jo neatsakingą požiūrį į pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams keliančią ATPK uždraustą veiką.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, Tauragės rajono apylinkės teismo nurodytos aplinkybės, kad L. M. sumokėjo jam paskirtą baudą, kad po nuobaudos paskyrimo administracinių teisės pažeidimų nepadarė, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia jam didelių nepatogumų, savaime nėra laikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Aplinkybes, jog L. M. sumokėjo paskirtą baudą, padarė išvadas iš savo pažeidimo, išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip siekį pasitaisyti, bet ne kaip pakankamą pagrindą sutrumpinti paskirtos nuobaudos terminą. Šios aplinkybės negali būti pagrindu, leidžiančiu sutrumpinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tai, kad L. M., turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, galėtų tinkamai ir laiku atlikti darbo funkcijas, darbdavys nepatirtų nepatogumų, taip pat nėra išskirtinės aplinkybės, nes administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jiems atitinkamas teisines pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Apygardos teismas pažymi, kad L. M., padariusiam itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, teismo buvo paskirta minimali ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturi būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad L. M., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas.

Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nemato kokių nors išskirtinių aplinkybių, kurios leistų daryti pamatuotą išvadą, kad yra pagrindas pažeidėjui sutrumpinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, jog sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas juos vertino netinkamai. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Kelių policijos skyriaus viršininko apeliacinis skundas tenkintinas ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarimas naikintinas ir klausimas išspręstinas iš esmės (ATPK 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 3 punktas).

Be to, apygardos teismas pažymi, jog Tauragės rajono apylinkės teismas, išsprendęs klausimą dėl prašymo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, turėjo priimti ne nutarimą, o nutartį, kadangi skundai dėl pirmosios instancijos teismų sprendimų, kuriais vykdymo metu išsprendžiamas klausimas dėl nubaustajam paskirtos nuobaudos vykdymo, apygardos teisme yra nagrinėjami ATPK 302¹⁵ straipsnyje (Atskirųjų skundų nagrinėjimo ypatumai) nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarimą, kuriuo L. M. buvo sutrumpintas Tauragės rajono apylinkės teismo Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutarimu paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

L. M. prašymą dėl paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.